Įvadas
Žudikai - asmenys, apie kuriuos kuriami filmai, rašomos knygos, kuriami serialai, kurie traukte traukia žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį. Lietuvoje, nors ir nedažnai, bent keletą kartų per metus pasigirsta žinia apie šaltakraujišką nusikaltimą, o tikriausiai kiekvienas žino bent vieną serijinį žudiką arba itin sukrėtusią rezonansinę bylą. Šiame straipsnyje panagrinėsime asocialaus elgesio psichologiją, ypatingą dėmesį skirdami žudikų elgesiui, jo priežastims ir galimybėms jį suprasti bei valdyti.
Veiksniai, skatinantys žmogžudystę
Vilniaus universiteto profesorius, psichologas Gintautas Valickas, remdamasis tyrimų rezultatais, įvardijo keletą svarbiausių veiksnių, galinčių paskatinti žmogaus nužudymą, įskaitant:
- Stiprus susijaudinimas - afekto būsena: Šios būsenos metu labai susiaurėja sąmoninga elgesio kontrolė, asmuo negali tiksliai įvertinti susiklosčiusios situacijos, numatyti galimų savo elgesio padarinių ir panašiai.
- Asociali elgesio standartų ir pastiprinimų sistema: Asmuo turi būti perėmęs tokius elgesio standartus, pagal kuriuos agresija taptų asmeninės savigarbos šaltiniu. Žudikams pastiprinimas gali būti aukos elgesio kontrolė, pažeminimo ar kančios sukėlimas ir panašiai.
- Psichikos sutrikimai: Tokie kaip psichopatija, šizofrenija ar asmenybės sutrikimai.
- Apsvaigimas nuo alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų: Tyrimai rodo, kad nuo pusės iki dviejų trečdalių ir daugiau nužudymų įvykdo asmenys, apimti alkoholinio apsvaigimo būsenos.
- Tendencingas socialinės informacijos apdorojimas: Pavyzdžiui, priešiškų ketinimų priskyrimas kitiems, vertinant galimas elgesio alternatyvas kaip reikėtų pasielgti tam tikroje situacijoje - pirmenybės teikimas agresyvioms reakcijoms ir t. t.
Pasak G. Valicko, sukaupti duomenys leidžia kalbėti apie tai, kad žudiku arba apskritai nusikaltėliu yra tampama, tačiau tam tikros įgimtos savybės ar kokie nors paveldėti sutrikimai gali sumažinti arba padidinti šio tapsmo tikimybę.
Žudikų tipai ir savybės
Nors gali atrodyti, kad žudikai yra visiškai atskira visuomenės dalis, G. Valickas pabrėžė, kad tai nėra vienalytė grupė, todėl sunku išskirti visiems žudikams būdingas savybes. Vis dėlto, profesorius išskyrė padidintą konfliktiškumą, agresyvumą, piktnaudžiavimą arba priklausomybę alkoholiui arba kitoms psichoaktyvioms medžiagoms. Kai kurie žudikai tendencingai apdoroja socialinę informaciją - dviprasmiškomis aplinkybėmis kitiems asmenims priskiriami priešiški ketinimai ir t. Žinoma, kad žudikai nėra vienodi. Vieni nužudo netyčia, kiti tyčia, tačiau tik vieną kartą, treti tampa serijiniais žudikais. Kas skiria visus šiuos asmenis? „Tai gali lemti daugelis vidinių, pavyzdžiui, individualios asmens savybės, ir išorinių, tokių kaip asocialios grupės poveikis, veiksnių. Man kol kas neteko aptikti tokių tyrimų, kurių autoriai bandytų nustatyti minėtus žudikų skirtumus“, - teigė G.
Nepaisant to, žudikus specialistai vis tiek stengiasi kategorizuoti. Pavyzdžiui, kai kurie autoriai išskiria tris jų tipus:
Taip pat skaitykite: Asocialus elgesys: psichologinė perspektyva
- „Pernelyg daug streso patiriančius žudikus“: Kai išgyvenamas stresas viršija asmens tolerancijos stresui laipsnį (šiuo atveju padidinto streso būsenoje išreiškiama reaktyvi agresija, reaguojant į provokaciją, nemalonius stimulus ar kokius nors trukdžius).
- „Asocialius žudikus“: Kuriems būdingas nuolatinis konfliktavimas su įstatymais ir visuomenės normomis, bet agresija nėra pagrindinis jų tikslas.
- „Agresyvius žudikus“: Kuriems būdinga ilga agresyvaus elgesio ir kitų asocialaus elgesio formų išreiškimo istorija.
Žudikai taip pat nėra tik žemo išsilavinimo, kaip dažniausiai galvoja žmonės. Yra duomenų, teigiančių, kad serijiniai žudikai dažniausiai netgi turi aukštesnį negu vidutinį intelektą. Pavyzdžiui, nužudymus dažnai įvykdo nusikaltėliai psichopatai, kurių intelektas yra vidutinis arba aukštesnis už vidutinį. Jie, palyginti su nusikaltėliais ne psichopatais, išsiskiria dideliu žiaurumu ar net sadizmu, įvykdo daug daugiau nužudymų, renkasi įvairaus amžiaus ir lyties aukas (suaugusiuosius ir vaikus, vyrus ir moteris), be to, jų aukomis dažniau tampa nepažįstami žmonės, o ne pažįstami ar artimieji. Galima pridurti, kad kai kurie tyrimai rodo, jog didžiausias nusikalstamumo lygis yra būdingas tiems asmenims, kurie pasižymi santykinai didesniu psichopatijos pasireiškimo ir aukštesnio intelekto koeficiento lygio deriniu.
Žudiko socialinės dezadaptacijos raida
Straipsnio „Žudiko socialinės dezadaptacijos raida pagrindiniais jo tarpsniais“ autoriai Justinas Sigitas Pečkaitis, Viktoras Justickis ir Arvydas Pocius išnagrinėjo valstybinius statistinius duomenis, surinktus 2000-2007 metais. Jais remdamiesi autoriai atskleidė pagrindinius žudikų socialinius, demografinius bruožus. Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, tipinis žudikas - tai jaunas vyras, vidutiniškai 29 metų amžiaus. Statistiniais duomenimis, vyrų žudikų yra beveik 25 kartus daugiau negu moterų ir dauguma šių vyrų yra jauni. Amžius ir lytis - du bruožai, kurie vidutiniškai skiria žudiką nuo kitų gyventojų. Duomenys parodė, kad žudikai, skirtingai nei manoma visuomenėje, nėra žemesnio išsilavinimo. Kriminologų atliktas tyrimas parodė, kad nepasitvirtina ir stereotipai dėl tautybės. Visuomenė linkusi manyti, kad kitus asmenis dažniausiai nužudo žmonės, kilę iš mažiau civilizuotų, laukinių kraštų. Tačiau pastebėta, kad didžiausia grupė žudikų buvo bedarbiai. Tai žmonės, kažkada dirbę, bet nužudymo metu ilgesnį arba trumpesnį laikotarpį darbo neturėję. Kriminologai padarė prielaidą, kad šis bruožas - socialinė dezadaptacija - yra vienas būdingiausių žudikams. Legalus darbas ir už jį gaunamas uždarbis - vienas svarbiausių ryšių su visuomene.
Šio tyrimo metu buvo apklaustas 521 žudikas, jiems iš viso buvo užduodami 206 klausimai. Klausimai įvairūs, autoriai stengėsi paliesti kiekvieną gyvenimo raidos etapą. Kai kurie jų buvo susiję ne tik su aplinka, bet ir su pačia nusikaltėlio asmenybe. Pavyzdžiui, ar žudikas save vertina kaip „sunkų vaiką“? Ar jam mokykloje būdavo sunku sukaupti dėmesį? Ar jis praleidinėdavo pamokas? Tyrimo autoriai nurodė, kad apklausos metu aiškinosi visus veiksnius, lemiančius socialinį neprisitaikymą prie visuomenės, visais žudikų gyvenimo tarpsniais. Jie pastebėjo, kad dažniausiai visus gyvenimo etapus - tiek vaikystę, tiek paauglystę, tiek jaunystę lydi vienokie ar kitokie sutrikimai. Vienas iš baisiausių aspektų yra tai, kad išoriškai dažniausiai beveik neįmanoma atskirti žudiko nuo nieko blogo nelinkinčių asmenų. Daug dėmesio reikėtų sutelkti į žmogaus elgesį, jo bendravimą.
Kaip elgtis patekus į pavojingą situaciją?
Pasak psichologo G. Valicko, galima paminėti tam tikras individualias savybes, kurios (ypač jų deriniai) sąveikaujant su tam tikrais išorinės situacijos bruožais gali paskatinti nužudyti: tai padidintas impulsyvumas, agresyvumas, kerštingumas, empatijos stoka, siekimas dominuoti, mažas tolerancijos stresui laipsnis ar priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų. Į visa tai reikėtų atsižvelgti pasirenkant vieną ar kitą elgesio būdą. Patekus į pavojingą situaciją reikėtų kviestis pagalbos, pavyzdžiui, paskambinti, parašyti žinutę, šaukti, siekiant atkreipti kitų žmonių dėmesį, stengtis pabėgti, pavyzdžiui, sukėlus skausmą užpuolikui, ieškoti su nusikaltėliu kokių nors bendrumų - tai gali sukelti jo gailestį.
Ar žudikai gali pasitaisyti?
Liaudis niekada nenustoja diskutuoti dėl to, ar žudikai gali pasitaisyti - tikriausiai ne vienas pasisakytų, kad vienintelė išeitis yra mirties bausmė. Pasak G. Valicko, kiekvienas teisės pažeidėjas ar nusikaltėlis, taip pat ir žudikas, turi galimybę pasitaisyti, tačiau ar ši galimybė bus realizuota, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Pavyzdžiui, tai gali apsunkinti kai kurios individualios asmens savybės, priklausomybės ar psichikos sutrikimai, taip pat nepalankios išorinės sąlygos - šeimos, darbo neturėjimas ir t. Sukaupti duomenys rodo, kad bausmių griežtinimas, ar net mirties bausmės taikymas, deja, neatgraso potencialių nusikaltėlių. Jeigu nusikaltimų išaiškinamumas yra santykinai nedidelis, bausmių griežtinimas gali kai kuriuos asmenis paskatinti tobulinti savo asocialius įgūdžius siekiant išvengti demaskavimo, o ne atsisakyti nepageidautino elgesio.
Taip pat skaitykite: Asmenybės sutrikimai ir gydymo būdai
Nors kriminologai nežino tikslių priežasčių, kodėl tokia griežta bausmė kaip mirtis neveikia, kai kuriuose užsienio šaltiniuose minima, kad taip gali būti todėl, jog žudikai negali šaltai ir racionaliai įvertinti tikimybės būti pagautiems. Vis dėlto, svarbu yra ne ignoruoti žudikus, tačiau gilintis į jų psichologiją ir toliau aiškintis priežastis, kodėl jie taip elgiasi. Didžiausia problema, kad iki šiol yra labai mažai duomenų ir atliekamų tyrimų apie tai, kodėl kai kurie žmonės ryžtasi atimti gyvybę. Kurioje gyvenimo grandyje įvyksta lemiamas lūžis? Ar sunki vaikystė visada reiškia potencialią grėsmę tapti žudiku? Kokią įtaką žudiko formavimuisi turi tėvai?
Taip pat skaitykite: Vaikų asocialumo priežastys ir pasekmės mokykloje
tags: #asocialaus #elgesio #psichologija #valickas #justickis