Įvadas
Asocialus elgesys - tai elgesys, pažeidžiantis visuomenės normas ir darantis žalą kitiems arba pačiam sau. Šiame straipsnyje nagrinėjamos įvairios psichologinės asocialaus elgesio priežastys, pradedant biologinėmis teorijomis ir baigiant socialinio mokymosi bei kognityvinėmis perspektyvomis.
Asocialaus Elgesio Apibrėžimas ir Formos
Asocialus elgesys (a… + lot. socialis - visuomeniškas) - tai poelgiai, pažeidžiantys konkrečios socialinės aplinkos teisės ir dorovės normas ar tradicijas bei papročius. Pažeisdamas įvairias socialines normas, žmogus kartu padaro tam tikrą žalą kitam asmeniui, žmonių grupei, visai visuomenei arba pačiam sau. Ši žala gali būti fizinė (žmogus sužaloja ar nužudo kitą žmogų, nusižudo), materialinė (apvagiamas privatus asmuo, grobstomas valstybės turtas, nusiaubiamos visuomeninės patalpos) ar psichologinė (žmogus išgyvena baimę, pažeminimą, nerimą). Žmogus gali patirti tiek tam tikrų žalos formų, tiek įvairių jų derinių (nusikaltimo auka neretai patiria ir fizinę, ir materialinę, ir psichologinę žalą); žalos padariniai gali būti trumpalaikiai arba ilgalaikiai.
Pagrindinės asocialaus elgesio formos:
- Kriminaliniai nusikaltimai.
- Narkomanija.
- Alkoholizmas.
- Savižudybės.
- Bėgimas iš namų ir valkatavimas.
- Prostitucija.
Šios formos glaudžiai susijusios ir paprastai veikia viena kitą. Formuojantis asocialiam elgesiui dažnai pasireiškia dėsningumas: žmogus iš pradžių pažeidžia dorovines elgesio normas, po to padaro nedidelių teisės pažeidimų, dar vėliau - sunkių nusikaltimų. Kuo ilgiau pažeidinėjamos priimtos elgesio normos, tuo didesnis asocialumo laipsnis.
Agresijos Samprata ir Klasifikacija
Agresija - tai elgesys, nukreiptas prieš kitą žmogų, gyvą būtybę arba negyvą objektą, kuriuo siekiama sukelti diskomfortą, skausmą, padaryti fizinę ar psichologinę žalą (Valickas, Tarozienė, 2009). Tokio elgesio tikslas - pakenkti kitam žmogui psichologiškai ar fiziškai. „Etikos žodyne“ (Žemaitis, 2005, p. 12) agresija vadinama „kraštutinė priešiškumo forma, kai tyčiniais veiksmais tiesioginiu ar netiesioginiu būdu siekiama kam nors padaryti žalos, skriaudos arba suteikti sielvarto ir skausmo“.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Agresyvaus elgesio klasifikacijos:
- Situacinė, trumpalaikė, epizodiška agresija.
- Įprasta elgsena.
- Primityvi agresija.
- Rafinuota agresija.
- Verbalinė agresija.
- Fizinė agresija.
- Tiesioginė agresija (nukreipta į nepasitenkinimo objektą).
- Priešiška fiktyvinė agresija (kai kurie individai patiria malonumą, sukeldami kitiems skausmą).
Biologinės Teorijos
Biologinės teorijos (Beccaria, Bentam, Sheldon, Lombrozo) šalininkai teigia, kad polinkį į asocialų elgesį lemia žmogaus fiziologija. Teigiama, kad kūno sudėjimas lemia charakterį (mezomorfai - raumeningi, atletiški - agresyvesni). Taip pat egzistuoja teorijos apie chromosomų derinius, lemiančius smurtinį elgesį. Tačiau ši teorija kritikuojama, nes ne visi „nusikaltėliškos išvaizdos“ linkę nusikalsti ir ne visi nusikaltėliai turi „nusikaltimo“ geną. Be to, neakcentuojama socialinės aplinkos įtaka.
Konradas Lorenzas veikale „Vadinamasis blogis“ palygino žmonių instinktus su gyvūnų instinktais. Jo manymu, evoliucijos eigoje yra atrinkti tie, kurie užtikrina išgyvenimą. Todėl agresija skirta atskiro individo ir rūšies išsaugojimui. Instinktų teorijos kūrėjo Z. Froido nuomone, agresija - įgimtas žmogaus instinktas. Destrukcijos, arba mirties, instinktą jis priešpriešina lytiniam, arba gyvenimo, instinktui. Anot Z. Froido, mirties instinktas, susidūręs su gyvybės instinktu, nuo savęs griovimo nukreipiamas į aplinką, kur pasireiškia kaip agresija ir destrukcija. Žmogų valdo pasąmonės instinktai, siekimas išlikti, todėl smurtas susijęs su savisauga (Valickas, 2004).
Agresyviam vaiko elgesiui atsirasti turi įtakos tėvų taikomos fizinės bausmės. Agresyvus elgesys atsiranda ir tada, kai auklėjimas nuo pat mažens remiasi prievarta, fizinėmis bausmėmis. Mažametis namuose išmokęs, kad prievarta galima pasiekti norimo rezultato, taip elgiasi su bendraamžiais. Šiaip pažeiminėjami ir norai atkeršyti.
Frustracijos Teorija
Mokslininkas J. Dollardas pateikia hipotezę, jog agresija visuomet yra frustracijos - nusivylimo, nemalonios, įtemptos emocinės būsenos, atsirandančios dėl negalėjimo patenkinti kokį nors poreikį, realizuoti tikslą, įveikti sunkumus - padarinys.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Stresinėse situacijose svarbi aplinkos kontrolė ir atsparumas neigiamam patyrimui. Tačiau visiškai tikėtina, kad žmogaus agresijos instinktą gali paveikti teigiamos aplinkos sąlygos, socialinė patirtis ir kt. Sugebėjimas kontroliuoti aplinką žmogų padaro padėties šeimininku, didina pasitikėjimą savimi. Situacijos kontrolės jausmas yra labai svarbus psichologiniam funkcionavimui. Zėligmanas savo tyrimais parodė, kad įsitikinimas, jos negali kontroliuoti veiklos aplinkybių veda prie pasyvumo. Nekontroliuojamose situacijose išmokstama pasyvumo. Tokį reiškinį mokslininkas pavadino „išmoktu bejėgiškumu“. Zėligmano aiškinimu, organizmas, paveiktas nekontroliuojamo dirgiklio, išmoksta tikėtis, kad ir ateityje jis neturės tokios kontrolės, o tai, savo ruožtu, sukelia asociacines, motyvacines ir emocines pasekmes. Asociacinės pasekmės reiškia apibendrinimo tendencijas, o tai didina bejėgiškumo tikimybę analogiškose situacijose. Motyvacinės pasekmės pasireiškia iniciatyvos, aktyvumo sumažėjimu, nes išmokstama, jog aktyvumas yra neveiksmingas. Emocinės pasekmės pasireiškia bejėgiškumo jausmu (Suslavičius A., 1998).
Socialinio Mokymosi Teorija (Biheviorizmas)
Žmogaus elgesys yra išmokstamas, delinkventinis - taip pat. Agresija - specifinio socialinio elgesio norma, išmokstama ir naudojama kaip kitų socialinio elgesio norma. Vienas iš agresijos mokymosi būdų - modeliavimas/mokymasis stebint (A. Bandura).
Berkovitz teigimu, frustracija sukelia tik pasiruošimą agresijai, priklauso ir nuo papildomų aplinkos sąlygų. Įvairūs stimulai įgyja agresijos pavidalą mokymosi būdu. Išmokimo stebint tyrimai rodo, kad žmonės dažnai mokosi, žiūrėdami į kitus, stebėdami televiziją, skaitydami spaudą ir pan. Išmokimas stebint - pagrindinė ir labiausiai paplitusi išmokimo forma.
Bandura A. (1969) viename savo darbų pailiustravo mokymosi stebint rezultatus ir tokio mokymosi sąlygas. Darželio vaikus jis padalijo į 5 grupes ir tyrė vienu iš 5 būdų. Pirmajame tyrime vaikai stebėjo suaugusiojo modelį - tas žmogus fiziniais veiksmais ir žodžiais užpuolė žmogaus dydžio pripūstą plastmasinę lėlę. Antrajame tyrime vaikai matė filmą apie tą patį įvykį. Trečiajame tyrime jie matė animacinio filmo veikėją, atliekantį tuos pačius veiksmus. Ketvirtojo tyrimo - kontrolinės grupės - vaikai nieko panašaus nematė. Penktajame tyrime vaikai stebėjo ramaus temperamento žmogų - susitvardantį, neagresyvų. Stebėtojai žiūrėjo per vienpusius langus ir kurį laiką skaičiavo kiekvieno vaiko agresyvius žodžius ir fizinius veiksmus. Visos grupės, mačiusios agresyvų modelį, pademonstravo daug agresyvesnę reakciją negu kontrolinė grupė. Grupėje, kuri matė susitvardantį, neagresyvų modelį, buvo mažiau agresyvių veiksmų, negu kontrolinėje grupėje (Suslavičius, 1998). Tai rodo, kad modelio stebėjimas padarė poveikį vaikų elgesiui.
Modelis gali:
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
- Išmokyti naujo elgesio.
- Palengvinti atlikti jau išmoktą elgesį.
- Nuslopinti arba atpalaiduoti jau išmoktą elgesį.
Įprastą agresyvų elgesį iš dalies kontroliuoja daugelis aplinkos suvaržymų. Ypač stipriai agresyvų elgesį varžo tokios elgesio pasekmės, kai elgesį stebi tėvai ir mokytojai.
Masinių informavimo priemonių pozicija yra dvejopa - teigiama ir neigiama įtaka. Šių priemonių teigiamas poveikis pirmiausia pasireiškia savo informatyvumu. Prie televizoriaus kasdien praleidžiama po 3-5 valandas. Nesirenkant laidų, žiūrima viskas iš eilės - pradedant animaciniais ir baigiant koviniais ir siaubo filmais. Smurto, prievartos vaizdai gali išprovokuoti vaikų agresyvius ir žiaurius poelgius, paskatinti siekti ankstyvos seksualinės patirties, išbandyti alkoholį ir narkotikus, o taip pat gali būti vaikų nepažangumo mokykloje priežastimi (Bražienė, Mockienė, Bružienė, 2008). Populiarios radijo stotys transliuoja įvairių tarp jaunimo populiarių grupių atlikėjų pasisakymus, kurie su pasididžiavimu kalba apie destruktyvias elgesio apraiškas. Spaudoje aprašomi užpuolimai, kankinimai, nužudymai.
Socialinės Kognityvinės Agresijos Teorija
Reakcija į įvairioje konkrečioje socialinėje aplinkoje gaunamus stimulus pasireiškia informacijos perdirbimo procese (K. A. Dodge, L. Huesmann). Nuolatiniai susidūrimai su prievarta verčia vertinti agresiją kaip pozityvių pasekmių šaltinį.
Anomijos, Diferencinių Galimybių, Subkultūros Teorijos
Šios teorijos šalininkų teigimu, jei nėra socialinės kontrolės, prasideda anomija, ir viena jos apraiškų - nusikaltimai. Reiškia, deviantinį elgesį įtakoja jį supanti aplinka (E. Durkheim, A. Cohen, Miller ir kt.).
Etiketizavimo Teorija
Autoriai teigia, kad žmogus elgiasi taip, kaip jį vertina aplinkiniai, priklijuojama etiketė. Neigiamas vertinimas skatina tokiu tapti (Lemert, Becker).
Minimalios Priežiūros Priemonės ir Trauminė Patirtis
Vilniaus universiteto psichologijos mokslininkų grupės atliktas tyrimas atskleidė, kad trauminės patirtys itin stipriai susijusios su asocialiu elgesiu. Daugybėje tyrimų, atliktų pasaulyje, fiksuojamas stiprus tiesioginis ryšys tarp traumos ir asocialaus, smurtinio elgesio. Santykių traumos, kurias patiria paaugliai iš artimiausių prieraišumo asmenų, dažnai prasideda anksti, tęsiasi ilgą laiką ir yra įvairiapusės: tai ir emocinis, ir fizinis, ir seksualinis smurtas, ir nepriežiūra.
Traumą patyrę vaikai negali kurti konstruktyvių santykių su aplinka, nes įgyja iškreiptą vaizdą, kad artimi santykiai yra nuolatinio pavojaus šaltinis, pažeidžiamas jų pasitikėjimas artimiausiais žmonėmis. Reikšminga ir skausminga tokios patirties pasekmė - sužaloto ar paniekinto savęs vaizdas. Smurtaujantis prieraišumo asmuo (mama, tėvas) vaikui sukuria neišsprendžiamą dilemą: saugumą ir nusiraminimą turintis teikti žmogus kartu tampa ir grėsmės šaltiniu. Tai veda ne tik į elgesio dezorganizaciją, bet ir sutrikdo vaiko, paauglio gebėjimą atpažinti ir reguliuoti savo neigiamus jausmus. Traumuotas paauglys jaučia daug nerimo, nekontroliuojamo liūdesio ir pykčio. Šie simptomai yra tarsi tarpininkai, kurie reiškiasi kartu su paauglio pastangomis atsikratyti šių neigiamų būsenų. Vienas iš dažnų kelių, būdų tai padaryti - agresyvus elgesys nukreiptas į aplinkinius.
Mentalizacija ir Asocialus Elgesys
Mentalizacija - tai gebėjimas suprasti ir reflektuoti savo ir kitų vidines būsenas bei susieti jas su elgesiu. Šis gebėjimas gali būti sutrikdomas raidos metu dėl įvairių priežasčių, bet viena svarbiausių - nepalanki ir trauminė vaikystės patirtis. Smurto akivaizdoje vaikas mažiausiai nori žinoti apie žiauriai su juo besielgiančio žmogaus intencijas, ypač jei tai artimas žmogus, kurį vaikas myli ir nuo kurio jis priklauso. Taip mentalizacija užslopinama ir nedalyvauja agresijos socializacijos procese.
Normalioje raidoje vaikas išmoksta sutramdyti savo agresiją, nes per saugų prieraišumo santykį mokosi pažinti savo ir kitų vidines psichines būsenas, atpažinti agresyvius impulsus, reguliuoti negatyvius jausmus socialiai priimtinu keliu. Dėl traumavimo prieraišumo ryšyje mentalizacijos gebėjimo raida atsilieka arba slopinama. Taip trauminės patirtys atima galimybę iš vaiko įgyti gebėjimą, kuris tarnauja agresyvių impulsų slopinimui. Mūsų tyrimas įtikinamai parodė, kad paauglystėje didesnė trauminė patirtis prognozuoja prastesnę mentalizaciją, o ši numato didesnius elgesio sunkumus. Tai leidžia teigti, kad mentalizacija yra tarpininkas tarp trauminės patirties ir elgesio sunkumų.
Asocialaus Tipo Asmenybės Sutrikimas
Asocialaus tipo asmenybės sutrikimui būdinga ilgai besitęsianti nepagarba kitų žmonių teisėms, kuri neretai peržengia ribą, taip šios teisės pažeidžiamos. Asmenys, turintys asocialaus tipo asmenybės sutrikimą, dažnai nesugeba jausti empatijos ir linkę būti beširdžiais, cinikais bei nepaisyti kitų žmonių jausmų, teisių arba kančios, jų savęs vertinimas dažnai būna išpūstas arba arogantiškas. Tokie bruožai kaip empatijos stoka, pasipūtėliškas savęs išaukštinimas ir dirbtinis žavesys pagal tradicinę sampratą priskiriami psichopatijai ir yra itin būdingi asocialaus tipo asmenybės sutrikimo bruožai kalėjimo arba teisminėje aplinkoje, kur kriminaliniai, neteisėti arba agresyvūs veiksmai paprastai yra nespecifiniai.
Asocialaus tipo asmenybės sutrikimo gydymui paprastai taikoma ilgalaikė psichoterapija, kurią veda patirties gydant tokius sutrikimus turintis specialistas.
tags: #psichologines #asocialaus #elgesio #istakos #tekstas