Depresija - tai liga, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Tai gali sukelti įvairius simptomus, įskaitant apetito praradimą. Apetito praradimas gali būti labai varginantis, nes gali sukelti svorio kritimą, mitybos trūkumus ir energijos trūkumą. Laimei, yra keletas tyrimų, kurie buvo atlikti siekiant pagerinti apetitą depresijos metu. Šiame straipsnyje aptarsime kai kuriuos iš šių tyrimų ir ką jie atskleidė.
Depresijos ir apetito praradimo ryšys
Ruduo atsineša ne tik lietų, bet ir tamsą, o šie du veiksniai turi įtakos mūsų organizmui. Prasidėjus tamsiajam lietingam sezonui, organizme pradedama gaminti daugiau melatonino ir mažiau serotonino - šis hormonų disbalansas daro didelę įtaką mūsų psichinei sveikatai, sukeliama sezoninė depresija. Depresija dažnai pasireiškia kartu su apetito sumažėjimu arba praradimu, o tai gali neigiamai paveikti bendrą savijautą ir sveikimą.
Mineralinio vandens terapija
„Gydymas mineraliniu vandeniu yra viena iš efektyvių, neinvazinių, patogių ir natūralių depresijos prevencijos priemonių“, - teigia L. Rapolienė. Mineralinės vonios, ypač geoterminio mineralinio vandens, terapija gali sumažinti depresinę nuotaiką, įtampą, pyktį ir nuovargį, tuo pačiu didinant jėgos ir gyvybiškumo pojūtį. Tyrimai rodo, kad po 10-15 geoterminių vonių kurso depresinė nuotaika sumažėja, o energijos pojūtis padidėja; perpus sumažėja bendras nuovargis, padidėja aktyvumas. Be to, daugiau nei pusei mano tirtų dalyvių, sumažėjo apatija, depresija, įtampa, koncentracijos netekimas, pagerėjo miego kokybė.
Prieš pasiūlant mineralinį geoterminį baseiną „Atostogų parko“ lankytojams buvo atliktas išsamus tyrimas. Jame dalyvavo daugiau kaip šimtas įvairių grupių asmenų, maždaug pusė jų sirgo kokia nors liga, dažniausiai kaulų-raumenų, virškinimo, endokrininėmis ir odos ligomis. Tyrimo dalyviams taip pat sumažėjo nuovargis, įtampa, pagerėjo miego kokybė, apetitas.
Kiti apetito gerinimo būdai
„Su depresija kovoti galima pasitelkiant įvairias priemones: šviesos terapiją, SPA, ilgesnius pasivaikščiojimus lauke, mankštą, dalyvavimą socialinėje veikloje, fitoterapiją, elgesio terapiją, biblioterapiją, psichofarmakoterapiją ar kitais būdais“, - sako gydytoja.
Taip pat skaitykite: Depresijos gydymas omega-3
Šviesos terapija
Šviesos terapija - tai gydymo būdas, kai žmogus veikiamas ryškia šviesa. Tai gali būti veiksminga gydant sezoninę depresiją (SAD), kuri yra depresijos tipas, kuris atsiranda tam tikrais metų laikais, dažniausiai žiemą. Šviesos terapija padeda reguliuoti organizmo natūralų miego ir budrumo ciklą, o tai gali pagerinti nuotaiką ir apetitą.
Mankšta
Mankšta yra puikus būdas pagerinti savo nuotaiką ir apetitą. Kai mankštinatės, jūsų kūnas išskiria endorfinus, kurie turi nuotaiką gerinantį poveikį. Mankšta taip pat gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, o tai gali pagerinti apetitą.
Dalyvavimas socialinėje veikloje
Socialinė veikla gali padėti sumažinti izoliacijos ir vienišumo jausmą, kuris gali prisidėti prie apetito praradimo. Kai esate su kitais žmonėmis, jaučiatės labiau susijęs ir mažiau linkęs į depresiją. Tai gali pagerinti jūsų nuotaiką ir apetitą.
Fitoterapija
Fitoterapija - tai vaistažolių naudojimas medicininiais tikslais. Kai kurios žolelės, tokios kaip jonažolė ir ženšenis, gali padėti pagerinti nuotaiką ir apetitą. Tačiau prieš vartojant bet kokias žoleles, svarbu pasikalbėti su gydytoju, nes jos gali sąveikauti su kitais vaistais.
Elgesio terapija
Elgesio terapija - tai terapijos tipas, kuris padeda žmonėms pakeisti savo neigiamus mąstymo ir elgesio modelius. Tai gali būti veiksminga gydant depresiją ir apetito praradimą. Elgesio terapija gali padėti išmokti įveikti stresą ir nerimą, o tai gali pagerinti apetitą.
Taip pat skaitykite: Moksliniai tyrimai apie vitaminus ir depresiją
Biblioterapija
Biblioterapija - tai knygų ir kitų skaitymo medžiagų naudojimas terapiniais tikslais. Tai gali būti veiksminga gydant depresiją ir apetito praradimą. Biblioterapija gali padėti sužinoti apie depresiją ir kaip ją įveikti. Tai taip pat gali suteikti įkvėpimo ir vilties.
Psichofarmakoterapija
Psichofarmakoterapija - tai vaistų naudojimas psichinėms ligoms gydyti. Antidepresantai gali būti veiksmingi gydant depresiją ir apetito praradimą. Tačiau prieš vartojant bet kokius vaistus, svarbu pasikalbėti su gydytoju, nes jie gali turėti šalutinį poveikį. Dažniausi raminamieji vaistai yra šie: diazepamas, temazepamas, nitrazepamas, kiti benzodiazepinai bei panašios medžiagos (tai jų cheminiai pavadinimai). Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Vartojami siekiant slopinti nerimą, depresiją, gerinti miegą. Vartojant juo nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis. Raminamieji ir migdomieji vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją. Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais. Šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas. Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų. Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Taigi abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi. Geriamos tabletės, injekcijos. Tai vaistai, padedantys žmonėms įveikti krizines situacijas; paprastai skiriami ligoniams, kankinamiems nemigos, turintiems rimtų asmeninių problemų. Slopina nervų sistemą, sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą bei nerimą. Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Suvartojus didesnę dozę raminamųjų, kūno judesiai tampa nestabilūs, kalba neaiški, prasideda haliucinacijos, lengvai prarandama sąmonė. Vartojant ilgiau negu keletą mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė, tam pačiam poveikiui sukelti reikia vis didesnio vaistų kiekio. Galima depresija, neprognozuojamo, agresyvaus elgiasio priepuoliai. Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti traukulių.
Miego svarba
Jau senovėje buvo suprasta, kad miegas yra gyvybiškai svarbus, toks pat reikšmingas kaip kvėpavimas, valgymas ir kitos organizmo funkcijos. Tačiau tik paskutiniais dešimtmečiais įrodyta, jog miegas - ne pasyvus, o aktyvus procesas, kurio metu vyksta neuroninių tinklų stabilizacija, atnaujinami smegenų ir viso organizmo energiniai rezervai, reguliuojamos imuninės reakcijos, skatinama makromolekulių sintezė ir taisyklingas baltymų struktūrų susidarymas, ribojama oksidacinio streso sukelta ląstelių pažaida, vyksta informacijos perdirbimas, atranka bei išsaugojimas [1]. Miegas atlieka gyvybiškai svarbų neuroprotekcinį vaidmenį, per glimfatinę sistemą pašalindamas toksiškus metabolitus, kuriuos gamina smegenys būdravimo metu. Nustatyta, kad atminties konsolidacija vyksta tiek NREM (angl. non-rapid eye movement, lėtų akių judesių arba lėtojo), tiek REM (angl. rapid eye movement, greitų akių judesių arba paradoksinio) miego metu. Esant miego trūkumui, ypač NREM N3 (gilaus, delta miego) stokai, labiausiai nukenčia kaktinės skilties prefrontalinė žievė, atsakinga už motyvaciją, elgesį, kalbos sklandumą, mąstymą, planavimą bei impulsų kontrolę [2]. Esant bendrai miego stokai ir nepakankamam REM miego kiekiui, sutrinka emocijų ir nuotaikos reguliacija. REM miego bei sapnų metu reguliuojami, modifikuojami, pamirštami nemalonūs prisiminimai; pasak biologo ir neuromokslininko Franciso Cricko (1916-2004) ir jo kolegų, „REM fazės metu mes miegame, kad pamirštume“ [3]. Kitos sapnų funkcijų teorijos aiškina, kad sapnai atlieka epizodinės atminties konsolidavimo bei integravimo į senesnius prisiminimus funkciją [4], lemia ilgalaikę asmens adaptaciją prie psichotraumuojančių įvykių [5], pagerina asmens funkcionavimą bei emocijų reguliavimą būdravimo metu [6], palaiko asmens psichologinį indentitetą [7]. Kita vertus, skeptiškai vertinantieji šias teorijas priduria, kad sapnai gali būti tikrai REM miego epifenomenas [8]. Sigmundo Freudo (1856-1939) psichoanalitiniai miego ir sapnų procesų aiškinimai šiandien turi istorinę reikšmę [2]. Nustatyta, kad ūmus ir lėtinis miego trūkumas blogina asmens gyvenimo kokybę, darbingumą, kelia grėsmę tiek žmogaus, tiek visos visuomenės fizinei ir psichinei sveikatai. Jau prieš šimtmetį atliktais eksperimentais buvo nustatyta, kad kelių savaičių miego trūkumas laboratoriniams gyvūnams sukeldavo termoreguliacijos ir metabolizmo sutrikimus, padidėjusį apetitą, padidindavo susirgimo infekcinėmis ligomis riziką, galiausiai - lemdavo išsekimą bei mirtį. Naujesnių tyrimų duomenimis, dalinė miego deprivacija (< 5 val. per naktį) buvo susijusi su 12 proc. didesne bendra mirtingumo rizika, miego deprivaciją patiriančius asmenis lyginant su asmenimis, kurie miegodavo po 6-8 val. per naktį. Miego trūkumas dėl prefrontalinės žievės disfunkcijos ir emocijų reguliavimo sutrikimo ne tik sukelia mieguistumą, nuovargį, blogina nuotaiką, padidina nerimą, bet ir sumažina paciento gebėjimą susitvarkyti su iškylančiais kasdieniais sunkumais. Miego trūkumas, besitęsiantis 24-48 val., sukelia suvokimo sutrikimus (iliuzijas, haliucinacijas), nerimą, dirglumą, depersonalizaciją ir dezorientaciją, mąstymo, impulsų kontrolės sutrikimus. Miego trūkumas, besitęsiantis 72 val. Nemiga įvairiuose epidemiologiniuose tyrimuose buvo vertinta kaip nepriklausomas rizikos veiksnys vėlesnio depresijos epizodo išsivystymui pirmąkart gyvenime. Prieš išsivystant pirmam psichozės epizodui, ligonį dažniausiai pradeda kankinti naujai atsiradę miego sutrikimai (kurių dažniausias yra nemiga). Miego sutrikimai gali indikuoti ir būsimą jau diagnozuotos psichikos ligos (pvz., šizofrenijos) paūmėjimą.
Cirkadinio ritmo sutrikimai
Cirkadinio ritmo sutrikimai - tai neatitikimas tarp paciento miego įpročių ir normalaus, įprastinio miego modelio, atsižvelgiant į paros laiką. Cirkadinio ritmo sutrikimai sukelia nemigą nakties metu, padidėjusį mieguistumą dieną, neigiamai veikia darbingumo lygį, blogina gyvenimo kokybę. Chronotipas - tai cirkadinio ritmo elgesio pasireiškimas, asmens polinkis miegoti tam tikru metu per 24 valandas. Chronotipai skirstomi į rytinį, vakarinį bei tarpinį (kurį turi didžioji dalis, apie 60 proc., populiacijos) [12]. Vakarinis chronotipas, ypač būdingas paaugliams ir jauniems suaugusiesiems, yra siejamas su neigiama įtaka sveikatai bei socialiniam gyvenimui, sutrumpėjusia gyvenimo trukme, padidėjusiu sergamumu psichikos ir somatinėmis ligomis, padidėjusia narkotinių medžiagų vartojimo rizika. Įvairių tyrimų duomenimis, apie 25 proc. nemigos kamuojamų pacientų priskiriami vakariniam chronotipui [11]. Cirkadinio ritmo sutrikimai gali nulemti ir psichikos ligų išsivystymą. Asmenims, kelerius metus dirbantiems pamaininį darbą, padidėja depresijos išsivystymo rizika. Laiko juostų pakeitimas (angl. jet-lag) yra susijęs su padidėjusiu nerimo lygiu, disforine nuotaika, gali būti šizofrenijos ar šizoafektinio sutrikimo paūmėjimo rizikos veiksnys [13]. Sezoniniai svyravimai, metų laikų kaita taip pat gali sukelti cirkadinių procesų bei psichikos sutrikimus.
Cirkadinio ritmo sutrikimai, ypač vakarinis chronotipas, yra susiję su didesne depresijos (ypač sezoninės), bipolinio afektinio sutrikimo išsivystymo rizika [18, 26]. Cirkadinės fazės paankstinimas turi trumpalaikį teigiamą antidepresinį efektą. Rekomenduojama gydymui taikyti chronoterapiją: šviesos terapiją ankstyvomis ryto valandomis (rekomenduojamos antidepresinės šviesos lempos, praturtintos mėlynu spektru, bent 10 000 lx stiprumo, terapijos trukmė - apie 30 min., šviesos šaltinis - 0,5 m atstumu nuo paciento veido, į šviesą reikėtų pažiūrėti trumpai, po 2-3 sek., šią terapiją reikėtų taikyti kasdien, iškart pabudus ryte), vakare vengti mėlyno spektro ir kitos ryškesnės šviesos, tarp 19.00 ir 21.00 val. skirti greito veikimo melatonino 2-5 mg dozę, taip pat rekomenduojama didinti pacientų fizinį aktyvumą rytais ir dienomis, rytais ir perpiet vartoti kaloringesnį, maistingesnį maistą, užsiimti aktyvesne socialine veikla, o vakarais - valgyti lengviau virškinamą maistą, laikytis kitų miego higienos rekomendacijų (žr. 2 lentelę) [27].
Taip pat skaitykite: Psichologijos praktika ir amžius
Miego higienos rekomendacijos
Svarbu laikytis miego higienos rekomendacijų:
- Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu kiekvieną dieną, net ir savaitgaliais.
- Sukurkite raminančią miego rutiną, pavyzdžiui, skaitykite knygą arba klausykitės muzikos.
- Venkite kofeino ir alkoholio prieš miegą.
- Reguliariai mankštinkitės, bet ne prieš pat miegą.
- Įsitikinkite, kad jūsų miegamasis yra tamsus, tylus ir vėsus.
Nuotaikos sutrikimai
Nuotaikos (afektiniams) sutrikimams priskiriama depresija, bipolinis afektinis sutrikimas ir kiti. Depresijos ir bipolinio afektinio sutrikimo paplitimas atitinkamai siekia 6,9 proc. ir 0,9 proc. per metus [16]. Depresija laikoma viena pagrindinių neįgalumo priežasčių pasaulyje. Naujausiais genetiniais dvynių konkordantiškumo tyrimais nustatyta, kad depresijos paveldimumas siekia 37 proc., o bipolinio afektinio sutrikimo - net iki 75 proc. Nustatyta, kad nemiga yra nepriklausomas rizikos veiksnys depresijai de novo išsivystyti. Apie 45 proc. depresija ir 24 proc. bipoliniu afektiniu sutrikimu sergančių asmenų taip pat serga lėtine nemiga [19]. Lėtinė nemiga ir dažni košmariški sapnai yra susiję su padidėjusia savižudybės rizika. Persistuojanti nemiga, kai depresija jau yra pagydyta, yra vienas iš depresijos epizodo pasikartojimo rizikos veiksnių. Nemigos sunkumas tiesiogiai koreliuoja su depresijos sunkumu, didesne ligonio funkcine negalia, blogesniu atsaku į antidepresinį gydymą, padidėjusia savižudybės rizika.
Pacientai dažnai skundžiasi, jog sunku užmigti, miegas yra paviršutiniškas, vargina dažni, ankstyvi nubudimai (2-3 val. anksčiau nei įprasta) paryčiais, kai kurie asmenys būna įsitikinę, kad naktį visai nemiega.
Antidepresantai ir miegas
Didžioji dalis depresijai gydyti skirtų antidepresantų slopina REM miegą. Anksčiau buvo teigta, jog selektyvi REM miego supresija yra vienas iš galimų depresijos gydymo metodų. Įdomu pažymėti, kad visiška vienos nakties miego restrikcija taip pat turi trumpą depresijos simptomų pagerėjimo poveikį 50- 60 proc. ligonių [21]. Kita vertus, šiandien taip pat diskutuojama, kad REM miego slopinimas yra tiktai depresijos gydymo epifenomenas, nes kai kurie antidepresantai (nefazodonas, moklobemidas) pasižymi geru antidepresiniu poveikiu, tačiau nekeičia REM miego struktūros [22]. Kai kurie seduojantys antidepresantai (mirtazapinas, trazodonas) pasižymi hipnotiniu poveikiu, padidina NREM N3 miego kiekį.
Kognityvinė ir elgesio terapija
Įrodyta, kad gydant vien depresiją, nemigos simptomai dažnai išlieka, tačiau tuo pačiu metu gydant ir depresiją, ir nemigą, galima sulaukti dvigubo teigiamo atsako. Tačiau dera nepamiršti, kad pirmojo pasirinkimo gydymo metodas ir aukso standartas lėtinei nemigai (su depresija arba be jos) gydyti išlieka kognityvinė ir elgesio terapija, skirta nemigai (KET-N) [23]. Nustatyta, kad bipoliniu afektiniu sutrikimu ir lėtine nemiga sergančių ligonių psichinės ligos paūmėjimas (naujas depresijos ar manijos epizodas) per 6 mėn. buvo mažesnis tiems, kuriems nemigai gydyti buvo taikyta KET-N, nei ligoniams, kuriems nemigai gydyti buvo taikyta tik psichoedukacija (atitinkamai 14 proc. ir 42 proc.) [24]. Antidepresantai gydymo pradžioje ar jo metu miegą gali pabloginti, todėl būtina derinti individualiai pritaikytą farmakoterapiją su KET-N [25]. KET-N apima psichoedukacinius metodus, miego higieną, relaksacinę terapiją, stimulo-kontrolės terapiją, miego ribojimo ir kognityvinę terapiją. KET-N taikoma tiesiogiai dalyvaujant pacientui (ar grupei pacientų, sergančių lėtine nemiga), tačiau taip pat gali būti taikoma nuotoliniu, skaitmeniniu būdu. Įprastai KET-N trunka 4-8 sesijas ir apima 3-4 metodikas [23]. KET-N yra sėkmingai taikoma ir Lietuvoje.
Kanapės ir apetitas
Kanapės - daugiausia kontraversiškų nuomonių tiek politiniame, tiek medicininiame lygmenyje sulaukianti psichoaktyvi medžiaga. Kanapių vartojimas itin paplitęs tarp jaunų žmonių - parūkyti „žolės“ išbandoma jau mokykloje. Kanapių vartojimą paskatina nevienodi skirtingų šalių standartai, taikomi kanapėms legalizuoti: kai kuriose Europos ir JAV šalyse (pvz., Olandijoje parduodamos laisvai) kanapės yra legalizuojamos, naudojamos medicininiais tikslais. Tokie nevienodi taikomi standartai klaidina jaunus žmones. Neretai svarstoma naudoti kanapes kaip prevencinę onkologinių ligų priemonę, nepasigilinant į tokio vartojimo naudos ir žalos santykį. Kitas patrauklus kanapių vartojimo argumentas itin paplitęs tarp jaunimo - kanapių vartojimas atrodo socialiai „patrauklesnis” - be pagirių ar skelidžiamo nemalonaus kvapo - būdas. Kanapėse esančios psichoaktyvios medžiagos veikia endokanabinoidinę (vidinę) sistemą, kuri yra atsakinga už neurotransmiterių reguliavimą visų smegenų regionuose. Jos funkcija yra reguliuoti organizmo homeostazę - t.y., susijaudinimą ir slopinimą. Endokanabinoidinė sistema reguliuoja funkcijas susijusias su sąmoningumu: pažintines funkcijas, mokymąsi, atmintį, suvokimą. Taip pat ši smegenų sistema atsakinga už miegą, nuotaikas, skausmo pojūtį, apetitą, pasitenkinimo jausmą, motyvaciją. Jei naudojamos gausiai ir reguliariai, kanapėse esančios psichoaktyvios medžiagos gali sugriauti endokanabinoidinės sistemos balansą. Tai gali pasireikšti psichotiniais simptomais (kuomet prarandamas ryšys su realybe), stipriu nerimu, noru socialiai izoliuotis, kognityviniais (mąstymo) sutrikimais. Kanapėse esančios psichoaktyvios medžiagos vysto fiziologinį pripratimą, toleranciją ir abstinencinius požymius. Kanapėse esančios psichoaktyvios medžiagos turi didelį potencialą priklausomybei išsivystyti. Tai įrodo ir moksliniai tyrimai atlikti su pelėmis ir beždžionėmis, kurios renkasi sau administruoti tirpalą, kuriame yra veikliųjų kanapių medžiagų (THC arba delta-9-tetrahydro-cannabinol). Be to, tyrinėjami gyvūnai renkasi būti tame kambaryje, kuriame gauna kanapių tirpalo. Moksliškai įrodyta, kad labiau į priklausomybę nuo kanapių yra linkę tie asmenys, kurie stokoja endokabinoidinės veiklos balanso. Tai reiškia, kad jų endokabinoidinė veikla yra arba per mažai aktyvi, arba per daug aktyvi. Endokanabinoidų deficitas yra susijęs su depresijos požymiais, tokiais kaip - apatija, nerimas, skausmo netoleravimas, chroniški skausmo pojūčiai. Šie endokabinoidinės veiklos sutrikimai paprastai pasireiškia nuo ankstyvos vaikystės, jei vaikas augo nesaugioje, jo emocinių poreikių neužtikrinančioje aplinkoje. Psichologiniame lygmenyje sutrikusi endocanabinoidinė sistema gali pasireikšti įvairiai - sunkumais reikšti save ir savo jausmus, netolerancija skausmui, dėmesio koncentracijos, informacijos apdorojimo sunkumais. Gali pasireikšti latentinė depresija, apatiškumas, motyvacijos stoka. Mokslinėje neuropsichoanalitinėje literatūroje randama prielaidų, kad potencialiems kanapių vartotojams yra būdinga specifinė psichologinė charakteristika. Ji susijusi su pasąmonėje vyraujančiu jausmu, kad esi nevykėlis, nesi pakankamai geras, defektuotas, nuvili kitus, šeimą, dominuoja pyktis ant savęs. Tačiau visa tai nėra sąmoningai suvokiama, tai veikiau neigiama vidinė nuostata apie save, kuri nustelbia poreikį apsisaugoti nuo sau destruktyvuas kanapių vartojimo poveikio. Tokiems asmenims labai dažnas drovumas, užsidarymas savyje bei mąstymas, kad kiti labiau vertingi, mylimi, nei aš. Šis latentinis nepilnavertiškumo jausmas verčia ieškoti būdų kaip pranokti kitus, būti pranašesniu. Tačiau net jei asmuo yra daug pasiekęs, tai nesuteikia pasitenkinimo jausmo, nes viduje vyrauja griežtas nusivertinimas „nesu pakankamai geras”. Taip kanapių vartojimas gali būti suprantamas kaip bausmė sau - esu bevertis, o rūkydamas dar ir nevykėlis. Šis, kertinis, giliai viduje glūdintis savęs kaip nevykėlio įsitikinimas silpnina motyvaciją kovoti su priklausomybe ar veikti gyvenime apskritai. Vyrauja pasyvumas savo paties gerovės atžvilgiu. Kaip jau minėta, visa ši charakteristika nėra sąmoningai suvokiama, bet labiau veikia pasąmoniniame lygmenyje. Nori patirti artumą, o lieki dar vienišesnis. Yra dar vienas svarbus psichologinis kanapių vartojimo aspektas - tai iliuzinis jausmas, kad radai artimą santykį, radai artumą kurio taip ilgu. Kanapės yra patraukli medžiaga suteikianti ilizuiją, kad visada „pagelbės” savo svaiginančiu poveikiu, niekada neapleis, neišduos, neįskaudins, visada bus prieinama. Tokio santykio nesukursi su žmonėmis. Kanapėse esančių medžiagų poveikis taipogi padeda apsiginti nuo vidinės kritikos sau - išlaisvina nuo save nuvertinančių minčių ir jausmų. Kitas psichologinis aspektas, kuris svarbus vartojant kanapes - tai galios, svarbumo troškimo patenkinimas. Vartotojai dažnai sako, kad vartodami kanapes jaučiasi kūrybiški - intoksikacija suteikia galimybę filosofuoti, mąstyti giliai. Tačiau, kai intoksikacija baigiasi ir sąmonė suvokia, kad ypatingos galios baigėsi, apima priešingi - stiprūs bejėgiškumo jausmai. Kad šių nemalonių būsenų vartotojas išvengtų, jis vėl griebiasi kanapių. Tokia išorinė gynyba nuo vidinių sunkumų turi ypač skaudžią kainą - ilgainiui prastėja kanapių vartotojo psichinė būklė, pasireiškia paranojiškos mintys, depresyvumas, nerimas, greta kyla patologiškai aukšti reikalavimai sau, noras izoliuotis, kaltės išgyvenimai. Kanapėse esanti psichoaktyvi medžiaga THC sutrikdo bazinę motorinę koordinaciją, planavimo ir problemų sprendimo gebėjimą, atminties funkciją, emocijų kontrolę ir elgesį. Jei kanapių vartojimas prasideda paauglystėje, pasireiškia pastovūs kognityviniai sutrikimai - informacijos apdorojimo deficitas, dėmesio išlaikymo sunkumai, prasta verbalinė raiška, sprendimų priėmimas. Šie sutrikimai gali būti pataisomi blaivybe. Tačiau ilgalaikis kanapių vartojimas gali lemti vienokį ar kitokį kognityvinės funkcijos sutrikimą. Paprastai kanapes vartojantiems asmenims yra būdinga sutrikusi, nerišli kalba, prastas žodžių atsiminimas. Jie gali pamiršti ką sako, kol baigia sakinį. Tyrimai rodo, kad verbalinis nerišlumas gali likti net po ilgametės blaivybės. Tai patvirtina longitudiniai tyrimai, kurie tyrinėjo 13-23 m. paauglius. Nutraukti reguliariu tapusį kanapių vartojimą nėra paprasta ne tik dėl fiziologinių reiškinių, kurie prilygsta kitų psichoaktyvių medžiagų abstinenciniams reiškiniams (sumažėjęs apetitas, svorio kritimas, dirglumas, nervingumas, nuovargis, miego sutrikimai, pilvo skausmai, drebulys ir prakaitavimas), bet ir dėl stipriai sutrikusios psichinės būsenos. Nutraukus reguliarų kanapių vartojimą dažnai pasireiškia pyktis, agresyvumas, depresija, stiprus nesaugumo jausmas. Tačiau tam, kad pažeidžiamumas galėtų būti parodomas, reikalinga emociškai saugi ir palaikanti aplinka. Tiek užsienyje, tiek Lietuvos valstybiniuose priklausomybės centruose diegiama psichologinė intervencinė programa CRAFT (angl. Community Reinforcement and Family Training), kurioje šeimos nariai yra ypač specifiškai apmokomi, kaip bendrauti su priklausomais asmenimis, kad jie vis labiau norėtų būti blaivūs, o ne rinktųsi vartojimą. Pagal šią programą, kanapių ar kitos medžiagos priklausomybės atveju, vartojančiam paaugliui ar jaunuoliui mama ar kitas artimas asmuo galėtų būti „kanapių pakaitalu” - t.y., sukurtų namuose saugią ir palaikančią aplinką, kurioje savo raminančiu elgesiu galėtų pakeisti kanapių poveikį. Pagal CRAFT programą, mama ar kitas susirūpinęs šeimos narys iki šio žingsnio yra mokomas prieiti palaipsniui gerinant santykius su vartojančiu artimuoju. Šios programos efektyvumą patvirtina daugybė užsienyje atliktų tyrimų. Tad sprendžiant kanapių ar kitų svaigalų nutraukimo klausimą palaikanti aplinka yra be galo svarbu. Psichologinė parama yra ta terpė, kurioje priklausomas asmuo gali rasti savyje jėgų ir atsitiesti. Taip pat tiek vartojantysis, tiek artimieji pagalbos visada gali kreiptis į medicinos ar sveikatos psichologus, toksikologus, gyd.
tags: #atlikti #tyrimai #gerinant #apetita #depresijos #metu