Atmintinė Moksleiviams: Elgesio Taisyklės Saugesnei ir Sėkmingesnei Mokymosi Aplinkai

Įvadas

Ši atmintinė skirta Lietuvos moksleiviams ir apima svarbiausias elgesio taisykles, kurios padės užtikrinti saugią, pagarbią ir produktyvią mokymosi aplinką. Atmintinėje atsižvelgiama į įtraukaus ugdymo principus, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių poreikius ir bendrąsias saugaus elgesio taisykles.

Įtraukusis Ugdymas: Visi Lygūs, Visi Svarbūs

Lietuva 2010 m. ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JTNTK). JTNTK 24 straipsnyje teigiama, kad įtraukusis ugdymas užtikrina geriausias mokymosi sąlygas neįgalumo situacijoje esantiems asmenims, kryptingai kinta ir bendrojo ugdymo modeliai. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 26 straipsnyje įtvirtintas principas, kad ES teisės aktais ir politikos priemonėmis būtų pasiekta visapusiška inkliuzija ugdymo erdvėje, t. y. įtraukusis ugdymas.

Įtraukusis ugdymas 2009 m. vykusioje UNESCO konferencijoje apie buvo apibrėžta kaip „nenutrūkstantis procesas, kurio pagrindinis tikslas - užtikrinti kokybišką ugdymąsi visiems visuomenės nariams, pripažįstant ir gerbiant įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius, vengiant bet kokios diskriminacijos“.

Įtraukusis ugdymas neįmanomas be vaiko pažinimo, jo poreikių identifikavimo, palankios ugdymo(si) aplinkos visiems ugdytiniams ir kiekvienam kūrimo, atsižvelgiant į individualius ugdytinio poreikius - gabumus, negalias, raidos tempą, patirtinio ugdymosi stilių, turimą patirtį, šeiminę aplinką ir kitus skirtingumus.

Kintant mūsų šalies švietimo sistemai, taip pat akivaizdžiai pakito neįgalumo situacijoje esančių vaikų ir jaunimo, ugdymo(si) modelis. Įtraukusis ugdymas - atsivėrusi erdvė, orientuojanti tiek šeimas, tiek bendrojo ugdymo mokyklas veikti bendrai, darniai ir kūrybingai, nes mūsų visuomenė jau yra pasiekusi raidos tarpsnį, kai švietimo prieinamumas kiekvienam asmeniui tapo realybe.

Taip pat skaitykite: Kaip saugiai elgtis vandenyje

Valstybinės švietimo 2013-2022 m. strategijos vienas iš tikslų - užtikrinant švietimo prieinamumą ir lygias galimybes, maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo švietimo aprėptį, suteikti mokiniams, studentams ir jaunimui palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi ir studijų poreikius.

Lietuvos pažangos strategijoje ,,Lietuva 2030“ teigiama, kad visuomenė turi pripažinti socialinę atskirtį patiriančių asmenų teises, padėti jiems išsaugoti orumą ir būti visaverčiais visuomenės nariais, aktyviai dalyvauti socialinės įtraukties politikoje ir veikloje, padėti kovoti su stereotipais ir stigmatizacija, išsaugoti ir stiprinti gyvenimo kokybę, socialinę, ypač vaikų, gerovę ir visiems lygias galimybes.

Siekiant kokybiško įtraukiojo ugdymo, itin svarbu, pedagogų pasiruošimas vykdyti įtraukųjį ugdymą, gebėjimas gerbti ir priimti kiekvieną asmenį. Taip pat itin svarbus šeimos ir ugdymo įstaigos pagarba grįstas bendradarbiavimas, saugios aplinkos ugdytiniui užtikrinimas ir šeimoje, ir mokykloje. Šeima turi tapti aktyvia ugdymo proceso dalyve.

Elgesio Taisyklės Klasėje

• Pagarba: Gerbkite mokytojus, klasės draugus ir mokyklos personalą. Elkitės su kitais taip, kaip norėtumėte, kad elgtųsi su jumis.
• Dėmesys: Būkite dėmesingi pamokų metu, klausykite mokytojo ir aktyviai dalyvaukite diskusijose.
• Tyla: Laikykitės tylos, kai to reikalaujama, netrukdykite kitiems mokiniams mokytis.
• Punktualumas: Atvykite į pamokas laiku, pasiruošę su reikiamomis priemonėmis.
• Tvarka: Laikykite savo darbo vietą tvarkingą, rūpinkitės mokyklos turtu.
• Atsakomybė: Prisiimkite atsakomybę už savo veiksmus, atlikite namų darbus laiku.
• Bendradarbiavimas: Dirbkite kartu su klasės draugais, padėkite vieni kitiems mokytis.
• Tolerancija: Būkite tolerantiški kitų nuomonėms, kultūroms ir įsitikinimams.
• Pagalba: Jei reikia pagalbos, nebijokite kreiptis į mokytoją ar kitus mokinius.
• Saugumas: Praneškite mokytojui ar kitam suaugusiajam apie bet kokią pastebėtą pavojingą situaciją.

Specialiųjų Ugdymosi Poreikių Turinčių Mokinių Elgesio Ypatumai ir Rekomendacijos

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo, ugdomi pagal individualizuotas Bendrąsias ugdymo programas (toliau - BUP). Mokiniai, turintys kitų specialiųjų ugdymosi poreikių taip pat ugdomu pagal BUP. Dirbdami su SUP mokiniais pedagogai turėtų laikytis bendrų rekomendacijų, kurių vykdymas padės ir SUP turinčiam vaikui, ir kitiems klasės mokiniams jausti saugiai, siekti geriausių rezultatų. Mokytojams rekomendacijos padės sėkmingiau organizuoti ugdymo(si) procesą, kad kiekvienas klasės mokinys, nepaisant jo gebėjimų, patirtų sėkmę. Ugdomąją medžiagą pateikti įvairiais būdais (vaizdu, garsu, judesiu), pasiremiant gyvenimiškais pavyzdžiais, analogijomis, diagramomis, panaudojant įsiminimo strategijas ir pan. Naudojant teigiamus pastebėjimus skatinti neigiamai besielgiančiuosius elgtis tinkamai (vaikščioti po klasę, būti arti prie problemą galinčio sukelti mokinio (paliesti jo petį), kai pradeda reikštis netinkamas elgesys, jį ignoruoti, pagirti tuos, kurie elgiasi tinkamai. Taip skatinamas natūralus tinkamo elgesio kopijavimas. Pamokyti mokinį tinkamo elgesio.

SUTRIKIMASAPIŪDINIMASSUNKUMAIGALIOS## Įvairiapusiai raidos sutrikimai

Sutrikimai pasireiškia kokybiniais socialinio bendravimo ir komunikacijos sutrikimais bei ribotu, stereotipiniu ir pasikartojančiu interesų ir veiklos pobūdžiu. Dažnai (nors ne visada) būna tam tikro laipsnio bendras kognityvinės veiklos pažeidimas, elgesys neatitinka amžiui būdingo elgesio (nesvarbu, ar asmuo yra protiškai atsilikęs, ar ne). „AŠ ESU TAI, KĄ DARAU“. ELGESYS YRA KOMUNIKACIJA (netinkamas elgesys gali būti dėl: fizinio skausmo, per didelio aplinkos suerzinimo, negalėjimo pasakyti, ko norima, neaiškiai suformuluotos užduoties, sakomų ilgų žodinių instrukcijų, dėmesio poreikio, noro išvengti užduoties ir jos atlikimo); Gali būti labai jautrūs vienam dalykui ir nejautrūs kitam (juos gali erzinti šviesos, triukšmas, kvapai, medžiagos); jautrumas sustiprėja, kai žmogus alkanas ar pavargęs; Naivūs, egocentriški, gali būti nejautrūs kitiems, kalbėti netaktiškai; Rigidiški, mato tik „juoda arba balta“, dažnai susitelkę į vieną pomėgį; Mąstymas - iš detalių į visumą. Nesimoko stebėdami aplinkinius, reikia specialiai daug kartų mokyti to, ko siekiama, kol vaikas priims tam tikrą elgesį kaip taisyklę; Koncentruojasi tik į žodžius, kuriuos girdi (Aspergerio sindromą turintys žmonės - į žodžius ir sakinio prasmę, neturintieji SUP- tik į sakinio prasmę). Kalbos mokosi taip, kaip užsienio kalbos mokosi SUP neturintieji: žodžiai svetimi, kai kurie neaiškūs, nesuprantami… Svarbu jaustis priimtiems grupėje, įvertintiems už darbą; Ypač svarbi struktūruota aplinka, rutina, monotonija; Darymas, veikla, rezultatas teikia pasitenkinimą.

Taip pat skaitykite: Patarimai ant ledo

Gali būti sunku: suprasti ir taikyti verbalinę ir neverbalinę komunikaciją (akių kontaktą, veido išraiškas, gestus, kūno kalbą); suvokti abstrakčią informaciją, apibendrintus posakius, perkeltinės prasmės žodžius; suprasti kalbą, jei kalbama greitai, sudėtingais sakiniais; apibendrinti, struktūruoti informaciją; dirbti nestruktūruotoje aplinkoje, pamokoje; skaityti (ypač raiškiai, su intonacija), atlikti teksto suvokimo užduotis; išskirti, kas tekste svarbu, kas nelabai svarbu; atlikti teorinio mąstymo užduotis; pateikti naujų idėjų, kūrybiškai mąstyti, atlikti problemų sprendimo užduotis; pritaikyti turimas žinias kitokiose, kitaip suformuluotose užduotyse/veiklose; prisitaikyti prie neplanuotų, spontaniškai vykdomų veiklų; reaguoti į bendrai grupei pateiktus nurodymus, instrukcijas; dirbti grupėje; kurti dialogus, projektines grupines veiklas, bendrauti, bendradarbiauti su bendraklasiais; įsijausti, suprasti kitą; atlikti darbą greitai.

Sekasi: atlikti užduotį, veiklą pagal sudarytą schemą, planą, aiškų pavyzdį, analogiją; dirbti naudojantis pagalbine medžiaga; analizuoti detalią informaciją, susitelkti į detales, į vieną dalyką; atlikti vizualinio mąstymo, konstravimo gebėjimų reikalaujančias užduotis; prisiminti faktus; dirbti pagal nekintančią struktūrą, atlikti monotoniškas, pasikartojančias, išmoktas užduotis.

Elgesio ir/ar emocijų sutrikimai

Tai heterogeniška grupė sutrikimų, pasireiškiančių elgesio ar/ir emocinėmis reakcijomis, ryškiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio reguliacija. Kiekvieno vaiko, turinčio dėmesio sutrikimą, simptomai skirtingi. Net tas pats vaikas gali elgtis skirtingai skirtingomis dienomis. (Pvz.: Vieną dieną/pamoką gali dirbti puikiai, kitą dirbti nesugeba (arba dirba labai sunkiai); Gali būti perdėm aktyvūs, lengvai išsiblaškantys, užmaršūs, triukšmingi ir iššaukiantys, reikalaujantys nuolatinio dėmesio, neorganizuoti, netvarkingi, stokojantys socialinių įgūdžių, lengvai susierzinantys; Gali būti depresyvūs (tai lemia pasikartojančios nesėkmės ir frustracijos); Impulsyvūs (pirmiausia veikia, po to pagalvoja); Lėtas veiklos tempas; Greitai pavargsta, darbas greitai atsibosta; Nesirūpina savimi, savo išvaizda; žema savivertė; Dažnai pameta, neranda savo daiktų; Daro daug nedėmesingumo klaidų; Sąsiuviniai dažnai būna labai netvarkingi.

Gali būti sunku: Planuoti savo veiklą; Numatyti savo poelgių, veiksmų pasekmes; Kontroliuoti savo poelgius; Turėti reikiamas priemones; Nusiteikti darbui; Tvarkingai pasiruošti pamokai; Priimti ir laikytis klasės taisyklių, priimti pasekmes; Sekti užduotis; Ramiai nusėdėti, palaukti; Pradėti ar pabaigti darbą; Dirbti nestruktūruotoje aplinkoje, pamokoje; Grįžti prie darbo po pertraukėlės; Bendradarbiauti, dirbti grupėje; Atlikti skaitymo, rašymo ir kitas užduotis sėdint; Atlikti didelį kiekį pasikartojančių, panašių, monotoniškų užduočių; Be klaidų nurašyti tekstą iš knygos ar nuo lentos; Skaityti, prisiminti, ką skaitė; Skaityti tekstą mintyse; Rasti tekste pagrindinę mintį, atskirti esmines detales nuo neesminių; Atlikti sudėtingas, ilgos apimties užduotis; Pasitikrinti ir pastebėti klaidas; Klausytis, jei didžiąją pamokos dalį mokytojas kalba; Atsiminti tai, ką mokėsi ankstesnę pamoką.

Sekasi: Dirbti pamokoje, kai užmegztas teigiamas santykis su mokiniu, pastarasis jaučiasi priimtas ir išklausytas; Dirbti, kai klasėje yra aiškios taisyklės ir jų laikomasi, naudojami paskatinimai ir aiškios galimos pasekmės; Suprasti instrukcijas, nuorodas, jei būna susikaupę ir nekreipia dėmesio į pašalinius dirgiklius; Atlikti užduotį, veiklą pagal sudarytą schemą, planą; Atlikti užduotis, atsakinėti žodžiu; Suprasti ir vykdyti žodines instrukcijas; Papasakoti asmeninę patirtį, išsakyti savo nuomonę; Generuoti idėjas; Atlikti pastabumo reikalaujančias užduotis; Atlikti kūrybines, improvizacijų, linksmas, artistiškas užduotis; Dalyvauti pamokose, kuriose dalijamasi gyvenimiška patirtimi, užduotys ir veiklos susietos su mokinio mėgstama veikla; Atlikti užduotis, kai vykdomi tarpiniai įvertinimai.

Taip pat skaitykite: Kaip elgtis gražiai

Mokymosi sutrikimai: bendrieji ir specifiniai (skaitymo, rašymo)

Bendrieji - pasireiškia tuo, jog dviejų ar daugiau dalykų mokymosi pasiekimai gerokai prastesni. Šis atsilikimas yra tikėtinas, kai asmens intelektiniai gebėjimai yra žemi (IQ yra nuo 70 iki 79), tačiau nesiekia labai žemo intelekto ribos (IQ 69 ir žemesnis). Specifiniai (skaitymo, rašymo) − tai heterogeniška grupė sutrikimų, kurie pasireiškia žemesniais skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi pasiekimais nei tikėtina pagal intelektinius gebėjimus (kai IQ yra 80 ir aukštesnis) bei vaiko amžių atitinkantį ugdymą. Būdinga tai, kai dėl atskirų pažinimo procesų neišlavėjimo ar sutrikimo, mokymosi pasiekimai neatitinka bendrųjų pasiekimų ir kompetencijų, tačiau priežastis nėra intelekto, sensoriniai sutrikimai ir netinkamas ugdymas ar sociokultūrinės sąlygos.

Sunkumai organizuojant ir interpretuojant gaunamą vaizdinę ar garsinę informaciją, t.y. turi informacijos apdorojimo problemų; Sunkumai dirbant savarankiškai; Ilgai mokosi skaityti, skaito lėtai, skiemenuodami, sunkiai supranta tai, ką perskaitė; Rašydami daro daug įvairaus tipo klaidų (akustinės klaidos, raidžių praleidimas, keitimas, neužbaigimas ir pan.); Lėtas veiklos tempas; Greitai pavargsta, darbas greitai atsibosta; Nemėgsta rašymo, skaitymo užduočių; Neišlavėjusi rišlioji kalba.

Gali būti sunku:

Skaityti (raidžių, skiemenų, žodžių praleidimas, keitimas, pridėjimas, raidžių formos, eiliškumo žodyje ir skaitymo, rašymo krypties reversijos, ribotas visuminis vizualinis žodžių atpažinimas; spėliojimai skaitant; skaitoma paraidžiui arba skiemenuojant; nepaisoma žodžio, sakinio ribų, skyrybos ženklų); Sekti skaitomą tekstą; Suprasti perskaitytų žodžių reikšmes, žodžių junginių, sakinių prasmės; Perskaičius sakinį ar žodį, jį rašyti iš atminties; Skaitant naudotis tekstinėmis užuominomis; Suprasti pagrindinę teksto mintį, tekste esančių atskirų minčių ryšius; Suvokti teksto stilių ir paskirtį; Naudotis žodynais, žinynais; Taikyti rašybos taisykles; Linksniuoti, asmenuoti, kaityti kalbos dalimis ir pan. Rašyti; Rašyti gražiai, įskaitomai, užbaigiant raides; Sugalvoti sakinių, kuriuos reikia parašyti; Rašyti ilgai (greit pavargsta); Nusirašyti nuo lentos, užsirašyti mokytojo diktuojamą tekstą; Išlaikyti minties eigą; Atsiminti taisykles, informaciją; Kalbėti raiškiai; Atidžiai klausytis ir tiksliai suprasti mokytojo nuorodas, instrukcijas, paaiškinimus.

Atlikti užduotį, kai informacija pateikta vaizdžiai, t.y. pasitelkiant piešinėlius, grafikus, veiksmus; Atlikti užduotį, veiklą pagal sudarytą schemą, planą, aiškų pavyzdį; Dirbti naudojantis atramine medžiaga; Suprasti medžiagą, kai ji pateikiama ir vaizdu, ir žodžiu, susiejama su gyvenimiškais pavyzdžiais; Suprasti ir vykdyti žodines instrukcijas; Atrasti loginius ryšius, „išmąstyti“; Atsiskaityti tai, ko mokėsi žodžiu; Kai tema dalinama į logiškus vienetus; Papasakoti asmeninę patirtį.

Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai, mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos

Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai Tai heterogeniška sutrikimų grupė, kuriai priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Asmenims būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai.

Rekomendacijos mokytojams dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais:

• Individualizuotas požiūris: Atsižvelkite į kiekvieno mokinio individualius poreikius ir gebėjimus.
• Pritaikytos užduotys: Modifikuokite užduotis ir mokymo metodus, kad jie būtų prieinami visiems mokiniams.
• Struktūra ir rutina: Užtikrinkite aiškią struktūrą ir rutiną klasėje, kad mokiniai jaustųsi saugūs ir užtikrinti.
• Pozityvus pastiprinimas: Skatinkite mokinius už pastangas ir pasiekimus, naudokite pozityvų pastiprinimą.
• Bendradarbiavimas: Bendradarbiaukite su tėvais, specialistais ir kitais mokytojais, kad užtikrintumėte geriausią įmanomą pagalbą mokiniams.
• Kantrumas ir supratimas: Būkite kantrūs ir supratingi, prisiminkite, kad kiekvienas mokinys mokosi skirtingu tempu.
• Alternatyvūs komunikacijos būdai: Jei mokinys turi sunkumų komunikuojant žodžiu, leiskite jam naudotis kitais komunikacijos būdais, pavyzdžiui, paveikslėliais, gestais ar raštu.
• Pertraukos: Leiskite mokiniams daryti pertraukas, jei jie jaučiasi pavargę ar perkrauti.
• Aiškios instrukcijos: Pateikite aiškias ir glaustas instrukcijas, įsitikinkite, kad mokiniai jas suprato.

KON-CEN-TRAS## REKOMENDACIJOS## PAVYZDŽIAI## KALBĖJIMAS 1-4 KL.

Nereikalauti dirbti grupėse, bendrauti, bendradarbiauti, kurti dialogus su klasės draugais, jei mokinys to padaryti negali dėl sutrikimo (įvairiapusio raidos; kalbos ir kalbėjimo; klausos). Užduotis keisti į galimas įvykdyti (būti laikrodininku, iliustratoriumi grupėse, pasiruošti perskaityti duotą tekstą, kurį mokinys galės paskaityti kaip įžangą pristatant grupės darbą, nupiešti veiklą ar tuo metu atlikti kitą, su veikla susijusią aiškią užduotį ir pan.

Mokyti mokinį kaip tinkamu būdu atkreipti mokytojo dėmesį. Mokyti mokinį kelti ranką, kai nori ką nors pasakyti.

Atsakysiu, reaguosiu, kai prieš klausdamas(-a) ar pasakydamas(-a), pakelsi ranką. Kai mokinys pakelia ranką, būtina paskatinti žodžiu ar kitaip.

Turtinant mokinių žodyną: Nereikalauti kalbėti sudėtingais sakiniais, pasakoti daug, ilgai. Jei mokinys kalba netinkamai (tonas, sakinio struktūra, netinkami žodžiai), pamokyti, kaip reikėtų kalbėti, pasakyti, pagirti, kai kitą kartą panaudoja išmoktą būdą. Įtraukti mokinį kalbėjimo užduotyse maksimaliai pagal jo gebėjimus (nereikalauti komunikuoti taip, kaip mokinys negali to padaryti dėl savo sutrikimo, ar tokia intonacija, kurios jis negeba perteikti). Jeigu matoma, kad net padedant mokiniys negeba atsakyti į klausimą, nereikalauti teisingo atsakymo. Leisti kalbėti pagal iš anksto sudarytą planą, schemą, pasitelkiant vaizdines priemones, paveikslėlius. Nežinomus, sunkesnius žodžius paaiškinti vaizdžiai, parodant piešinius ar pan. Jei mokiniui sunku pasakoti, pasakojimą keisti atsakinėjimu į klausimus. Vykstant pokalbiui padėti mokiniui pasakyti tai, ką jis nori pasakyti, tačiau ne tiesiogiai taisyti jo kalbą, o po jam pasisakius pateikti taisyklingą variantą, pasitelkiant užuominas ir paskatinimus. Skatinti pokalbius, kai jų turinys pagrįstas mokinio pomėgiais ar jam rūpimais dalykais. Nereikalauti argumentuoti, pagrįsti savo nuomonės, jei mokinys negali to padaryti. Grupuoti mokinius su motyvuotais, norinčiais ir gebančiais dirbti mokiniais skirti laiko atsakymui. Vengti klausimų, į kuriuos atsakymai turi būti ilgi ir sudėtingi. Neišsamų, nenuoseklų, bet iš esmės teisingą atsakymą vertinti teigiamai. Kuo daugiau kalbėtis su vaiku: aptarti, ką mato, patyrė, ką jaučia. Susieti naują informaciją su turimomis žiniomis, pavyzdžiui, paraginti mokinius aptarti tai, ką jie j…

Elgesio Taisyklės Mokyklos Teritorijoje

• Pagarba: Gerbkite mokyklos turtą, nešiukšlinkite, nepieškite ant sienų.
• Saugumas: Būkite atsargūs laiptuose, koridoriuose ir kitose pavojingose vietose.
• Tvarka: Laikykitės tvarkos valgykloje, bibliotekoje ir kitose bendro naudojimo patalpose.
• Draugiškumas: Būkite draugiški ir mandagūs su kitais mokiniais, neįžeidinėkite ir nesityčiokite.
• Konfliktų sprendimas: Stenkitės išspręsti konfliktus taikiai, jei nepavyksta, kreipkitės į mokytoją ar kitą suaugusįjį.
• Draudžiami daiktai: Nenešiokite į mokyklą draudžiamų daiktų, tokių kaip ginklai, narkotikai ar alkoholis.
• Elektroniniai prietaisai: Naudokite elektroninius prietaisus tik tada, kai tai leidžiama.
• Apranga: Laikykitės mokyklos aprangos kodo.
• Privalomasis ugdymas: Dalyvaukite visose pamokose ir veiklose, kurios yra privalomos.
• Pranešimai: Stebėkite mokyklos skelbimus, kad būtumėte informuoti apie svarbius įvykius ir pakeitimus.

Saugaus Elgesio Taisyklės Kelyje

Tėvai, seneliai ir kiti artimieji neturi pamiršti, jog labai svarbu parengti vaiką saugiai elgtis gatvėje. Nuo mažens įskiepykite vaikui supratimą apie tinkamą elgesį kelyje ir atsakomybę. Suprantamai paaiškinkite vaikui pagrindines saugaus elgesio kelyje taisykles. Pradinių klasių moksleiviui, taip pat ir vyresniam (penktokui ar šeštokui) prieš rugsėjo 1-ąją parinkite saugų maršrutą į mokyklą ir atgal į namus. Kartu su vaiku nueikite juo keletą kartų. Pedagogai turi supažindinti moksleivius su šalia mokyklų įrengtomis perėjomis, aiškinti vaikams saugaus elgesio kelyje taisykles ir skatinti jų laikytis. Baigiantis paskutinei pamokai, mokytojai turėtų priminti vaikams: kad jie nepamirštų saugiai elgtis gatvėje, laikytųsi taisyklių, neskubėtų. Pradinių klasių moksleiviams saugaus eismo mokymas - atskirų dalykų mokymo dalis. Saugaus eismo pamokas mokymo ir švietimo įstaigose nuolat veda policijos pareigūnai. Be to, organizuojami saugaus eismo renginiai, kurių dalyvis - vaikų bičiulis Amsis. Saugaus eismo klasės sudaro sąlygas ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikams, bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams, kitiems visuomenės nariams ugdyti ir plėtoti savo, kaip eismo dalyvio (pėsčiojo, keleivio, vairuotojo), saugaus eismo kompetenciją, mokytis ir įgyti daugiau praktinių saugaus elgesio įgūdžių.

• Eikite tik per perėjas: Visada eikite per gatvę tik pažymėtose perėjose.
• Žiūrėkite į abi puses: Prieš žengdami į gatvę, pažiūrėkite į abi puses ir įsitikinkite, kad nėra atvažiuojančių automobilių.
• Neskubėkite: Neskubėkite pereiti gatvę, eikite ramiai ir atsargiai.
• Būkite matomi: Dėvėkite šviesius drabužius arba atšvaitus, kad būtumėte geriau matomi vairuotojams.
• Nenaudokite telefono: Eidami per gatvę, nenaudokite telefono ir nežiūrėkite į ekraną.
• Laikykitės šviesoforo signalų: Laikykitės šviesoforo signalų, pereikite gatvę tik degant žaliam signalui.
• Būkite atsargūs prie autobusų: Būkite ypač atsargūs eidami aplink autobusus, nes jie užstoja matomumą.
• Eikite šaligatviu: Eikite šaligatviu, o jei jo nėra, eikite gatvės kraštu prieš eismą.
• Nekelkite triukšmo: Nekelkite triukšmo gatvėje, kad girdėtumėte atvažiuojančius automobilius.

tags: #atmintine #moksleiviams #del #elgesio