Vaikų nerimo sutrikimas gali prasidėti nepastebimai ir turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių, jei laiku nesuteikiama pagalba. Pandemijos metu nerimo simptomų turinčių vaikų ir paauglių skaičius išaugo beveik dvigubai, lyginant su 2012 m. duomenimis. Todėl svarbu atpažinti nerimo sutrikimo simptomus ir žinoti, kaip padėti vaikams įveikti šią problemą.
Kas yra nerimas?
Nerimas yra natūrali organizmo reakcija į gresiantį pavojų, tiek realų, tiek įsivaizduojamą. Trumpalaikis nerimas gali būti netgi naudingas, motyvuojantis ir padedantis išvengti pavojų. Tačiau, kai nerimas tampa nekontroliuojamas ir trukdo priimti naudingus sprendimus, jis tampa problema.
Kaip atpažinti vaikų nerimo sutrikimą?
Dažniausi nerimo sutrikimo simptomai:
- Nuolatinis nerimastingas elgesys (greitas išgąstis, dažnas verksmas, pyktis)
- Prasta miego kokybė, sunkus prabudimas
- Galvos, pilvo skausmai (somatiniai simptomai)
Nerimo sutrikimas gali būti paveldimas arba susijęs su vaiko temperamentu, charakterio bruožais ir įgimtu jautrumu. Sudėtingose situacijose vaikas gali prisiimti suaugusiojo vaidmenį arba likti nuošalyje. Mažyliai gali patirti atsiskyrimo nerimą, kai nenori eiti į darželį ir skausmingai atsisveikina su tėvais. Vaikai taip pat gali turėti stiprią baimę gamtos stichijoms, socialinėms situacijoms, nesėkmei ar suklydimui, arba jausti stiprų pavydą kitiems. Socialiniai tinklai taip pat gali turėti įtakos vaikų nerimui.
Paaugliams, turintiems generalizuotą nerimo sutrikimą, gali kilti nerimas dėl įvairių dalykų, tokių kaip pažymiai, šeima, draugai ar laisvalaikis. Tokie vaikai dažnai yra pernelyg griežti sau ir siekia tobulumo. Vaikai taip pat gali patirti panikos atakas, kurias sukelia sensoriniai veiksniai ir kurios pasireiškia greitu širdies plakimu, prakaitavimu ir noru pabėgti nuo situacijos. Jei panikos priepuoliai kartojasi dažnai, būtina kreiptis į specialistus.
Taip pat skaitykite: Psichoterapijos atsiskyrimo procesas
Nerimas ir švietimo sistema
Mokykla dažnai asocijuojasi su nerimu ir stresu. Švietimo sistema, orientuota į mokinių paruošimą egzaminams, gali kelti įtampą. Tėvai taip pat gali prisidėti prie nerimo, reikalaudami, kad vaikai mokytųsi labai gerai ir nerimaudami, jei vaikas nemoka skaityti prieš pradėdamas lankyti mokyklą. Svarbu, kad mokyklose būtų skiriamas dėmesys ne tik gramatikai ir matematikai, bet ir vaiko emocinei būklei, bendravimui su bendraklasiais ir įvairių emocijų pažinimui.
Kaip padėti vaikui, jaučiančiam nerimą?
Pirmiausia reikia pripažinti, kad vaikas turi problemą, ir kreiptis į specialistus, kurie galės parengti individualų pagalbos planą. Kartais pakoregavus suaugusiųjų elgesį ir tarpusavio bendravimą, vaiko savijauta gali pagerėti. Dažnai užtenka psichoterapijos, o atkakliai dirbant, teigiami rezultatai gali būti pasiekti per pusmetį.
Svarbu nustatyti nerimo tipą, nes tai padės parengti tinkamą pagalbos planą. Jei vaikystėje vienas iš tėvų arba abu nerimavo, nerimas gali būti paveldimas. Hiperaktyvūs vaikai, kuriems sunku susikaupti, gali jausti įtampą ir nerimą, nes yra nuolat kritikuojami. Tokius vaikus reikia pratinti prie kitokios mąstysenos apie save, pabrėžiant, kad jie nėra blogi, tiesiog aktyvesni už kitus.
Tėvai turėtų būti ryžtingi ir kreiptis į specialistus, jei pastebimi neįprastą vaiko elgesį liudijantys ženklai. Diagnozė nėra vaiko pavertimas neįgaliu, bet jam reikalingos pagalbos suteikimas. Laiku suteikus pagalbą, galima užkirsti kelią rimtesniems sutrikimams ir ligoms.
Praktiniai patarimai, kaip suvaldyti nerimą
- Kvėpavimo pratimas: Įkvėpti pro nosį skaičiuojant iki keturių, sulaikyti kvėpavimą skaičiuojant iki septynių ir iškvėpti skaičiuojant iki aštuonių.
- 3-3-3 taisyklė: Padeda nukreipti mintis nuo nepalankių situacijų, susikaupti ir nusiraminti.
- Atskirkite lūkesčius: Gebėkite atskirti suaugusiųjų lūkesčius nuo vaikų norų ir atiduokite atsakomybę į vaikų rankas.
Pagalba mokykloje
Daugelis mokyklų turi socialinius pedagogus ar psichologus, kurie gali suteikti vaikams pirminę pagalbą. Kai kuriose mokyklose yra suburtos vaiko gerovės komandos, kurios stebi aplinką klasėje ir įsitraukia į bendrą veiklą su vaiku. Mokytojai turėtų stengtis kurti ryšį su mokiniu ir rasti laiko pabendrauti su juo ir klasės auklėtoju. Jei su vaiku neįmanoma susikalbėti, mokytojas turėtų atsitraukti ir nukreipti dėmesį į kitus vaikus arba pasiūlyti mokiniui išeiti pabūti vienam arba pasišnekėti su specialistu.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
Kai vaikas jaučiasi blogai, jam sunki diena, aplanko depresinės mintys ar nutinka problemų šeimoje, jis turėtų žinoti, kur kreiptis pagalbos į vaiko gerovės komandą, kuri yra tarsi šeima mokykloje.
Tėvų vaidmuo
Tėvai turėtų leisti vaikui jausti visus jausmus ir neraminti sakant, kad „nėra ko jaudintis, praeis“. Reikia leisti vaikui pajusti realų pasaulį, pratinti prie tikro gyvenimo ir mokyti jį kalbėtis apie jausmus. Kilus konfliktui su mokytoju, nedarykite išankstinių išvadų ir nemokykite vaiko rinktis pusių. Stenkitės matyti gerus dalykus, iškilusias problemas spręsti iš karto ir mokyti vaikus mąstyti teigiamai.
Paauglystės laikotarpis
Paauglystės laikotarpis yra ypač sudėtingas, kai jaunuoliai ieško savasties ir sprendžia egzistencines problemas. Svarbu atskirti suaugusiųjų lūkesčius nuo vaikų norų ir atiduoti atsakomybę į vaikų rankas. Leiskite vaikams pasirinkti savo kelią ir padėkite jiems eiti pasirinkta kryptimi.
Mokykla - tik dalis vaiko gyvenimo
Mokykla yra tik viena ir ne pagrindinė dėlionės dalis vaiko gyvenime. Svarbiausia yra šeima. Pažymiai nenulems, kaip sėkmingai vaikas gyvens ateityje. Sėkmę lemia atrasta veikla ir pomėgiai. Įsiklausykite, ko vaikai nori, ir padėkite jiems įgyvendinti savo svajones.
Nerimas ir baimė: kas tai?
Nerimas ir baimė yra natūrali žmogaus reakcija į įvairias gyvenimo situacijas. Kai patiriame stresą ar grėsmę, smegenyse suaktyvėja hipotalamas, kuris įjungia „kovok arba bėk“ reakciją. Kūne išsiskiria adrenalinas ir noradrenalinas, pagreitėja širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, sustiprėja raumenų įtampa. Svarbu žinoti, kad šios būsenos nėra vien tik „blogos“. Nedidelis nerimas gali padėti mobilizuotis, ruošiantis egzaminui ar atsakingam susitikimui, o baimė - apsaugoti nuo pavojų.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Geštalto terapijoje nerimas matomas kaip signalas, kad kažkas mūsų vidiniame pasaulyje lieka neužbaigta, neišreikšta. Dažnai tai gali būti neįsisąmoninti poreikiai, užspaustos emocijos ar neišgyventi jausmai.
Nerimo sutrikimų tipai
- Panikos sutrikimas: Pasikartojantys, netikėtai iškylantys panikos priepuoliai, sukeliantys fizinius simptomus, tokius kaip krūtinės skausmas, dusulys, prakaitavimas, drebulys ir galvos svaigimas. Žmogus gali jaustis atitrūkęs nuo realybės, manyti, kad tuoj išprotės ar netgi mirs.
- Fobijos: Neracionali, pernelyg didelė kokios nors vietos, situacijos ar objekto baimė.
- Atsiskyrimo nerimo sutrikimas: Baimės, panikos ir nerimo simptomai išryškėja, kai vaikai yra atskirti nuo tėvų ar kito artimo žmogaus.
- Agorafobija: Didžiulė baimė ar nerimas dėl panikos priepuolio arba baimė, kad konkrečioje vietoje gali nutikti kažkas blogo - paprastai ne namuose.
- Generalizuotas nerimo sutrikimas: Nuolatinis nerimas ir jaudinimasis dėl begalės dalykų - sveikatos, finansų, nuolatinis jausmas, tarsi tuoj nutiks kažkas blogo.
- Socialinio nerimo sutrikimas: Baimė socialinių situacijų, kur gali pasijausti susigėdęs ar teisiamas. Jaudinimasis būnant viešose erdvėse, nepasitikėjimas savimi, baimė būti atstumtam.
- Potrauminio streso sutrikimas: Atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai.
Kaip diagnozuojamas nerimo sutrikimas?
Nerimo sutrikimą diagnozuoja psichikos sveikatos ekspertai, remdamasis tam tikrais kriterijais. Kad nerimas būtų pripažintas sutrikimu, asmens nerimas ar baimė turi išlikti ilgą laiką, būti neproporcingi situacijai arba trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Įveikimo strategijos
- Kreipkitės į specialistą: Jei nerimas trukdo jūsų santykiams, darbui ar mokslams, kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris rekomenduos psichikos sveikatos specialistą.
- Gilus kvėpavimas: Lėtai įkvėpkite pro nosį, skaičiuodami iki keturių, taip, kad pilvas ir krūtinė išsiplėstų, o tuomet lėtai iškvėpkite pro burną, skaičiuodami iki aštuonių.
- Pakeiskite baimę keliančias mintis: Pabandykite baimę keliančias mintis pakeisti raminančiais ir konstruktyviais teiginiais.
- Nustatykite asmeninius veiksnius, kurie jus skatina: Tai gali padėti padaryti dienoraštis.
- Ribokite arba venkite stimuliatorių: Kofeinas gali stiprinti nerimą.
- Valgykite sveiką maistą:
- Reguliariai mankštinkitės:
- Pakankamai miegokite:
- Raskite būdų, kaip atitraukti dėmesį nuo nerimo: Klausykitės muzikos, tinklalaidžių ar audioknygų.
- Ribokite alkoholio vartojimą: Alkoholis gali sukelti nerimo ar panikos priepuolius.
- Savanoriaukite arba aktyviau dalyvaukite bendruomenės veikloje: Tai padės pailsėti nuo asmeninio kasdienio streso.
- Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės: Baimės didesnės, kai jos tik jūsų galvoje. Kartais užtenka pasipasakoti apie tai, kas neramina draugams, šeimai ar psichologui, ir tampa lengviau.
Psichoterapija
Psichoterapija - tai procesas, kurio metu gydytojas ir pacientas dirba išvien, kad galėtų nustatyti, dėl ko pacientas nerimauja, ir kad pacientas išmoktų, kaip su tuo nerimu susidoroti. Pacientai gali išbandyti savo naujai įgautus įgūdžius valdyti nerimą realiose gyvenimo situacijose, kurios juos verčia jaustis nepatogiai.
Psichologai, norėdami padėti atsikratyti nerimo sutrikimų, remiasi ne tik kognityvine elgesio terapija. Grupinė terapija - metodas, kai keletas žmonių, kurie turi tokius pat sutrikimus, bando įveikti savo nerimą ir vienas kitą palaikyti. Šeimos psichoterapija padeda šeimos nariams suprasti jų mylimųjų nerimą ir išmoko, kaip išvengti nerimą sukeliančių situacijų.
tags: #atsiskyrimo #nerimo #sutrikimas