Natūralūs antidepresantai: augalų sąrašas kovai su depresija ir nuotaikos gerinimui

Šiame straipsnyje apžvelgsime augalus, kurie gali padėti kovoti su depresija ir pagerinti nuotaiką. Aptarsime ne tik Lietuvoje augančius augalus, bet ir tuos, kuriuos galima įsigyti kaip maisto papildus. Taip pat atkreipsime dėmesį į chromo, kaip mikroelemento, svarbą psichinei sveikatai ir bendrai savijautai.

Augalai - gamtos dovana psichinei sveikatai

Vos tik pajutus, kad sunegalavote, nebūtina iškart griebtis cheminių vaistų. Kartais puikiausiai gelbsti ir vaistažolės. Tik kad vaistiniai augalai iš tiesų teiktų naudos bei gydytų, reikia labai tiksliai žinoti, kaip juos tinkamai paruošti ir vartoti. Vaistažolių arbata tinka ir profilaktikai, ir įvairioms ligoms gydyti bei organizmui stiprinti. Ypač augalai gelbsti ūmiais atvejais, tarkim, sutrikus virškinimui, peršalus ir pan. Išties daug sveikiau gurkšnoti vaistažolių arbatą nei ištisą dieną darbe maukti kavą. Šilta arbata geriau malšina troškulį karštomis vasaros dienomis. Ne veltui pietų šalyse per karštymetį žmonės gaivinasi puodeliu šiltos arbatos. Kiekvienas augalas turi organizmui reikalingų biologiškai veikliųjų medžiagų - dviguba nauda. Štai glikozidai gerina širdies, virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą, alkaloidai stimuliuoja širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos veiklą, taip pat ramina. Saponinai lengvina atsikosėjimą, skatina prakaito, tulžies ir šlapimo išsiskyrimą. Flavonoidai dezinfekuoja, gerina tulžies išsiskyrimą, eteriniai aliejai slopina uždegimą, spazmus, naikina mikrobus, rauginės medžiagos stabdo kraujavimą, mažina uždegimus ir kt. Tad per atostogas ar savaitgalį iškylaudami gamtoje nepatingėkite prisirinkti ir prisidžiovinti vaistingųjų augalų - nereikės vaistinėje pirkti brangiai kainuojančios vaistažolių arbatos.

Jonažolė - natūralus antidepresantas

Jonažolė, dar kitaip vadinama švento Jono žole, Lietuvos pievas ir pamiškes nuklos birželio pabaigoje. Jonažolė gali būti vartojama įvairiomis formomis - kapsulėmis, tinktūra ar tiesiog kaip džiovintos žolelės. Augalas visame pasaulyje taip vertinamas ne be reikalo: žolininkus žavi jo sudėtyje esantys bioflavanoidai ir antioksidantai, reguliuojantys mūsų hormonus bei pagerinantys vidaus organų veiklą.

Kova su depresija - bene svarbiausia ir geriausiai žinoma jonažolės savybė, augalo preparatus kartu su antidepresentais pacientams skiria psichiatrai. Už tai galime dėkoti žolelės sudėtyje esančioms medžiagoms, kurios slopina ir/ar atideda tokių laimės hormonų kaip serotoninas, dopaminas bei norepinefrinas, reabsorbaciją. Jonažolė mūsų psichikai padeda ne tik įveikdama depresijos simptomus. Palaikydamas hormonų balansą, augalas itin naudingas kenčiantiems nuo nerimo ar nuotaikų kaitos. Išsiderino medžiagų apykaita ar vidinis laikrodis? Ir šiuo atveju gali padėti jonažolės preparatai. Nuotaikų kaita priešmenstruacinio sindromo ar menopauzės metu - daugelio moterų problema. Todėl abiem laikotarpiais patariama vartoti jonažolės papildus.

Jonažolės tinktūra, jei naudojama išoriškai, gydo odą: nudegimus, mėlynes bei nubrozdinimus. Dažniausiai pasitaikantis jonažolės šalutinis poveikis - galvos svaigimas, pykinimas ir nuovargis, tačiau jis pasireiškia tik nedidelei daliai žmonių. Jei kenčiate nuo bipolinio sutrikimo ar šizofrenijos, prieš vartodami preparatą būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Vartojantys keletą kitų vaistų, su jonažole turėtų būti itin atsargūs - hormonų reakcija gali būti nenuspėjama.

Taip pat skaitykite: Stresą mažinantys augalai

Receptai su jonažole:

  • Jonažolės tinktūra riebiai ar mišriai odai: 8 arbatinius šaukštelius džiovintų žolelių užpilti dviem stiklinėmis verdančio vandens, dar pavirti 10-12 minučių. Tinktūrą atidėkite 1,5-2 valandoms, tuomet nukoškite.
  • Ledo kubeliai su jonažolės tinktūra: Į ledukų formeles supilkite tinktūrą, palikite šaldiklyje. Kiekvieną rytą jais švelniai pamasažuokite veidą - tokiu būdu sutrauksite poras, užkirsite kelią aknei bei pagyvinsite odą.
  • Jonažolės serumas sausai odai: Vieną valgomąjį šaukštą tinktūros sumaišykite su dviem arbatiniais šaukšteliais mėgstamo natūralaus aliejaus, tuomet įlašinkite 5-6 lašus šviežiai spaustų citrinos sulčių.
  • Veido kaukė su jonažole: Sumaišykite tris valgomuosius šaukštus jonažolės tinktūros su 2 arbatiniais šaukšteliais medaus ir 3 valgomaisiais šaukštais agurkų sulčių.
  • Nuo šlapimo nelaikymo: šaukštą bruknių ir 3 šaukštus jonažolių užplikykite 0,5 l vandens. Gerkite tris kartus per dieną prieš valgį tris ar šešis mėnesius su pertraukomis.
  • Nuo gastrito: 2 šaukštus jonažolių užplikykite termose 1,5 stiklinės vandens. Laikykite ne mažiau kaip 2 val. Gerkite po trečdalį stiklinės trissyk per dieną prieš valgį apie du mėnesius su pertraukomis. Šia ištrauka galite plauti ir dezinfekuoti žaizdas, nudegimus. Dėti kompresus ant vočių ar kitų pažeistų odos vietų.

Kiti augalai, galintys padėti kovoti su depresija

Be jonažolės, yra ir kitų augalų, kurie gali padėti pagerinti nuotaiką ir kovoti su depresijos simptomais:

  • Vaistinis bijūnas: Tyrimai parodė, kad iš bijūno pagaminti preparatai veikia raminančiai, gerina miegą, didina apetitą, mažina galvos skausmą, gydo kitas nervų sistemos ligas. Ypatingai gerai veikia iš lapelių pagaminta arbata.
  • Kininis citrinvytis: Šis augalas pasižymi centrinę nervų sistemą stimuliuojamuoju ir tonizuojamuoju poveikiu. Tačiau vartoti reikia atsargiai. Perdozuoti yra pavojinga, nes tai gali stipriai sujaudinti nervų, širdies ir kraujagyslių sistemas. Kaip vaistinė žaliava naudojami subrendę vaisiai ir sėklos.
  • Rausvoji rodiolė: Liaudies medicinoje rausvosios rodiolės požeminė dalis nuo seno vartojama kaip vaistas, pašalinantis nuovargį ir padidinantis darbingumą.
  • Eleuterokokas: Eleuterokokas vartojamas kaip tonizuojamasis vaistas nuo pervargimo, sergant nervų ligomis, pavyzdžiui, neurastenija, hipochondrija, astenija ir kt., taip pat rekomenduojamas sveikstantiems ligoniams po sunkių ligų.
  • Mucuna pruriens (niežulinė aksompumpė): Augalo paklausa visame pasaulyje smarkiai padidėjo, kai jame atrado daug L-DOPA (dopamino pirmtako). Pats dopaminas neprasiskverbia pro smegenų ugniasienę kraujo - smegenų barjerą, todėl L-DOPA, sugebantis tai padaryti, yra efektyvus vaistas Parkinsono simptomams slopinti, taip pat gali būti naudingas dėmesio sutrikimams, lytinei disfunkcijai gydyti. Dozės, mažesnės nei 100 mg per dieną, jau gali turėti dopamininį poveikį, o iki 1 g per dieną laikoma saugia doze. Mucuna pruriens tikrai turi šalutinių poveikių ir jos nederėtų naudoti be gydytojų konsultacijos.

Chromas - mikroelementas, svarbus psichinei sveikatai

Chromas gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, nes atlieka svarbų vaidmenį insulino veikloje. Insulinas yra labai svarbus cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti, nes padeda pernešti gliukozę iš kraujotakos į ląsteles energijai gauti. Taip pat, chromas gali sustiprinti insulino veikimą gerindamas ląstelių imlumą, todėl gliukozė patenka veiksmingiau į ląsteles. Chromo papildai gali padėti reguliuoti svorį, pagerinti jautrumą insulinui ir skatinti bendrą medžiagų apykaitos sveikatą. Chromo yra įvairių formų, viena iš formų yra chromo pikolinatas , kuris gali padėti sumažinti potraukį maistui ir sumažinti kūno riebalų kiekį, išsaugant liesą raumenų masę. Chromas gali pagerinti sportinius rezultatus, todėl kai kurie sportininkai jį vartoja siekdami pagerinti ištvermę ir sumažinti nuovargį treniruočių metu. Tokiais atvejais chromas derinamas su kitais sportinės mitybos elementais, pavyzdžiui,kreatinu, kuris padeda palaikyti raumenų jėgą, energijos atsargas ir treniruočių našumą.

Rytas yra optimalus laikas, jei vartojate paros dozę vieną kartą. Vartojimas su maistu yra geriausias prieš arba po pagrindinio valgio, kad pagerėtų įsisavinimas ir būtų mažesnė virškinimo trakto apkrova. Pakankama chromo dozė gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, lyties ir gyvenimo etapo. Vyrai gali kasdien suvartoti apie 35 mikrogramus, o moterys gali kasdien suvartoti apie 25 mikrogramus. Visgi, dauguma žmonių gali gauti pakankamai chromo su maistu, nes tokie maisto produktai kaip brokoliai, neskaldyti grūdai, mėsa ir riešutai yra puikūs šaltiniai. Tačiau jei ketinate vartoti chromo papildus, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju. Jūros gėrybės, ypač austrės, yra kitas puikus chromo šaltinis.

Nors chromas iš esmės yra saugus daugeliui žmonių, kai kuriems žmonėms jis gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, ypač vartojant didesnes dozes. Dažniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis yra virškinimo trakto sutrikimai, kurie apima pykinimą, viduriavimą ir skrandžio diskomfortą. Chromas gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, ypač skirtais diabetui gydyti. Chromas (ar jo papildai) gali sukelti alerginių reakcijų (nors ir retai). Todėl, reikia atkreipti dėmesį į šiuos simptomus: bėrimą, niežulį ar patinimą, ypač jei anksčiau buvote alergiškas. Be to, per didelis chromo kiekis ilgainiui gali sukelti inkstų ar kepenų pažeidimus, ypač vartojant labai dideles dozes.

Kiti naudingi augalai ir priemonės

Be jau minėtų augalų, yra ir kitų, kurie gali padėti pagerinti savijautą ir kovoti su depresija:

Taip pat skaitykite: Raminantis miegas su augalais

  • Gyslotis: Gysločių lapų arbata ir sultys gydo viduriavimą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą, aterosklerozę, viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, mažina vidurių spazmus, gydo enteritą, enterokolitą, aktyvina skrandžio sekreciją. Valgomąjį šaukštą plačialapių gysločių sėklų užpilkite 250 ml vandens, virkite 5 min. ant silpnos ugnies. Po valandos nukoškite. Sergant cukriniu diabetu ir esant sutrikusiai medžiagų apykaitai, šį nuovirą vartokite apie du mėnesius po 15 ml 4 kartus per dieną. Pagal liaudies mediciną, gysločių nuoviro patariama gerti negalinčioms pastoti moterims. Nuo peršalimo: 2 šaukštus gysločių lapų užplikykite 2 stiklinėmis vandens, palaikykite termose 15 min. ir nukoškite. Gerkite su medumi po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną. Nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės: valgomąjį šaukštą džiovintų gysločių lapų ir paprastųjų kraujažolių užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens. Po valandos nukoškite. Gerkite šiltą 3 kartus per dieną prieš valgį.
  • Čiobrelis: Čiobreliuose gausu biologiškai veikliųjų medžiagų: eterinių aliejų, raugų, flavonoidų, organinių rūgščių, askorbo rūgšties (vitamino C) ir kt. Šios vaistažolės detoksikuoja organizmą, ramina, lengvina atsikosėjimą, gerina virškinimą, šalina skrandžio spazmus, mažina vidurių pūtimą, normalizuoja žarnyno mikroflorą. Čiobrelių vonia gerina miegą, atpalaiduoja. Ištraukai imkite apie 2 valgomuosius šaukštus žaliavos, užplikykite stikline vandens ir uždengtą pakaitinkite 15 minučių garuose. Po 45 minučių perkoškite ir praskieskite 200 ml virinto vandens. Nuo kosulio gerkite šiltą su medumi (jei nesate alergiška) po trečdalį stiklinės 2-3 kartus per dieną.
  • Erškėtis: Erškėtuogių vaisiai turi ypač daug vitamino C (daugiau nei obuoliai ar serbentai). Suvalgę 1-3 erškėčių vaisius, gausite visą vitamino C paros normą. Erškėtuogės turi nemažai vitaminų B2, B1, E, K, karoteno, rutino, kraują stiprinančios geležies, kalio, fosforo, kalcio, magnio, natrio, sieros ir kt. Taip pat obuolių rūgščių, rauginių medžiagų, eterinių aliejų ir pektinų. Pastarieji mažina cholesterolio kiekį kraujyje, valo organizmą nuo nuodingųjų medžiagų, gerina medžiagų apykaitą. Erškėčių vaisių arbata stiprina imuninę sistemą ir kraujagysles, skatina tulžies išsiskyrimą, virškinimą, potenciją ir žaizdų gijimą. Be to, mažina uždegimą, naikina mikrobus. Tinka peršalus, sergant mažakraujyste, ateroskleroze. Taip pat valo kraują, padeda nuo nemigos, saugo nuo parodontozės ir sąnarių ligų. Virškinimui ir miegui gerinti į puodelį įberkite šaukštelį smulkintų erškėtuogių vaisių, užpilkite verdančiu vandeniu. Gerkite 20-30 min. prieš kiekvieną valgymą, nuo nemigos gerkite prieš miegą su medumi. Imunitetui stiprinti vartokite erškėtuogių ištrauką: 2 šaukštus erškėčių vaisių užplikykite termose 0,5 l vandens. Palaikykite uždengtą per naktį. Gerkite nukoštą ir pasaldintą medumi po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
  • Dilgėlė: Dilgėlės varo šlapimą, stiprina kraują, organizmo atsparumą ir skatina žaizdų gijimą. Ypač tinka tiems, kurių sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje, mažakraujystė. Taip pat gerina medžiagų apykaitą, normalizuoja menstruacijų ciklą, mažina gausų kraujavimą per mėnesines, slopina ginekologinius uždegimus. Dilgėlės yra puikus vaistas nuo kepenų ligų ir inkstų akmenligės, šlapimtakių ligų, šunvočių, sutrikusio virškinimo, spazminio kosulio. Stiklinę džiovintų dilgėlių užplikykite litru vandens. Po valandos nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną. Stabdo kraujavimą sergant opalige, gausiai kraujuojant per mėnesines. Nuo mažakraujystės ir aterosklerozės padeda dilgėlių ir beržų lapų arbata. Po šaukštą užplikykite 1,5 stiklinės vandens ir valandą palaikykite termose. Gerkite 0,5-1 val. po valgio 3 kartus per dieną apie du mėnesius su pertraukomis.
  • Žemuogė: Uogose gausu organizmą ir kraujagysles stiprinančio vitamino C, vitaminų P, K, B2, karoteno. Ypač daug geležies, kuri stiprina kraują. Taip pat yra kaulus stiprinančio kalcio, širdžiai reikalingo magnio, fosforo, kalio ir natrio. Uogos gerina apetitą, reguliuoja virškinamojo trakto veiklą. Uogų ir lapų antpilai slopina uždegimus, naikina mikrobus, skatina prakaitavimą ir skysčių išsiskyrimą, šiek tiek laisvina vidurius, stabdo kraujavimą. Jais gydoma inkstų ir tulžies pūslės akmenligė. Nuoviro nuo mažakraujystės, organizmui stiprinti ruoškite iš valgomojo šaukšto žemuogių lapų. Užplikykite litru vandens ir pavirkite ant silpnos ugnies apie 5 minutes. Gerkite po 150 ml tris kartus per dieną prieš valgį.
  • Beržas: Beržų pumpuruose ir lapuose yra flavonoidų, eterinio aliejaus, dervų, vitamino C, saponinų, organinių rūgščių. Pumpurai turi dezinfekcinių, skausmą ir uždegimą malšinančių medžiagų. Beržų lapų arbata varo šlapimą, skatina prakaitavimą, todėl tinka gerti sergant inkstų ar širdies ligomis, peršalus. Beržų sula iš organizmo šalina kenksmingąsias medžiagas, gerina medžiagų apykaitą, neleidžia kauptis druskoms ir kitoms medžiagų apykaitos liekanoms organizme, ypač sąnariuose. Tai - puiki profilaktinė ir gydomoji priemonė nuo osteochondrozės ir kitų sąnarių ligų, inkstų akmenligės, prostatito. Beržų lapų ir pumpurų arbata tinka sklerozės, reumato profilaktikai. Beržų sula valo organizmą - jos reikėtų išgerti apie litrą kasdien. Konservuota beržų sula gerina virškinimą, tinka virškinamojo trakto ligoms gydyti.
  • Kiaulpienė: Jose gausu vitaminų C, E, A ir B grupės. Taip pat kalcio, geležies, flavonoidų, organinių rūgščių, glikozidų. Kiaulpienių šaknų nuoviras stabdo viduriavimą, gydo hemorojų, egzemą, šunvotes ir nudegimus. Jų arbata gerina miegą, tulžies nutekėjimą, medžiagų apykaitą, aktyvina kepenų ir kasos fermentų veiklą.

Distimija - lengvesnė depresijos forma

Distimija - tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdingi tokios pačios elgesio ir somatinės problemos kaip ir depresijai, tačiau su lengvesniais ir ilgiau besitęsiančiais simptomais. Moterys šiuo sutrikimu serga dažniau nei vyrai. Liga gali būti ir genetiškai paveldima. Kiti faktoriai yra stresas, socialinė izoliacija ir socialinio palaikymo trūkumas. Du trečdaliai sergančiųjų turi lydinčią somatinę ar psichinę ligą, nerimo sutrikimą, ciklotimiją, priklausomybę nuo vaistų ar alkoholio.

Distimijai būdingi simptomai yra sumažėjęs darbingumas, žemas savęs vertinimas ir sumažėjęs gebėjimas džiaugtis kasdieniais dalykais. Vidutinio sunkumo liga gali sąlygoti bet kokį stresinių situacijų ir nesėkmių vengimą. Sunkiais atvejais pacientai gali vengti net ir kasdienės veiklos. Ligą sunku diagozuoti dėl to, jog pacientai savo simptomus gali maskuoti pasitelkę socialines situacijas. Paprastai distimija pasireiškia lydima ir kitų fizinių, psichinių ligų ar priklausomybių. Suicidinės tendencijos taip pat dažnos.

Distimijos gydymas:

  1. Psichoterapija: elgesio-kognityvinė, psichodinimaninė, tarpasmeninė. Taip pat veiksmingos ir grupinės terapijos. Pacientui svarbu išmokti suprasti, kokios jo simptomų šaknys ir kaip juos valdyti.
  2. Medikamentinis gydymas: pirmo pasirinkimo vaistai yra seratonino reabsorbcijos inhibitoriai (fluoksetinas, paroksetinas, sertralinas ir fluvoksaminas). Šie medikamentai yra geriausiai tuoleruojami ir sukelia mažiau šalutinių reiškinių. Monamino oksidazės inhibitoriai ir triacikliai antidepresantai taip pat efektyvūs gydantis sutrikimą.

Augalų fotografija - terapija sielai

Vis dažniau traukia ne betikslis pamatytų vaizdų ar objektų fotografavimas, bet tikslinga augalų paieška. Tai - lyg savotiški iššūkiai. Viskas prasidėjo nuo gegužraibinių augalų plakato „Lietuvos laukinės orchidėjos”. Vien pasižiūrėjus į jį, kyla natūralus noras pamatyti jas visas. Ir kaip gi pamačius nenufotografuoti, o jeigu kiti nepatikės, kad matei… Dabar esu matęs 32 iš 37 rūšių. O galiausiai supranti, kad ne tik gegužraibinių šeima turi daug įdomių atstovų. Taip susipažįstama ne tik su augalų sistematika, bet ir su Lietuvoje augančių rūšių įvairove. Sąrašas tikrai nėra baigtinis. Savo eilės laukia ne tik nematytos orchidėjų rūšys, bet ir plukės. Galima užduotį suformuluoti ir kitaip, vadovaujantis ne sistematika, o kokiomis kitomis augalų savybėmis, pavyzdžiui, „bechlorofiliai augalai”, „parazitiniai augalai”, „albinosai”, ir pan. Svarbu pagaunantis azartas.

Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu

tags: #augalai #nuo #depresijos