Įvadas
Pedagogo vaidmuo ugdant ateities kartas yra itin svarbus. Todėl pedagogas turi ne tik turėti plačių profesinių žinių, bet ir stiprinti asmeninius bei tarpasmeninius gebėjimus, dar vadinamus „minkštaisiais“ gebėjimais, kurie padėtų tapti brandžia asmenybe, gebančia spręsti savo problemas, aktyviai veikti darbinėje aplinkoje, gebančia dirbti tiek savarankiškai, tiek grupėje, imtis iniciatyvos ir pan. Šiame straipsnyje nagrinėjami auklėtojo asmenybės ypatumai, jų svarba ugdymo procese ir galimybės ugdyti šiuos ypatumus. Aptariami būtini auklėtojo gebėjimai, kompetencijos, ugdymo strategijos ir jų įtaka mokinių raidai.
Auklėtojo Vaidmuo ir Asmenybės Savybės
Mokytojas, norėdamas būti klasės auklėtoju, turėtų pasižymėti bent keletu auklėtojui būtinų savybių. Klasės auklėtojo veiklai nusakyti galima vartoti įvairius terminus ir žodžius, kitaip tariant, konceptus - skirtingą veiklos pobūdį nusakančius žodžius, kurie geriausiai atskleidžia, kas yra klasės auklėtojas.
- Prižiūrėtojas: tvarkos sergėtojas, elgesio taisyklių laikymosi stebėtojas.
- Vadovas: tai pagal parengtas normas atsakingas asmuo. Nors vadovo ir pedagoginė funkcijos akivaizdžios, vis dėlto dominuoja administracinė paskirtis.
- Globėjas: tai asmuo, kuris rūpinasi kitais asmenimis (mažesniais, jaunesniais) ir atsako už veiklų organizavimą.
- Konsultantas: tai asmuo, kvalifikuotai padedantis ugdytiniams spręsti asmenines problemas.
Pirmasis aspektas remiasi bendrąja ugdymo paradigma. Klasės auklėtojas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su klasės mokiniais, su kitais mokytojais ir atlikti klasėje auklėjamąjį darbą. Jis turėtų siekti vieningų reikalavimų tiek mokykloje, tiek šeimoje, t. y. palaikyti ryšį su mokinių tėvais. Prireikus, auklėtojas turėtų mokiniams organizuoti pagalbą mokymosi srityje, taip pat organizuoti veiklą, padedančią stiprinti ugdytinių sveikatą, užkirsti kelią žalingiems įpročiams.
Ugdymo Tikslai ir Mokytojo Partnerystė Su Mokiniu
Pagal profesorių Leoną Jovaišą, bendrasis ugdymo tikslas yra padėti individo saviraiškai realinėmis ir idealinėmis vertybėmis išvystyti prigimties duomenų visumą, kad gebėtų protingai, kūrybingai ir dorai veikti gyvenime. Ugdymo procese mokytojas ir mokinys yra partneriai. Būtent ugdymo proceso metu iškyla vaiko aktyvumas ir veiklumas, saviraiškos siekiai. Tačiau neatmetamas ir ugdytojo vadovavimas ugdytiniui, jis būtinas ir neišvengiamas. Ugdytojas turėtų vadovauti taip, kad moksleivis pats sau keltų tikslus, pats protautų, mąstytų kaip juos pasiekti ir imtųsi praktinės veiklos.
Pedagogikos Esminiai Aspektai
Pedagogika - tai auklėjimo ir mokymo mokslas. Žodis pedagogika sudarytas iš graikų kalbos žodžių paida - vaikas ir gogike - vesti, auklėti. Pedagogika - tai jaunosios kartos ugdymo mokslas. Terminas imtas vartoti XVII a., o jo pradininku laikomas F. Bekonas, kuris 1623 m. pateikė naują mokslų klasifikaciją, kurioje paminėjo ir pedagogiką, tik tuo metu ji buvo suprasta kiek kitaip (mokslininkas ją suprato kaip mokslą, kaip vadovavimą skaitymui). Tik XVIII a. Pedagogiką kaip mokslą įtvirtino čekų pedagogas Janas Amosas Komenskis (1592 - 1670 m.). Pedagogikos objektas yra ne kas kita kaip žmogus. Žmogus yra ir kitų mokslų objektas, todėl pedagogikos objektas yra labiau žmogaus ugdymas. Edukologija tiria permanentinį žmogaus ir grupių mokymą. Ugdymas - plačiausia ir pastaruoju metu dažniausiai vartojama sąvoka. Mokymas - tai pedagoginis procesas, kurio metu mokiniai, mokytojo vadovaujami, įgyja žinių, mokėjimų bei įgūdžių. Visuotinai pripažįstama, kad mokymasis yra svarbiausia mokyklos funkcija. Mokymas yra dvipusis procesas, jungiantis mokytojo ir mokinio veiklą. Lavinimas - ugdomųjų asmenų žinių, mokėjimų ir įgūdžių įvaldymas, fizinių ir protinių galių tobulinimas, jų gebėjimų, mokėjimo savarankiškai ir kūrybiškai veikti, formavimas. Auklėjimas - tai asmenybės dorovinių ir estetinių vertybių, dvasinių poreikių, įsitikinimų ir idealų, charakterio bruožų, kultūringo elgesio įgūdžių, įpročių formavimas, t.y. asmenybės ir jos vidinio pasaulio dorovingumo formavimas.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie ikimokyklinio ugdymo įstaigas
Mokytojo Asmenybė ir Profesinis Meistriškumas
Mokytojas - vienas iš nedaugelio žmonių, kurio asmenybė glaudžiai siejama su jo veiklos rezultatais. Mokytojas vertinamas ne tik kaip specialistas, bet kaip asmenybė, žmogus, pilietis, sugebantis šviesti, lavinti praktiškai, psichiškai ir dvasiškai tobulinti mokinį, padaryti iš jo harmoningą asmenybę, humanišką žmogų. Mokytojui yra būtinas pedagogo pašaukimas - asmenybės charakterio motyvacinių savybių visuma, tačiau reikia ir pedagoginio meistriškumo, kuris įgyjamas ir jis yra vienas iš svarbiausių autoriteto veiksnių. Jis pasiekiamas nuolat tobulinant pedagoginės veiklos mokėjimus ir įgūdžius.
Mokytojo Kompetencijų Raidos Etapai
- Naujokas. Toks mokytojas mokosi, kaip pažinti įvairius faktus, įgyja pradines kompetencijas ir susikuria tam tikras taisykles. Pradedantis mokytojas per pirmus darbo metus pereina tris darbo stadijas: l. fantazijos - remiasi savo fantazija ir asmenine patirtimi; 2. išlikimo - supranta, kad reikia planuoti, kaip valdyti klasę, palaikyti tvarką; 3.
- Kompetentingas - supaprastina ir patobulina savo darbo atlikimą, pradeda „spręsti problemas”.
- Patyręs mokytojas moka greičiau identifikuoti svarbius užduočių elementus, ugdo greitai ir remiasi intuicija bei protu.
- Mokytojas ekspertas - tai patyręs ir pripažintas pedagogas. Jis dirba natūraliai ir sklandžiai.
Asmenybės Bruožai ir Elgesys
Asmenybės sąvokos pagrindas - elgesys. Kai yra kalbama apie skirtingas elgesio rūšis, joms sukuriame ir pavadinimus. Sąžiningas, agresyvus, karštakošis, linksmas, ramus, naivus, kūrybiškas - dažnai yra tie žodžiai, kuriais apibūdiname asmenybę. Taip iš dalies atsiskleidžia ir elgesys. Elgesys paprastai būna nenuoseklus, tą patvirtina ir psichologai. Paprastai vertinant būna labai sunku nustatyti mokytojo asmenybę, t.y., kurie bruožai yra vertingiausi ir reikalingiausi mokymo procese, kurie geriausiai suformuoja mokytojo įvaizdį ir atskleidžia jo asmenybę. Vieni iš svarbiausių galbūt galėtų būti sąžiningumas vertinant ir kūrybiškumas mokant, mokytojui būtina mokėti dirbti kūrybiškai ir meniškai, kad sugebėtų mokinius sudominti, o ne tik dirbtų savo darbą ir nesidomėtų, ar mokiniai jį supranta. Svarbiausia visgi kūrybiškumo ypatybė yra originalumas.
Mokytojo Elgesio Įtaka Mokiniams
Tačiau mokytojo asmenybė neapsiriboja tik vienokiais ar kitokiais elgesio bruožais. Mokytojo asmenybę kuria apskritai jo darbas pamokoje, elgesys, bendravimas su mokiniais, jų mokymas, žinių tikrinimas ir dar daug kitų žmogiškų dalykų, kurie privalomi bendraujant su mokiniais, suprantant, kad jie tolygūs partneriai mokymo ir mokymosi procese. Mokytojo elgesys, darbas klasėje turi įtakos mokinių elgesiui ir darbui pamokos metu. Tačiau įtaką klasei ne visuomet daro tik mokytojas. Mokytojo asmenybė atsiskleidžia ir vertinant mokinių darbą, rašant pažymius. Šioje vietoje ypač reikia būti objektyviems, negalimas joks nusistatymas ar šališkumas. Be to, mokytojas turėtų mokėti gerai mokiniams išaiškinti mokomąjį dalyką. Kad tai būtų pasiekta, priklauso ne vien nuo pasirinktų mokymo metodų. Šioje situacijoje pagelbėtų komunikabilumas, mokėjimas mokinius motyvuoti dirbti, taip pat sugebėjimas išdėstyti mokomąją medžiagą kaip galima aiškiau, kad mokiniai ją nesunkiai suprastų ir įsisavintų. Nuo to, kaip mokytojas elgsis pamokoje, kaip aiškiai mokės pateikti žinias, bendrauti su mokiniais, juos sudominti, priklausys jo kaip mokytojo autoritetas, formuosis mokinių akyse jo asmenybė, tam tikri tik jam būdingi bruožai.
Kompetencijos ir Kvalifikacijos
Atsižvelgiant į reformuotos bendrojo lavinimo mokyklos tikslus, vis mažiau yra pabrėžiamos žinios ir labiau akcentuojama mokymo(-si) visą gyvenimą kompetencijos plėtotė, kurią sudaro žinios, gebėjimai veikti neapibrėžtose situacijose bei vertybinis nuostatų ugdymas. Paskutiniai metai pasikeitimai visos Lietuvos valstybės gyvenime diktuoja naujus ir ganėtinai aukštus reikalavimus pedagogo kompetencijai. Mokytojo asmenybė, jos rengimas visuomet buvo ir yra prioritetinis uždavinys sprendžiant švietimo sistemos kaitos, ugdymo kokybės problemas, remiantis vertybinėmis nuostatomis, moralės normomis.
Pedagogo Kompetencijų Tyrimai
Pedagogo kompetencijos tyrimams pastaruoju metu skiriamas nemenkas Lietuvos mokslininkų dėmesys. Mokslininkai pabrėžia, jog nepakanka, kad tobulėtų pedagogo žinios, mokėjimai / įgūdžiai, reikia, kad ir jis pats gebėtų keistis, taip pat akcentuojama asmenybės savybės, vertybės, teigiamos nuostatos / specialūs poreikiai vaikų svarba, formuojant specialiojo pedagogo kompetencijas.
Taip pat skaitykite: Auklėtojo veikla
Kompetencijos Samprata
Kai norima pabrėžti žmogaus profesines galias praktinėje veikloje, vartojame sąvoką „kompetencija“. Kompetencija, P. Šiukščienės, D. Lepaitės teigimu, profesinės kvalifikacijos raiška, gebėjimas veikti, nulemtas individo žinių, mokėjimų, įgūdžių, požiūrio, asmenybės savybių bei vertybių. Anot R. Adamonienės, kompetencija, tai pedagogo profesionalumas įvairiose srityse: pedagoginių technologijų įvaldymas; pedagoginis mokslumas - mokslo krypties raidos žinojimas, dalyvavimas moksliniuose tyrimuose, atvirumas profesinei raidai: pedagoginis meistriškumas - profesionalus veiklos atlikimas. Kiekvieno asmens, tinkamai atlikta veikla visada duoda teigiamus rezultatus. Anot A. Šienos kompetencija - įgaliojimus turėjimas ką nors daryti. Asmuo turintis įgaliojimus, jam yra suteikiama teisė ką nors daryti. Kompetencija apibūdinama, kaip gebėjimas pagal žinias, kvalifikaciją, įgūdžius gerai atlikti veiklą ir įgaliojimus turėjimas ką nors daryti. Pasak R. Laužacko, kompetencija - veiklos demonstravimas. R. Adamonienės teigimu, kompetencija - savita pedagogo raiška pagrįsta profesiniais, pedagoginiais ir asmeniniais gebėjimais. Kiekvienas asmuo, parodo savo veikloje, ką gali atlikti. Demonstruoja savo gebėjimus pasirinktoje srityje. R. Laužackas teigia, kad kompetencijos pagrindas yra kvalifikacija, P. Šiukščienė, D. Lepaitė teigia, kad kompetencija tai asmens kvalifikacijos raiška arba gebėjimas veikti sąlygotas individo žinių, mokėjimų, įgūdžių, požiūrio, asmenybės savybių bei vertybių.
Kvalifikacija ir Kompetencija
Epistemiologiniu požiūriu kompetencijos samprata gali būti tapatinama su kvalifikacijos samprata, kuri pirmiausia yra formalus tam tikro įgyto išsilavinimo ugdymo institucijose patvirtinimas. Taigi atsižvelgus į nagrinėjamą problemą, kompetencijos sąvokos reikšmių gausa sudaro galimybę vertinti šį terminą, kaip tam tikras asmenybės gebėjimas, žinios, veiklos ir teisės, tai veiklai atlikti visumą. Kvalifikacija yra formalus tam tikro švietimo institucijoje įgyto išsilavinimo patvirtinimas. R. Laužackas skiria šias sąvokas, pabrėždamas, kad kompetencijos sąvoka artimesnė veiklos pasaulio aplinkai ir vartojame ją, kai reikia pabrėžti žmogaus profesines galias, jo praktinėje veikloje.
Mokytojo Profesijos Kompetencijos
Mokytojo profesijos kompetencijos apima bendrakultūrines, profesines, bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas. Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas reglamentuoja mokytojo profesinės veiklos pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamas specialiojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo vaikų švietimo programas kompetencijos grupes, kompetencijas gebėjimus.
Ikimokyklinio Ugdymo Kompetencija
Šiuolaikinė žinių visuomenė kelia naujus reikalavimus ikimokyklinio ugdymo kokybei. Ugdymo kokybė priklauso nuo pedagogo ir jo kompetencijos. Vykstanti kaita švietimo sistemoje skatina keistis pedagogus, vadovus ir visą ikimokyklinio ugdymo bendruomenę. Todėl, reformuojant pedagogo rengimo sistemą svarbu apibrėžti ugdytojo kompetencijas, kurios sudarytų pedagoginio proceso kaitos pagrindą. Ypač aktualu, kai vyksta paradigmų kismas, kai formuojami nauji požiūriai ir vertybių sistema. Ikimokyklinis ugdymas reikalauja tam tikros, specifinės kompetencijos, gebėjimų, požiūrių, kurie padėtų įtraukti į ugdymą tėvus ir pasiekti teigiamus rezultatus. Tik aktyvus ir kryptingas pedagogo ir įstaigos bendradarbiavimas gali padėti įgyvendinti švietimo reformą. Šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas - rašoma Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ikimokyklinio ugdymo pedagogo kompetencijos modelyje labai svarbus auklėtojos gebėjimas sukurti veiksmingą šeimos paramos strategiją ir gerą visos ugdymo sistemos supratimą.
Pradinio Ugdymo Kompetencija
Tai sudaro prielaidas nerimauti pradinės klasės mokytojams, pastoviai galvoti apie kompetencijos atitikimą. Pedagoginės veiklos kokybę lemia: mokytojo asmenybės savybės, profesinės žinios ir gebėjimai. Analizuojami pradinės klasės mokytojos profesinės kompetencijos ypatumai ir pedagogo profesinės veiklos kokybės priklausomybė nuo pedagogo asmens savybių. Taip pat nagrinėjami veiksniai, turintys pradinės klasės mokytojo saviugdai. Mokslininkai teigia, kad pradinės klasės mokytojo profesinei veiklai ateityje labai svarbi praktinė patirtis. Ne kiek ne mažiau pabrėžiamos profesinės kompetencijos, saviugda, kuri laiduoja pedagogo veiklos kūrybiškumą. Taip pat tyrimai rodo, kad pedagogo profesinės kompetencijos ypatumai reikalauja išsamių ir sistemingų mokslinių tyrimų. Daugelis autorių išskiria ikimokyklinio ir pradinio ugdymo tokias pedagogo kompetencijas, kaip pasiaukojimas, jautrumas, įžvalgumas ir supratimas, stebint vaiką, kaip jis atsiskleidžia, šiam amžiaus tarpsniui svarbiausioje veikloje - žaidžiant. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogo profesinės žinios turi būti tarp dalykinio pobūdžio, kur svarbios tam tikrų dalykų žinios ir ryšiai tarp jų, kurie formuoja vientisą pasaulėžiūrą.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Pagrindinio ir Vidurinio Ugdymo Kompetencija
Atsižvelgiant į visuomenės procesams, yra keliami atitinkami reikalavimai. Mokytojo teigiamos nuostatos plėtoti kompetencijas yra daugiau susijusios su teorinėmis žiniomis, nei su jų nuosekliu taikymu praktinėje veikloje. Pamokų stebėjimo protokolai atskleidžia visai ką kita: komandos ir pastabos, kurios rodo tradicinio, reproduktyvaus mokymo vyravimą.
Vertybių Ugdymas
Vertybės yra svarbios visiems žmonėms, o pedagogams turėtų būti profesinės veiklos pamatas, siejantis ugdytojus ir ugdytinius. Taigi, vertybių ugdymas darosi vis akivaizdesnė būtinybė. Ji deklaruojama visuose švietimo politikos dokumentuose, bet menkai realizuojama, nes vertybių negalima standartizuoti, todėl jos tampa antraeiliu ugdymo tikslu, o pedagogai, nepakankamai pasirengę šiam ugdymui, dažnai vertybių žadinimą laiko atsitiktiniu, situaciniu dalyku.
Specialaus Ugdymo Kompetencija
Specialusis ugdymas - tai specialiųjų poreikių suvokimas ir siekimas padėti SP turintiems vaikams. Poreikis atsiranda tada, kai tradiciniai būdai neduoda teigiamų ugdymo(-si) rezultatų. Tai skirtingais pažintiniais interesais ir sugebėjimais lavinimas, jų kūrybines galias skatinantis ugdymas. Specialiojo ugdymo veiksmingumas priklauso ne tik nuo pedagogo profesinės kompetencijos, dalykinio pasirengimo, bet ir nuo jo profesinio kryptingumo. Švietimo reformos neišvengiamai kelia naujus reikalavimus specialiesiems pedagogams, jiems privalu ne tik teikti specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, bet ir atlikti daug kitų darbų susijusių su specialiojo ugdymo organizavimu. Remiantis atliktais tyrimais, galima teigti, kad bendrojo lavinimo mokyklos specialusis pedagogo profesinės veiklos turinys labai įvairus ir reikalauja įvairių kompetencijų. Tai specifinis pažinimo, emocijų ir elgesio sutrikimams. Vienas iš esminių specialiojo ugdymo principų yra, humaniškas ir abipuse pagarba grindžiamas santykių formavimas.
Savanoriška Veikla ir „Minkštųjų“ Gebėjimų Ugdymas
Straipsnyje keliamas probleminis klausimas - kokios savanoriškos veiklos ir studentų „minkštųjų“ gebėjimų ugdymo(si) sąsajos? Tyrimo tikslas - atskleisti būsimųjų pedagogų požiūrį į savanoriškos veiklos bei „minkštųjų gebėjimų“ ugdymo(si) sąsajas.
Savanoriškos Veiklos Formos ir Privalumai
Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad savanoriška veikla gali būti labai įvairių formų - savanoriška veikla ir savanoriška tarnyba, vietinė, nacionalinė ir tarptautinė savanoriška veikla, specializuota veikla, konkrečios amžiaus grupės atstovų veikla, trumpalaikė ir ilgalaikė. Kiekviena forma turi savų pranašumų, tad labai svarbu pasirinkti ne tik temą, bet ir formą, atitinkančią savanoriška veikla užsiimančio asmens poreikius. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiek Lietuvos, tiek Latvijos studentų dalyvavimas savanoriškoje veikloje nėra sistemingas. Apžvelgus tyrimo rezultatus matosi, kad Lietuvos studentų įgytų sustiprintų „minkštųjų“ gebėjimų savanoriškos veiklos metu mastas didesnis, lyginant su Latvijos studentais. Abiejų šalių būsimieji pedagogai teigiamai vertina ir patį savanorystės reiškinį, ir savanorystės metu įgyjamus „minkštuosius“ gebėjimus, ypač svarbius specialisto kompetencijų plėtrai, pedagoginei profesinei bei visuomeninei veiklai.