Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo ir socialinės sąveikos trūkumai bei ribotas, pasikartojantis elgesys, interesai ar veikla. Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų. Šie simptomai įprastai pasireiškia per pirmuosius du gyvenimo metus ir neretai trukdo vaikui bendrauti su aplinkiniais bei mokytis, nors jų įtakos gyvenimui laipsnis gali būti labai skirtingas.
Autizmo Paplitimas ir Diagnostikos Tendencijos
Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojų vaikų neurologų, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka.
Kas Yra Autizmas?
Autizmas lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą. Gydytojų teigimu, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, mokymosi, mąstymo ir problemų sprendimo būdai gali būti labai įvairūs.
Autizmo Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms. Tačiau vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad vaikui bus diagnozuotas autizmas.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Ankstyvieji Autizmo Požymiai
Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai. Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas.
Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams). Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais. Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.
Labai svarbu kuo anksčiau pastebėti raidos sutrikimą. Jei vaikas turi gerą fizinę sveikatą, yra kur kas sunkiau įtarti raidos sutrikimą. Tačiau motinos širdis dažnai jaučia, jei jos vaikui kažkas negerai.
Svarbiausi Požymiai, Keliantys Įtarimų Dėl Autizmo
Autizmą galima įtarti, atsižvelgus į bendravimo ypatybes, jei vaikas vengia žvilgsnių, nežiūri į savo pašnekovą. Kitas svarbus požymis - vaikas nemėgsta žaidimų, susijusių su vaizduote, pavyzdžiui, kaladėlė gali būti mašina, namas ar pilis, bet raidos sutrikimų turinčiam vaikui kaladėlė nekels tokių asociacijų. Autizmą turinčiam vaikui daiktas turi tik vieną paskirtį, yra mėgstami žaidimai, kur daug pasikartojimų, tai rodo interesų siaurumą. Tokie vaikai mėgsta tvarką. Vaikui gali kilti stresas netgi tada, jei gimtadienio proga kas nors sugalvos jo kambaryje pakabinti balionų, jis gali dėl netikėtumo pradėti verkti.
Autizmą išduoda ir pakitę vaiko pojūčiai, jis kitaip priima sensorinę informaciją. Vieniems vaikams tokių dirgiklių labai trūksta, todėl jie linkę kartoti tuos pačius judesius, mėgsta ką nors liesti, čiupinėti ar ragauti, o kitiems - tai sukelia nerimą ar baimę, todėl jie vengia tam tikrų dirgiklių. Pasitaiko atvejų, kai vaikai valgo tik tuos pačius maisto produktus, bet neragauja kitų. Kartais jie susigundo valgyti tai, kas yra nevalgoma.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Vaikų Psichologės Įžvalgos Apie Pirmuosius Autizmo Požymius
Pirmieji autizmo požymiai - tėvus be galo dominanti tema. Kai tėveliai su savo atžalomis atkeliauja pas vaikų psichologą, pirmiausia paklausiu, dėl kokių priežasčių atvyko. Dažniausiai pasitaiko du atsakymo variantai. Pirmasis - dėl kalbos problemų (vaikas visai nekalba arba kalba labai mažai), atsiuntė neurologas raidos įvertinimui. Šiuo atveju tėvai dažnai išsako, kad kitų problemų, išskyrus kalbą, nepastebi. Antrasis variantas - dėl to, kad patys tėvai ar kas nors iš artimos aplinkos, o kartais ir vaiko lankomos ugdymo įstaigos (darželio) personalo įtaria autizmą.
Nauja aplinka - šiuo atveju psichologo kabinetas. Juk kabinetas vaikams būna nematytas, o jame slepiasi gausybė žaislų. Normalu susigėsti, slėptis už mamos ar tėčio. Šiuo atveju svarbu ir tai, ar vaiką tėvams pavyksta nuraminti, ar tokia savijauta dažna naujose aplinkose, ar tai tik pavienis atvejis, ar vaikas paguodos ieško pas tėvus. Kartais savo kabinete negaliu atlikti įvertinimo, nes vaikas šaukia, blaškosi po kabinetą, save žaloja, niekuo nesidomi ir jo nepavysta nuraminti, tada pokalbį su tėvais tenka pratęsti vaikui priimtinesnėje aplinkoje, o įvertinimą atidėti iki tol, kol vaikas jausis saugiai ir patogiai. Kartais įvertinimą tenka atlikti net vaiko namuose, nes kitur vaikas nesijaučia saugus.
Pirmieji autizmo požymiai gali pasireikšti ir vengimu žiūrėti į akis, nors vaiko regėjimas normalus. Ar visi žmonės jaučiasi patogiai užmegzdami akių kontaktą? Ne, todėl šis požymis neturi būti vertinamas izoliuotai nuo kitų požymių. Pasitaiko tokių atvejų, kai vaikas į kabinetą ateina su akiniais nuo saulės. Pavyzdžiui niūrią, darganotą rudens dieną, kai saulės lauke nematyti, ateiti su akiniais nuo saulės gali būti keista, ypač jei paaiškėja, kad vaikas tik taip jaučiasi komfortiškai, nes gali išvengti akių kontakto. Savo kabinete turiu Bulviagalvį (tai toks žaislas - bulvė su akimis, rankomis, kojomis), dažniausiai mažiems vaikams jis labai patinka, tačiau kai kurie vaikai jį pamatę reaguoja labai audringai (verkia, stumia šalin), būtent dėl to, kad jis turi akis. Tokiu atveju, pakalbėjus su tėvais, dažnai paaiškėja, kad vaikas negali žiūrėti į nieką, kas turi akis. Kartais tai aiškinama vaiko nedrąsumu, tačiau tada vaikas nedemonstruos perdėtai audringos reakcijos į akis ar akių kontaktą. Jei akių kontaktas nėra geras, tai pirmiausia reikėtų patikrinti vaiko regą. Sunerimti reikėtų tada, jei vaikas kažkaip netipiškai reaguoja į akis ar vengia akių kontakto.
Ne kartą savo darbe teko nuvilti tėvus, kai jie parodo filmuotą medžiagą, norėdami pasidžiaugti, kad vaikas šoka išgirdęs muziką. O tu matai, kad vaikas tiesiog atlieka pasikartojančius judesius, taip bandydamas susitvarkyti su esama situacija. Daug kartų atliktas tas pats judesys. Jų būna įvairiausių, bet dažniausiai pasitaikantys - tai plasnojimas rankomis, siūbavimas, suplojimai rankomis, virpinimas pirštų ir t.t. Kai vaikai paūgėja, šie judesiai tėvams pradeda kelti nerimą, nes tie judesiai pradeda išskirti vaiką iš minios, ir tėvai juos pradeda drausti. To daryti nereikėtų, nes vaikas juos atlieka ne šiaip sau, jie vaikui reikalingi, kad jis galėtų išbūti esamoje situacijoje.
Kai vaikutis įžengia į mano kabinetą, visada atkreipiu dėmesį, kaip jis vaikšto. Kartais paprašau nuauti vaikui batukus, kad pasižiūrėčiau, ar vaikas nesistengia vaikščioti ant pirštų galų. Neurotipiniu atveju vaikai stiebiasi, kai nori kažką pasiekti ar pamatyti tai, kas yra aukščiau, bet nelinkę vaikščioti pasistiebę. Taigi atkreipkite dėmesį, kaip vaikutis vaikšto, jeigu neįprastai, tai pirmiausia pasikonsultuokite su gydytoju ortopedu.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Pirmieji autizmo požymiai gali pasireikšti ir netipine reakcija į savo vardą. Kai kalbinu vaiką, stebiu, ar jis sureaguoja kviečiamas vardu. Prašau ir tėvų pakviesti vaiką. Tai gali būti ir klausos problema, ir selektyvi klausa, kai kurių garsų/žodžių ignoravimas. Kartais tėvai sako, kad vaikas nereaguoja į vardą, nes jie dažniausiai vadina vaiką ne vardu, o kaip nors mažybiškai, pvz., zuikeliu, saulyte ar pan., tada vaikas turėtų atsišaukti į tokį kreipimąsi, jeigu tikrai vaikui viskas gerai. Taigi, jei vaikas nereaguoja kviečiamas vardu, reikėtų patikrinti vaikučiui klausą.
Kūdikiai poreikius reiškia verkimu, veido mimikomis, rankyčių judesiais (pvz., piršto čiulpimu, kai nori valgyti, ir pan.). Vaikui augant, tobulėja ir poreikių raiška. Atsiranda gestikuliavimas, rodymas pirštu, vaikas, dar nemokėdamas kalbėti, jau gali parodyti, ko nori. Atsiranda ir tikslingi garsažodžiai (pvz., niam, brum ir pan.) ir tik po to atsiranda kalba. Neurotipiniu atveju vaikams nekyla tokiu problemų. Kuo vaikas didesnis, tuo gestikuliuoja daugiau, jeigu problema yra tik kalba. Puikiai prisimenu atvejį, kai nekalbanti mergaitė gestais papasakojo visą istoriją, kad jai reikia nuo spintos žaislinio mikserio, nes nori kepti blynus (visi gestai buvo mergaitės sugalvoti, tačiau aiškūs aplinkiniams). Vis dėlto vaikas neauga dažniausiai tik namuose, o būna ir kitose aplinkose - parduotuvėje, darželyje, pas senelius ar pan. Tų situacijų, kai vaikui reikia gestikuliuoti, yra. Tad neurotipiškas vaikas tai turėtų mokėti daryti. Jeigu vaikas poreikius reiškia tik šaukdamas, reikėtų jį mokyti kitų būdų, kaip gestikuliuoti, tarti garsažodžius ar žodžius (ką pasirinkti, priklauso nuo vaiko amžiaus ir turimų galimybių).
Kūdikius pirmiausia sudomina žmogaus veidas, o tik vėliau, augant, - žaislai. Pirmiausia atsiranda šypsena žmogui, o tik vėliau - džiugesys turint žaislą. Neurotipiniu atveju tėvai vaikui teiks daugiausiai džiaugsmo, jis jiems šypsosis ir norės atkreipti jų dėmesį. Vaikai yra iš prigimties socialūs. Sunerimstu, kai pas mane atvestas vaikas susidomi kažkokiu žaislu, o į tėvus nekreipia dėmesio, nebendrauja su tėvais net tada, kai tėvų paprašau pakalbinti vaiką. Patarimas tėvams: žaiskite su vaikais, sėskite prie vaiko, prisijunkite prie jo jau žaidžiamo žaidimo arba pasiūlykite patys pažaisti.
Kuo mažesnis vaikas, tuo jo dėmesys yra mažiau patvarus ir todėl greitai nukrypstantis į vis naujus aplinkos elementus. Dažniausiai mažiems vaikams nebūdinga ilgas susikaupimas ties vienu žaislu. Kai vaiką domina tik tam tikri žaislai arba kai vaikas vis žaidžia su tuo pačiu žaislu, į tai reikėtų atkreipti dėmesį. Pavyzdys iš mano darbo - turiu daug medinių dėlionių, tačiau, kai stebiu, kad vaikas susidomi, tik skaičių ar raidžių dėlione ir ją dėlioja n+k kartų, tai jau nėra gerai. Kai siūlau kitą veiklą, vis tiek nori tęsti būtent šitą ir pyksta, jei noriu pakeisti.
Jų gali būti labai įvairių. Vieni dažniausiai pasitaikančių yra susiję su maistu. Tai išrankumas maisto produktams. Ar vaikas turi valgyti viską? Ne. Ar vaikas tikriausiai nemėgs tų produktų, kurių nevalgo namuose? Taip. Tačiau nėra normalu, kai vaiko mitybą sudaro vos keli produktai ar patiekalai. Nėra tipiška nevalgyti svetimoje vietoje. Taip pat nėra tipiška nevalgyti produktų grupių, dėl kažkokio vieno bruožo, pavyzdžiui, kad jie raudoni ar apvalūs. Darbe tenka susidurti su atvejais, kai vaikas valgo vos kelis produktus ir tik tam tikrų gamintojų. Pasitaiko ir priešingų atvejų, kai valgo viską, net jei tai yra nevalgoma (pvz., popierių ir pan.).
Vienas požymis (iš prieš tai išvardintų) nereiškia, kad vaikas turi autizmą. Autizmas - sudėtingas sutrikimas, kurį sudaro ne vienas požymis. Šį sutrikimą gali diagnozuoti tik gydytojai, todėl jeigu kyla įtarimų, reikia konsultuotis su jais. Kuo anksčiau bus diagnozuotas sutrikimas, tuo anksčiau galima pradėti terapiją, tuo geresnės tolesnės prognozės. Reikėtų suprasti, kad didžioji dauguma žmonių turi bent vieną iš šių išvardintų požymių, bet jie neturi autizmo, taigi neužsiimkite savidiagnozavimu, o konsultuokitės su specialistais.
Autizmo Diagnostika
Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.
Aspergerio Sindromas
Aspergerio sindromas - tai autizmo spektro sutrikimo forma, kuriai būdingas kitoks socialinis bendravimas, riboti interesai bei pasikartojantis elgesys. Šis sutrikimas ilgą laiką buvo laikomas atskira diagnoze, tačiau dabar daugelyje šalių (įskaitant Lietuvą) jis įtraukiamas į platesnę autizmo spektro sutrikimų (ASS) grupę. Aspergerio sindromą turintys asmenys dažnai pasižymi aukštu intelektu, stipriu dėmesiu konkrečioms sritims (pvz., matematikai, technologijoms, menui), tačiau jiems sunkiau suprasti socialinius signalus, jausmų niuansus, užmegzti ir palaikyti santykius. Simptomai skiriasi priklausomai nuo amžiaus: vaikystėje labiau pastebimas netipiškas bendravimas, o suaugus - santykių palaikymo sunkumai, socialinio nerimo epizodai.
Svarbu pabrėžti, kad Aspergerio sindromas nėra liga, kurią reikia „išgydyti“. Tai kitoks pasaulio suvokimo ir bendravimo būdas, reikalaujantis tinkamos aplinkos, palaikymo bei supratimo.
Kaip Atliekamas Aspergerio Sindromo Testas ir Diagnozė?
Aspergerio sindromo nustatymas yra ilgas ir kompleksiškas procesas, nes nėra vieno kraujo tyrimo ar vaizdinimo metodo, kuris galėtų aiškiai parodyti diagnozę. Vertinimas remiasi specialistų žiniomis, klinikine patirtimi bei paciento (ar jo artimųjų) pateikta informacija apie elgesį, raidos istoriją ir dabartinius sunkumus.
Diagnozuojant naudojami specialūs įrankiai, pavyzdžiui:
- ADOS (Autism Diagnostic Observation Schedule) - struktūruota situacijų ir užduočių serija, stebint, kaip žmogus bendrauja, reaguoja į socialines užuominas.
- ADI-R (Autism Diagnostic Interview - Revised) - išsamus interviu su tėvais ar artimaisiais, siekiant suprasti žmogaus raidos istoriją.
- Kiti klausimynai, tokie kaip AQ (Autism Spectrum Quotient), dažniausiai naudojami kaip pirminė atranka.
Pagalba Vaikams, Turintiems Autizmo Spektro Sutrikimą
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu. Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.
Ankstyvosios Reabilitacijos Svarba
Tyrimai rodo, kad geriausių rezultatų pasiekiama, kai ankstyvoji reabilitacija pradeda taikyti iki 3 metų, nes tokiame amžiuje sparčiausiai vystosi vaiko smegenys, todėl pagalba būna naudingiausia. Ankstyvosios reabilitacijos skyriuje yra 17 lovų, čia gydomus vaikus prižiūri ne tik medikai, bet ir tėvai.
„Mūsų tikslas - suteikti kuo daugiau informacijos tėvams, kad jie galėtų ugdyti savo vaiką, turintį raidos sutrikimų. Medicinos literatūroje ne veltui rašoma, kad yra sunkiausia užauginti tokį vaiką“, - tikino gydytoja L. Mikulėnaitė.
Iš tikrųjų raidos sutrikimas nėra ūmi būklė, mažiems vaikams labai retai prireikia medikamentų, bet šį sutrikimą būtina koreguoti. Jei visuomenė nepadeda tokiems vaikams adaptuotis, ateityje jų laukia daug sunkumų.
„Visi žmonės yra labai skirtingi, todėl mūsų tikslas padaryti taip, kad žmonės nebūtų vienodi, o galėtų atskleisti savo jėgas“, - pasakojo gydytoja L. Mikulėnaitė.
Vaiko Raidos Centras
Vaiko raidos centrui yra paskirtos 25 lovos ir apie 40 vietų dienos stacionare. Raidos sutrikimą turintiems vaikams šiuo metu sudarytos kur kas geresnės sąlygos gydytis, tačiau poreikis tokių paslaugų nuolat didėja Lietuvoje.
Ateityje Vaiko raidos centras vadovaus įstaigų tinklui, kur šiuolaikinis medicinos mokslas ir praktika yra sujungti į vieną sistemą.
„Vaiko raidos centras turėtų koordinuoti pagalbos teikimą vaikams, taip pat konsultuoti dėl sudėtingiausių atvejų. Bet visos respublikos vaikų mes negalėsime pas save suguldyti“, - teigė profesorius J. Raistenskis.
Patarimai Tėvams
Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės. Kadaise autizmo spektro sutrikimas buvo suvokiamas kaip kažkas panašaus į šizofreniją. Šiandien ši liga įvardijama kaip itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą, įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje.
Jei visuomenė nepadeda tokiems vaikams adaptuotis, ateityje jų laukia daug sunkumų.
tags: #autizmas #dazniausios #problemos