Įvadas
Meno terapija yra psichoterapijos forma, kuri naudoja kūrybinį procesą emocijoms išreikšti ir suprasti. Tai gali būti ypač naudinga autizmo spektro sutrikimą (ASS) turintiems asmenims, kuriems gali būti sunku bendrauti ir išreikšti save žodžiais. Meno terapija suteikia alternatyvią priemonę jausmams, mintims ir patirtims išreikšti saugioje ir palaikančioje aplinkoje.
Kas yra meno terapija?
Meno terapija (kartais vadinama kūrybine arba raiškos terapija) padeda žmonėms išreikšti ir suprasti savo emocijas per meninius užsiėmimus ir kūrybinį procesą, užuot dalyvavus įprastuose psichoterapijos seansuose. Meno terapijos priemonės taikomos, atsižvelgiant į grupės ar individo poreikius, tikslus: kūrybinis procesas gali padėti išspręsti kilusias psichologines problemas, pakoreguoti elgesį ir emocijas, sumažinti stresą ir padidinti pasitikėjimą savimi. Svarbu ir tai, kad meno terapijai nereikalingas talentas ar pasiruošimas, mat su vaiku dirba profesionalas, gebantis suprasti komunikuojamus jausmus.
Meno terapijos rūšys
Šiais laikais yra daugybė meno terapijos rūšių, visgi dažniausios apima teatro, muzikos, šokio bei įvairias dailės praktikas, pavyzdžiui, fotografiją, koliažus, keramiką, skaitmenininius menus, tekstilę. Dauguma užsiėmimų gali vykti grupėse, kur vaikai dirba kartu, prisiima atsakomybę už savo ir kitų veiksmus.
- Dailės terapija: Jos metu vaikai piešia, kuria koliažus, skulptūras, juos analizuoja.
- Teatro terapija: Teatro terapijos metu vaikai keičiasi vaidmenimis, improvizuoja, išgyvena problemiškas realaus gyvenimo situacijas, sapnus.
- Muzikos terapija: Muzikos terapija pasižymi dideliu emociniu poveikiu.
- Šokio terapija: Šiai terapijai labai artima yra šokio terapija ir dramos terapija. Šokio terapijoje svarbiausia judesio ir emocijos santykis.
- Dramos terapija: Dramos ir teatro terapijoje puikiai atsiskleidžia sąmoningumas, gebėjimas bendradarbiauti.
Kam skirta meno terapija?
Meno terapija gali būti naudinga įvairiems žmonėms, įskaitant:
- Vaikams, turintiems mokymosi sutrikimų.
- Asmenims, patyrusiems fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą.
- Asmenims, turintiems autizmo spektro sutrikimų.
- Asmenims, sergantiems chroniškomis, ilgalaikėmis ligomis (pvz., sergantys vėžiu).
- Asmenims, patyrusiems sunkių išgyvenimų (pvz., artimojo mirtį).
- Asmenims, turintiems elgesio sutrikimų.
- Asmenims, turintiems fobijų.
- Psichologinių problemų neturintiems vaikams, kuriems reikia sumažinti patiriamą įtampą ar išspręsti tuo metu aktualias problemas.
- Įvairaus amžiaus žmonėms, nebūtinai sergantiems ar susidūrusiems su gyvenimo problemomis: ligomis, netektimis, stresu.
- Asmenims, norintiems įveikti vienišumą ir izoliaciją, išmokti atviriau reikšti jausmus, įgauti pasitikėjimo savimi ir stiprybės.
Meno terapijos nauda autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims
Meno terapija gali būti ypač naudinga autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims dėl kelių priežasčių:
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
- Neverbalinė išraiška: Meno terapija suteikia neverbalinę priemonę išreikšti jausmus ir mintis. Tai ypač svarbu ASS turintiems asmenims, kuriems gali būti sunku bendrauti žodžiais. Per meną jie gali išreikšti savo vidinį pasaulį, emocijas ir patirtis, kurių negali išreikšti žodžiais.
- Sensorinė integracija: Meno terapija gali padėti ASS turintiems asmenims integruoti sensorinę informaciją. Daugelis ASS turinčių asmenų turi sensorinių apdorojimo sunkumų, todėl jiems sunku apdoroti informaciją iš savo aplinkos. Meno terapija gali padėti jiems susidoroti su šiais sunkumais, suteikiant galimybę tyrinėti ir integruoti sensorinę informaciją saugioje ir kontroliuojamoje aplinkoje.
- Socialiniai įgūdžiai: Meno terapija gali padėti ASS turintiems asmenims ugdyti socialinius įgūdžius. Grupinės meno terapijos užsiėmimai suteikia galimybę bendrauti su kitais, dirbti kartu ir dalintis idėjomis. Tai gali padėti jiems išmokti socialinių normų, bendravimo įgūdžių ir empatijos.
- Emocinis reguliavimas: Meno terapija gali padėti ASS turintiems asmenims reguliuoti savo emocijas. ASS turintys asmenys dažnai patiria sunkumų reguliuojant savo emocijas, todėl gali kilti pykčio protrūkių, nerimo ar depresijos. Meno terapija suteikia galimybę išreikšti ir apdoroti emocijas saugiu ir konstruktyviu būdu.
- Savivertė ir pasitikėjimas savimi: Meno terapija gali padėti ASS turintiems asmenims pagerinti savo savivertę ir pasitikėjimą savimi. Sukūrus kažką gražaus ir prasmingo, jie gali pajusti pasiekimo jausmą ir didžiuotis savo darbu. Tai gali padėti jiems jaustis labiau pasitikinčiais savimi ir labiau vertinamiems.
Dailės terapija ir stiklo menas
Dailės terapeutė pasakoja, kad pradėjusi dirbti negalią turinčių asmenų centre „Korys“ ieškojo medžiagos, kuri būtų nauja žmonėms, turintiems kompleksinę negalią. Prisiminė stiklą ir integravo jį kaip terapinę medžiagą. Pradėjo kurti mozaikas su centro lankytojais, kurie serga cerebriniu paralyžiumi, vėliau įtraukė asmenis, turinčius Dauno sindromą, kurių prastas regėjimas, yra kurčnebyliai. Visiems jiems kūryba naudojant stiklo medžiagą buvo nauja patirtis, kuri plėtė fizines galimybes, skatino saviraišką, kėlė savivertę.
Pastangos, kurias žmogus įdeda kurdamas mozaiką, padeda mažinti rankų spastiškumą, gerinti koordinaciją, stimuliuoja tam tikrus smegenų centrus. Vienas užsiėmimų dalyvis kūrė mozaiką metus. Per šį laikotarpį jis ištarė pirmuosius savo žodžius, nors jam jau buvo beveik 30.
Supažindinimas su stiklu - labai individualus. Jis priklauso nuo užsiėmimo dalyvio fizinių ir kognityvinių gebėjimų. Kai kuriuos dalyvius supažindina lytėjimo būdu, kitiems pasakoja, kaip yra išgaunamas stiklas, spalva ar faktūra. Dažniausiai kuriama iš karpyto stiklo detalių, jei žmogus bijo susižeisti - iš gludinto. Daugumai stiklas asocijuojasi su pavojumi, nes gali įpjauti, bet po truputį visi išmoksta valdyti pirštus ir saugiai dirbti su stiklu.
Manoma, kad įdomiausia yra stiklo įvairovė, spalvų ir faktūrų gausa. Kai kuriems imponuoja ne pati medžiaga, o mozaikos technika. Suklijuoti tai, kas yra sudaužyta, - terapinis momentas, turintis išliekamąją vertę. Mozaikoje kiekviena detalė turi savo vietą, reikšmę.
Dailės terapijos metu vienas pagrindinių tikslų yra patirti laimės jausmą kuriant, bet kaip specialistė visada siekiama, kad būtų gerinamos fizinės ir kognityvinės žmogaus savybės. Dirbant centre „Korys“ konsultuojamasi su kineziterapeutais - derinama sėdimąsias padėtis, sunkiau valdomų galūnių įtraukimą į veiklą. Skatinama užsiėmimų dalyvius verbalizuoti savo kūrybą ją reflektuojant. Jei žmogus negali savo potyrių išreikšti žodžiais - bendraujama alternatyvios paveikslėlių kalbos būdu.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Kaip pradėti meno terapiją?
Jei norite pradėti meno terapiją savo vaikui ar sau, svarbu rasti kvalifikuotą ir patyrusį meno terapeutą, kuris specializuojasi dirbant su ASS turinčiais asmenimis. Meno terapeutas gali įvertinti jūsų individualius poreikius ir sukurti individualų gydymo planą, kuris padės jums pasiekti savo tikslus.
Patarimai, kaip integruoti meną į kasdienį gyvenimą
Net jei negalite lankyti meno terapijos užsiėmimų, yra daugybė būdų, kaip integruoti meną į kasdienį gyvenimą ir gauti naudos iš jo:
- Bent 10 minučių kasdien skirkite meninei veiklai. Šiame kūrybos procese visai nesvarbus baigtinis rezultatas - jūsų tikslas turėtų būti praleisti laiką, stiprinant ryšį su vaiku, padedant jam išreikšti save, lavinant vaizduotę.
- Sukurkite kūrybai palankią aplinką. Svarbu, kad vaikas turėtų galimybę jausmus reikšti ne tik žodžiais, bet ir kūrybine forma. Tam gali padėti namuose turimas molbertas ar nutrinama lenta. Ant jų paraginkite vaiką ką nors nupiešti, kai jis jaučiasi piktas ar liūdnas, tegul tai tampa jo arba jos įpročiu.
- Įvairias šventes ir gimtadienius švęskite kūrybiškai. Gimtadieniai ir įvairios šventės - puikūs momentai pasinerti į smagias ir kūrybiškas veiklas. Pasiūlykite vaikui gimtadienį švęsti, dalyvaujant kūrybinėse dirbtuvėse (kuriant keramikos dirbinius, žvakes, aksesuarus, žaidžiant su smėliu) arba patys sugalvokite teatrinių, muzikinių, dailės žaidimų.
Dramos terapija
Dramos terapija yra aktyvi ir patirtinė praktika, kurios metu dalyviams sudaromos sąlygos pasakoti savo istorijas, kelti tikslus ir spręsti problemas, stiprinti tarpusavio santykių įgūdžius, reikšti jausmus ar pasiekti katarsį. Dramos terapeutas sesijų metu gali naudoti istorijas, dramą, judesį, vaidmenų žaidimą, muziką ir žaidimą kartu arba atskirai, kad padėtų pasiekti individo ir / arba grupės tikslus, poreikius. Šie kūrybingi darbo būdai gali padėti žmonėms dalytis savo mintimis ir emocijomis bei dirbti su tuo, ką jie patiria, siekiant pagerinti psichinę gerovę.
Dramos terapijoje nėra aktualūs aktoriniai specialūs įgūdžiai, kuriuos žmonės geba ar negeba, gali ar negali naudoti. Nebūtina turėti teatro ar vaidybos patirties, kad galėtume gauti naudos iš dramos terapijos. Realiame gyvenime visi veikiame ir esame aktyvūs kiekvieną dieną. Dramos terapijos užsiėmimuose kiekvienas asmuo gali veikti, būti aktyvus ar pasyvus, dalyvauti grupės sesijose jam tinkančiu lygiu. Dramos terapijoje nėra ir negali būti tinkamo ar netinkamo atlikimo standarto, nėra kritiko (nebent kiekvienas asmuo į grupę atsineštų savąjį). Terapeutas dramos terapijos grupėje kiekvienam asmeniui padeda rasti jam tinkantį saugų veiklos būdą: tai gali būti kiekvienam dalyviui individuali, tik su konkrečiu asmeniu susijusi veikla, tokia kaip muzika, piešimas, daiktų naudojimas kitiems daiktams ar kitoms erdvėms kurti, judesiams ar vaizdams pavaizduoti. Dramos terapijoje kiekvienas grupės dalyvis turi teisę pasirinkti metodus ir teisę pasakyti „ne“ bet kokiai technikai arba sustoti veikti, nors veikimo būdą jau pasirinko. Dramos terapijoje naudojami metodai padeda išreikšti tai, ko konkrečiam asmeniui reikia, kas padeda rasti jėgų susidoroti ir keistis. Kiekvienas asmuo savo “gyvenimo teatre” gali jaustis pasimetęs, įstrigęs, būti praradęs kryptį, pasiklydęs vaidmenyse, jaustis sustingęs, negalintis pajudėti ar keistis: taigi kiekvienam grupės dalyviui gali prireikti raginimo, repeticijos kitai scenai arba grįžimo į ankstesnę sceną ir pan. Tačiau veiksmasvisada gali įgalinti mus judėti ir keistis.
Išvada
Meno terapija yra veiksminga priemonė, galinti padėti autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims išreikšti save, pagerinti socialinius įgūdžius, reguliuoti emocijas ir pagerinti savivertę. Jei ieškote būdo, kaip padėti savo vaikui ar sau susidoroti su ASS iššūkiais, meno terapija gali būti puikus pasirinkimas.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui