Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, paveikiantis socialinę sąveiką, komunikaciją ir elgesį. Šis sutrikimas pasireiškia skirtingai kiekvienam asmeniui, o jo požymiai gali būti pastebimi jau vaikystėje. Paauglystėje autizmo spektro sutrikimų (ASS) turintiems asmenims iškyla papildomų iššūkių, susijusių su brendimu, socialine integracija ir galimomis patyčiomis.
Autizmo Spektro Sutrikimų Ypatumai
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) pasireiškia įvairiais būdais, tačiau jiems būdingi tam tikri bendri bruožai:
- Socialinės sąveikos sunkumai: Asmenys su ASS gali turėti sunkumų užmegzti ir palaikyti santykius, suprasti socialines normas ir neverbalinę komunikaciją.
- Komunikacijos sunkumai: ASS turintys asmenys gali turėti sunkumų su verbaline ir neverbaline komunikacija, suprasti kalbos niuansus ir išreikšti savo mintis bei jausmus.
- Ribotas ir pasikartojantis elgesys: ASS turintys asmenys gali pasižymėti pasikartojančiais judesiais (stimais), ypatingu prisirišimu prie tam tikrų objektų ar rutinų ir siauru interesų spektru.
Autistiški Protrūkiai: Kas Tai Ir Kaip Elgtis?
Autistiški protrūkiai - tai intensyvios emocinės reakcijos, kurias sukelia sensorinė perkrova, stresas ar nepakeliamas dirginimas. Protrūkiai skiriasi nuo įprastų vaikiškų pykčio priepuolių, nes jie nėra manipuliacinio pobūdžio ir dažnai nekontroliuojami. Protrūkio metu vaikas gali klykti, raitytis ant grindų, trankyti save ar aplink esančius daiktus.
Svarbu atskirti autistišką protrūkį nuo manipuliacinio pykčio priepuolio. Pykčio priepuolio metu vaikas sąmoningai siekia tam tikro tikslo, stebi suaugusiųjų reakciją ir kontroliuoja savo veiksmus. Tuo tarpu protrūkio metu vaikas patiria perkrovą ir negali kontroliuoti savo elgesio.
Kaip elgtis protrūkio metu:
- Užtikrinkite saugumą: Svarbiausia apsaugoti vaiką ir aplinkinius nuo sužalojimų.
- Sumažinkite dirgiklius: Stenkitės pašalinti triukšmą, šviesą ir kitus sensorinius dirgiklius.
- Būkite ramūs: Jūsų ramus elgesys padės vaikui nusiraminti.
- Nekalbėkite daug: Vartokite trumpus ir aiškius sakinius.
- Leiskite vaikui išreikšti emocijas: Nesistenkite sustabdyti ašarų ar klyksmų, leiskite vaikui išgyventi emocijas.
- Po protrūkio: Aptarkite situaciją su vaiku, padėkite jam suprasti, kas sukėlė protrūkį, ir ieškokite būdų, kaip išvengti tokių situacijų ateityje.
Patyčios: Skaudi Realybė
Paaugliams su ASS patyčios yra rimta problema. Dėl socialinių sunkumų ir kitoniško elgesio jie gali tapti lengvu taikiniu patyčioms. Raidos sutrikimų nulemtas elgesys, kitoniškas požiūris į supantį pasaulį lemia, kad į raidos sutrikimų turinčius vaikus švietimo institucijose žiūrima nepakankamai tolerantiškai, pasitaiko patyčių, jiems nesudaromos tinkamos ugdymosi sąlygos, nepritaikytas ugdymo turinys didina mokymosi sunkumus. Patyčios gali sukelti nerimą, depresiją, savęs žalojimą ir net savižudybę.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Kaip padėti paaugliui su ASS, patiriančiam patyčias:
- Būkite atidūs: Stebėkite vaiko elgesį, nuotaiką ir fizinę būklę.
- Kalbėkite su vaiku: Skatinkite vaiką pasidalinti savo išgyvenimais.
- Kreipkitės į mokyklą: Informuokite mokyklos administraciją ir mokytojus apie patyčias.
- Ieškokite pagalbos: Kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą, kuris specializuojasi darbe su ASS turinčiais asmenimis.
- Mokyklos aplinka: Ugdykite toleranciją ir supratimą mokykloje.
Gretutiniai Sutrikimai: Dėmesys Kompleksiškumui
Autizmo spektro sutrikimus (ASS) dažnai lydi kiti sutrikimai, kurie gali ne mažiau varginti autistišką asmenį bei jo šeimą ir tapti problema pagalbą teikiantiems specialistams. Tyrimų duomenys skiriasi, tačiau kai kurie jų rodo, kad daugiau nei 80 proc. autistiškų asmenų turi bent vieną psichikos sutrikimą. Kadangi gretutinių psichikos sutrikimų simptomai neretai susipynę su autizmui būdingais požymiais, sunku atpažinti nerimo, depresijos ar kitus psichikos sutrikimus.
Dažniausiai pasitaikantys gretutiniai sutrikimai:
- Intelekto sutrikimai: Nustatomi apie 45 proc. ASS turinčių asmenų.
- Dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD): Nustatomas 28-44 proc. ASS turinčių asmenų.
- Nerimo sutrikimai: Pasireiškia 42-56 proc. ASS turinčių asmenų. Dažniausiai pasireiškia socialinio nerimo sutrikimas (13-29 proc.) ir generalizuoto nerimo sutrikimas (12-22 proc.).
- Depresija: Pasireiškia 12-70 proc. ASS turinčių asmenų. Dažnai nustatoma suaugusiesiems, rečiau vaikams.
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS): Pasireiškia 7-32 proc. ASS turinčių asmenų.
- Miego sutrikimai: Pasireiškia 50-80 proc. ASS turinčių asmenų.
- Žarnyno veiklos sutrikimai: Pasireiškia 9-70 proc. ASS turinčių asmenų.
Svarbu atpažinti ir gydyti gretutinius sutrikimus, nes jie gali reikšmingai paveikti autistiško asmens gyvenimo kokybę.
Lytiškumo Ugdymas: Svarbus Aspektas
Lytiškumas, kūno pokyčiai - natūrali ir neatsiejama augimo proceso dalis, kuri vyksta visiems: tiek įprastos raidos vaikams, tiek turintiems negalią. „Apie žmonių su negalia lytiškumą, seksualumą vengiama kalbėti. Tačiau šie dalykai egzistuoja ir jie - labai svarbūs. Susidaro įspūdis, kad dažnai požiūris į negalią turinčius žmonės yra, kad jiems kažko tarsi negalima. Pavyzdžiui, jei pamatysime mokykloje besiglaustančius įprastos raidos paauglius, niekas pernelyg dėmesio nekreips, tačiau jei vienas iš jų ar abudu turi negalią - tikėtina bus žiūrima kreivai. Tai yra tokie patys paaugliai, kurie bręsta ir atranda savo kūną, tačiau mūsų užduotis yra padėti jiems suprasti ir elgtis tinkamai“, - sako B.
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl su autistiškais vaikais būtina kalbėti apie lytiškumo ugdymą, nes jie patenka į didelę riziką būti išnaudoti. Lytiškumo ugdymas prasideda ne tada kai jau akivaizdūs kūno pokyčiai, tačiau gerokai anksčiau, kad vaikai išmoktų atskirti, kas yra intymu, kas gali liesti jo kūną, kaip elgtis viešoje vietoje ir pan.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Tėvai turėtų kalbėtis su vaikais apie intymias temas, pokyčius, naudoti supaprastintą, labai aiškią kalbą, be jokių perkeltinių reikšmių, naudoti vaizdines priemones, iliustracijas, kurios aiškiai parodo kas vyksta su jų kūnais, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje.
Svarbu suprasti, kad jei autistiškas vaikas masturbuojasi - negalima drausti, reikia bandyti išsiaiškinti priežastis, kodėl jis taip elgiasi: mėgdžioja, siekia tėvų dėmesio, užsiima savistimuliacija, nes pagalbos būdai skiriasi.
Pagalba ir Parama
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) turintiems asmenims ir jų šeimoms reikalinga kompleksinė pagalba ir parama. Svarbu kuo anksčiau diagnozuoti sutrikimą ir pradėti taikyti individualizuotas terapijas.
Galimos pagalbos formos:
- Elgesio terapija: Padeda ugdyti socialinius, komunikacinius ir savarankiškumo įgūdžius.
- Kalbos terapija: Padeda lavinti verbalinę ir neverbalinę komunikaciją.
- Sensorinė integracijos terapija: Padeda reguliuoti sensorinius dirgiklius ir sumažinti sensorinę perkrovą.
- Psichoterapija: Padeda įveikti nerimą, depresiją ir kitus psichikos sutrikimus.
- Vaistai: Gali būti skiriami gretutiniams sutrikimams gydyti.
- Šeimos parama: Svarbu, kad šeima gautų informaciją, paramą ir mokymus, kaip padėti autistiškam vaikui.
Sėkmės Istorijos ir Vilties Žiburiai
Nepaisant iššūkių, daugelis autistiškų asmenų pasiekia didelės sėkmės gyvenime. Svarbu atskleisti jų stipriąsias puses, talentus ir interesus. Žmonės, turintys Aspergerio sindromą, gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.
Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.
Živilė Aleškaitienė, auginanti Aspergerio sindromą turintį sūnų, įsitikinusi, kad žodį „normalus“ visada reikia imti į kabutes, nes normos standarto iš tiesų nėra, kaip ir nėra nė vieno tobulai normalaus žmogaus.
Svarbiausia - suteikti autistiškiems asmenims galimybę būti savimi, priimti juos tokius, kokie jie yra, ir padėti jiems realizuoti savo potencialą.