Depresija - tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu. Tai trukdo kasdieniniam gyvenimui, paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą, darbą bei santykius su kitais. Prieš pradedant vardinti ligos simptomus, svarbu paminėti, kad depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Ji gali būti maskuojama dirbtine šypsena, perdėtu linksmumu, susidomėjimo stoka, pykčiu ir irzlumu. Todėl draugams ir mylimiesiems labai svarbu pažinti esminius ženklus, kurie padeda atpažinti ligą ir pasiūlyti kreiptis pagalbos kiek įmanoma anksčiau.
Depresijos požymiai
Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės. Kiti dažni depresijos simptomai:
- Susidomėjimo praradimas (Anhedonija): Iki šiol bendraujantis žmogus atšaukia susitikimus ir nebesutinka kartu eiti pasilinksminti. Jūsų mylimas žmogus gali pradėti rinktis tik tas veiklas, kuriomis itin lengva mėgautis ir kurios nereikalauja pastangų ir aktyvumo, pavyzdžiui, kompiuteriniai žaidimai, TV žiūrėjimas ar naršymas internete.
- Nuovargis: Depresijoje skendintys žmonės dažnai patiria fizinių ar emocinių pokyčių. Jie greitai pavargsta, patiria psichomotorinių sutrikimų, sulėtėja fiziniai judesiai, kalbos ir mąstymo procesai.
- Miego sutrikimai: Miego sutrikimai - nemiga, prabudimas ankstų rytą arba persimiegojimas - taip pat dažni depresijos simptomai.
- Pilvo ar nugaros skausmai: Tokios sveikatos problemos kaip vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, taip pat galvos ar nugaros skausmai pranašauja apie galimą depresiją.
- Irzlumas: Kalbėdami apie emocinę būseną jie pažymi, kad tai liūdesio ir dirglumo derinys.
- Sunku sutelkti dėmesį: Psichomotoriniai sutrikimai gali sulėtinti žmogaus gebėjimą apdoroti informaciją, dėl šios priežasties sunku sutelkti dėmesį į darbą ir atlikti kitas kasdienes užduotis.
- Pyktis ar priešiškumas: Kai kuriems vyrams depresija pasireiškia pykčio, agresyvumo ar priešiškumo proveržiais.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža: Jei Jūsų artimasis jaučiasi kaltas dėl įvairiausių savo gyvenimo sričių ar ne itin reikšmingų dalykų, tai gali rodyti depresiją.
- Pesimizmas dėl ateities: Gali būti, kad Jūs kuo nors džiaugiatės, o iš artimojo girdite „Nemanau, kad iš to bus kas nors gero” arba „Koks skirtumas? Baigsis kaip visada”.
- Sutrikęs miegas: Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
- Pasikeitęs apetitas: (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius. Dėl apetito praradimo žmogaus svoris gali padidėti arba sumažėti apie 5% per mėnesį.
- Įtampa: Vyrai labiau linkę depresiją sieti su įtampa ar stresu.
- Nerimas: Depresija glaudžiai susijusi su nerimu ir susirūpinimu.
- Alkoholio vartojimas: Alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartotojus dažnai lydi depresija.
- Lytinių organų funkcijų sutrikimas: Depresija dažnai sukelia erekcijos sutrikimus, tačiau vyrai nelinkę apie tai pranešti gydytojams.
- Neryžtingumas: Kai kuriems žmonėms sunku priimti sprendimus. Tačiau tiems, kuriems tai naujas reiškinys, derėtų susirūpinti.
- Mintys apie savižudybę: Moterys dažniau ryžtasi savižudybei, bet yra keturis kartus daugiau vyrų, kuriems bandymas nusižudyti pavyksta.
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Depresijos priežastys
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
- Genetika: jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai: manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Aplinkos faktoriai: Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Kai kurie vartojami vaistai: pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Kaip padėti sergančiam depresija?
Geriausia, ką galite padaryti - klausytis savo mylimo žmogaus, kai jis pasakoja apie tai, kaip jaučiasi. Būkite pasiruošęs išgirsti tai, ką jis gali pasakyti. Kenčiantis žmogus kupinas sunkių minčių ir jausmų, kuriuos girdėti gali būti nelengva. Neskubėkite teisti ar vertinti to, ką girdite, net jei išsakomos mintys skamba mažų mažiausiai nerealistiškai. Galite sakyti „Pastebėjau, kad pastaruoju metu nekaip jautiesi, esu sunerimęs dėl tavęs”. Galite išvardinti pastebėtus depresijos simptomus, pvz. „Atrodai labai pavargęs ir prislėgtas pastaruoju metu. Suvokite, kad Jūsų mylimas žmogus gali nebūti atviras tame, kaip blogai jis iš tiesų jaučiasi. Daugelis žmonių gėdijasi savo būsenos ir jausmų ir juos bando slėpti arba pagražinti. Būkite atidus, padėkite į šalį telefoną ir knygas. Dažnai artimieji klausia, ką būtent sakyti kalbant su sergančiuoju. Svarbiausia būti jautriu ir dėmesingu, tuomet tinkami žodžiai ateina patys ir jų nereikia ilgai ieškoti.
Taip pat skaitykite: Kaip valdyti vaiko elgesį?
Svarbu suvokti, kad depresija - labai tikra ir sergančiojo realiai išgyvenama kančia. Nebandykite paneigti jo jausmų ir minčių. Sergančio depresija žmogaus jausmai ir mintys gali būti visiškai iracionalūs ir neatitinkantys tikrovės, tačiau sakyti, kad jis klysta ir yra neteisus - tikrai ne pats geriausias kelias. Vietoje to, galite sakyti „Man gaila girdėti, kad taip jautiesi. Neneigdamas sergančiojo jausmų, visgi galite atstovauti ir šviesiąją gyvenimo pusę. Niekada neneikite ir nenuvertinkite kito jausmų.
Depresijos gydymas
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Atslūgus paūmėjimui medikamentinį gydymą galima derinti su individualia ir (arba) šeimos psichoterapija.
- Medikamentinis gydymas: Įprastai, skiriami antipsichoziniai vaistai, o gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas.
Informacinė platforma
Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius.
Taip pat skaitykite: Kaip burtai veikia priklausomybę?
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis su depresija sergančiu žmogumi