Autizmas - tai visą gyvenimą trunkantis raidos sutrikimas, paveikiantis kalbos, socialinių įgūdžių ir elgesio vystymąsi. Šis neurologinis sutrikimas gali lemti, kad asmeniui, turinčiam autizmo spektro sutrikimą (ASS), bus sunku bendrauti su aplinkiniais, palaikyti pokalbį ir įsijausti į kito žmogaus būseną.
Autizmo apibrėžimas ir istorija
Autizmą pirmą kartą apibrėžė daktaras Kanner’is 1943 metais. Tai - visą gyvenimą trunkantis sutrikimas, kuriam būdingas kalbos ir socialinės raidos deficitas. Autizmą turintiems žmonėms reikia pastovumo, pasikartojimo ir nuspėjamumo. Austrų daktaras Hansas Asperger’is 1944 metais išskyrė sindromą, kuris buvo pavadintas jo vardu. Profesorius tyrė paauglius, kurie, nepaisant jų amžių atitinkančio intelekto (IQ) ir kalbos įgūdžių, paprasčiausiai negalėjo bendrauti socialiai ir emociškai, nesugebėjo suprasti socialinių užuominų. Netrukus buvo pastebėtas ryšys tarp šių dviejų sutrikimų, todėl šiandien juos plačiai vadiname Autizmo spektro sutrikimu.
Autizmo spektro sutrikimo (ASS) esmė
Autizmas nėra liga. Autizmo spektro sutrikimo simptomai nėra visiems vienodi ir labai įvairūs. Tai - įvairius sunkumus apimantis sutrikimas, susijęs su kalba ir komunikacija, socialiniu suvokimu bei poreikiu vienodumui. Svarbu žinoti, jog nėra dviejų ASS turinčių žmonių, kurių simptomai būtų absoliučiai vienodi. Vieniems simptomai išreikšti labai stipriai, tuo tarpu kitiems jie gali būti beveik nepastebimi. Dėl to, kad autizmo požymių “rinkinys” pas kiekvieną skirtingas, sunku tiksliai suprasti šį sutrikimą.
Autizmo priežastys
Nusakyti autizmo priežastis yra gana sudėtinga. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus.
Psichologinės teorijos
Psichologinės autizmo aiškinimo teorijos šalininkai teigia, kad dėl vaiko raidos ir elgesio sutrikimų kalti tėvai. Netinkama šeimos aplinka laikoma autizmą sukeliančiu pagrindiniu veiksniu. Manoma, kad autistiški vaikai suvokia savo aplinką kaip labai šaltą, grėsmingą ir priešišką. Nuo tokios aplinkos jie atsiriboja ir užsidaro.
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
Biologinės priežastys
Biologinės autizmo priežastys - tai įvairūs biocheminiai nenormalumai. Jie aiškinami taip: smegenys susideda iš daugybės ląstelių - neuronų, kurie priima ir perduoda informaciją cheminiais elementais, vadinamais neuroperdavėjais. Tų cheminių medžiagų trūkumas - autizmo atsiradimo priežastis. Vieni iš grupės cheminių elementų, priimančių ypatingus pranešimus, yra monoaminai. Jie susideda iš serotonino, dopamino, norepinefrino, jie randami smegenyse ir kontroliuoja emocijas ir elgesį. Kitas aiškinimas - padidėjęs opioido kiekis. Vaiko smegenys pagamina per daug šios medžiagos - dėl to atsiranda šabloniški judesiai, socialinio intereso stoka ir kt.
Organinės-neorganinės priežastys
Organinės-neorganinės priežastys - įvairūs smegenų susirgimai (uždegimai), fizinės traumos, išsigimimai. Autizmo atveju ryšys tarp abiejų pusrutulių yra sutrikęs. Nustatytos keturių tipų organinės-neorganinės priežastys:
- Pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas.
- Nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos
- Limbinės sistemos disfunkcija
- Kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija.
Pastaruoju metu manoma, kad autizmo priežastis - smegenėlių pažeidimas. Smegenėlių funkcija gali sutrikti dėl organinio-neurologinio, genetinio, biocheminio ar kitokių centrinės nervų sistemos pažeidimų. Organinių pažeidimų priežastys, gali būti infekcinės ligos, dažnesnė iš jų raudonukė, citomegalija, herpes encefalito virusas.
Genetiniai pakitimai
Viena iš žinomiausių autizmo priežasčių yra genetiniai pakitimai. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos. Nustatyta, kad 10-15% vaikų autizmo priežastis gali būti trapios X chromosomos pakitimas. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute atrastas genas HOXAI ir manoma, kad jis gali sukelti autizmą. Taigi viena iš autizmo priežasčių gali būti genetiškai paveldimos ligos.
Autizmo požymiai ir jų įtaka vaiko raidai
Autizmas pasireiškia per pirmus trejus gyvenimo metus trijose veiklos srityse: socialinėje sąveikoje, komunikacijoje ir elgesyje bei interesų rato ypatumais.
Taip pat skaitykite: Pagalba, diagnozavus autizmą
Socialinės sąveikos sutrikimai
Autizmui būdingas intuityvaus pajautimo bendravime stoka, socialiai ir emocionaliai netinkamas, neprognozuojamas elgesys, elgesio moduliavimo pagal socialinį kontekstą stoka (pvz: su bendraamžiais kalba „kaip seneliai“), nesugebėjimas ir / ar nenoras bendrauti su bendraamžiais, egocentrizmas, vienišumas.
Elgesio ir interesų ypatumai
Autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams būdingas hiperaktyvumas ar hipoaktyvumas, dažnai kartu pasireiškia ir agresyvumas, impulsyvumas, save žalojantis elgesys, greita nuotaikų kaita, egocentriškumas, užsispyrimas, siekiant to, ko jie nori, kas juos domina. Dažnai jie nepaiso kitų nuomonės ir interesų. Ilgainiui susiformuoja atkaklaus ir itin užsispyrusio elgesio būdai ar sudėtingi ritualai, jie dažnai būna dirglūs, pikti, konfrontuojantys.
Kalbos ir komunikacijos sutrikimai
Kūdikis nustoja guguoti, vaikas - kalbėti, neimituoja garsų, gestų ar išraiškų (kartais garsus kartoja nebendraudamas). Būdingi intonacijos, artikuliacijos, tempo, tembro savitumai, echolalijos, stereotipiškumas, pasikartojimai, šabloniškumas. Šiems vaikams sunku palaikyti pradėtą pokalbį ir bendravimą. Verbaliniame bendravime ir abstraktaus pobūdžio užsiėmimuose sunkumai, o regos-erdvės ar mechaninės funkcijos gali būti nepakenktos ar net labai geros, pvz., puiki mechaninė atmintis, gebėjimas atlikti aritmetinius veiksmus, pasakyti žodį paraidžiui, muzikiniai, dailės ir kt. gabumai. Retais atvejais stebimi itin ryškūs ir stulbinantys intelekto funkcijų netolygumo atvejai. Interesų ratas dažniausiai yra ribotas, tačiau labai intensyvus. Jų mąstymas pasižymi smulkmeniškumu, konkretumu, nesugebėjimu apibendrinti, prasmės suvokimo stoka. Šiems vaikams sunku įsijungti į kokią nors veiklą, o pradėjus pabaigti, pereiti prie kito pobūdžio veiklos. Maždaug trečdalis iš viso nekalba, o bendrauja tik alternatyvios komunikacijos priemonėmis (gestais, paveikslėliais, spec.
Sensoriniai ypatumai
Klausa, rega, lytėjimas, uoslė, skonis - jutimo organai gali būti labai jautrūs, arba atvirkščiai - mažiau jautrūs nei įprasta. Gali dirginti garsai, ryškios spalvos, tam tikri drabužiai, kvapai. Jiems sunku sukaupti dėmesį. Maža smulkmena, ir jų mintys nubėgo į šoną. Tai vadinama savistimuliacija, nes stimuliuoja sensorinius pojūčius. Jiems dažniausiai reikia aiškios struktūruotos dienotvarkės, mėgsta tam tikrus veiksmus daryti nuolat ta pačia tvarka. Netikėtumai, staigūs pasikeitimai jiems sukelia nerimą, todėl ASS turintiems žmonėms paprasčiau laikytis pastovių taisyklių, pasikartojančių veiklų.
Emocijų supratimo sunkumai
Jiems sunku suprasti emocijas, dėl to kartais gali atrodyti bejausmiai ir abejingi kitų išgyvenimams. Jų emocijos neretai neturi pakopų - jei jie nuliūdę, jie yra absoliučiai nuliūdę, besisielojantys ar įsiutę.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie autizmo riziką
Aspergerio sindromas
Aspergerio sindromas (AS) - šiam sindromui būdinga nesutrikusi kalbos bei kognityvinių funkcijų raida, normalus ar aukštas intelektas, originalus mąstymo būdas bei ryškus motorikos negrabumas, nerangumas. Šiuo metu AS įvardinamas kaip švelnus autizmo variantas su galimu dideliu paveldimumu.
Socialinio bendravimo sutrikimai sergant Aspergerio sindromu
Būdinga intuityvaus pajautimo bendravime stoka, socialiai ir emocionaliai netinkamas, neprognozuojamas elgesys, elgesio moduliavimo pagal socialinį kontekstą stoka, nesugebėjimas ir / ar nenoras bendrauti su bendraamžiais, egocentrizmas, vienišumas.
Kiti Aspergerio sindromo požymiai
Stambiosios ir smulkiosios motorikos nerangumas, prasta kūno judesių koordinacija.
Autizmo diagnostika
Autizmo diagnozei nustatyti būtinas išsamus ir kompleksinis vaiko būklės įvertinimas. Autizmas diagnozuojamas stebint ir analizuojant vaiko elgesį, bendravimą, surinkus išsamią anamnezę. Tyrimo metu vaiką būtina stebėti ne tik naujoje, bet ir jam įprastoje namų, mokyklos klasės ar darželio grupės aplinkoje. Renkant anamnezę, dėmesys kreipiamas į perinatalinio periodo ir vėlesnės vaiko raidos ypatumus, persirgtas ligas, šeimos gyvenimo psichosocialines aplinkybes, tėvams kylančius sunkumus auginant vaiką. Išanalizavus visus gautus ir turimus duomenis, diagnozė nustatoma pagal TLK-10 diagnostikos kriterijus. Jei vaikas surenka reikiamą kriterijų skaičių, jam diagnozuojamas vaikystės autizmas (F84.0), arba Aspergerio sindromas (F84.5).
Gydymas ir pagalba
Sudaroma individuali programa, kurioje dalyvauja reikiamų specialistų komanda: psichiatras, logopedas, socialinis darbuotojas, psichologas, ergoterapeutas, kt.. Būtinas komandos bendradarbiavimas su tėvais. Tikslas - padėti pritapti autistui, kitaip kokybiškai suvokiančiam pasaulį, mūsų visuomenėje, pagerinti jo gyvenimo kokybę. Esant AS specifinio gydymo nereikia - vaikas ugdomas, t.y. taikoma specialioji mokymo programa, lavinami gabumai.
Psichosocialiniai gydymo metodai
Tai šeimos konsultavimas (pvz. mokyti autistų, protiškai atsilikusių vaikų tėvus, kaip juos auklėti, siekti, kad tėvų lūkesčiai taptų realistiški, t.t. kad jų vaikas niekada nebus toks, kaip kiti, kad reikia prisitaikyti prie savito vaiko pasaulio suvokimo, o ne mėginti jį pakeisti). Tas pats tinka ir hiperkineziniu sutrikimu sergančių vaikų tėvams: mokyti sudaryti struktūruotą dienotvarkę, vaizdiniu būdu pateikti užduotis, dažniau pagirti vaiką už pastangas, o ne bausti, mokyti juos tinkamų emocinio reagavimo būdų, tokiu būdu mažinant antrinių emocinių sutrikimų atsiradimo riziką. Informacijos tėvams teikimas padeda sumažinti tėvų patiriamą emocinį stresą ir pagerina emocinę aplinką šeimoje. Tėvus būtina įtraukti į gydymo procesą gydant valgymo sutrikimus.
Kognityvinė elgesio terapija ir kiti metodai
Gydant vaikus dažniausiai pradedama nuo kognityvinės elgesio terapijos, struktūruotų savireguliacijos metodų (sergantiems hiperaktyvumo sutrikimu mokoma reguliuoti impulsyvumą, ugdyti savikontrolę, savireguliaciją, užbaigti skirtas užduotis, stiprinti empatiją), žaidimų terapijos, piešimo terapijos, ir tik jei šie metodai neefektyvūs, skiriama vaistų. Gydant kai kuriuos sutrikimus (pvz. tikus) didžiausias dėmesys pradžioje skiriamas antriniams emociniams sutrikimams gydyti, nes tada pagerėja pirminės ligos eiga.
Medikamentinis gydymas
Vaistų skiriama atsargiai, nes vaikai jautrūs neuroleptikų sukeliamiems EPS (dažnos distonijos), o SSRI depresija sergantiems vaikams padidina suicido riziką (iš SSRI tinkamiausias yra fluoksetinas, TCA dažniausiai yra blogai toleruojami, vaikai ypač jautrūs kardiotoksiniam jų poveikiui). Vaistų dozės turi būti mažos, didinamos iš lėto. Medikamentinis gydymas dažnai būna simptominis (pvz., agresijos slopinimas autizmu sergantiems vaikams), nes etiotropinio gydymo nėra.
Ankstyvoji reabilitacija
Yra ankstyvos reabilitacijos tarnybos, kuriose teikiama pagalba (medicininė, psichologinė, pedagoginė) su raidos sutrikimais gimusiems vaikams. Po to vaikai lanko bendrąsias arba specialiąsias ugdymo įstaigas. Ankstyvosios reabilitacijos skyriuje teikiama pagalba šeimoms, auginančioms sutrikusios raidos vaiką arba vaikus su rizikos faktoriais raidos sutrikimui atsirasti. Ankstyvosios reabilitacijos tikslas - vaiko ir šeimos medicininė, psichologinė ir socialinė reabilitacija, gerinant jų socialinę adaptaciją ir funkcionavimą. Kiekvienam vaikui sudaromas individualus tyrimo ir reabilitacijos planas. Didelį dėmesį skiriame tėvų/globėjų mokymui. Suteikiame informaciją apie raidos sutrikimą, įstaigas, kur šeima gali gauti pagalbą, tolimesnį gydymą.