Įvadas
Rokiškio psichiatrijos ligoninė, įsikūrusi Rokiškio rajone, yra svarbi Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos dalis, turinti ilgą ir įvairią istoriją. Per penkis dešimtmečius ši įstaiga tapo svarbiu psichikos sveikatos priežiūros centru, teikiančiu specializuotas paslaugas pacientams iš visos šalies. Ligoninės istorija apima ne tik medicininius pasiekimus, bet ir socialinius, kultūrinius bei politinius pokyčius, kurie turėjo įtakos įstaigos raidai ir jos vaidmeniui visuomenėje.
Psichikos Sveikatos Priežiūros Istorija Lietuvoje
Psichikos ligų istorija Lietuvoje yra ilga ir sudėtinga, apimanti įvairius laikotarpius, gydymo būdus ir požiūrius į psichikos sutrikimus turinčius asmenis. Nuo seniausių laikų, kai psichikos ligos buvo aiškinamos mistinėmis priežastimis, iki šių dienų, kai psichiatrija remiasi moksliniais tyrimais ir pažangiais gydymo metodais, Lietuva nuėjo ilgą kelią.
Ankstyvieji Psichiatrijos Užuomazgos
Psichiatrijos užuomazgos Europoje siekia IX-XI amžius, kai Rusijos špitolėse buvo pradėta rūpintis psichikos ligomis sergančiais asmenimis. Tačiau specializuotų psichiatrinių ligoninių tuo metu dar nebuvo. XIII-XIV amžiais psichiatrija pradėjo plisti Europoje. Apie 1588 m. buvo bandoma reguliuoti sveikų žmonių apsaugą nuo sergančiųjų psichikos ligomis.
Pirmosios Psichiatrijos Įstaigos Lietuvoje
Pirmoji psichiatrijos ligoninė Lietuvoje buvo įkurta 1635 m. Vilniuje, prie Šv. Kryžiaus bažnyčios. Ligoniai buvo tik vyrai, o juos gydė vienuoliai bonifratai. 1725-1743 m. rokitų iniciatyva buvo steigiamos špitolės Varniuose. 1728 m. bonifratai įsteigė špitolę Gardine, o 1750 m. rokitai - Kaune. Kaune minimas pirmas psichiatras Lietuvoje, tačiau jo pavardė nežinoma.
Nuo 1818 m. Bonofratų ligoninėje pradėjo dirbti pirmasis Lietuvos gydytojas psichiatras Kožontkovskis, o nuo 1820 m. - A. Mūkus. Lietuvoje, kaip ir visoje krikščioniškoje Europoje, buvo keliamos „raganų“ bylos. Dažniausiai tai buvo psichikos liga sergančios moterys, apkaltintos burtininkavimu ar raganavimu.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos ligoninės darbuotojų atlyginimai
1799 m. Vilniuje, Šv. Jokūbo ligoninėje, buvo atskiros patalpos sergantiems psichikos ligomis, o 1838 m. pradėtas statyti atskiras psichiatrijos skyrius, kuris nuo 1860 m. tapo psichiatrijos skyriumi. 1831 m. Vilniuje dirbo K. Mališevskis, o 1891 m. - Viršuvskis. 1923 m. Psichiatrinių lovų trūkumui kompensuoti, 1934 m. prie Vilniaus m. buvo įkurdinta psichiatrinė „kolonija“.
1903 m. psichiatrinė pagalba pagerėjo, Naujojoje Vilnioje įkūrus 1000 lovų apygardos ligoninę. Direktoriumi buvo paskirtas psichiatras N. Krainskis. Ši ligoninė gyvavo iki 1915 m., kai, kilus Pirmajam pasauliniam karui, ji buvo evakuota į Rusijos gilumą, o pastatai sugriauti. Ligoninė pradėta atkurti 1961 m., o jos pirmuoju vyriausiuoju gydytoju buvo paskirtas J. Gliauberzonas (1913-1991). Nuo 1981 m. vyriausiuoju gydytoju tapo V.
1926 m. Nepriklausomos Lietuvos valdžia ligoninę perkėlė į Suvalkų Kalvariją, kur buvo 500 lovų. Ligoninei vadovavo J. Kairiūkštis, kuriam vadovaujant elgesys su ligoniais buvo humaniškas. Deja, 1941 m. ligoninė buvo uždaryta.
1927 m. Vilniuje, Vasaros g. 5, buvo įsteigta psichiatrijos ligoninė. 1934 m. netoli Vilniaus, buvusiame Kairėnų dvare, buvo atidaryta psichiatrinė „kolonija“, priklausiusi Vilniaus psichiatrijos ligoninei. Ten buvo įkurdinti aktyvaus gydymo reikalingi pacientai.
1961 m. Utenos psichiatrinė ligoninė buvo atidaryta 1955 m. buvusio kalėjimo patalpose. Ilgus metus šitoje ligoninėje vyriausiuoju gydytoju dirbo D. Kryžanovskis. Šioje ligoninėje iki pat mirties dirbo gyd. A. Smalstys. 1956 m. atidaryta Švėkšnos psichiatrijos ligoninė. 1974 m. buvo pastatyta Rokiškio psichiatrijos ligoninė. Pirmuoju jos vyriausiuoju gyd. dirbo A. Judickas. Pokario metais Kelmės rajone, Šaukėnų miestelyje, buvo įkurta Užvenčio rajoninė ligoninė su visais skyriais, kuri 1963 metais buvo perprofiliuota į Šaukėnų tuberkuliozės ligoninę. 1984 m. liepos 2 d. ligoninės pavadinimas pakeistas į Respublikinę Šaukėnų psichiatrijos ligoninę - buvo gydomi psichikos ligoniai, sirgę plaučių tuberkulioze.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos ligoninė Rokiškyje: istorinis kontekstas
Psichiatrijos Teorijų Raida
Nors psichikos ligų gydymo įstaigos Lietuvoje atsirado gana anksti, supratimas apie pačias ligas ir jų gydymo metodai ilgą laiką buvo riboti.
Aprašė maniją ir siūlė jos gydymo būdus. Ligaonių priežiūra buvo svarbi. Hipokrato, Platono ir Aristotelio mintys, kad depresiją sukelia juodosios tulžies perteklius, išliko iki XIX amžiaus. Šv. Felix Platter pabrėžė paveldimumo svarbą. Jis išskyrė endogenines ir egzogenines psichozes bei aprašė sąmonės sutrikimo būsenas. Buvo kuriama nauja ligų klasifikacija, paremta simptomais, etiologija ir gydymu.
XVIII a. pabaigoje buvo įrodyta, kad taip vadinamu gyvuliniu magnetismu galima gydyti psichikos ligas, tai buvo hipnozės atradimas (1779 m.). A. Puyseguras aprašė somnambulizmą. J. E. D. Esquirolis apibrėžė skirtumus tarp iliuzijų ir haliucinacijų, įvedė remisijų ir intermisijų sąvoką. Pirmasis aprašė progresuojantį paralyžių. Jeanas Falret (1794-1870) aprašė folie circulaire, vėliau pavadintą maniakine depresija. Jean-Martin Charcot (1825-1893) tyrinėjo isteriją ir hipnozę.
Psichoanalizės Įtaka
XX amžiuje psichiatrijai didelę įtaką padarė psichoanalizė. 1921 m. Hermannas Rorschachas sukūrė projekcinį rašalo dėmių testą, kuriuo atskleidžiama pasąmoninga motyvacija ir ego gynyba. Buvo sukurti du skirtingi psichoanalizės vaikų psichiatrijoje taikymo metodai. Melanie Klein sukūrė žaidimų terapiją vaikams.
Nauji Gydymo Metodai
Prancūzų psichiatrai pirmieji aprašė gydymą chlorpromazinu ir kaip jis nuramina psichozinius pacientus. Jie taip pat aprašė psichikos ligonių santykius bendruomenėje ir bendravimą už ligoninės ribų.
Taip pat skaitykite: Turto nuoma Rokiškio psichiatrijos ligoninėje
Psichiatrijos Dėstymas ir Mokslas Lietuvoje
Psichiatrijos dėstymo ir mokslo istorija glaudžiai susijusi su Vilniaus universitetu bei Vilniaus krašto psichiatrų darbais. Psichiatrijos dėstymo ištakos siekia XVIII-XIX amžius. Pirmoji psichiatrijos monografija buvo išleista 1772 m. Ją parašė Vyriausiosios Lietuvos mokyklos Medicinos skyriaus prof. Laurynas Bizio.
1803 metais Vyriausiąją Lietuvos mokyklą reorganizavus į Vilniaus universitetą su Medicinos fakultetu, dėstyti buvo pakviečiami profesoriai iš užsienio. Pavyzdžiui, Johanas Peteris Frankas ir jo sūnus Josifas Frankas skaitydavo ne tik paskaitas, bet vesdavo ir praktikos darbus, kurių metu rodydavo psichikos liga sergančius ligonius. Prof. J. Frankas ypač domėjosi bendrąja psichopatologija, rašė apie pojūčius, suvokimą, dėmesį, atmintį, valią, mąstymą, emocijas ir jausmus.
Svarų indėlį į Lietuvos psichiatriją įnešė N. Krainskis (1869-1951), kuris 1903 m. tapo Naujosios Vilnios apygardos psichiatrijos ligoninės vyriausiuoju gydytoju. Jam vadovaujant buvo pradėtas leisti leidinys „Vilniaus apygardos ligoninės mokslinis archyvas“. Savo mokslinėje veikloje daug dėmesio skyrė epilepsijos studijoms, pabrėžė medžiagų apykaitos sutrikimų reikšmę traukulių priepuolio patogenezėje, nurodė, kad priepuolis yra organizmo savisaugos procesas - priepuolio metu sunaikinamos kenksmingos medžiagos.
Tik 1922 metais buvo įsteigta atskira Vilniaus universiteto Psichiatrijos katedra. Jos įkūrimą inicijavo ir pirmasis jos vedėjas buvo A. Mikulskis. Tik 1927 m. psichiatrijos klinikai pavyko gauti atskiras patalpas - Vasaros g. 5. Psichiatrijos katedrai vadovavo R. Radzivilovičius, po jo mirties 1929 m. psichiatrijos ir neurologijos katedros buvo sujungtos ir joms vadovavo prof. S. Vladičko. 1931 m. vedėju buvo paskirtas prof. M. Rozė, kuris aktyviai propagavo S. Freudo idėjas. Profesorius labai gyvai ir su humoru, tiesiog artistiškai, demonstruodavo ir komentuodavo isterikus, psichopatus, šizofrenikus, psichoanalizės metodu aiškindavo diagnozę.
Karo metais dalis universiteto dėstytojų buvo atleisti. Tik po 1944 metų Nervų ir psichikos ligų katedra tęsė darbą visu pajėgumu. Nuo 1991 m. sausio 1 d. Medicinos fakultete įvyko katedrų reorganizacija - jos tapo universitetinėmis klinikomis.
1924 m. Kauno universitete buvo įkurta Nervų ir psichikos ligų katedra, kuriai daug metų vadovavo J. Blažys (1890-1939). Nors J. Blažys kartu buvo ir Kauno universiteto Medicinos fakulteto prorektorius, per savo palyginti neilgą gyvenimą jis paskelbė per 50 mokslo darbų. Prof. J. Blažys daug dėmesio skyrė psichiatrinės pagalbos organizavimui, protinio darbo higienai, psichoterapijai. Įdomūs jo darbai alkoholizmo, eugenikos srityse. Jis buvo sterilizacijos šalininkas, rašė straipsnius apie jos reikšmę nusikaltimų prevencijai. Jis buvo labai plačios erudicijos žmogus, domėjosi ne tik medicina, bet ir filosofijos problemomis. Jis gerai mokėjo užsienio kalbas, dalyvavo tarptautiniuose kongresuose JAV ir Europoje. Iki šių dienų vertingas yra jo lietuvių kalba parašytas psichiatrijos vadovėlis studentams „Įvadas į psichiatriją“ (Kaunas, 1935, 272 p.).
Didelį indėlį į Lietuvos psichiatriją įnešė gyd. A. Smalstys (1889-1971). Jis dirbo Kalvarijoje, Pažaislyje, Vilniuje. Jo paskutinė darbo vieta buvo Utenos psichiatrinė ligoninė. Jis rašė mokslo straipsnius į periodinę spaudą, išsakė vertingų minčių apie sutrikusios psichikos žmonių gydymo gerinimą Lietuvos gydytojų IV ir V kongresuose. 1931-1932 m., per atostogas, A. Smalstys dviračiu važinėjo po Rokiškio ir Telšių apskrities kaimus, susipažino su sergančiųjų psichikos ligomis būkle ir padėtimi, vykdė epidemiologinius tyrimus. Grąžinus Vilnių Lietuvai, buvo paskirtas čia veikusios Valstybinės psichiatrijos ligoninės direktoriumi. Po karo 10 metų buvo ištremtas į Vorkutos lagerius. Grįžęs iš tremties, dirbo Utenos psichiatrijos ligoninėje, skaitė paskaitas gydytojams ir medicinos seserims. Didelį įspūdį paliko jo altruizmas, pasišventimas, didžiulė pasaulio psichiatrų parašytų knygų biblioteka. A. Smalstys gyveno psichiatrijos ligoninės kabinete, galima sakyti, gyveno su ligoniais.
Didelį indėlį į Lietuvos psichiatrijos mokslą įnešė prof. J. Šurkus (1919-1998). 1953-1988 metais jis vadovavo Kauno medicinos instituto Neurologijos ir psichiatrijos katedrai, o kartu buvo ir Medicinos fakulteto dekanas, beveik tris dešimtmečius buvo Lietuvos neurologų ir psichiatrų mokslinės draugijos pirmininkas, mokslinių konferencijų organizatorius ir mokslinis redaktorius.
1944-1950 m. Vilniaus universiteto Nervų ir psichikos ligų katedrai vadovavo doc. N. Indrašius. Jis daug dėmesio skyrė elektroimpulsinės terapijos (EIT) taikymo gydant psichikos ligas tyrinėjimui. Vėliau priėjo išvados, kad ši terapija gali pakeisti vadinamąją mikrošokų terapiją. Savo tyrimus apibendrino kandidatinėje disertacijoje „Šizofrenijos gydymas elektros šokais“.
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos psichiatrai ir toliau vykdo daugelį mokslinių tyrimų. Doc. A. Pūras analizavo pavydo psichopatologiją, dinamiką, diferencinę diagnostiką. Prof. A. Dembinskas ir doc. A. Šiurkutė nagrinėjo sergančiųjų šizofrenija su įkyrybėmis psichopatologiją ir kliniką. Doc. B. Burba tyrė sergančiųjų šizofrenija adinaminių depresijų psichopatologiją ir kliniką.
Dabartinė Psichikos Sveikatos Priežiūra Lietuvoje
1990 m. vietoje buvusios Lietuvos Neurologų ir psichiatrų mokslinės draugijos buvo įkurta Lietuvos psichiatrų asociacija. 1999 m. įkurtas savarankiškas Valstybinis psichikos sveikatos centras, kuriam vadovauja gyd. O. Davidonienė.
Prievolė tvarkyti paciento duomenis E. sveikatoje atsirado 2018 m., tačiau psichikos sveikatos duomenų tvarkymo pradžia buvo atidėta, kol tam bus sudarytos techninės galimybės E. sveikatos sistemoje. Psichikos sveikatos posistemė šiuo metu yra testavimo stadijoje ir pradės veikti šiemet, apie tai Sveikatos apsaugos ministerija informuos atskiru pranešimu. Kai įsigalios pokyčiai, tuos duomenis, kuriuos gydytojai šiuo metu suveda į įstaigų vidines informacines sistemas arba popierinius blankus - paciento nusiskundimus, anamnezę, tyrimo plano aprašymą, taikytą gydymą, gydymo rekomendacijas ir kt., jie turės vesti į E. sveikatos sistemą.
Duomenų suskaitmeninimas ir jų saugojimas vienoje sistemoje padės užtikrinti paciento gydymo tęstinumą, kad ir kur jis lankytųsi, nes gydytojas bus geriau informuotas apie paciento sveikatos būklę ir jo ligos istoriją. Tai ypač svarbu skiriant vaistus, nes E. sveikatoje gydytojas gali patikrinti, kaip skirtingi paciento vartojami vaistai sąveikauja tarpusavyje.
Atsižvelgiant į psichikos sveikatos duomenų jautrumą, jų matomumas E. sveikatoje bus ribojamas. Be paties paciento, visus jo psichikos sveikatos duomenis galės matyti tik gydytojai psichiatrai. Šeimos gydytojui bus matoma tik dalis psichikos sveikatos duomenų: diagnozė, tyrimai, gydymas, rizikos veiksniai, tačiau nebus matoma paciento anamnezė (detalus sveikatos sutrikimo aprašymas). Pats pacientas galės patikrinti, koks specialistas ir kada peržiūrėjo jo psichikos sveikatos duomenis.
Pacientai neturėtų nerimauti, kad nebeliks galimybės anonimiškai pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu. Kaip ir iki šiol, anonimiškai užsiregistruoti konsultacijai bus galima Išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistemoje, pvz., esant nustatytoms tam tikroms diagnozėms - lengvai ir vidutinei depresijai, neuroziniams sutrikimams, valgymo sutrikimams ir pan. Tokiais atvejais pacientui IPR sistemoje sugeneruojamas unikalus paciento kodas, kuris neatskleidžia paciento sveikatos duomenų ir konsultacijos duomenys E. sveikatoje neatsispindi.
Sveikatos apsaugos ministerija nuosekliai vykdo psichikos sveikatos sutrikimų stigmos mažinimo politiką, kad gyventojai nebijotų dėl jų kreiptis į specialistus, o patys sutrikimai netaptų kliūtimi gyventojų darbui arba pomėgiams. Pavyzdžiui, nemaža dalis lengvesnių psichikos sveikatos sutrikimų jau nebėra kliūtis vairuoti automobilį, dirbti statutiniu pareigūnu arba turėti ginklą. Atsisakyta daugybės su psichikos sveikata susijusių ribojimų tokioms profesijoms, kaip gydytojai, slaugytojai, vaistininkai, teisėjai, notarai, advokatai ir kt.
Keisti gyventojų neigiamas nuostatas psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų atžvilgiu padeda jau keletą metų Lietuvoje vykdoma informacinė kampanija „Žvelk giliau“, taip pat psichikos sveikatos ambasadorių programa, kurios dalyviai, praeityje patys susidūrę su psichikos sutrikimais, dalijasi savo išgyvenimais ir patirtimi bendruomenėse, žiniasklaidoje ir individualiai.
Plečiamos galimybės gauti specialistų pagalbą, ir ne tik gydymo įstaigoje. Visuomenės sveikatos biuruose visose Lietuvos savivaldybėse teikiamos Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos. Sveikatos ir klinikiniai, konsultavimo ir švietimo psichologai teikia iki 6 individualių anoniminių psichologo konsultacijų, organizuoja grupinius užsiėmimus - streso įveikos, emocijų atpažinimo ir išraiškos ir kitomis temomis, savitarpio pagalbos grupes.
Psichikos sveikatos specialistų pagalbą galima gauti daugelyje poliklinikų. Šalyje veikia 116 pirminio lygio psichikos sveikatos centrų, kur paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, medicinos psichologas, o nuo šių metų liepos 1 d. - ir atvejo vadybininkas.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Nebe pirmi metai Lietuvoje vis aktyviau diskutuojama apie prastą situaciją psichikos sveikatos srityje. Psichikos sveikatos srityje aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos, siekiančios atkreipti valstybinio sektoriaus dėmesį į vis aštrėjančias problemas ir siūlančios įvairias šios srities reformas, kurių pagalba būtų galima užtikrinti veiksmingą psichikos sveikatos priežiūrą.
Vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos ligomis, dėl kurios žmonės vengia kreiptis pagalbos. Taip pat trūksta specialistų, komandinio darbo ir resursų, kad realiai būtų teiki…
Ligoninės Įkūrimas ir Pradžia (1975-1990)
Rokiškio psichiatrijos ligoninė pradėjo veikti 1975 metais. Jos statybai buvo skirta rekordinė suma - 3 milijonai 200 tūkstančių rublių. Ligoninė pastatyta pagal tipinį Maskvos gydymo įstaigų projektą ir užima septynis hektarus ploto. Kompleksą sudaro administracinis pastatas ir penki korpusai, sujungti tuneliais ir galerijomis, užtikrinant patogų judėjimą bet kokiu oru. Iš pradžių ligoninėje buvo 500 lovų bei specializuoti skyriai: narkologinis, neurologiniai ir vaikų psichoneurologinis. Įrengti fizioterapijos kabinetai, moderni laboratorija, rentgeno, stomatologinis kabinetas, vaistinė. Šis sprendimas leido teikti kompleksišką pagalbą įvairiems pacientų poreikiams.
Pradžioje ligoninė aptarnavo plačią teritoriją - 11 rajonų ir Panevėžio miestą. Du narkologiniai skyriai aptarnavo Panevėžio ir Šiaulių zonas.
Viena pirmųjų Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytojų psichiatrė Henrika Bieliūnienė prisimena, jog pirmą kartą į Rokiškį atskrido iš Vilniaus lėktuvu. Vaizdas, prisimena, nelabai džiugino: „Nuo buvusios senosios ligoninės šaligatvių nebebuvo, asfaltas irgi baigėsi ties skerdykla (dabartine „Bikuvos“ parduotuve). Toliau pievos, smėlio krūvos ir ligoninės mūrai. Priėjus arčiau pasitiko viena iš tuo metu jau dirbusių medicinos seserų, supažindino su kuriama ligonine, skyriais. Į ligoninę tuomet atvyko šeši jauni specialistai, 1976 metais dar du, visiems buvo skirti butai."
Gydytoja prisimena, jog pirmieji metai buvo iššūkių kupini, nes nebuvo nei vidaus ligų gydytojo, nei neurologo, tad tiek pacientų vertinimas, tiek gydymas teko jauniems specialistams. Nepaisant sunkumų, ligoninė sparčiai augo ir plėtėsi. Su hospitalizacijos skaičiaus didėjimu, liudijančiu augantį psichiatrijos paslaugų poreikį (po metų Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo gydomi 2629 pacientai), sekė intensyvūs veiklos plėtros metai.
Pokyčiai Nepriklausomybės Laikotarpiu (1990-2000)
Žymų pėdsaką ligoninės istorijoje paliko ir nepriklausomybės metai. 1991-aisiais, ligoninei vadovaujant Kęstučiui Mikučioniui, čia įsteigtas specialusis skyrius, gydęs pacientus iš Rusijos Černiachovsko miesto. Iki 1991-ųjų Lietuvoje nusikaltimus padarę bei pripažinti nepakaltinamais asmenys nebuvo gydomi - šie pacientai buvo gydomi Kaliningrado srities Černiachovskio ligoninėje.
1994 metais Rokiškio psichiatrijos ligoninėje įkurtas 80 vietų specialaus režimo psichiatrijos skyrius, kuriame teismo psichiatrijos pacientai pradėti gydyti griežto stebėjimo ir sustiprinto stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuose. Pirmasis socialinio darbo studijas baigęs specialistas ligoninėje pradėjo dirbti 1995 m. kovo mėnesį.
Ligoninės Veikla XXI Amžiuje
2004 m. rugpjūčio 26 d. Paskutinė Įstaigos įstatų redakcija patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2012 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-300. Įstatai juridinių asmenų registre įregistruoti 2012 m. Įstaigos buveinė - Vytauto g. Įstaiga yra juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose. Įstaigos steigėjas - Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (toliau - SAM), 2020 m. A. 1999-12-17 d. (patikslinta 2023-02-22 d.) licenciją Nr. 2025 m. spalio 10 d.
Nuo 2009-ųjų prasidėję įstaigos kokybės gerinimo ir plėtros projektai leido pradėti funkcionuoti Specialiosios psichiatrijos vaikų ir moterų skyriui. Tai tapo svarbiu žingsniu plėtojant specializuotą pagalbą, atsižvelgiant į specifinių grupių poreikius. Visas Lietuvos Respublikoje vykdomas stacionarinis priverstinis gydymas 2007 metais sutelktas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, gydant trijuose skirtingo griežtumo skyriuose. 2011 metais ten pat atidarytas dar vienas specialiosios psichiatrijos skyrius, skirtas vaikams bei moterims. Šiuo metu Rokiškio psichiatrijos ligoninėje yra 430 vietų, iš jų 380 skirta specialiajai psichiatrijai.
Teismo Psichiatrijos Pacientų Gydymas
Rokiškio psichiatrijos ligoninėje didelis dėmesys skiriamas teismo psichiatrijos pacientų gydymui. Kiek laiko bus gydomi teismo psichiatrijos pacientai, teismas nenustato. Šioje ligoninėje psichikos ligomis sergantys asmenys išbūna tol, kol pasveiksta arba jų psichikos būklė pagerėja tiek, kad išnyksta pavojingumas visuomenei. Tai reiškia, kad išnyksta rizika, kad toks žmogus padarys nusikaltimą, nesuvokdamas savo veiksmų. Ligoninės specialistai ne rečiau kaip kas 6 mėnesius turi teismui pateikti išvadą apie paciento sveikatos būklę, kad būtų sprendžiama, ar asmuo jaučiasi geriau, ar tęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, ar pakeisti į ambulatorinį ar taikyti kitokio pobūdžio stebėjimą, o gal panaikinti priverčiamąsias medicinos priemones. Tad trumpiausias įmanomas priverstinis gydymas - 6 mėnesiai, tačiau būna čia laiką leidžiančių ir 15-20 metų.
Socialiniai darbuotojai atlieka svarbų vaidmenį teismo psichiatrijos pacientų reabilitacijoje. Teikdami paslaugas, jie iš anksto turi sužinoti pacientų sveikatos būklę, įvertinti situaciją, pagalvoti apie savo saugumą. Laikydamiesi pagarbos, lygybės, bendruomeniškumo principų, jie turi nepriimti kliento pykčio ar agresyvaus elgesio asmeniškai; suprasti kliento pykčio priežastis bei leisti klientui jį išreikšti; rodyti supratimą. Jeigu paciento elgesys tampa agresyvus, darbuotojas turi laikinai pasitraukti, kad ligonis nusiramintų, tuo pačiu išlikti ramus ir pasakyti, kad smurtauti nebus leidžiama. Susitikimų su pacientais metu daug ką reikia apgalvoti ir kontroliuoti: savo veido mimiką, kūno kalbą, balso toną, palaikyti akių kontaktą.
Socialiniai darbuotojai individualių pokalbių metu (savo kabinete arba klinikiniame skyriuje esančiame kabinete) šiuos pacientus konsultuoja socialiniais klausimais, padeda spręsti iškilusias socialines problemas. Labai dažnai socialiniai darbuotojai būna tarpininkai tarp paciento ir jų šeimos narių, tarp paciento ir kito ligoninės personalo, įvairių institucijų, tokių kaip: socialinės paramos skyriai ar seniūnijos (dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, kompensacijų skyrimo); bankai (atidarant asmenines sąskaitas, pervedant pinigus, mokant komunalinius mokesčius); migracijos tarnybos (išsiimant arba keičiant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus); Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (nustatant darbingumo lygį); optikos (perkat ar taisant akinius); paštas (registruotų laiškų siuntimas, siuntiniai, spaudos prenumerata, pristatymas); ligoninės teisininkės (konsultuojantis teisiniais klausimais), parduotuvės (įsigyjant higienos ar kitų nedraudžiamų, pirmo būtinumo prekių); savivaldybės teisininko (kreipiantis dėl pirminės ar antrinės teisinės pagalbos); Užimtumo tarnyba; odontologai; notarai ir advokatai; Valstybinė mokesčių inspekcija ir pan.
Teismo psichiatrijos pacientai (TPP) gali mokytis ir įgyti pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą pagal bendrojo lavinimo programas. Pacientus moko pedagogai iš Rokiškio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro. Pamokos ligoninėje vyksta kiekvieną darbo dieną nuo 16 val. Taip pat gali įgyti profesiją pagal neformaliojo profesinio mokymo išvardintas programas.
tags: #rokiskio #psichiatrijos #ligonine #118