Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra sudėtingas neurologinės raidos sutrikimas, kuris paveikia asmens elgesį, bendravimą, socialinę sąveiką ir interesus. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami autizmo spektro sutrikimai, jų diagnostika ir pagalbos galimybės.
Autizmo Spektro Sutrikimai: Kas Tai?
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) - tai įvairiapusiai raidos sutrikimai, pasireiškiantys nenormaliu ar sutrikusiu vystymusi iki trejų metų amžiaus. Pagrindiniai ASS požymiai apima psichopatologiją trijose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10) ASS priskiriami psichologinių raidos sutrikimų kategorijai, kuriems būdinga stabili eiga be remisijų ir paūmėjimų. Raidos sutrikimas arba sulėtėjimas paprastai konstatuojami labai ankstyvame vystymosi etape, kai tik galima patikimai nustatyti pakitimus.
Pagrindiniai Autizmo Požymiai
- Socialinės sąveikos sutrikimai: Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
- Komunikacijos sutrikimai: Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
- Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas: Ribotas, stereotipinis bei pasikartojantis veiklos ir interesų ratas.
Autizmo Formos
- Tipinis autizmas: Būdingas nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus.
- Netipinis autizmas: Nenormali ir sutrikusi raida pirmą kartą pasireiškia vyresniam nei trejų metų vaikui bei konstatuojama nepakankamai anomalijų vienoje ar dviejose iš trijų būtinų autizmo diagnozei simptomų grupių (socialinis bendravimas, komunikacija ir ribotas, stereotipinis bei pasikartojantis elgesys), nepriklausomai nuo būdingų anomalijų likusiose srityse.
- Dezintegracinis vaikystės sutrikimas: Tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kai po normalios raidos periodo per kelis mėnesius aiškiai prarandami kelių vystymosi sričių anksčiau įgyti įgūdžiai. Tipiniu atveju kartu būna ir bendro domėjimosi aplinka praradimas, stereotipinės ir pasikartojančios motorinės manieros bei autistinės socialinio bendravimo ir komunikacijos anomalijos.
- Hiperaktyvus sutrikimas, susijęs su protiniu atsilikimu ir stereotipiniais judesiais: Ši kategorija skirta vaikams, kuriems būdingas sunkus protinis atsilikimas (IQ mažesnis nei 34 balai) ir rimti hiperaktyvaus elgesio bei dėmesio sutrikimai.
- Aspergerio sindromas: Neaiškios nozologinės reikšmės sutrikimas, apibūdinamas tomis pat kokybinėmis socialinio bendravimo anomalijomis, kaip ir autizmas, kartu su ribotu, stereotipiniu bei pasikartojančiu veiklos ir interesų ratu. Sutrikimas skiriasi nuo autizmo tuo, kad nėra bendro kalbos ar pažinimo raidos sulėtėjimo arba atsilikimo.
Autizmo Lygiai pagal DSM-5
DSM-5 (Diagnostikos ir statistikos vadovas, 5-asis leidimas) klasifikuoja autizmo spektro sutrikimus pagal sunkumo lygius, atsižvelgiant į socialinės komunikacijos ir riboto, pasikartojančio elgesio sunkumą. Nors ASD lygiai yra naudingi nurodant autizmo sunkumą ir paramos poreikius, kategorijos nėra išsamios. Jie gali būti subjektyvūs ir neturėti niuansų, o DSM-5 nesuteikia konkrečios informacijos apie nurodytas paramos rūšis ar situacijas, kai reikia pagalbos.
- 3 lygis: Sunkiausia autizmo forma, reikalaujanti didelės paramos.
- 1 ir 2 lygiai: Lengvesnės formos, tačiau vis tiek reikalaujančios tam tikros paramos.
Autizmo Diagnostika
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Diagnostikos Procesas Vaikams
- Stebėjimas ir įvertinimas: Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip.
- Kreipimasis į specialistus: Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.
- Specialistų komanda: Išsamų įvertinimą turėtų atlikti kvalifikuoti ir kompetentingi specialistai, kurie turi būti komandiniai ir remiasi įvairiomis profesijomis ir įgūdžiais, jei įmanoma, įtraukdami šeimos narį, partnerį, globėją ar kitą informatorių arba naudodamiesi dokumentiniais įrodymais (pvz., mokykla).
- Testai ir klausimynai: Vaikystės autizmo įvertinimo skalė (CARS), ASDetect programėlė (skirta jaunesniems nei 2½ metų vaikams), Vaiko psichomotorinės raidos testas.
Diagnostikos Procesas Suaugusiems
- Kreipimasis į psichiatrą: Įtarus galimą diagnozę suaugusiajam reikėtų kreiptis į psichiatrą (galima tiek privačiai, tiek gydymo įstaigose, psichikos sveikatos centruose).
- Išsamus pokalbis: Pirmiausia vyksta pokalbis su specialistu, kurio metu aptariami dabartiniai sunkumai, vaikystės patirtys, socialiniai santykiai, darbas ir kasdienė savijauta.
- Struktūruoti klausimynai ir interviu: Vertinantys socialinę komunikaciją, elgesio modelius ir pojūčių jautrumą.
- Informacija iš artimųjų: Kai kuriais atvejais naudinga artimo žmogaus (tėvų, partnerio) pateikiama informacija apie ankstyvąją raidą, tačiau tai nėra privaloma sąlyga, ypač jei tokios informacijos nėra.
Diagnostiniai Kriterijai
Autizmo diagnozė nustatoma remiantis tam tikrais kriterijais, kurie apima:
Taip pat skaitykite: Pagalba autistiškiems vaikams
- A. Trūksta spontaniško siekio pasidalinti pomėgiais, interesais ar pasiekimais su kitais asmenimis.
- B. Socialinės komunikacijos ir sąveikos trūkumai įvairiose situacijose.
- C. Ribotas, pasikartojantis elgesys, interesai ar veikla.
- D. Simptomai turi būti pasireiškę ankstyvoje vaikystėje.
Pagalba Autizmo Spektro Sutrikimų Turintiems Asmenims
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir pats autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Ankstyvoji Pagalba Vaikams
Ankstyvoji pagalba - ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai.
- Taikomosios elgesio terapijos (TET) metodai: Grįstas mokymas, kurio metu sudaroma programa ir su vaiku dirba terapeutas. Tai daroma centre arba namuose.
- Valstybinės gydymo įstaigos: Teikiamos ergoterapijos, logopedo, specialiojo pedagogo, kineziterapijos, įvairių meno ar relaksacijos terapijų paslaugos.
- Privačios paslaugos: Taikomosios elgesio analizės programos, kurių metu atliekamas vaiko gebėjimų vertinimas, po to sudaroma individuali programa.
Pagalba Suaugusiems
- Psichoterapija: Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese.
- Savipagalbos strategijos: Savipagalbos įgūdžiai, realistiški lūkesčiai sau, poilsio ir atsigavimo planavimas.
- Specialistų pagalba: Kreiptis į psichologą ar psichiatrą, turintį patirties dirbant su autizmo spektro sutrikimais.
Pagalbos Metodai
- Elgesio analizės metodas (ABA): Pagerina ASS vaikų elgesį, komunikaciją, sprendžia kitas problemas.
- Verbalinio elgesio metodas: Skatina kalbos ir komunikacijos atsiradimą.
Ugdymas
Laikantis įtraukiojo ugdymo politikos rekomendacijų, vaikas turėtų būti ugdomas bendruomenėje, kurioje gyvena. Socialinių elgesio modelių vaikas geriausiai gali išmokti iš tipinės raidos bendraamžių, todėl esant tinkamoms aplinkybėms ir sąlygoms vaiką ugdyti rekomenduojama bendrojo ugdymo įstaigose.
Gyvenimas su Autizmu
Gyvenimas su autizmo diagnoze reikalauja nuolatinio prisitaikymo ir sąmoningo savęs supratimo. Diagnozė nereiškia, kad reikia iš esmės keisti save, tačiau ji leidžia keisti aplinką, lūkesčius ir strategijas taip, kad kasdienybė būtų mažiau sekinanti.
Darbas ir Karjera
Darbo aplinka yra viena sričių, kur autizmo spektro ypatumai gali būti ir iššūkis, ir stiprybė. Diagnozė gali padėti aiškiau įvardyti savo poreikius, prašyti pagrįstų darbo sąlygų pritaikymų ar rinktis veiklas, kurios labiau atitinka individualų darbo stilių.
Taip pat skaitykite: Pagalba, diagnozavus autizmą
Santykiai ir Šeima
Santykiai dažnai tampa sritimi, kurioje suaugusieji su autizmo spektro ypatumais patiria daugiausia nesusipratimų. Atviras bendravimas apie poreikius, poilsio laiką ir sensorinius dirgiklius dažnai pagerina santykių kokybę ir sumažina įtampą.
Psichologinė Savijauta
Po diagnozės svarbūs tampa savipagalbos įgūdžiai, realistiški lūkesčiai sau, poilsio ir atsigavimo planavimas, specialistų pagalba, kai jos reikia.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie autizmo riziką
tags: #autizmo #testo #paaiskinimas