Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje, kurioje technologijos vaidina vis svarbesnį vaidmenį, priklausomybė nuo socialinių tinklų tampa vis didesne problema, ypač tarp vaikų ir paauglių. Socialinių tinklų naudojimas didina riziką, kad vaikai ir paaugliai taps probleminiais interneto naudotojais. Tai yra, jie pernelyg daug laiko leis internete, apleis savo kasdienes veiklas ir pomėgius, nukentės jų miegas, mokymosi rezultatai, bus dirglesni, suirzę. Šiame straipsnyje aptarsime priklausomybės nuo socialinių tinklų požymius, priežastis, galimas pasekmes ir prevencijos būdus, siekiant padėti tėvams ir globėjams atpažinti ir spręsti šią problemą.
Priklausomybės nuo socialinių tinklų apibrėžimas ir paplitimas
Priklausomybė nuo socialinių tinklų apibrėžiama kaip elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje. Socialiniai tinklai skatina lyginimąsi su kitais, o tai dažnai yra demotyvuojantis veiksnys. Kad ir ką darytume, internete visada bus kas nors, kas tai daro geriau ar atrodo gražiau.
Lietuvoje atlikti vaikų sveikatos ir gyvensenos (HBSC) tyrimai rodo, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas būdingas beveik pusei moksleivių, o maždaug 1 iš 8 pasižymi didele priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika. LSMU duomenys rodo, kad beveik pusei šalies moksleivių naudojimasis socialiniais tinklais yra tapęs probleminiu. Lyginant su ankstesniais metais, pastebima, kad išaugo tiek probleminis socialinių tinklų naudojimas, tiek priklausomybės rizika tarp 5-9 klasių paauglių. Pastebima, kad visose klasėse problema pasireiškė labiau tarp mergaičių nei tarp berniukų.
Priklausomybės nuo socialinių tinklų požymiai
Pirmieji pavojingi ženklai pasirodo tada, kai ekranai tampa vieninteliu vaiko malonumo šaltiniu. Vaiva Gradauskienė pastebi, kad vaikai pradeda meluoti apie naudojimąsi įrenginiais, atsiriboja nuo kitų veiklų ir bendravimo. Kiti priklausomybės nuo socialinių tinklų požymiai:
- Miego laikas, aukojamas socialiniams tinklams.
- Nesugebėjimas sekti laiko, praleisto naršant socialiniuose tinkluose.
- Prislėgta nuotaika, dirglumas ir pyktis, kai naudojimasis socialiniais tinklais yra ribojamas ar draudžiamas.
- Neatliekami namų darbai.
- Pasirenkama laiką praleisti naršant socialiniuose tinkluose, o ne bendraujant su šeima, draugais.
- Vengiama naujų pažinčių.
- Nesidomima kita veikla.
- Greitai supykstama, nemokama valdyti emocijų.
- Atsiribojimas nuo realaus gyvenimo, sunkumai bendraujant su kitais žmonėmis.
- Prastėjantys mokymosi rezultatai, dėmesio koncentracijos sutrikimai.
Priklausomybės nuo socialinių tinklų priežastys
Vaikai renkasi ekranus, kai realybėje trūksta emocinio saugumo, pripažinimo ar bendravimo. Kartais jie tik ten patiria sėkmę, ryšį ir gali kontroliuoti savo veiklą. Tai ypač aktualu tiems, kuriems sunkiau sekasi mokykloje ar trūksta draugų. Jeigu vaikai ir paaugliai turi bendravimo ar mokymosi sunkumų, mokykloje ar savo artimoje aplinkoje beveik neturi draugų, jaučiasi vieniši, jų santykiai šeimoje arba su tėvais prasti ir jeigu šie vaikai ir paaugliai neturi mėgiamų veiklų, būrelių, sportinių ar meno užsiėmimų, kuriuose dalyvautų, tuomet įsitraukimas į socialinius tinklus ne tik nepadeda, bet dar labiau didina vienišumą bei nelaimingumą.
Taip pat skaitykite: Paauglių patyčių pasekmės
Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą. Toks nuolatinis netobulo, kasdienio savęs prilyginimas idealiam kitam gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą.
Be to, FOMO (angl. Fear of Missing Out - baimė praleisti ką nors svarbaus) atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas - pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankantis įvairiuose renginiuose, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.
Svarbiausias veiksnys - smegenų branda. Prefrontalinė žievė, atsakinga už planavimą, savikontrolę ir rizikos vertinimą, bręsta vėliausiai, o limbinė sistema, susijusi su emocijomis ir malonumo paieška, yra ypač aktyvi. Socialinė aplinka taip pat svarbi: paaugliai jautrūs bendraamžių nuomonei, siekia būti priimti, todėl rūkymas, alkoholis ar narkotikai kartais tampa „grupės norma“. Kiti medžiagas renkasi kaip „savigydą“.
Priklausomybės nuo socialinių tinklų pasekmės
"Priklausomybė nuo socialinių tinklų paauglystėje yra susijusi ir su gretutinėmis sveikatos, gyvensenos bei elgesio problemomis", - atkreipė dėmesį HBSC tyrimo vadovas Lietuvoje prof. Tyrimo duomenys rodo, kad nuo socialinių tinklų priklausomi paaugliai miega apie pusvalandžiu trumpiau nei kiti jų bendraamžiai. Be to, jie dažnai linkę miegoti mažiau nei rekomenduojama ir susiduria su dvigubai didesne prastos miego kokybės ir netinkamų miego įpročių rizika.
Prastesni ir šių paauglių psichologiniai rodikliai - jie būna labiau nepatenkinti gyvenimu, pasižymi žema psichologine gerove, turi didesnę tikimybę nesijausti laimingais ir patirti nerimą. Tokiu atveju ypač išauga nerimo ir depresijos, savižalos rizika, kitos psichikos sveikatos problemos.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata: D. Vėlavičienės įžvalgos
Kitos galimos priklausomybės nuo socialinių tinklų pasekmės:
- Fizinės sveikatos problemos: akių įtampa, galvos skausmai, miego sutrikdymas.
- Psichikos sveikatos problemos: depresija, nerimas, vienišumo jausmas, savižudybės rizika.
- Socialinės problemos: atsiribojimas nuo realaus gyvenimo, sunkumai bendraujant su kitais žmonėmis.
- Mokymosi problemos: prastėjantys mokymosi rezultatai, dėmesio koncentracijos sutrikimai.
- Bendravimas tekstu nėra veiksmingiausias būdas ugdyti socialines kompetencijas, kurios yra esminės sveikam ir prasmingam gyvenimui visuomenėje.
Priklausomybės nuo socialinių tinklų prevencija
Svarbu ne tik riboti ekranų laiką, bet ir suprasti, kokį emocinį poreikį vaikas tenkina. Gal jis ekrane ieško saugumo, gal priklausymo bendruomenei, o gal sėkmės jausmo, kurio stokojama realybėje. Kai šie poreikiai patenkinami kasdienybėje, ekranų trauka mažėja savaime.
Šeimos susitarimai dėl ekranų naudojimo turi būti aiškūs ir nuoseklūs. Tėvams svarbu domėtis, kokį turinį vaikas žiūri, kalbėtis apie matomą medžiagą ir galimas grėsmes. Psichologė taip pat ragina kalbėtis su vaikais apie interneto grėsmes - netinkamą turinį, patyčias, asmens duomenų saugumą ir kt. Vaikai turi žinoti, kad gali bet kada kreiptis į tėvus, jei internete susiduria su grėsmingomis ar nemaloniomis situacijomis.
A.Dambrava pabrėžia šiltus, palaikančius santykius šeimoje ir mokykloje. Reguliarus pokalbis, nuoširdus domėjimasis vaiko gyvenimu ir prasmingas užimtumas - sportas, muzika, meninė veikla - kuria saugią erdvę ir padeda atsispirti priklausomybei. Būtina kantriai kalbėtis apie psichoaktyviųjų medžiagų žalą, remiantis faktais.
Svarbu išsiaiškinti, kokiose platformose vaikas bendrauja, kokį turinį renkasi ir apie ką domisi. Užuot pasikliovus vien draudimais, tėvams rekomenduojama pasiūlyti vaikams geresnes alternatyvas. Nors kai kuriuos tėvus toks siūlymas gąsdina dėl trūkstamų žinių ar laiko stokos, vaikų auginimas reikalauja pastangų. Todėl būtina įgyti reikiamas kompetencijas, kad suprastumėte, kuo jūsų vaikai gyvena, ir mokėtumėte juos tinkamai lydėti technologijų pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugos
Socialiniai tinklai neturėtų pakeisti gyvo bendravimo, aktyvios veiklos bei savarankiško mokymosi realioje aplinkoje. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį, būtina pasirūpinti vaikų gerove realiame pasaulyje ir užtikrinti sveiką emocinę aplinką, kuri mažintų poreikį bėgti į virtualią erdvę.
Jei vaikas jaučiasi neramus ar nelaimingas, reikėtų siūlyti alternatyvius sprendimus, pavyzdžiui, pasivaikščiojimą ir pokalbį, o ne ekraną. Šie principai, pasak profesorės, turėtų būti įgyvendinami tiek namuose, tiek mokykloje. Ji akcentuoja, kad suaugusiųjų elgesys yra svarbus pavyzdys - tėvai ir mokytojai neturėtų pernelyg daug laiko praleisti socialiniuose tinkluose, ypač valgant, prieš miegą ar laisvalaikiu.
Vaikų įprotis ieškoti paguodos ekranuose neretai formuojasi anksti, kai tėvai mažiems vaikams vietoj bendravimo pasiūlo išmanųjį įrenginį. Alternatyvių strategijų įgyvendinimas reikalauja aktyvaus suaugusiųjų dalyvavimo ir dėmesio, kad vaikai jaustųsi svarbūs ir įtraukti realiame pasaulyje.
Psichologas prof. dr. Mykolas Simas Poškus teigia, jog vien socialinių tinklų draudimas vaikams nėra sprendimas, nes jie vis tiek ras būdų jais naudotis. Jis pabrėžia, kad būtina ieškoti konstruktyvių alternatyvų, kurios nukreiptų vaikų dėmesį į bendraamžius, aktyvų laisvalaikį ir prasmingą veiklą. Tokie pokyčiai galėtų pastebimai pagerinti tiek vaikų fizinę, tiek emocinę sveikatą.
Neigiami visiško socialinių tinklų draudimo padariniai
Visiškas socialinių tinklų draudimas vaikams gali pasirodyti kaip idealistinė idėja, tačiau toks sprendimas turi rimtų trūkumų. Tokie draudimai greičiausiai būtų apeiti. Be to, jie gali skatinti slaptumą ir dirbtinai padaryti vaikus pažeidėjais.
Pasak profesoriaus, svarbiau yra ne drakoniški draudimai, o pastangos sukurti aplinką, kurioje vaikai galėtų mokytis sveiko socialinių tinklų naudojimo, o jų dėmesys būtų nukreiptas į prasmingas veiklas ir ryšius su bendraamžiais realybėje. Internetas nėra didesnis mūsų priešas, nei biblioteka - teigia psichologas, pabrėždamas, jog tiek internete, tiek bibliotekoje galime rasti tiek vertingo, tiek menkaverčio turinio.
Socialinių tinklų iššūkiai ir pavojai
Specialistai akcentuoja, kad socialiniuose tinkluose plintantys iššūkiai - tik vienas iš ten tūnančių pavojų. Paramos vaikams centro psichologė-psichoterapeutė, projektų koordinatorė Veronika Lakis pastebėjo, kad vaikus ir paauglius įtraukia ne tiek internete plintantys iššūkiai, bet patys socialiniai tinklai. Paauglystės metu smegenyse vyksta labai daug pokyčių ir vadinamasis sinapsinis genėjimas, kai smegenys daro tam tikrą reorganizaciją, tvarką, atrenka, kurių dalykų reikės, kurių nereikės ateityje, ir nunyksta sinapsiniai ryšiai, kurių nenaudojame. Visas šis procesas - lyg kelias per rekonstruojamą gatvę. Spūsčių labai daug. Panašiai ir paauglių smegenys. Paskutinė smegenų dalis, kuri išsivysto, - priekinė kaktinė skiltis, kuri yra atsakinga už impulsų kontrolę, pasekmių numatymą, rizikų numatymą, planavimą. Taigi čia yra kita priežastis - kritinis mąstymas tuo metu truputį atsijungia ir ypač atsijungia su grupės spaudimu.
Internete D. Pečiulis pastebėjo pažįstamus vietinius vaizdus - tiek „Žemaitijos grūdus“, tiek vadinamąjį televizijos bokštą, kai kuriuos buvusios gamyklos aukštus kaminus pusiau avarinės būklės. Jaunimas dalijasi tokiais ekstremaliais vaizdais, kur yra vienas žingsnis iki nelaimės. Naujausias iššūkis, kiek sužinojau iš jaunuolių, dabar yra šokinėjimas nuo važiuojančių traukinių vagonų.
Klaipėdos miesto policijos komisariato bendruomenės pareigūnų grupės vyriausioji tyrėja A. kalbėjo su 10-12 metų vaikais. Jiems tiesiog įdomu, tarsi juokas. Jie supranta, kad tai yra nesąmonė, absurdas, bet jiems visai smagu stebėti, pasijuokti, pasityčioti tarpusavyje iš jo.
S. Skripkauskaitė akcentuoja, kad socialinių tinklų vienareikšmiškai negalima nei nuteisti, nei išteisinti, mat jų poveikis priklauso ir nuo vaiko aplinkos konteksto.
Specialistų rekomendacijos
- Socialinė atsakomybė: Socialinių tinklų platformos turi socialinę atsakomybę užtikrinti vaikų saugumą ir padaryti tai prioritetu.
- Skaitmeninis švietimas: Prieš leidžiant vaikams naudotis socialiniais tinklais, būtina užtikrinti skaitmeninį švietimą apie šių platformų keliamus pavojus, poveikį sveikatai ir nesaugumą internete.
- Alternatyvios strategijos: Siekiant sumažinti socialinių tinklų daromą žalą vaikams, itin svarbu kurti jų ryšį su kitais realiame gyvenime. Anot profesorės, vaikai turi turėti galimybę užmegzti tvirtus santykius gyvai, užsiimti mėgstama veikla ar rasti užsiėmimų, kurie skatina kūrybingumą bei bendravimą.
- Atviras bendravimas: Suaugusieji turėtų atrasti būdą, kaip kalbėtis su savo vaikais. Tikrai svarbu kalbėti su paaugliais apie tai, bet tėvai turi atrasti ramybę ir sau, kad kalbėtų ramiai, galėtų išgirsti, priimti informaciją, kurią sako paauglys.
- Pagalbos prieinamumas: Svarbu kurti palaikančią, priimančią aplinką, suteikiančią paaugliams emocinį saugumą, sumažinančią stresą ir nerimą, padedančią jiems atrasti motyvaciją bei skatinančią keisti savo elgesį.
tags: #bacys #paaugliu #priklausomybe #nuo #socialiniu #tinklu