Balandžio 2-oji visame pasaulyje minima kaip Pasaulinė autizmo supratimo diena, skatinanti visuomenę atkreipti dėmesį į autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčius asmenis ir jų iššūkius. Lietuvoje ši diena taip pat minima įvairiais renginiais ir iniciatyvomis, siekiant didinti visuomenės supratimą, toleranciją ir įtrauktį.
Autizmo supratimo dienos reikšmė
Nuo 2007 m. Jungtinių Tautų organizacija paskelbė balandžio 2-ąją Tarptautine Autizmo supratimo diena. Ši diena skatina Jungtinių Tautų valstybes nares imtis priemonių ir didinti visuomenės informuotumą apie autizmo spektro raidos sutrikimus, atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į kylančias problemas šeimoms, auginančioms autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus, ugdyti visuomenės supratimą ir toleranciją įvairiems vaikams ir juos auginantiems tėvams.
Seimas aktyviai įsitraukia į Pasaulinės autizmo supratimo dienos minėjimą, organizuodamas diskusijas, parodas ir konferencijas, skirtas šiai temai. Šiais renginiais siekiama atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria auginantys ar gyvenantys šalia žmonių, turinčių vienokį ar kitokį raidos sutrikimą.
Iniciatyvos ir renginiai Seime
Seimo narė Indrė Kižienė inicijuoja įvairias veiklas, skirtas Pasaulinei autizmo supratimo dienai paminėti. Vienas iš pavyzdžių - fotografės Vėtrės Antanavičiūtės-Meškauskienės paroda „Lietaus vaikai“, eksponuojama Seime. Ši paroda, skirta Pasaulinei autizmo supratimo dienai, kviečia žiūrovus pažvelgti į autizmą iš arčiau - be išankstinių nuostatų ar stereotipų. Siekiama ne tik parodyti šių vaikų kasdienybę, bet ir skatinti supratimą, atjautą bei dialogą. Tai priminimas, kad už tylių žvilgsnių slypi gilus vidinis pasaulis, o tikrasis artumas gimsta priėmus kitoniškumą.
Seime taip pat organizuojamos dalykinės konferencijos, kuriose dalyvauja valstybinių institucijų, NVO, švietimo, sveikatos, socialinių įstaigų atstovai bei specialistai, dirbantys su autizmo spektro sutrikimų (ASS) turinčiais vaikais. Šios konferencijos skirtos aptarti iššūkius ir ieškoti sprendimų, susijusių su autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų integracija į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Supratimas apie autizmą
Paroda „Kai tu šalia, aš galiu“
Seime organizuojami renginiai pasauliniam autizmo supratimo mėnesiui paminėti. Vienas iš jų - fotografijų paroda „Kai tu šalia, aš galiu“, kuria siekiama atskleisti ryšį tarp mokytojo palaikymo ir autistiško mokinio pasiekimų. Tai ne tik įkvėpimas keistis, bet ir svarbus priminimas apie mokytojo vaidmenį autizmo bendruomenėje.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ veikla
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ aktyviai dalyvauja minint autizmo mėnesį ir organizuoja įvairius renginius, skirtus visuomenės švietimui ir paramai autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims bei jų šeimoms.
Asociacija jungiasi prie tarptautinės asociacijos „Autism-Europe“ iniciatyvos „Ne nematomi“ ir kviečia visus paminėti autizmo mėnesį ir kaip palaikymo simbolį atvaizduoti begalybės ženklą, o tokias nuotraukas kelti į socialinius tinklus.
Simbolinis begalybės ženklas
Minint autizmo supratimo mėnesį, asociacija kviečia visus sugalvotais būdais atvaizduoti begalybės ženklą. Gal visi sustos bendrai begalybės nuotraukai, gal pirštais sukurs begalybės ženklą, o gal nupieš. Šios kampanijos tikslas, kad kuo daugiau darželių, mokyklų, įmonių, valstybinių įstaigų ir fizinių asmenų parodytų palaikymą autistiškiems asmenims ir paskleistų begalybės ženklo, kaip autizmo palaikymo, bangą.
Nacionalinė autizmo konferencija ir paramos kino vakaras
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ organizuoja nuotolinę Nacionalinę autizmo konferenciją. Taip pat organizuojamas paramos kino vakaras - „Lietaus žmogus“, kartu su rėmėjais „Multikino“ kino teatras ir PPC „Ozas.“ Filme subtiliai atskleidžiama autizmo tema, o filmo pavadinimas įkvėpė Lietuvos autizmo asociaciją pavadinti „Lietaus vaikai.“ Visos surinktos lėšos bus skirtos emocinei paramai tėvams, kurių vaikams ką tik patvirtinta autizmo diagnozė.
Taip pat skaitykite: Apie Pasaulinę autizmo supratimo dieną
Bendruomenės žygis
Autizmo mėnesį vainikuoja simbolinis 8 kilometrų, atspindint begalybės ženklą, bendruomenės žygis. Visus santykius reikia stiprinti, į juos reikia investuoti, tai kad žmonės ateina, noriai registruojasi, jie priskiria save Lietaus vaikų bendruomenei, jie nori sustiprinti santykį, jie investuoja į jį, nes priklausyti kažkam yra labai svarbu. Taip pat labai svarbu, kad šalia senbuvių eis naujos šeimos, kurios dar tik pradėjo eiti autizmo kelionę.
Asociacijos nuveikti darbai
Minint autizmo mėnesį, norisi atkreipti dėmesį ir į asociacijos nuveiktus darbus, sukurtą realų poveikį. Vienas reikšmingiausių pokyčių, atstovaujant bendruomenę, tai kad pavyko pasiekti, jog nuo 2015 metų įteisinta suaugusiųjų autizmo diagnozė Lietuvoje. Anksčiau iki 2015 metų sausio 1 dienos, dažniausiai asmenys, sulaukę 18 metų, tapdavo šizofrenijos liga sergančiais arba intelekto negalią turinčiais asmenimis. Ne mažiau svarbūs pasiekimai - atsirado komunikacijos ir sensorikos techninės pagalbos priemonių kompensavimas, buvo pasirašyti ir vykdomi du autistiškiems asmenims pagalbos veiksmų planai, taip pat daugiau autistiškų asmenų gali gauti vieną iš socialinių išmokų, bei inicijuotas švietimo metodinės pagalbos skyriaus sukūrimas.
Autizmo supratimas ir visuomenės įtrauktis
Seimo narė Indrė Kižienė teigia, kad visuomenėje yra daug žmonių, turinčių autizmo spektro sutrikimą (ASS), ir svarbu suprasti, kad autizmo požymiai ir jų sunkumas gali būti labai įvairūs. Tikimasi, kad Pasaulinė autizmo supratimo diena ir kitos iniciatyvos padės garsiai pasakyti, kad visuomenė turi palaikyti visų žmonių, nepriklausomai nuo jų neurologinių ypatumų, dalyvavimą visuomenės gyvenime, o ne bandyti išgydyti tuos, kurie nesutampa su dominuojančiais mąstymo ar elgesio modeliais. Kalbant apie autizmą, svarbi ir ankstyva diagnostika.
Įtraukusis ugdymas
Lietuvoje įtraukaus ugdymo metai. Paklausus dirbtinio intelekto ar esame pasiruošę autistiškų asmenų įtraukčiai, gauname atsakyma: „Kaip kalbanti dirbtinio intelekto sistema, aš negaliu nuspręsti ar jūs asmeniškai esate pasiruošęs autistiškų asmenų įtraukčiai. Tačiau, kaip bendruomenė, turime pasiruošti ir siekti įtraukti autistiškus asmenis į visuomenę, mokyklas ir darbo vietas. Tai reiškia, kad turime kurti įtraukią aplinką, kurioje autistiški asmenys gali pasiekti savo pilną potencialą ir turėti vienodas galimybes kaip ir visi kiti. Tai gali apimti mokymąsi, darbo vietas, socialinius įvykius ir kitas sritis, kuriose autistiški asmenys gali turėti didelės naudos, jei suteikiama tinkama paramos ir įtraukties politika“.
Iššūkiai ir sprendimai
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė susitiko su Jura Tender, tarptautiniu mastu pripažinta autizmo sutrikimų lietuvių kilmės specialiste iš Australijos. Susitikimo metu konstatuota, kad Lietuvoje padaryta nepakankamai, kad tokiems vaikams būtų laiku ir tinkamai nustatyta diagnozė, skirta profesionali terapija, o jų įtraukimo į švietimo sistemą išlieka daugiau deklaratyvi, nes įvairių grandžių švietimo specialistams, mokytojams, nepakanka žinių ir gebėjimų dirbti su tokiais vaikais.
Taip pat skaitykite: Visuomenės supratimas apie autizmą
Sisteminės spragos
Autizmas kaip jokia kita problema yra klasikinis išbandymas valdžiai. Ar Lietuvos valdžia vykdo realias permainas, ar tik imituoja? Sisteminės spragos bado akis. Rengiamas Autizmo planas gali tapti „negyvagimiu“, nes atrodo, kad jis atsisako paliesti 3 sistemų - sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės apsaugos - sistemines spragas. O vaikai ir suaugusieji, paliesti autizmo, dūsta sistemose, kurios nėra draugiškos ypatingų žmonių teisėms ir poreikiams.
Švietimo sistema, nors ir daugiau nuveikusi už kitus sektorius, tęsia segregacinį ugdymą ir nenoriai imasi įtraukiojo specialiųjų poreikių vaikų ugdymo. Priminsiu, kad permainų sėkmė turi būti matuojama ne pagal tai, kaip sekasi įtraukti vaikus, turinčius lengviausią negalią, o kaip sekasi įtraukti vaikus su sunkesne negalia. Socialinės apsaugos sistema vis dar vangiai, tarsi per prievartą vykdo institucinės globos pertvarką. Ši sistema nustebtų sužinojusi, kad ir jai reikia padaryti labai daug namų darbų autizmo srityje. Visų pirma plėtojant paslaugas šeimoms, auginančioms raidos ypatumų turinčius vaikus.
Daugiausia pasipriešinimo yra sveikatos apsaugos sistemoje ir vulgariai medikalizuotoje Lietuvos psichikos sveikatos sistemoje. Nors vėlgi pasakyti, kad ši sistema yra neveiksminga ir nedraugiška tiems, kurie į ją patenka, atsisakė ir buvę, ir šis sveikatos apsaugos ministras.
Autizmo simboliai: nuo dėlionės iki begalybės
Metams bėgant, keičiasi ne tik požiūris į autistiškus asmenis, tačiau keičiasi ir pats autizmo simbolis. Vis dar dažnai matoma dėlionės detalė (puzlės dalis) pirmiausiai buvo pradėta vaizduoti apie 1963 m. Dėlionė yra unikali ir ja buvo siekiama parodyti, kad autistiški asmenys turi unikalių savybių. 1999 m. buvo sukurta autizmo suvokimo juostelė, kuri atspindi autizmo spektro kompleksiškumą.
Dar vėliau imta vaizduoti begalybės ženklą kaip autizmo simbolį. Jis rodo, kad spektras yra platus, kompleksiškas ir apima asmenis, turinčius tiek daugybę skirtingų stiprybių, tiek iššūkių, tiek didelį potencialą, tiek ir sunkią negalią. Jo taip pat yra skirtingų variacijų: vieni naudoja auksinį begalybės simbolį, o kiti - visų vaivorykštės spalvų. Pastarasis variantas atspindi įvairovę su begalinėmis variacijomis ir begalinėmis galimybėmis.
Lina Sasnauskienė teigia, kad svarbiausia yra tai, kad į autistiškus asmenis yra atkreipiamas dėmesys, kuo daugiau gyventojų, verslo įmonių ar viešųjų įstaigų įsijungia ir parodo palaikymą autizmo mėnesio metu, tuo tvirčiau gali jaustis autistiškų asmenų bendruomenė.
Kitų atmintinų dienų svarba
Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta papildyti atmintinų dienų sąrašą.
Sausio 4-ąją kasmet minima Pasaulinė Brailio rašto diena. Ši data saugo pasaulio neregių bendruomenei svarbaus žmogaus atminimą, todėl neatsitiktinai minima per šio rašto išradėjo Luji Brailio (Louis Braille) gimimo dieną. Įtraukiant šia dieną į Atmintinų dienų įstatymą siekiama įprasminti šią neregių ir silpnaregių bendruomenei svarbią dieną ir Lietuvos visuomenėje.
Nacionalinė emancipacijos diena siekiama priminti apie tęstinę emancipacinių idėjų svarbą ir skatinti lygiavertiškumo principais grįstą Lietuvos visuomenės viziją ir praktiką. „1918 m. vasario 17 d. įvyko pirmoji protesto akcija nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje. Protestu reikalauta pripažinti moterų indėlį, atkuriant Lietuvos valstybę, ir kooptuoti moteris į Lietuvos Tarybą, kurioje buvo atstovaujama tik viena lytis - vyrai“, − pažymi šio pasiūlymo rengėja Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Įtraukiant į atmintinų dienų sąrašą Pasaulinę nevyriausybinių organizacijų (NVO) dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į įvairiose viešosios politikos srityse veikiančių nevyriausybinių organizacijų veiklos svarbą ir pasiekimus bei suteikti platformą nevyriausybinėms organizacijoms keistis aktualia informacija ir gerosiomis praktikomis.
Tarptautinė žmonių su negalia vežimėlio diena minima kovo 1 d. Tai proga atkreipti į žmones, judančius vežimėlio pagalba, į sunkumus su kuriais jie susiduria ir galimybes, kurias vežimėlis žmonėms suteikia. Tai itin svarbi diena fizinę negalią turintiems žmonėms, kuriems vežimėlis yra neatskiriama jų gyvenimo dalis. „Šiandien žmonės judantys vežimėlyje susiduria su įvairiausiais iššūkiais, kylančiais dėl vežimėliui nepritaikytos aplinkos, ribojančios šių asmenų judėjimą, galimybes ir teises. Todėl neretai ši bendruomenė patiria socialinę atskirtį, netenka galimybės mokytis, dirbti, gyventi savarankiškai ar aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Gegužės 5 d. visoje Europoje minima Europos savarankiško gyvenimo diena. Teisė gyventi savarankiškai yra JT Neįgaliųjų teisių konvencijos ašis. „Šiuo metu vyrauja požiūris, kad žmonės su negalia, ypač turintys protinę negalią ar sudėtingų komunikacijos poreikių, turi gyventi institucinėje priežiūroje. Praktiškai dažnai taip ir atsitinka, todėl žmonių teisė į savarankišką gyvenimą yra pažeidžiama. Minint savarankiško gyvenimo dieną bus aktualizuojama žmonių su negalia teisės į savarankišką gyvenimą tema, kylantys iššūkiai ir reikalingi pokyčiai ar sprendimai.
Bitininkų diena siekiama pagerbti ir priminti visuomenei apie bitininkystės, kaip specifinės, senas tradicijas turinčias žemės ūkio šakos ir socialinio reiškinio, svarbą. Šio pasiūlymo autorius Seimo narys Gintautas Paluckas sako, kad bičių auginimas nėra vien ūkio šaka, bet ir praktinis pavyzdys, kaip žmonės kuria solidarumo ir tarpusavio pasitikėjimo ryšius.
Rugsėjo 23 d. pasaulyje yra švenčiama Tarptautinė gestų kalbų diena.
Spalio 10 d. kasmet minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, o jos minėjimą 1992 m. inicijavo Pasaulinė psichikos sveikatos federacija (WFMH). Ši diena skirta didinti dėmesingumą psichikos sveikatai, supažindinti visuomenę su psichikos ligų priežastimis ir skatinti jų nestigmatizuoti. Šio pasiūlymo rengė M. Ošmianskienė sako, kad Lietuvoje didžiausią nerimą kelia savižudybių statistika, patyčių paplitimo mastai ir vaikų psichikos sveikatos rodikliai, taip pat egzistuoja psichikos sveikatos problemas stigmatizuojančios nuostatos ir ribotas informuotumas apie prieinamą pagalbą.
Pasaulinė baltosios lazdelės diena yra reikšminga diena neregių ir silpnaregių bendruomenei.
Lietuvių polifoninės dainos - sutartinės - tai lietuvių tradicinės muzikos fenomenas, itin sena polifonijos forma, atsiradusi dar iki Lietuvos krikšto. Lietuvių daugiabalsės dainos - sutartinės - 2010 m. lapkričio 16 d. buvo įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Kasmet gruodžio 3-iąją minima Tarptautinė neįgaliųjų diena - proga atidžiau pažvelgti į negalią turinčių žmonių situaciją ir vaidmenį visuomenėje.