Depresija - tai sutrikimas, paveikiantis ne tik nuotaiką, bet ir kūną, mintis, miego kokybę bei valgymo įpročius. Ji daro įtaką tam, kaip vaikas apie save galvoja ir kaip elgiasi. Skirtumas tarp depresijos ir liūdesio yra tas, kad depresija trukdo normaliam vaiko funkcionavimui. Visuomenėje vis dar vyrauja klaidingas požiūris, kad vaikai depresija neserga, tačiau tai netiesa. Vaikų depresija egzistuoja ir reikalauja dėmesio bei tinkamos pagalbos.
Kas yra depresija ir kaip ją atskirti nuo liūdesio?
Depresija yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika, interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu. Tai trukdo kasdieniam gyvenimui, sukelia sunkumų darbe ir santykiuose su kitais dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo. Sergant depresija, nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.
Liūdesys, kita vertus, yra natūralus jausmas, kurį patiria kiekvienas žmogus, dažniausiai dėl netekties. Šio jausmo paskirtis - padėti priimti pasikeitusią realybę ir išmokti gyventi be prarasto žmogaus, santykio ar daikto. Tačiau dažnai liūdesys painiojamas su depresija. Svarbu atskirti, kad liūdesys yra laikinas jausmas, o depresija - ilgalaikis sutrikimas, kuris trikdo normalų vaiko funkcionavimą. Šiuo atveju, daugiausiai reikšmingas tampa sutrikęs normalus vaiko funkcionavimas, kuris tarsi signalizuoja vaiko pagalbos šauksmą.
Pagrindiniai depresijos simptomai vaikams
Nepriklausomai nuo amžiaus, pagrindiniai depresijos požymiai yra pažeminta, irzli nuotaika ir interesų sumažėjimas, trunkantis ne mažiau kaip dvi savaites. Tačiau vaikams gali būti būdingi ir papildomi simptomai, labiau būdingi jaunesnio amžiaus asmenims, tokie kaip dažnas verkimas ir subjektyvūs fiziniai nusiskundimai.
Kiti dažni depresijos simptomai:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas (dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas), reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
Svarbu pažymėti, kad depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Depresijos požymiai skirtingose amžiaus grupėse
Nors pagrindiniai simptomai išlieka panašūs, vaikų depresija gali skirtis priklausomai nuo amžiaus.
- Kūdikiai: Pagrindinė kūdikių depresijos priežastis - atsiskyrimas nuo mamos ar kito pagrindinio globėjo. Kūdikis gali tapti verksmingesnis, sunkiai nuraminamas, mažai domėtis žaislais, gali trikti psichikos raida.
- 3-6 metų vaikai: Depresija gali pasireikšti elgesio sutrikimais, tokiais kaip sujaudinimas, nerimastingumas, agresyvus elgesys, savęs žalojimas ar masturbacija. Taip pat vaikas gali tapti tylus, "nematomas", nervingas, įsitempęs, baikštus ir nesugebėti džiaugtis.
- Mokyklinio amžiaus vaikai: Vaikams augant, jų depresijos požymiai vis labiau artėja prie suaugusiųjų depresijos požymių. Gali atsirasti niekuo nesidomėjimas, džiaugsmo ir pasitenkinimo netekimas, užsisklendimas, nekalbėjimas, mintys: „Aš negaliu“, „Man nesiseka“, „Nežinau“, „Aš pavargęs“.
- Paaugliai: Depresiją išgyvenančių vaikų padaugėja brendimo laikotarpiu. Paaugliai gali išgyventi ryškią nuotaikų kaitą, bendrą neigiamą požiūrį į gyvenimą ar kokius nors užsiėmimus.
Specifiniai vaikų depresijos simptomai
Vaikų depresija dažnai pasireiškia kompleksiškai, kartu su kitais ją lydinčiais simptomais, tokiais kaip nerimas ir elgesio sutrikimai. Dažnas vaikų depresijos požymis yra nusiskundimai dėl sveikatos. Vaikas gali dažnai skųstis galvos, pilvo skausmais ar nuovargiu. Taip pat gali būti sunku susikaupti, atsirasti mokymosi problemų, nepritapimo mokykloje jausmas. Vaikai gali tapti irzlūs, kaprizingi, sukaustyti, gali nenorėti žaisti jokių žaidimų, dažnai verkti.
Vaikų depresijos priežastys ir rizikos veiksniai
Depresijos atsiradimo priežastys yra daugialypės. Šiam sutrikimui įtakos gali turėti socialiniai, psichologiniai ir biologiniai veiksniai.
- Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, vaikas turi didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai: Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Traumuojantys gyvenimo įvykiai: Netektis, nelaimė, patyčios, smurtas gali išprovokuoti depresiją.
- Šeimos veiksniai: Nepriteklius, dažni konfliktai tarp tėvų, prievarta prieš vaikus, tėvų ar kitų artimųjų netektys - tai yra veiksniai, kurie stipriai padidina depresijos riziką.
- Aplinkos faktoriai: Gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: Artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Kai kurie vartojami vaistai: Kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
- Asmeniniai veiksniai: Nesaugus priešiškas ryšys su globėju, savikritika, žema savivertė, kaltės jausmas, aukšti vidiniai standartai, siekis tobulumo.
- Veiksniai, susiję su bendraamžiais: Patiriamos patyčios ir draugų neturėjimas.
Kaip padėti vaikui, sergančiam depresija?
Svarbiausia - laiku kreiptis pagalbos. Jei įtariate, kad jūsų vaikas serga depresija, kreipkitės į šeimos gydytoją, pediatrą ir / ar psichikos sveikatos specialistą. Ankstyvas depresijos atpažinimas ir gydymas gali pakeisti gyvenimą ir išgelbėti gyvybę.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: Pokalbiai apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją. Labai svarbu priimti vaiko pakitusią būseną ir jo dėl to nekaltinti. Tėvai taip pat neturėtų kaltinti savęs. Svarbu parodyti, kad vaikas yra priimamas ir tuomet, kai nesijaučia gerai; kad gali sulaukti palaikymo ir pagalbos sunkiu metu.
- Psichoterapija: Darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas: Vaikų depresija niekada nepradedama gydyti antidepresantais. Vaistai gali būti skiriami tik kraštutiniu atveju, kai kitos priemonės nepadeda.
Ką dar galite padaryti namuose?
- Užtikrinkite aiškią ir sveiką dienos rutiną: Kokybiškas miegas, maistas, judesys/sportas. Svarbu, kad būtų aiškios valandos, kada einama miegoti, valgoma, žaidžiama, mokomąsi.
- Kalbėkite su vaiku apie jausmus: Skatinkite juos reikšti kad ir kokie jie būtų. Galima piešti, rašyti laiškus, lipdyti, plukdyti laivelius su įvairiausiomis žinutėmis ir kt.
- Padėkite susigrąžinti ryšį su aplinka: Judesys, dėmesingo įsisąmoninimo, jogos pratimai, masažai, kvėpavimas, buvimas gamtoje.
- Skirkite vaikui daug teigiamo dėmesio: Ypač užsiėmimų, kuriuose galite praleisti laiką kartu šeimoje kalbėdami ir klausydami apie jo rūpesčius ir jausmus.
- Skatinkite savo vaiką užsiimti veikla, kuri jam paprastai patinka.
- Aktyviai klausykite, kai jūsų vaikas nori su jumis kalbėtis: Nutraukite tai, ką darote, ir visą dėmesį skirkite vaikui. Atsigręžkite į savo vaiką ir palaikykite akių kontaktą. Apibendrinkite, ką jūsų manymu, girdite dukrą ar sūnų sakant, kad ji ar jis suprastų, kad jūs klausotės.
- Peržiūrėkite reikalavimus ir apmąstykite, kurių turite laikytis tvirtai: Dažni konfliktai gali neigiamai paveikti santykius ir sumažinti tikimybę, kad paauglys ieškos tėvų paramos.
- Nuolat ieškokite ryšio: Ryšį užmegzti ir palaikyti lengviau, kuomet bendraujama maloniai ir kalbama apie iš esmės teigiamą patirtį.
- Stebėkite: Paaugliams geriau pavyksta išvengti klaidų ir geriau sekasi susidoroti su iššūkiais, kai jų tėvai žino, kur jie yra ir ką veikia.
Kaip atpažinti, kad vaikui reikia pagalbos?
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys:
- Nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis.
- Sumažėja motyvacija mokytis.
- Jam sunku susikaupti.
- Vengia bendrauti su draugais.
- Dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais.
- Pradeda agresyviai elgtis.
- Apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika.
- Išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus.
- Apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai.
- Tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
Paauglių depresijos ypatumai
Paauglystė yra laikotarpis, kupinas pokyčių, kurie gali turėti įtakos jaunuolių elgesiui ir psichinei sveikatai. Paauglystėje depresija gali pasireikšti netipiškais simptomais, tokiais kaip prieštaraujantis elgesys, mokymosi apleidimas ir/ar mokyklos nelankymas, dažnai besikeičianti nuotaika ar pikta, o ne liūdna nuotaika. Pradiniai depresijos simptomai, tokie kaip nekonkretūs fiziniai skausmai (galvos, raumenų, pilvo skausmas) ar nuovargis, atsirandantis vengimas bendrauti ar užsisklendimas, padidėjęs jautrumas nesėkmėms gali būti mažai pastebimi aplinkiniams (pavyzdžiui, lyginant su elgesio sutrikimais) arba priskiriami paauglystės laikotarpio ypatumams. Be to, depresija gali būti slepiama dažnų gretutinių sutrikimų, pavyzdžiui, socialinių fobijų ir kitų nerimo sutrikimų, valgymo ar elgesio sutrikimų. Dalis paauglių nesulaukia tinkamos pagalbos bei gydymo ir dėl tėvų požiūrio į psichikos ligas.
Svarbu atsiminti, kad savęs žalojimas arba savižudybės mintys ir veiksmai yra labiausiai susirūpinimą keliantys depresijos simptomai. Tokie paauglio pareiškimai, kaip jam ar jai būtų geriau nebūti čia arba būti mirus arba pastebėtos savęs žalojimo žymės (pvz., įpjovimai, nudeginimai įvairiose kūno vietose) turėtų skatinti tėvų susirūpinimą vaiko psichikos sveikata.
Tėvų ir vaikų ryšio vaidmuo depresijos vystymuisi yra labai svarbus. Depresijos rizika mažėja, kai vaikų ryšys su tėvais yra šiltas, palaikantis ir bendradarbiaujantis. Ir priešingai, depresijos rizika didėja, kai vaikų santykiai su mama ir tėčiu yra nebendradarbiaujantys ir vaikams trūksta paramos.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Depresija - ne nuosprendis
Depresija yra išgydoma. Svarbu laiku atpažinti simptomus ir kreiptis pagalbos. Tinkamas gydymas ir palaikymas gali padėti vaikui įveikti depresiją ir vėl džiaugtis gyvenimu. Atminkite, kad jūs nesate vieni. Yra daug specialistų ir organizacijų, pasiruošusių padėti jums ir jūsų vaikui.