Įvadas
Balandžio 2-oji - Pasaulinė autizmo supratimo diena, skirta atkreipti dėmesį į autizmą ir jo paveiktus žmones. Ši diena - tai galimybė geriau suprasti autizmo spektro sutrikimą (ASS), skatinti toleranciją ir įtrauktį, bei pabrėžti, kad autistiški žmonės, kaip ir visi kiti, turi teisę į visavertį gyvenimą.
Pasaulinė autizmo supratimo diena: istorija ir reikšmė
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2008 m. balandžio 2-ąją paskelbė Pasauline autizmo supratimo diena. Šia diena siekiama pabrėžti būtinybę gerinti autistiškų žmonių gyvenimo kokybę ir galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime. Lietuvoje ši diena į Atmintinų dienų įstatymą įtraukta 2023 m.
Balandžio mėnuo apskritai skirtas autizmo supratimui didinti. Ši diena ir visas mėnuo yra skirti sklaidai apie autizmą, kovai su stigma ir diskriminacija, bei autistiškų žmonių ir jų šeimų palaikymui.
Autizmas: kas tai?
Autizmas - tai visą gyvenimą trunkanti neurologinė būklė, pasireiškianti ankstyvoje vaikystėje, nepriklausomai nuo lyties, odos spalvos, socialinės ar ekonominės padėties. Autizmas yra neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Svarbu žinoti, kad nėra dviejų ASS (autizmo spekto sutrikimas) turinčių žmonių, kurių simptomai būtų absoliučiai vienodi. Vieniems simptomai išreikšti labai stipriai, tuo tarpu kitiems jie gali būti beveik nepastebimi.
Autizmo spektro sutrikimas - tai ne liga, tai kitoks aplinkos suvokimas, bendravimas, elgesys. Šis sutrikimas gali lemti tai, kad ASS turinčiam žmogui gali būti sunku bendrauti su aplinkiniais, palaikyti pokalbį, įsijausti į kito žmogaus būseną. Maždaug trečdalis iš viso nekalba, o bendrauja tik alternatyvios komunikacijos priemonėmis (gestais, paveiksliukais, spec. prietaisais).
Taip pat skaitykite: Visuomenės supratimas apie autizmą
Kaip pasireiškia autizmas?
Autizmas pasireiškia įvairiais būdais ir kiekvienam žmogui individualiai. Kai kurie bendri požymiai:
- Bendravimo sunkumai: Sunku suprasti socialines užuominas, palaikyti pokalbį, reikšti emocijas. Kai bendraujate su tokiu žmogumi, gali pasirodyti, kad šis jumis nesidomi ar nekreipia į jus dėmesio. Nepriimkite to asmeniškai ir neįsižeiskite. Mums kartais atrodo, kad tokie žmonės tarsi “nemandagiai” klauso pokalbio: klausantis pašnekovo jiems neretai sunku žiūrėti į akis, sėdėti ramiai ar tiesiog „palaikyti“ pokalbį kūno kalba. Kai kada žmogus turintis ASS atrodo užsidaręs „savo pasaulyje“.
- Socialinių įgūdžių iššūkiai: Sunku užmegzti ir palaikyti draugystę, suprasti kitų žmonių jausmus. Jiems sunku suprasti emocijas, dėl to kartais gali atrodyti bejausmiai ir abejingi kitų išgyvenimams. Jų emocijos neretai neturi pakopų - jei jie nuliūdę, jie yra absoliučiai nuliūdę, besisielojantys ar įsiutę.
- Pasikartojantis elgesys: Mėgsta pasikartojančius veiksmus, sunkiai prisitaiko prie pokyčių. Jiems dažniausiai reikia aiškios struktūruotos dienotvarkės, mėgsta tam tikrus veiksmus daryti nuolat ta pačia tvarka. Netikėtumai, staigūs pasikeitimai jiems sukelia nerimą, todėl ASS turintiems žmonėms paprasčiau laikytis pastovių taisyklių, pasikartojančių veiklų.
- Jautrumas jutimams: Klausa, rega, lytėjimas, uoslė, skonis - jutimo organai gali būti labai jautrūs, arba atvirkščiai - mažiau jautrūs nei įprasta. Gali dirginti garsai, ryškios spalvos, tam tikri drabužiai, kvapai. Jiems sunku sukaupti dėmesį. Maža smulkmena, ir jų mintys nubėgo į šoną. Tai vadinama savistimuliacija, nes stimuliuoja sensorinius pojūčius. Dėlioti daiktus tam tikra tvarka (pvz. pagal spalvas).
Dėl įvairių aukščiau išvardintų sunkumų, stresas yra pagrindinė ASS žmonių problema. Nesunku įsivaizduoti, kad gyvenimas greitai tampa kankinantis, jei įvairūs nesuprantami pojūčiai kelia jiems sąmyšį. Pasaulis tarsi nepritaikytas jiems. Situaciją pablogina gebėjimo gerai bendrauti trūkumas ir sunkumai, kuriuos jie patiria bandydami suprasti aplinkinių žmonių ketinimus. Jie suvokia savo sunkumus. Gali atsirasti baimė, kad nepasiseks, nepavyks, kad jie susikirs.
Simboliai ir spalvos
Dažnai, kalbant apie autizmą bei minint su autizmu susijusias sąmoningumo didinimo dienas, pasitelkiamas begalybės simbolis. Begalybė simbolizuoja idėją, jog autizmas yra platus ir sudėtingas spektras, apimantis asmenis, turinčius ir daugybę stiprybių, ir iššūkių. Begalybės simbolis mums primena, jog autizmas yra platus ir sudėtingas spektras, apimantis asmenis, turinčius savyje daugybę stiprybių, bet tuo pačiu ir patiriančius begalę iššūkių kasdienybėje: mokykloje, gatvėje, namie.
Dėlionės detalė kaip simbolis buvo pradėtas naudoti dar 1963 m., kai autizmas buvo suprantamas kaip „mįslingas” sutrikimas, lyg tam asmeniui kažkokios detalės trūktų.
Šios dienos simbolinė spalva - mėlyna. Tačiau, mėlyną spalvą vis dažniau keičia spalvų spektras, simbolizuojantis neurologinę įvairovę (angl. neurodiversity).
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir sprendimai: autizmas Lietuvoje
Neuroįvairovė: kitoks požiūris
Sąvoką „neuroįvairovė“ 1998 m. pasiūlė australų sociologė Judy Singer. Neuroįvairovės požiūriu žmogus yra nuolat besikeičiantis, įgyjantis naujų savybių, patiriantis skirtingas emocines būsenas, kurios negali būti įspraudžiamos į siaurus ligų klasifikacijų rėmus. Neuroįvairovė jungia „kitoniškos psichikos žmones“.
Save atstovaujantys autistiški asmenys pageidauja, kad jų nevadintume žmonėmis “su sutrikimu”, būtinai pabrėždami diagnozę. Kasdienėje kalboje galima drąsiai sakyti: autistiškas vaikas, autistiškas asmuo, autistiška moteris ir t.t. Žinoma, terminas “asmuo, turintis autizmo spektro sutrikimą” yra moksliškai teisingas, vartojamas specialistų.
Iniciatyvos Lietuvoje
Lietuvoje veikia įvairios organizacijos, skirtos padėti autistiškiems žmonėms ir jų šeimoms. 2013 metais veiklą pradėjo Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, kurią įkūrė autistiškus vaikus auginantys tėvai. Asociacija dalijasi pačiomis naujausiomis medicininėmis žiniomis, vykdo advokaciją, kuria pagalbos metodikas, organizuoja mokymus, įgyvendina įvairius projektus ir vykdo informacijos sklaidą. Lietuvos autizmo asociacija ,,Lietaus vaikai" - kviečia su draugais, kolegomis sustoti begalybės ženklo - autizmo simbolio - nuotraukai ir pasidalinti socialiniuose tinkluose, pažymint grotažymes #lietausvaikai #autizmomėnuo ir atsiųsti jiems el. paštu.
Asociacija ,,Šiaulių lietaus vaikai" kviečia prisijungti į nemokamą renginį, kuris vyks 2025 m. balandžio 12 d., 13 val., Chaimo Frenkelio viloje, Vilniaus g.
Kaip galime prisidėti?
Yra daug būdų, kaip galime prisidėti prie autizmo supratimo didinimo ir autistiškų žmonių palaikymo:
Taip pat skaitykite: Balandžio 2-oji ir autizmas
- Šviesti save ir kitus: Kuo daugiau žinome apie autizmą, tuo geriau galime suprasti ir palaikyti autistiškus žmones.
- Būti tolerantiškiems ir supratingiems: Atminkime, kad autistiški žmonės gali elgtis kitaip, tačiau jie yra tokie patys žmonės kaip ir mes.
- Skatinti įtrauktį: Kurkime aplinką, kurioje autistiški žmonės jaustųsi priimti ir vertinami.
- Remti organizacijas: Paaukokime arba savanoriaukime organizacijose, kurios padeda autistiškiems žmonėms ir jų šeimoms.
- Dalyvauti renginiuose: Prisijunkime prie Pasaulinės autizmo supratimo dienos renginių ir kitų iniciatyvų, skirtų autizmo supratimui didinti.
Pavyzdžiai iš ugdymo įstaigų
Plungės specialiojo ugdymo centre buvo paminėta tokia mums visiems svarbi diena. Balandžio 2-ąją dieną rengėmės mėlynų atspalvių drabužiais, kiekvieno centro darbuotojo atlape puikavosi iš dėlionių detalių sudaryta širdelė - autizmo sindromą primenantis simbolis. Klasėms, grupėms buvo išdalinti dėlionės formos lapai, į kuriuos moksleiviai labai kūrybiškai talpino į vairius autizmą primenančius simbolius.
Artėjant balandžio 2-ajai „Diemedžio“ ugdymo centro bendruomenė buvo pakviesta kartu paminėti Autizmo supratingumo dieną. Mokiniai piešė mėlyną pasaulį, puošėme Centro erdves mėlynais balionais, apsirengėme mėlynai ir viską įamžinome nuotraukose.
Kad mokiniams būtų lengviau suprasti autizmo spektrą, į pagalbą pasitelkta ir vaizdo medžiaga. Pradinukai žiūrėjo animacinį filmą „Nuostabūs dalykai: šis tas apie autizmą“, kuriame autistiški vaikai dalijasi savo patirtimi tam, kad jų bendraamžiai kuo labiau suprastų kartais galbūt ir keistą jų elgesį. Po filmų peržiūros klasėse vyko diskusijos: kaip suprantame kitoniškumą? Kaip galime padėti savo bendraklasiui?