Streso Mažinimas Bendravimo Būdu: Psichikos Higiena Vizito Pas Gydytoją Metu

Įvadas

Apsilankymas pas gydytoją yra stresą kelianti situacija daugeliui pacientų. Nerimas dėl sveikatos būklės, ligos baimė, laikinas ar ilgalaikis nedarbingumas, pakitęs gyvenimo režimas sukelia stresą, kuris, kaip teigia specialistai, gali turėti įtakos ligos eigai, atitolinti pasveikimą ir palaikyti negalavimus. Sužinojęs diagnozę, pacientas ieško informacijos apie ligą, jos eigą, gydymo metodus ir galimą nepageidaujamą poveikį. Nežinomybė taip pat kelia stresą. Gydytojo vaidmuo yra svarbus, nes jis gali padėti įveikti stresą arba, netinkamai bendraudamas, pabloginti situaciją. Gydytojo ir paciento santykis yra esminis. Psichohigiena tiria aplinkos poveikį žmogaus psichikai, o gydytojas, būdamas paciento aplinkos dalimi, gali sumažinti nerimą ir baimę teisingai informuodamas apie situaciją.

Gydytojo Ir Paciento Santykių Modeliai

Yra du pagrindiniai gydytojo ir paciento santykių modeliai: biomedicininis ir biopsichosocialinis.

• Biomedicininis modelis: Orientuotas į ligą, o ne į pacientą. Svarbiausia - teisingos diagnozės nustatymas ir tinkamo gydymo parinkimas. Socialiniai ir psichologiniai veiksniai aptariami minimaliai. Pacientai turi atpažinti simptomus, kreiptis į gydytoją ir paklusti jo nurodymams.
• Biopsichosocialinis modelis: Atsižvelgia į pacientą ir jo socialinę aplinką. Pacientas yra gydymo strategijos formavimo dalyvis, jo ligos suvokimas ir elgesio ypatumai yra svarbūs ir koreguojami.

Tyrimai rodo, kad dauguma pacientų sutinka vykdyti gydytojo nurodymus neklausinėdami ir yra patenkinti gauta informacija bei dėmesiu. Šiems pacientams priimtinas biomedicinos modelis. Tačiau dalis pacientų nori daugiau informacijos ir dėmesio, jiems labiau tinka biopsichosocialinis modelis. Siekiant išvengti streso, svarbu įvertinti, koks bendravimo modelis priimtinas pacientui ir ko jis tikisi iš gydytojo. Supratus lūkesčius, galima formuoti glaudų ryšį ir išvengti įtampos.

Informacijos Teikimo Svarba Ir Paciento Lūkesčiai

Nors gydytojai jau seniai neslepia vėžio diagnozės, apklausos rodo, kad pacientai nori žinoti daugiau apie savo ligą, įskaitant prognozę, gydymo būdus ir galimą nepageidaujamą poveikį. Tyrimai rodo, kad pacientai nepakankamai informuojami, o žinių trūkumas sukelia stresą. Gydytojas, paaiškindamas, kas laukia, gali sumažinti nerimą. Svarbu prisiminti, kad pacientas turi teisę žinoti arba nežinoti apie savo ligą. Bendraujant reikia įvertinti, kiek pacientas nori gauti informacijos ir ko tikisi iš gydytojo. Paciento lūkesčiai veikia simptomų supratimą, būsimų simptomų suvokimą ir gauto gydymo įvertinimą. Pacientui kyla klausimų, didinančių psichosocialinę įtampą: "Kas gali nutikti blogo?", "Ar skaudės?", "Ar aš gyvensiu?". Simptomų ir ligos suvokimui svarbi ankstesnė ligų patirtis ir nuomonė apie sveikatos priežiūros paslaugas. Paciento psichologinė savijauta lemia gydymo įvertinimą. Ligonio lūkesčių įvertinimas vyksta viso vizito metu, lyginant įvykius su patirtimi ir vertybėmis. Ligonio amžius, lytis, tautybė ir bendra sveikatos būklė yra svarbūs veiksniai. Kultūrinis statusas ir aplinka taip pat svarbūs. Tyrimai rodo, kad patirtis esant panašiems simptomams skiriasi tarp etninių grupių. Socioekonominis statusas lemia medicinos paslaugų poreikį, o pasitenkinimas mažesnis, jei pajamos didesnės. Jei gydytojas lengvai suvokia paciento lūkesčius ir juos stengiasi įvykdyti, ligonis patiria mažiau streso ir lieka patenkintas paslaugomis. Nors pacientų norai dažnai nesutampa su gydytojo galimybėmis, šiltas bendravimas padeda rasti kompromisus.

Paciento Pasitikėjimas Gydytoju Ir Streso Mažinimas

Paciento pasitikėjimas gydytoju yra vienas iš svarbiausių veiksnių kuriant gerus santykius. Dėl geresnių santykių pacientas geriau laikosi nurodymų, pripažįsta gydymo teisingumą, lengviau tęsia gydymą ir lieka patenkintas. Patenkintas gydymu ir pasitikintis gydytoju ligonis patiria mažiau streso. Užsitarnavus pasitikėjimą, išvengiama nereikalingų tyrimų ar net ieškinių. Kiekviena intervencija ir tyrimo rezultatų laukimas kelia stresą, todėl kuo mažiau tyrimų, tuo mažesnė psichologinė įtampa. Tyrimai rodo, kad pasitikėjimą gydytoju lemia šie veiksniai:

Taip pat skaitykite: Asmenybės įtaka bendravimui

• Gydytojas turėtų mokėti raminti ir parodyti rūpestį pacientui.
• Rodyti kompetenciją, nes tai skatina pasitikėjimą juo.
• Padrąsinti pacientą ir atsakyti į jo klausimus.
• Paaiškinti pacientui, ką ketina daryti.
• Jeigu reikia, siųsti pas specialistus, konsultuotis su kolegomis.

Mažiausiai pasitikėjimą lemia švelnumas atliekant fizinį ištyrimą, diskutavimas apie galimybes ar teiravimasis apie gydymo ir gyvenimo galimybes, akių kontaktas ir pastangos suteikti ligoniams vienodas sąlygas. Pasitikėjimo kriterijai keičiasi priklausomai nuo lankymosi trukmės, lyties ir amžiaus. Moterims svarbu, kad gydytojas laiku siųstų pas specialistą konsultantą, paaiškintų siuntimo priežastis ir stebėtų gydymo eigą. Ligonio pasitikėjimas gydytoju lemia jo pasitenkinimą gydymu, o tai mažina ligos, vizitų ir gydymo įstaigos keliamą stresą. Siektinas rezultatas - draugiški gydytojo ir paciento santykiai.

Paciento Emocinė Būklė Ir Metodo Bathe Taikymas Kasdienėje Praktikoje

Kad pacientas gerai jaustųsi, svarbu kontroliuoti lėtinių ligų simptomus ir gerinti emocinę būklę. Taip mažinama įtampa ir gerinamas pasitikėjimas gydytoju, pacientas geriau laikosi jo nurodymų. Pacientai tikisi emocinio palaikymo ir pagalbos iš gydytojo. Gydytojui svarbu išmanyti ne tik somatinių ligų ypatumus, bet ir psichologiją bei psichoterapiją. BATHE metodas - tai psichoterapinis metodas, kuris gali tarnauti ir kaip testas nerimui, depresijai bei stresui diagnozuoti ir vertinti. Metodas susideda iš 4 klausimų apie paciento aplinką, nuotaiką, problemas, gebėjimą valdyti situaciją, jis baigiamas empatišku padrąsinimu - tai trunka tik 1 minutę. Metodo BATHE taikymas padeda užmegzti ryšį su ligoniu, aptikti galimus psichikos sutrikimus, padrąsina konstruktyviai spręsti iškilusius sunkumus. Vizito metu patartina leisti pacientui minutę ar dvi „papasakoti savo istoriją” neįsiterpiant, vėliau galima paklausti rūpimų klausimų. Daugelis pacientų mano, kad tinkamas gydymas apima ne tik medicininės problemos sprendimą, bet ir psichologinės būsenos įvertinimą. Svarbu išsiaiškinti, ką apie savo sveikatos problemas mano pacientas, ko jis tikisi ir kodėl atėjo pagalbos pas gydytoją. Metodas BATHE apima 4 klausimus, kurie gali būti pateikiami renkant anamnezę. Tai psichoterapinis metodas, kuris padrąsina ligonį, padeda suvokti jo būklę, rasti sprendimus. Reikia nepamiršti, kad 25-75 proc. ligonių, besilankančių pas gydytojus, gali turėti įvairių psichikos sutrikimų. Metodas BATHE padeda juos anksti įtarti. Vis dėlto metodo BATHE nepatariama taikyti, jeigu ligonis kenčia didelį skausmą ar gyvybei grėsmingą situaciją, nesutinka bendradarbiauti, nusiteikęs priešiškai ar įtarus, turi suicidinių minčių, patyręs seksualinę prievartą, piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis, įtariama psichozė ar asmenybės sutrikimų, ypač ribinei asmenybei. Galima taikyti įvairias tyrimo modifikacijas turintiems raidos sutrikimų, fizinę negalią, priklausantiems kitai kultūrai.

Kaip Jauni Žmonės Patiria Atminties Sutrikimus

Šiandien jaunų žmonių kasdienybė kupina veiksnių, galinčių trikdyti smegenų veiklą: nuolatiniai terminai, studijos, emocinė įtampa, darbas keliuose projektuose vienu metu, socialiniai tinklai ir multisensorinė apkrova. Visa tai tiesiogiai veikia nervų sistemą ir gali sutrikdyti atminties formavimosi procesus. Vis dėlto ne visada priežastis yra „pervargimas“ - kartais atminties pokyčiai signalizuoja apie neurologinius, hormoninius ar net metabolinius sutrikimus.

Kodėl Jauni Žmonės Patiria Atminties Sutrikimus?

Atminties sutrikimų kilmė jauname amžiuje gali būti labai skirtinga. Dažniausiai ją lemia stresas, miego trūkumas ar per didelis informacinis krūvis, tačiau kartais už to slypi ir neurologinės problemos. Norint suprasti, su kuria situacija susiduriama, svarbu įvertinti simptomų pobūdį, jų trukmę ir kitus lydinčius požymius.

Kada Tikėtina, Kad Priežastis Yra Stresas, Nuovargis Ar Miego Trūkumas?

Jeigu atminties sutrikimai atsiranda po intensyvaus darbo, egzaminų laikotarpių ar emocinių įtampų, tikėtina, kad priežastis yra psichologinė. Dažniausiai žmogus pastebi, kad pablogėjęs įsiminimas ar dėmesio išlaikymas pagerėja po kelių dienų poilsio, geresnio miego ar sumažinus krūvį. Tokiais atvejais simptomai būna nepastovūs - vieną dieną atmintis „šlubuoja“, kitą dieną viskas atrodo normalu. Dar vienas svarbus bruožas - tokio tipo atminties problemos dažniausiai pasireiškia kartu su nerimu, įtampa, nuovargiu ir sunkumu susikoncentruoti. Asmuo dažniau skundžiasi „galvos ūžimu“, lėtesniu mąstymu ar informacijos perkeltinumu, bet ne realiais atminties „iškritimais“. Jei žmogus puikiai prisimena tai, kas jam įdomu, bet sunkiai įsimena kasdienes detales, tai taip pat rodo funkcines, o ne organines priežastis.

Taip pat skaitykite: Terapinio bendravimo metodai

Kada Reikėtų Galvoti Apie Neurologinę Priežastį?

Jeigu atminties sutrikimai ne tik neišnyksta, bet per kelias savaites ar mėnesius progresuoja, būtina į juos atkreipti didesnį dėmesį. Nerimą kelia tokios situacijos, kai žmogus pamiršta visai neseniai vykusius įvykius, painioja datas ar kalbant pasimeta mintyse. Neurologinę kilmę taip pat gali rodyti momentai, kai žmogus negali atkurti tam tikrų laiko atkarpų arba praleidžia dalį dienos, jos visiškai neatsimindamas. Jei atminties pokyčiai lydi kalbos sutrikimus, pusiausvyros problemas, rankų drebulį, regėjimo pokyčius ar asmenybės pasikeitimus, tai ypač svarbūs ženklai kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai gali būti susiję su epilepsija, migrena su neurologinėmis auromis, uždegiminėmis nervų sistemos ligomis ar net ankstyvomis demielinizacijos apraiškomis.

Kada Reikalinga Skubi Pagalba?

Staiga atsiradę neurologiniai simptomai, ypač jei kartu su atminties pokyčiais pasireiškia kalbos sutrikimas, vienos kūno pusės silpnumas, stiprus ir neįprastas galvos skausmas, sąmonės aptemimas ar koordinacijos praradimas, yra rimtas signalas, kad gali būti insultas ar kita ūmi neurologinė būklė. Tokiais atvejais būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.

Kokius Tyrimus Rekomenduoja Gydytojai Jauniems Žmonėms?

Atminties sutrikimai jauname amžiuje dažniausiai yra grįžtami, tačiau gydytojai vis tiek rekomenduoja atlikti tam tikrus tyrimus, kad būtų aišku, ar problema kyla dėl gyvenimo būdo, ar dėl fiziologinių pokyčių. Tyrimai padeda atskirti vitaminų trūkumą, hormonų disbalansą ar galimas neurologines būkles.

• Kraujo tyrimai: Bendri kraujo tyrimai leidžia įvertinti bendrą organizmo būklę. Kraujo formulė, geležies rodikliai ir uždegiminiai žymenys padeda suprasti, ar organizmas patiria fizinį stresą, infekciją ar silpną anemiją, galinčią turėti įtakos atminčiai. Dažnai jauniems žmonėms nustatomas B12, folio rūgšties ar vitamino D trūkumas, kuris tiesiogiai susijęs su neuronų veikla ir nuotaika.
• Skydliaukės funkcijos tyrimai: Jauname amžiuje itin svarbu patikrinti skydliaukės hormonus (TSH, fT4). Net nedideliai nukrypimai gali sukelti lėtą mąstymą, energijos stoką ir atminties „miglotumą“. Hipotirozė yra viena iš dažniausių medicininių priežasčių, sukeliančių pažinimo sutrikimus jaunų moterų tarpe.
• Neurologiniai tyrimai: Jeigu atminties sutrikimai progresuoja, atsiranda kalbos ar koordinacijos pokyčių, gydytojas gali rekomenduoti atlikti EEG tyrimą, kuris įvertina smegenų elektrinį aktyvumą. Jis naudingas įtariant epilepsiją ar kitas smegenų veiklos disfunkcijas. Neurologinio vertinimo dalis taip pat gali būti refleksų, judesių koordinacijos ir jutimų testai.
• Vaizdiniai tyrimai: Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) atliekama tada, kai būtina atmesti struktūrinius pakitimus. MRT padeda nustatyti uždegiminius procesus, navikus, demielinizacijos židinius ar pasekmes po galvos traumų. Jauniems žmonėms tokie tyrimai skiriami tik esant pagrįstiems simptomams.
• Psichologiniai ir kognityviniai testai: Kognityviniai testai leidžia įvertinti, kuri atminties dalis sutrikusi - trumpalaikė, darbinė ar ilgalaikė. Tokie testai padeda suprasti, ar atminties problema kyla dėl emocinės įtampos, dėmesio stygiaus ar tikro atminties deficito. Jauniems žmonėms dažnai nustatomas vadinamasis „dėmesio nuovargis“, o ne organinis atminties sutrikimas.

Kaip Jauni Žmonės Gali Sustiprinti Atmintį Kasdien

Atminties gerinimas nėra sudėtingas procesas - dažniausiai užtenka kelių nuoseklių įpročių, kurie tiesiogiai veikia smegenų veiklą, deguonies patekimą, neuronų ryšius ir emocinę sveikatą. Jauni žmonės dažnai pastebi ryškius pokyčius jau po kelių savaičių, jei pakeitimai daromi kryptingai.

• Miego ritmo stabilizavimas: Reguliarus miego grafikas yra vienas stipriausių būdų pagerinti atmintį. Smegenys konsoliduoja informaciją būtent miego metu, todėl prastai išmiegotos naktys turi tiesioginės įtakos mokymosi gebėjimams ir reakcijos greičiui. Jauniems žmonėms rekomenduojama eiti miegoti tuo pačiu metu, vengti ekranų likus bent valandai iki miego ir palaikyti tamsą bei tylą miegamajame. Stabilus cirkadinio ritmo palaikymas padeda atkurti ir dėmesio, ir atminties funkcijas.
• Protinė veikla ir smegenų treniruotės: Atmintis stiprėja tuomet, kai smegenys gauna intelektinį krūvį. Tai gali būti mokymasis naujos kalbos, grojimas muzikos instrumentu, galvosūkiai, loginiai žaidimai ar strateginiai užsiėmimai. Šios veiklos skatina naujų neuronų jungčių formavimąsi ir palaiko smegenų plastiškumą. Net paprastas įprotis kasdien skaityti bent 10-20 minučių gali duoti apčiuopiamos naudos.
• Fizinis aktyvumas: Judėjimas pagerina kraujotaką ir užtikrina geresnį deguonies patekimą į smegenis. Reguliarus fizinis aktyvumas skatina neuronų augimą ir gerina emocinę sveikatą, o tai tiesiogiai susiję su atmintimi. Rekomenduojama bent 30 minučių vidutinio intensyvumo aktyvumo 4-5 kartus per savaitę. Tai gali būti bėgimas, ėjimas, šokiai, dviračio minimas ar bet kokia kita mėgstama veikla.
• Subalansuota mityba: Jauname amžiuje atmintį gali pabloginti ne tik saldumynai ar greitas maistas, bet ir ilgalaikis nepakankamas vitaminų vartojimas. Mitybą verta praturtinti riebiomis žuvimis, kiaušiniais, špinatais, uogomis, riešutais ir pilno grūdo produktais. Omega-3 rūgštys, cholinas, vitaminas B12 ir folio rūgštis tiesiogiai dalyvauja atminties formavimo procese.
• Ekranų laiko ir informacinės apkrovos mažinimas: Nuolatinis perjunginėjimas tarp programėlių, atėjusios žinutės ar socialinė medija pertraukia smegenų darbinę atmintį. Ribojant ekranų laiką, darant sąmoningas pertraukas ir vengiant multitaskingo pagerėja gebėjimas susikoncentruoti, o tai automatiškai gerina atmintį.
• Streso valdymas: Kasdieniai streso mažinimo būdai - gilus kvėpavimas, meditacija, pasivaikščiojimai gamtoje, pokalbiai su artimaisiais ar hobiai - padeda normalizuoti kortizolio lygį. Mažesnis kortizolio kiekis reiškia sveikesnį hippocampą ir geresnę atmintį.
• Socialinis aktyvumas: Bendravimas yra natūrali smegenų treniruotė. Pokalbiai su kitais žmonėmis stimuliuoja emocinę ir kalbinę atmintį, o socialinė veikla mažina nerimo ir streso lygį.

Streso Valdymas

Stresas yra natūrali organizmo reakcija į iššūkius ir pokyčius, tačiau nuolatinis jo perteklius daro žalą fizinei bei psichinei sveikatai. Nors visi kartais jaučiame įtampą, svarbiausia - išmokti ją valdyti. Moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikri metodai gali efektyviai sumažinti streso lygį ir atkurti vidinę pusiausvyrą.

Taip pat skaitykite: Emocinė pusiausvyra ir bendravimas

1. Reguliarus fizinis krūvis yra vienas veiksmingiausių būdų kovoti su stresu. Tyrimai parodė, kad net 20-30 minučių pasivaikščiojimas gamtoje ar intensyvesnė treniruotė padidina endorfinų - vadinamųjų „laimės hormonų“ - kiekį organizme. Be to, fizinis aktyvumas padeda nukreipti dėmesį nuo problemų, suteikia energijos bei skatina sveikesnį miegą, kuris taip pat tiesiogiai susijęs su streso mažinimu.
2. Kvėpavimo technikos padeda „perjungti“ nervų sistemą į ramybės režimą. Paprastas metodas: įkvėpkite per nosį 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 2 sekundes ir iškvėpkite per burną 6 sekundes. Kartokite 5-10 minučių per dieną.
3. Miegas ir stresas glaudžiai susiję. Miego trūkumas didina kortizolio kiekį, daro mus irzlesnius ir jautresnius neigiamoms emocijoms. Norint pagerinti miego kokybę, rekomenduojama laikytis pastovaus režimo, vengti ekranų šviesos prieš miegą ir sukurti ramią aplinką miegamajame.
4. Meditacija yra vienas moksliškai patvirtintų būdų mažinti stresą. Net kelių minučių meditacija per dieną gali turėti teigiamą poveikį. Sąmoningumo pratimai, tokie kaip dėmesingas valgymas ar paprastas aplinkos stebėjimas, padeda „sulėtinti“ mintis ir sumažinti nuolatinį galvos triukšmą.
5. Bendravimas ir emocinė parama yra itin svarbūs. Net trumpas pokalbis telefonu ar bendras pasivaikščiojimas gali sumažinti įtampą. Bendruomeniškumas skatina saugumo jausmą ir mažina vienišumo pojūtį, kuris dažnai didina stresą.

Stresas Darbe

Norint, kad žmogaus darbas būtų efektyvus ir naudingas visuomenei, darbuotojams turi būti sukurta palanki aplinka. Būtinybė stiprinti psichikos sveikatą darbe ypač aktuali. Nuolat daugėja nuotaikos sutrikimų, demencijos atvejų tarp vyresnio amžiaus žmonių. Prastėjančią visuomenės psichikos sveikatą rodo ir didelis savižudybių skaičius. Pagerinti sergančiųjų psichikos ligomis gerovės ar sumažinti stigmatizacijos nepavyks, jei bus investuojama vien į gydymo gerinimą. Turi pradėti veikti prevencinės programos šeimose, ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose, darbovietėse. Ypač svarbu, kad žmogus gerai jaustųsi darbo vietoje, taigi būtini darbdavio gebėjimai valdyti konfliktines situacijas, skirti darbuotoją į tokias pareigas, kuriose jis galėtų geriausiai jaustis ir save realizuoti. Stresą lėmė ekonominė globalizacija - išlaidų, darbo vietų mažinimas. Darbo krūvis kilo, didėjo darbo tempas, buvo griežtinamas tvarkaraštis, darbuotojams atsirado būtinybė prisitaikyti prie sudėtingėjančių reikalavimų. Stresą darbe sukelia per didelis darbo krūvis, per greitas tempas, taip pat darbuotojų gebėjimų ir galimybių atlikti užduotis neįvertinimas, neaiškios darbdavio keliamos užduotys. Psichikos sveikatai neigiamą įtaką turi ir darbuotojams nesuteikta galimybė kelti kvalifikaciją, prisidėti prie sprendimų priėmimo darbovietėje, atsiliepimų apie atliktą darbą nebuvimas, darbuotojų bauginimas smurtu, priekabiavimas. Stresą dirbantiesiems kelia ir bendravimas su problemiškais klientais. Šis rizikos veiksnys ypač aktualus socialiniams darbuotojams ir kitiems asmenims, kurių darbas tiesiogiai susijęs su žmonėmis. Socialinių darbuotojų apklausos rodo, kad jie jaučia stresą ir nerimą dėl savo ir kliento saugumo, paniką, bejėgiškumą, jaučiasi nevertinami, išsekę. Kai kuriais atvejais jie sako norintys geriau mesti darbą ir likti bedarbiai. Situaciją galima pagerinti kreipiant daugiau dėmesio į darbo sąlygas. Labai svarbu aiškiai apibrėžti darbuotojų vaidmenį, atsakomybę, pagerinti darbo kontrolę, konsultuotis su darbuotojais, pasitikėti jų įgūdžiais ir kompetencija. Svarbu darbovietėje pagelbėti ir žmonėms, kurie turi psichikos sveikatos problemų arba reabilituojami po psichikos ligos. Sveikas gyvenimo būdas padeda išlaikyti organizmo būseną tokią, kad ji lengviau susidorotų su stresu. Nepaisant stresą keliančių neigiamų veiksnių, darbas vis dėlto yra labai svarbus psichikos sveikatai. Lietuvoje dirbantieji kur kas dažniau nei bedarbiai tikina, kad jų sveikata gera. Tačiau labai svarbu sukurti tokią aplinką, kur visi darbuotojai jaustųsi gerai. Darbuotojai neturėtų bijoti ieškoti pagalbos tais atvejais, kai darbe jaučiasi blogai. Psichologinė gerovė darbo vietoje labai svarbi. Ji priklauso nuo to, kaip žmogus jaučiasi darbe, ar jo kolegos atjaučiantys, ar individualistai. Labai svarbu ir organizacijos tikslai bei veiklos prasmė. Svarbus ir už darbą gaunamas atlyginimas. Tačiau, kaip rodo atlikti tyrimai, ekonomiškai stipriose šalyse gyventojų psichologinė gerovė progresuoja menkai. Kur kas svarbiau tai, kad žmogus būtų patenkintas savo darbu, mokėtų tenkintis tuo, ką turi, neturėtų neįgyvendinamų siekių. Labai svarbu ir gebėjimas kurti bei palaikyti kokybiškus socialinius ryšius. Žmogus negali būti laimingas kenkdamas kitiems. Jei organizacija nedaro nieko gero, jos veikla negali būti prasminga. Tokiu atveju ir joje dirbantys žmonės nėra laimingi - jei jie tokie jaučiasi, veikiausiai save tik apgaudinėja. Žmonės jaučiasi gerai, kai gali būti savimi, gyventi pagal savo prigimtį. Mūsų prigimtyje yra empatijos užuomazgos, siekis pasitarnauti. Galimybė turėti darbą ir tinkamas sąlygas jame ypač aktuali psichikos neįgaliesiems. Darbdaviai vis dar vengia priimti į darbą psichikos ligomis sergančius žmones. Net jei neįgalusis įdarbinamas, ne visada darbdaviai su juo elgiasi tinkamai. Kaip tik todėl labai svarbu ugdyti turinčiųjų psichikos negalią atsparumą stresui. Kiekvienam žmogui stengiamės parinkti tokią strategiją, kuri mažintų įtampą darbe. Jei sergantysis psichikos liga jaučia įtampą, prastėja jo darbo kokybė. Norint įdarbinti žmogų, turintį psichikos negalią, labai svarbu parinkti tinkamą veiklą, jį motyvuoti. Nėra tokios metodikos, kuri numatytų viską, ko reikia žmogų parengti darbui. Žmonių patiriamą stresą, taip pat - ir darbe, galima išmatuoti. Kūno kalba, balso tonas pasako daugiau nei žodžiai. Yra įvairios veido analizės sistemos, analizuojančios pokyčius veide. Įvairiose situacijose keičiasi žmogaus pulsas, kraujo spaudimas, kūno temperatūra. Dauguma žmogaus parametrų rodo tuos pačius dalykus. Kalba gali labai skirtis nuo to, ką žmogus jaučia. Su psichosocialiniu stresu darbe susiduria kiekvienas žmogus. Vieni gali su juo susidoroti, kiti - ne. Yra daug dalykų, kurie žmones darbe erzina panašiai. Pavyzdžiui, ateini į darbą ir nežinai, ko iš tavęs tikimasi. Stresą sukelia ir pernelyg didelis darbo krūvis. Stresinių situacijų sąrašas nėra baigtinis, atsiranda vis naujų. Konfliktai, kylantys darbe, vertinami pagal tris lygmenis. Žalia - tai rami situacija, kur susikerta tik kai kurios darbuotojų nuomonės, kur nesutarimus nesunku išsiaiškinti. Geltona - rizikos lygis didesnis, tačiau konfliktai - dar sveiko proto ribose. Tokiu atveju dera susėsti, pasikalbėti, išsiaiškinti, kokios konfliktų priežastys. Raudona - tai jau išplitęs konfliktas, kurį reikėtų spręsti iš esmės.

tags: #bendravimas #nuo #streso #moksliniai #straipsniai