Ericho Marijos Remarko romanas „Trys draugai“ - tai jaudinanti istorija apie meilę, draugystę ir žmogaus dvasios atsparumą, kurioje gvildenamos nepaliaujamos temos. Knygos veiksmas vyksta audringais metais po Pirmojo pasaulinio karo, pasakojama apie trijų draugų gyvenimus, kuriems susiduriant su pokario Vokietijos iššūkiais, įskaitant ekonominį nuosmukį, politinius sukrėtimus ir socialinius neramumus. „Trys draugai“ - tai grožinės literatūros kūrinys ir nėra paremtas tikra istorija. Remarkas buvo vokiečių kareivis Pirmojo pasaulinio karo metais ir buvo ne kartą sužeistas. Vėliau jis tapo rašytoju ir labiausiai yra žinomas dėl parašyto romano „Vakarų fronte nieko naujo“, kuris taip pat paremtas jo patirtimi kare. Romanas „Trys draugai“ buvo išleistas 1936 m.
Romano Žanras, Tema ir Turinys
Remarko knyga „Trys draugai“ priskiriama „prarastosios kartos“ literatūrai. Tai kūrinys apie tris likimo draugus - Robertą Lokampį (Robį), Gotfrydą Lencą ir Otą Kėsterį, kurių draugystė buvo svarbesnė už bet ką kitą gyvenime. Šie draugai padėdavo vienas kitam bet kokioje situacijoje. Pagrindinė Ericho Marija Remarko knygos „Trys draugai“ mintis yra ta, kad net pačiais tamsiausiais laikais žmonija vis dar turi vilties. Nepaisant ekonominio nuosmukio, politinės suirutės ir asmeninių kovų, su kuriomis susiduria veikėjai, jie ir toliau laikosi savo vertybių - meilės, draugystės ir užuojautos. Per stiprų tarpusavio ryšį, draugystę, vienas kito palaikymą knygos veikėjai atranda jėgų drąsiai ir atspariai susidoroti su iššūkiais, parodydami, kad net chaoso ir netikrumo pilname pasaulyje vis dar galima rasti grožio ir prasmės akimirkų. Pagrindinis Ericho Marijos Remarko knygos „Trys draugai“ tikslas - pavaizduoti trijų jaunų vyrų, po karo tarnybos Pirmajame pasauliniame kare grįžusių į Vokietiją, bandymą rasti prasmę ir tikslą savo gyvenime pokario ekonominio ir socialinio chaoso apsuptyje. Viso romano metu trys bendražygiai - Robertas, Otas ir Gotfrydas - susiduria su iššūkiais ir asmeninėmis vidinėmis kovomis bei konfliktais, o romane pabrėžiama karo įtaka jų gyvenimui ir psichikai. „Trys draugai“ - tai istorija apie sugebėjimą išlikti stipriam ir visuomet turėti viltį, ištikus bet kokiai nelaimei. Trys draugai glaudžiasi vienas prie kito, spręsdami savo problemas, o romanas galiausiai leidžia suprasti, kad net ir tamsiausiais laikais žmogiškasis ryšys ir užuojauta gali suteikti stiprybės ir prasmės.
Veiksmo Vieta ir Laikas
E.M. Remarko romano „Trys draugai“ veiksmas vyksta Vokietijoje po Pirmojo pasaulinio karo. Romane kalbama apie politinę ir socialinę situaciją, įskaitant didėjančią nacių partijos galią ir ekonomines problemas, su kuriomis susidūrė daugelis vokiečių po Pirmojo pasaulinio karo. Tris tarpukario laikotarpiu Vokietijoje gyvenančius bičiulius - Robertą Lokampą, Otą Kėsterį ir Gotfrydą Lencą sieja dar mokykloje užsimezgusi, o vėliau Pirmajame pasauliniame kare dar labiau sutvirtėjusi draugystė. Draugai gyvena sunkiu pokario metu, kuomet šalis išgyvena didelį ekonominį nuosmukį - šalyje tvyro skurdas, nedarbas, nusikalstamumas, prostitucija, besaikis alkoholio vartojimas, savižudybės. Bičiuliai visomis jėgomis stengiasi kabintis į gyvenimą. Po karo jie visi trys dirba Oto dirbtuvėse - remontuoja automobilius, dalyvauja lenktynėse, dirba taksistais. Draugai stengiasi mėgautis gyvenimu, nepaisant slegiančių karo prisiminimų ir ekonominio nestabilumo. Vienas iš draugų - Robertas, įsimyli jauną merginą Patriciją, kuri tampa visų trijų bičiulių drauge. Tačiau draugų gyvenime netrūksta sunkumų, pergyvenimų, netekčių - Robertas su Otu netenka savo draugo Gotfrydo, kurį gatvėje nušauna nepažįstamasis. Užklupus ekonominiams sunkumams bičiulių dirbtuvės parduodamos varžytinėse. Patricija suserga džiova ir jos sveikata kiekvieną dieną blogėja. Su automobiliu „Karlu“ taip pat tenka atsisveikinti - Otas jį parduoda, kad parūpintų pinigų sumokėti už Pat gydymą sanatorijoje.
Pagrindiniai Veikėjai
Robertas Lokampas - 30-metis „stiprus, ištvermingas - sveikas“ vyras, draugų bei mylimosios Pat vadinamas Robiu. Buvęs kareivis, Oto ir Gotfrydo draugas dar nuo mokyklos laikų. Po karo studijavo filosofiją, dirbo geležinkelio darbininku, vadovavo vieno gumos dirbinių fabriko reklamai, dirbo taperiu - grojo pianinu kavinėse ir restoranuose, o vėliau sutikęs Otą, pradėjo dirbti jo automobilių remonto dirbtuvėse - Kėsteris ir Ko. Remontavo automobilius, vairavo taksi. Robertas buvo puikus derybininkas ir pardavėjas, nes gerai suprato žmonių psichologiją ir mokėjo vadovautis logika, tačiau jis buvo prastas pašnekovas. Gotfrydas tvirtino, jog Robertas, kaip pašnekovas, yra „maždaug pašto valdininko lygio“. Tačiau Robertas buvo dėmesingas ir atidus. Anot prostitutės Rozos: „Jis buvo ir liko tikras kavalierius!”. Pasak tapytojo Grau, Robertas turėjo naivumo, kurio taip reikia meilei. Robertas buvo rūpestingas.
Otas Kėsteris - buvęs kareivis, kuopos vadas, lakūnas, studentas, lenktynininkas. Roberto ir Gotfrydo draugas dar nuo mokyklos laikų. Jis domisi automobiliais, savo dirbtuvėse juos remontuoja. Turi automobilį, kurį vadina „Karlu“. Su juo yra dalyvavęs ne vieneriose lenktynėse. Otas buvo puikus vairuotojas. „Kėsteris važiavo nuostabiai. Posūkius jis praskrisdavo kaip paukštis. Atrodė, kad jis žaidžia, - taip tvirtai valdė mašiną. Otas važiavo negrubiai, ne taip, kaip dauguma lenktynininkų. Galėjai miegoti, kai jis vingiuotu keliu kildavo į kalną, - taip lygiai riedėdavo mašina. Užklupus ekonominiams sunkumams savo dirbtuves Otas pardavė. O norėdamas pagelbėti Pat, pardavė ir savo mylimą automobilį. Kai buvo nužudytas jo draugas Gotfrydas, Otas ieškojo jo žudiko, norėdamas, jo manymu, įvykdyti teisingumą. Jis manė, kad neteisinga jog Gotfrydas mirė, o jo žudikas gyvena toliau.
Taip pat skaitykite: Sužinokite Apie Motyvaciją
Gotfrydas Lencas - „Jo geltoni gaurai žvilgėjo it kukučio kuodas“. Gotfrydas lengvai susirasdavo draugų. Jis buvęs šokių mokytojas, kareivis, Roberto ir Oto draugas dar nuo mokyklos laikų. Jis „pats save laikė paskutiniuoju romantiku“. Prieš karą rašė eiles. Lencas buvo puikus pašnekovas, mokėjo bendrauti tiek su vyrais, tiek su moterimis. Save jis laikė tikru „maestro meilės klausimais“. Po karo keletą metų „bastėsi po Pietų Ameriką“, paskui pradėjo dirbti Oto Kėsterio automobilių remonto dirbtuvėse. „Gotfrydo lindynė buvo verta dėmesio. Joje kabėjo daugybė suvenyrų, parsivežtų iš Pietų Amerikos.
Patricija Holman - „liekna ir tyli“ mergina žemu balsu, „jos plaukai buvo kaštoniniai ir švelnūs kaip šilkas, o lempos šviesoje jie žėrėjo lyg gintaras“, „jos pečiai buvo labai tiesūs, bet truputį pasidavę į priekį, rankos, siauros, su ilgais pirštais, atrodė veikiau sausos nei minkštos“, „rankos plonos, ilgos kaip mulatės“, „veidas buvo siauras ir pablyškęs, bet didelės akys teikė jam bemaž aistringos galios“. „Ji buvo labai graži“, „graži, natūrali ir, svarbiausia, mokanti sudaryti atmosferą“ - „tai, kas suteikia grožiui sielą ir gyvenimą“. Patricija „kalbėjo tyliai ir lėtai tuo savo žemu, jaudinamu, kiek šiurkščiu balsu“. Ši mergina buvo Roberto mylimoji, kurią jis meiliai vadino Pat. Ji mėgo teatrą, šokius. Buvo jautri ir nuoširdi. Po mamos mirties paveldėjo butą. Nedirbo, džiaugėsi gyvenimu, stengėsi mėgautis kiekviena akimirka. Patricija susirgo džiova, bet apie savo ligą nepasakojo Robertui nenorėdama jo skaudinti. Kartą jiems atostogaujant prie jūros Pat prasidėjo kraujoplūdis ir tuomet Robertas sužinojo, kad jo mylimoji sunkiai serga. Jis kartu su draugais bei Patricijos gydytoju dėjo dideles pastangas norėdamas jai padėti. Deja, bet gydymas sanatorijoje nepadėjo Patricijai pasveikti, tik kuriam laikui prailgino jos gyvenimą ir nutolino mirtį. Roberto mylimoji mirė sanatorijoje, aukštai kalnuose.
Antraeiliai Veikėjai
- Ponas Hasė - tarnautojas. Turi žmoną - ponią Hasė, su kuria nuolat pykstasi. Susipykęs užeidavo pas Robertą - taip pabėgdavo nuo įvykusio konflikto. Jis nuolat kalbėjo apie tai, „kokių jis būtų turėjęs perspektyvų, jeigu būtų palikęs viengungis“. Hasė nuolat bijojo „netekti savo menkos tarnybėlės“, nes gyveno tokiu laiku, kai naują darbą rasti buvo ypač sunku ir todėl grėsė nedarbas ir skurdas. „Jis kasdien laisvu noru dirbdavo vieną dvi valandas ilgiau, kad tik jo neatleistų.“ To pasekoje jį paaukštino pareigose ir padidino algą, bet apie tai jo žmona jau nesužinojo, nes ji paliko savo vyrą.
- Ponia Hasė - 42-jų metų moteris, „kiek sudribusi ir peržydėjusi“, pono Hasės žmona. „Ji paniškai bijojo artėjančios senatvės“. Ponia Hasė nuolat kalbėjo apie tai, „kokių ji būtų turėjusi perspektyvų, jei nebūtų ištekėjusi už Hasės“.
- Alfonsas - „Alfonso silpnybė - chorai. „Chorai darė jam neapsakomą įspūdį. Alfonsas atkeršijo už savo draugo Gotfrydo mirtį - nužudė vyrą, kuris nušovė Gotfrydą.
- Roza - kapinių prostitutė, praminta „Geležine Kumele“. Ji turi mažą dukrelę, kurią įtaisė į brangų lopšelį. Savo mergaitę Roza labai myli ir už sutaupytus pinigus nuolat perka jai drabužėlius bei žaislus.
- Jupas - „Jis aptarnaudavo benzino siurblį, parūpindavo mums pusryčius ir vakarais aptvarkydavo dirbtuvę“. „Kėsteris tvirtino, kad jeigu Jupas iškristų iš lėktuvo, tai jam nieko neatsitiktų.
- Kepėjas - vienos kepyklos savininkas. „Jo veidas, kaip ir visų kepėjų, buvo nesveikos, pilkšvos spalvos“. „Jis atrodė lyg didelis liūdnas miltų kirminas“. Vieną naktį jis vairavo savo fordą, „buvo įkaušęs ir atsitrenkė į sieną“. Per avariją žuvo jo 34-erių metų žmona, kuri buvo ketvirtą mėnesį nėščia, o pats kepėjas net neįsibrėžė. Kepėjas vedė antrą kartą. Bet naujoji žmona nebuvo tokia gera, švelni, maloni, nuoširdi ir taupi kaip pirmoji. Kepėjas su ilgesiu ir liūdesiu prisimindavo savo pirmąją žmoną.
- Valentinas Hauzeris - Roberto „karo metų draugas“, su Robertu kariavo vienoje kuopoje. Kare jis buvo sužeistas į koją, kuomet grįžinėjo nunešęs Robertui laiškelį. „Jis tvirtino, kad reikia gerti už laimę, kuri leido jam išlikti gyvam per karą. Jam buvo nesvarbu, kad nuo to laiko jau buvo praslinkę keleri metai. Jis sakė, - kad ir kiek gersi už tokią laimę, vis tiek bus maža. Tai buvo vienas iš tų žmonių, kurie negalėjo atsikratyti klaikiais karo atsiminimais. „Jis visada turėdavo ką nors užgerti; man yra tekę vakarais matyti, kaip jis kokioje kaimo smuklėje užgerdavo mėnulį ar alyvų krūmą. „Iš visų mano pažįstamų jis yra vienintelis žmogus, iš didelės nelaimės susikūręs mažytę laimę.
- Ferdinandas Grau - tapytojas. „Jis jau seniai būtų miręs badu, jei nebūtų įgudęs vienoje srityje. Iš mirusių žmonių fotografijų jis piešė, pagal liūdinčių artimųjų užsakymus, nuostabiai tikrus portretus. „Senasis, storasis numirėlių tepliorius“ - taip jį apibūdino Lencas. Ferdinandas nutapė ir kepėjo mirusios žmonos portretą. Jis manė, kad žmonės užsako savo mirusių artimųjų portretus ne todėl, kad juos myli ir gerbia, bet todėl, kad juos graužia kaltė.
- Bliumentalis - trikotažo įmonės savininkas, išmintingas verslininkas. Robertas po ilgų derybų jam pardavė kadilaką. Vėliau tą patį kadilaką Robertas vėl iš jo atpirko, kad galėtų pelningai parduoti kepėjui. Bliumentalis su Robertu tapo gerais bičiuliais.
- Gustavas - taksistas, su kuriuo susibičiuliavo Robertas, kuomet pats pradėjo dirbti taksistu. Gustavas turėjo turtingą sužadėtinę ir neskubėjo jos vesti, nes taip jam buvo patogiau. Jo būsimasis uošvis buvo „dobermanų pinčerių augintojų sąjungos antrasis sekretorius“. „Gustavas buvo laimingas žmogus. Jo sužadėtinės tėvas ne tik augino dobermanus, bet ir turėjo smuklę - buvo „Naujosios celės” savininkas; be to, sužadėtinė turėjo plisavimo dirbtuvę. Tad Gustavui buvo geras gyvenimas. Pas uošvį jis dovanai valgė ir gėrė, o sužadėtinė skalbė ir laidė jam baltinius. Jis neskubėjo vesti.
- Feliksas Žafė - profesorius, Patricijos gydytojas. Jis gydė ir jau mirusią Patricijos motiną. Feliksas mylėjo Patriciją ir ja rūpinosi.
Moralė ir Pamokos
Ericho Marijos Remarko knygos „Trys draugai“ moralas - žmogaus dvasios atsparumas negandoms. Romanas parodo, kad net ir tamsiausiais laikais žmogiškas ryšys ir užuojauta gali suteikti stiprybės ir prasmės. Romane taip pat pabrėžiama atkaklumo ir ryžto svarba susidūrus su kliūtimis. Trys draugai romano metu susiduria su daugybe iššūkių, įskaitant ekonominius sunkumus ir politinius sukrėtimus, tačiau jie nepaliauja svajoti ir palaikyti vienas kito. Be to, romanas rodo, kad gyvenimas ne visada teisingas, o kartais tragedija ištinka be įspėjimo. Tai iliustruoja Roberto meilė Patricijai ir jos mirtis. Knyga „Trys draugai“ yra priminimas mums visiems, kad gyvenimas gali būti kupinas sunkumų, bet visada yra vilties, kad mūsų laukia geresnė ateitis.
Ko galima pasimokyti iš E.M. Ericho Marijos Remarko knyga „Trys draugai“ moko mus keleto svarbių pamokų, kurios aktualios ir šiandien.
- Romane pabrėžiama stiprios draugystės, kuri gali padėti mums įveikti gyvenimo iššūkius, svarba.
- Kūrinys “Trys draugai” parodo, kad net ir susidūrę su didžiulėmis negandomis žmonės gali rasti būdų, kaip ištverti ir net kažko pasiekti gyvenime.
- Romane vaizduojamas niokojantis karo poveikis žmogui ir visai visuomenei.
- Romanas skatina visada išsaugoti viltį ir būti stipriems net ir ištikus nelaimei.
Įsimintiniausia Romano Vieta
Man labiausiai įsiminė romano vieta, kuomet Robertas drauge su Otu atvažiavo į sanatoriją kalnuose aplankyti Patricijos. Pat panoro dar kartą pasivažinėti „Karlu“. Leidžiantis nuo kalnų žemyn ji žvelgė į horizontą ir įsivaizdavo, kad važiuoja namo. „Ji tylėjo ir žiūrėjo žemyn.“ „Pakėlė akis, ir jos veidas staiga tarsi sukrito iš skausmo. Ūmai aš pamačiau, kad ji viską žino.
Taip pat skaitykite: Trys pagrindiniai poreikiai psichologijoje
Pavadinimo Reikšmė
Pavadinimas „Trys draugai“ parodo, kad romane bus kalbama apie tris bičiulius. Šiuo atveju apie Robertą Lokampą, Otą Kėsterį ir Gotfrydą Lencą. Šiame kūrinyje tris draugus sieja ryšys, susiformavęs dar tarnyboje Pirmajame pasauliniame kare. Išgyvenimai kare jiems paliko gilų įspūdį, o draugystė išliko ir po karo.
Realizmas ir Simbolika
Realizmas: Remarko romanas žinomas dėl ryškaus ir tikroviško laikotarpio po Pirmojo pasaulinio karo Vokietijoje vaizdavimo. Simbolika: romane taip pat naudojama simbolika. Pavyzdžiui, Patricijos liga ir jos kova su liga gali būti laikoma kaip bendro nusivylimo ir nevilties, apėmusios Vokietiją po karo, simboliu. Sąmonės srautas: romane taip pat naudojama sąmonės srauto pasakojimo technika, kad būtų galima suprasti veikėjų mintis ir jausmus.
Romano Struktūra
Pagal struktūrą romaną „Trys draugai“ galima suskirstyti į penkias dalis, kurių kiekviena apima skirtingą trijų bendražygių gyvenimo laikotarpį. Romane laikomasi chronologinės tvarkos, bet taip pat naudojami prisiminimai, kad būtų pateikta pagrindinė informacija apie veikėjus ir jų patirtį per Pirmąjį pasaulinį karą.
Stipriosios ir Silpnosios Knygos Pusės
Kokios E.M. 1. Romane vaizdingai ir autentiškai pavaizduotas ekonominis, socialinis ir politinis klimatas Vokietijoje po Pirmojo pasaulinio karo. 2. Trys pagrindiniai romano veikėjai Robertas, Otas ir Gotfrydas yra sudėtingi ir pilnai atskleisti personažai, pasižymintys skirtingomis asmeninėmis savybėmis. 3. Romane nagrinėjamos meilės, netekties ir kovos ieškant prasmės ir tikslo neramiame pasaulyje temos. Kokios E.M. 1. Kai kuriems skaitytojams gali atrodyti, kad romanas yra lėtas, ypač vidurinėse kūrinio dalyse, kur daugiausia dėmesio skiriama kasdieniam veikėjų gyvenimui. 2. Nors pagrindiniai romano veikėjai - Robertas, Otas ir Gotfrydas - yra gerai išvystyti, kai kurie antraeiliai romano veikėjai yra mažiau apibūdinti ir atskleisti. Kokia yra E.M. Pirma, romane detaliai …
#
Taip pat skaitykite: Vystymosi veiksniai: išsamus straipsnis