Šiame straipsnyje nagrinėjami individualūs bendravimo skirtumai, atsižvelgiant į asmenybės tipus, temperamentą, savigarbą ir kitus reikšmingus veiksnius. Straipsnio tikslas - padėti skaitytojams geriau suprasti save ir kitus, siekiant efektyvesnio ir harmoningesnio bendravimo.
Įvadas
Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis savitą pasaulėžiūrą, elgesį ir mąstymą. Ši įvairovė lemia skirtingus bendravimo stilius ir poreikius. Siekiant sėkmingai bendrauti, svarbu suprasti šiuos skirtumus ir prisitaikyti prie pašnekovo. Jau seniai žmonės yra skirstomi pagal asmenybės tipus, tačiau labiausiai prigijo Karlo Gustavo Jungo teorija. Jis skiria dvi pamatines, iš esmės priešingas, žmogaus psichikos nuostatas priklausomai nuo jų santykio su objektu - ekstraversiją ir introversiją.
Temperamento įtaka bendravimui
Temperamentas - tai įgimta ir mažai kintanti psichinė savybė, apibūdinanti žmogaus emocinį gyvenimą, jo reiškimosi ir veiklos būdą. Senovės graikų gydytojas Hipokratas teigė, kad žmogaus temperamento skirtumus nulemia pagrindinių jo organizmo skysčių proporcija. Išskiriami keturi pagrindiniai temperamento tipai:
- Sangvinikas: Aktyvus, energingas, greitai prisitaikantis prie naujų sąlygų, lengvai bendraujantis, tačiau linkęs į impulsyvumą. Bendraudamas su kitais žmonėmis laisvai randa bendrą kalbą.
- Flegmatikas: Ramus, lėtas, nuoseklus, patikimas, tačiau kartais vangus ir sunkiai prisitaikantis prie pokyčių. Flegmatikas linkęs daugiau klausytis nei kalbėti, tad bendravimas su juo gali būti nuobodokas.
- Cholerikas: Impulsyvus, aistringas, energingas, greitai reaguojantis, tačiau linkęs į konfliktus ir agresiją.
- Melancholikas: Jautrus, drovus, intravertiškas, linkęs į pesimizmą ir depresiją, tačiau gilus ir empatiškas.
Svarbu paminėti, kad grynų temperamento tipų beveik nepasitaiko. Kiekvieno žmogaus temperamente galima rasti visų temperamentų bruožų, tačiau dažniausiai vyrauja kurio nors vieno temperamento savybės.
Kiekvienas bendravimo temperamento tipas yra savaip geriausias konkrečioje situacijoje: cholerikas - greitai viską išsprendžia, sangvinikas - draugystėje, flegmatikas - pasitikėjime, melancholikas - paguodoje. Be to, temperamentas nėra lemiamas veiksnys, įtakojantis žmogaus elgesį ir jo bendravimą.
Taip pat skaitykite: Vidas Bareikis: karjera ir įtaka
Asmenybės tipai: Ekstravertai, intravertai ir ambivertai
Karlas Gustavas Jungas išskyrė du pagrindinius asmenybės tipus: ekstravertus ir intravertus.
- Ekstravertai: Energingi, veiklūs, orientuoti į išorę, mėgstantys bendrauti ir būti dėmesio centre. Ekstravertai - Tai energingi, veiklūs, aktyvūs suvartoja daugiau energijos nei gauna, todėl veikia neapgalvotai ir greitai.
- Intravertai: Ramūs, susitelkę į save, analitiški, mėgstantys vienatvę ir gilius pokalbius. Intravertas - Veiklos stilius pasyvus, lėtas. Labiau laukia kontaktų iš kitų žmonių nei patys juos užmezga.
Taip pat išskiriamas trečias asmenybės tipas - ambivertas, kuris savyje derina ekstravertų ir intravertų bruožus. Ambivertai lengvai prisitaiko prie skirtingų situacijų ir gali sėkmingai bendrauti tiek su ekstravertais, tiek su intravertais. Galime teigti, kad intravertiškų ir ekstravertiškų žmonių pasiskirstymas yra tolygus, todėl abiejų šitų tipų reikia palaikant bendravime harmoniją. Tačiau kiekvienas žmogus skirtingose situacijose elgiasi apsvarsčius esamą situaciją tai arba intravertiškai,arba ekstravertiškai.
Vyrų ir moterų bendravimo ypatybės
Vyrų ir moterų bendravimo ir elgesio skirtumai diktuojami nuo pat vaikystės, todėl jie vėliau nulemia skirtingus bendravimo būdus.
Bendravimas su "sunkiais" žmonėmis
Vienas populiariausių šiuolaikinių psichologų F.Perls siūlo žmones, kuriuos sutinkame bendraujant, skirstyti į maistinguosius ir nuodinguosius. Maistingieji yra tie, su kuriais bendrauti visada malonu emocine prasme. Su jais pabendravus pasijuntame pakylėti, gyvenimas atrodo nuostabesnis ir patys mes tarsi sustiprėjame. Tačiau ne visada pavyksta išvengti bendravimo su "sunkiais" žmonėmis. Štai keletas "sunkių" žmonių tipų:
- "Tankas": Grubus, tiesmukas, konfliktiškas žmogus.
- "Snaiperis": Iš pažiūros ramus, tačiau staiga taikliais žodžiais primenantis apie trūkumus.
- "Granata": Netikėtai pratrūkstantis ir kaltinantis visus aplinkinius.
- "Visažinis": Nuolat demonstruojantis savo žinias ir nesidomintis kitų nuomone.
- "Amžinas pesimistas": Nuolat pabrėžiantis negatyvius aspektus ir įrodinėjantis, kad sėkmė yra tik laikina.
- "Nepatikimasis": Apgaudinėjantis ir išnaudojantis kitus.
- "Vartotojas": Išnaudojantis kitus savo tikslams ir retai atsilyginantis.
- "Vengiantis nemalonumų": Užsisklendęs, nesugebantis apginti savo interesų.
- "Konkurentas": Nuolat siekiantis pirmauti ir nurungti kitus.
- Taikdarys: Tai žmogus, kuris bendraudamas su kitais nuolat atsiprašinėja bei nieko nedaro nepasitaręs su kitais. Jis laimingas, kad kiti bendrauja su juo ir visada sutinka su kritika jo atžvilgiu. Taikdarys niekada nieko neprašo ir visada parodo, kad jis yra bejėgis ir auka, todėl trokšta , kad aplinkiniai būtų patenkinti juo.
- Kaltintojas: žmogus, kuris nuolat apkaltina aplinkinius ir demonstruoja savo reikšmingumą.
- Kompiuteris: yra labai racionalus žmogus, kuris kalba nesuprantamais tarptautiniais ir moksliniais žodžiais. Jo laikysena įtempta, be jokios emocinės išraiškos, balsas monotoniškas ir šaltas.
- Nusišalinęs: žmogus, kuris bendraudamas nuolat kvailioja ir kalba „ne į temą“.
Susidūrus su "sunkiu" žmogumi, svarbu išlikti ramiems, vengti ginčų, nenaudoti grasinimų ir kaltinimų.
Taip pat skaitykite: Individualus pokalbis: nauda ir poveikis
Savigarbos įtaka bendravimui
Savigarba yra savybė, kuri rodo, kaip žmogus save vertina. Kitaip tariant, savigarba rodo, ar žmogus save gerbia ir myli kaip asmenybę. Savigarba būna aukšta arba žema. Ji formuojasi aplinkoje, kurioje auga asmenybė. Žema savigarba dažniausiai būna žmonių, kuriuos vaikystėje supo negarbingi tarpasmeniniai santykiai šeimoje, kurie nesijautė psichologiškai saugūs, nes bendravimas buvo grįstas baime bei grėsme. Taigi tokioje aplinkoje susiformuoja žmogus, kuriam sunku savarankiškai mąstyti ir priimti sprendimus, nes jis nuolat bijo būti pažemintas ir neįvertintas.
Aukštą savigarbą turintys žmonės, paprastai užaugę šeimose, kur bendravimas buvo nukreiptas į savitarpio supratimą, ryšiai tarp šeimos narių buvę atviri ir natūralūs ir pilni pozityvių nuostatų. Aukštą savigarbą turintys žmonės, sukuria aplink save sąžiningumo, atjautos, atsakingumo atmosferą. Jis jaučiasi svarbus ir reikalingas, pasikliauja savimi ir atsako už savo sprendimus. Būdamas optimistas, sugeba įžiebti viltį ir pasitikėjimą kitiems, o taip pat sunkią jam minutę paprašyti pagalbos aplinkinių.
Savigarbos pamatai dedami vaikystėje, tačiau veikiama kintančios aplinkos bei patyrimo, formuojasi visą gyvenimą. Čia labai svarbus paties žmogaus požiūris ir pastangos keisti savo savybes, kurios galbūt trukdo bendrauti ar siekti užsibrėžto tikslo.
Reprezentacinės sistemos: Vizualai, audialai, kinestetikai ir digitalai
Žmogaus asmenybė skirstoma ne tik pagal temperamentą, tipus ir t.t., bet ir pagal vyraujančią reprezentuojančią sistemą. Reprezentacinės sistemos - tai tarsi savotiškos atpažinimo sistemos „savas - svetimas“. Jei naudojami tie patys „kodai“ - žodžiai, judesiai, žmogų priimame kaip „savą“, geriau jį suprantame, labiau pritariame jo mintims. Tai reiškia, kad žinodami pašnekovo tipažą, galime pasiekti itin darnaus ir sėkmingo bendravimo.
- Vizualai: Žmonės, kurie pasaulį suvokia per vaizdus. Jie geriausiai supranta informaciją, pateiktą vaizdinėmis priemonėmis. Vizualinis - tai žmonės kurie pasaulį „mato“. Jie lengviau supranta informaciją pateiktą vaizdinėmis priemonėmis, piešiniais, skaidrėmis, diagramomis, grafikais. Dažnai būna, kad mums pasakojant jų žvilgsnis tarsi „išsifokusuoja“ arba nuklysta į tolį, tuo metu jie mato pasakojamą vaizdą. Manoma, kad apie 60% žmonių yra vizualai (dažniau moterys).
- Audialai: Žmonės, kurie pasaulį suvokia per garsus. Jie gerai girdi, išmano muziką, tonus, intonacijas. Audialinis - žmonės kurie girdi, beje girdi labai gerai. Išmano muziką, tonus, pustonius, tembrą, pauzes, kalba raiškiai ir ritmingai, tarsi mėgautųsi savo balsu. Klausydamiesi pašnekovo audialai nusuka akis ir atsuka ausį, tokiu būdu jie nepraleidžia nei vieno balso intonacijos pokyčio. Iš menkiausio virptelėjimo audialas gali „išgirsti“ melą.
- Kinestetikai: Žmonės, kurie pasaulį suvokia per jausmus ir pojūčius. Jiems svarbus komfortas, fizinis kontaktas, faktūros harmonija. Kinestetinis - jaukūs ir jausmingi žmonės. Jiems svarbi faktūros harmonija, rūbų ir baldų kokybė bei funkcionalumas. Gyvenimą jie apčiuopia. Bendraudami stovi arčiau, mėgsta pašnekovą liesti, tapšnoti. Kinestetai daug dėmesio skiria savo kūnui, jį puoselėja, neretas užsiima joga.
- Digitalai: Žmonės, kurie pasaulį suvokia per logiką ir analizę. Jiems svarbūs faktai, argumentai, nuoseklumas. Digitalinis - Pasaulis sudarytas iš prasmės. Tuščiažodžiavimas ir patetika jo neveikia. Digitalas supranta logikos kalbą. Nelogiška = nesąmonė. Digitalai mėgsta analizuoti, mąsto kritiškai, todėl dažnai išveda iš pusiausvyros žmones, kuriems pasaulis atrodo labai aiškus stereotipų ir schemų darinys.
Kiekviename mūsų viena iš keturių sistemų dominuoja, tad žinodami iš anksto - sugebėsime lengviau prisitaikyti prie pašnekovo, sklandžiai ir tikslingai bendrauti, susitarti.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba individualiai
Charakterio tipai
Dar vienas būdas paskirstyti žmones, yra jų charakteris. Charakteris yra viena iš seniausiai pastebėtų ir mėgintų aprašyti asmenybės savybių. Charakteris-tobulesnis psichinis darinys negu temperamentas: charakterio formavimasis neatsiejamas nuo asmenybės formavimosi, nuo viso jos turinio grožio-pasaulėžiūros, pažiūrų, įsitikinimų, interesų.
- Psichopatinis charakteris. Tai nejautrūs, žemokos moralės, į asocialumą linkę žmonės. Jie nevaldo savo impulsų, gyvenime ieško adrenalino. Šios asmenybės turi polinkį melui. Viduje psichopatinio charakterio atstovai nesijaučia stiprūs, todėl pasąmoningai bando žeminti aplinkinius, norėdami iškelti save.
- Šizoidinis charakteris. Tai keistuoliai ir atsiskyrėliai. Jų gyvenimo būde, elgesyje ar išvaizdoje yra kažkas keisto, nors jie patys to nesupranta. Šio tipo žmonės labiau mėgsta vienatvę ir atskirumą, o ne bendrumą su kuo nors. Šizoidinio charakterio atstovai yra…
Naujos kartos asmenybės psichologija - Mituzo Tipų Teorija (MTT)
Sveiki atvykę į naujos kartos asmenybės psichologijos - Mituzo Tipų Teorijos (sutrumpintai MTT) puslapį. Tipų teorija leis jums geriau suprasti save pačius ir aplinkinius žmones. Teorijos pagalba gebėsite lengvai orientuotis visuomenėje ir suprasti įvairaus psichologinio elgesio šaknis.
Tipų Teorija yra biopsichologinė asmenybės tipologija pagrįsta žmogaus smegenų struktūros darbo principais. Kadangi žmogaus smegenys ir žmogaus veido formos (kaukolės forma) turi tiesioginį ryšį, kuomet jūs įgusite vizualiniame tipų nustatyme, gebėsite akimirksniu pažinti bet kurio sutikto asmens esminius psichologinius dėsningumus ir charakterio kertines savybes. Tipų teorija ypatingai naudinga, kuomet yra poreikis ieškoti idealių verslo partnerių, draugų ar net ieškant romantinio partnerio.
Skirtingai negu tradicinės asmenybės psichologijos teorijos MTT asmenybės tipus skiria remiantis tvirtu pagrindu - žmogaus smegenimis. Šiandien turbūt nedaugelis bandytų prieštarauti idėjai, kad žmogaus elgesio šaknys glūdi smegenų struktūroje. MTT susitelkia ties asmenybės priežastimi ir ne ties pasekme. „Pasekmė“ yra individuali asmenybė, kurią kiekvienas žmogaus susiformuoja savo asmeninių patirčių metu. „Priežastis“ yra biologinės struktūros, kurios įgalina tiek skirtingų asmenybės ir intelekto išraiškų.
Nors socialinė aplinka, auklėjimas ir asmeninės patirtys yra labai svarbios galutinės individualios asmenybės susiformavimui, tačiau nesant tinkamam genetiniam pagrindui, neįmanoma pasiekti net minimalaus asmenybės ir intelekto išsivystymo lygio. Tai galima iliustruoti primityviu šimpanzės pavyzdžiu - kad ir kokioje pažangioje aplinkoje užaugtų šimpanzė (pavyzdžiui tarp žmonių), nepaisant to, kad bendra prasme jai gali pavykti mimikuoti kai kuriuos atskirus žmonių elgesio ypatumus, ji niekuomet dėl savo genetinių limitų neišsivysto nei žmogui būdingos kalbos, nei žmogui būdingos asmenybės nei vaizduotės. Tai yra labai akivaizdu, tačiau šis pavyzdys yra pateikiamas tam, kad aiškiau suvokti, kad nepaisant socialinės aplinkos vaidmens intelektui ir asmenybei, labai svarbu yra genetinis kiekvieno organizmo pagrindas, kuris yra bet kokio elgesio įmanomumo priežastis.
Tipas (iš senovės graikų kalbos τυποσ (tipas)) yra psichologinis asmenybės tipas, kuris yra pagrįstas smegenų struktūra. Tipas yra tiesiogiai susijęs su žmogaus genotipu. Žmogaus genotipas apibrėžia nekintančią „bazinę“ genetinę organizmo sandarą, į kurią įeina kertinė skeleto sandara, kaukolės forma, smegenų proporcinė struktūra bei kita nefenotipinė paveldima genetinė informacija. Buvo atrasta, kad šiuo metu pasaulyje egzistuoja 7 skirtingi žmogaus genotipai. Šie genotipai atsirado evoliucijos eigoje teigiamų mutacijų būdu.
Kaip jau paminėta, žmogaus genotipas yra tiesiogiai susijęs su tipu. Žmogaus genotipas susideda iš dviejų lyčių. Egzistuoja 7 vyriškos lyties ir 5 moteriškos lyties tipai. Taip nutiko, nes kai kurių tipų smegenys nėra pritaikytos moters lyčiai, todėl du likę moterų genotipų variantai evoliucijos buvo kompensuoti kitų tipų smegenimis. To pasekoje voltero genotipo moteriškoji lytis turi Linkolno tipo smegenis ir darvino genotipo moteriškoji lytis turi Platono tipo smegenis. Tuo tarpu ramzio, bronsono, nortono, linkolno ir platono genotipai turi tiek vyriškus tiek moteriškus atitinkamų asmenybės tipų variantus.
Kiekvienas konkretaus asmenybės tipo indvididas nesvarbu kokiai šaliai, visuomenei ar rasei priklausytų, visuomet demonstruoja tuos pačius esminius tipo elgsenos dėsningumus. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, bronsono tipo vyras iš Afrikos turi tuos pačius esminius psichologinius dėsningumus ir intelektinį potencialą kaip bronsono tipo vyras iš Europos.
Tipo paveldėjimas yra pagrįstas žmogaus genotipo paveldėjimo pagrindu. Kiekvienas individas paveldi žmogaus genotipą iš savo tėvų. Žmogaus genotipo paveldėjimas atrodo šitaip (pavyzdyje mes panaudojome voltero genotipo tėvą ir darvino genotipo motiną. Kaip matote nevyksta joks genotipų maišymasis.
Kaktos sritis - kaktos dydis tiesiogiai indikuoja kaktos skilčių dydį. Nosies kaulas - nosies kaulo dydis tiesiogiai indikuoja apatinės momens skiltelės dydį. Smakras - smakro dydis tiesiogiai indikuoja smilkinio skilčių dydį. Apatinis žandikaulis ir pakaušis - apatinio žandikaulio dydis yra tiesiogiai susijęs su pakaušio dydžiu, kuriame yra pakaušio skiltys.
Dauguma psichologinių skirtumų tarp tipų iškyla iš savybių dalių, kurios yra unikalios žmonėms ir išsivystė paskutinių žmogaus evoliucijos stadijų metu. Kairioje apatinėje momens skiltelėje (vaizduotėje) vyksta vienas neprotinis procesas, kuris apsprendžia ar individas yra ekstravertas ar intravertas? Tipai su simpatijų-antipatijų procesu yra orientuoti į bendravimą. Visi tipai turi vieną iš trijų tarpasmeninių santykių sistemų: emocinę, psichologinę arba instinktyvią.
Bronsono, Nortono ir Ramzio tipai turi neprotinį regimųjų emocijų procesą, kuris apima visus tarpasmeninių santykių aspektus (draugystę, meilę, neapykantą, emocinę individų elgesio bei asmenybės analizę ir t.t.). Platono ir Darvino tipų tarpasmeninių santykių sistema evoliucijos metu iš pakaušio persikėlė į kaktos sritį dviejų atskirų procesų pavidalu - psichoanalizės bei psichologinių santykių. Psichoanalizė užsiima žmonių elgesio ir asmenybės analizavimu. Psichologiniai santykiai atlieka tarpasmeninių santykių kūrimo funkcijas (draugystė, meilė, neapykanta ir t.t.).
Voltero ir Linkolno tipai turi vidutines kaktas ir tris kartus sumažėjusį pakaušį, todėl jų tarpasmeninių santykių sistema pasidalino į dvi dalis - virš kalbos proceso kaktos skiltyje susiformavo atskiras psichoanalizės procesas, tuo tarpu pakaušio skiltyje vietoj regimųjų emocijų atsirado bendravimo instinktų procesas (jis neužima daug fizinės vietos smegenyse). Psichoanalizė kaip jau minėta užsiima žmonių elgesio ir asmenybės analizavimu, tuo tarpu bendravimo instinktai atlieka identišką funkciją kaip psichologinių santykių arba regimųjų emocijų procesai. Bendravimo instinktai veikia labai griežtais dėsningumais ir sukuria žymiai labiau prognozuojamus santykius nei regimosios emocijos ar psichologiniai santykiai. Bendravimo instinktų sukuriami santykiai dažnai yra neparemti jokiu racionalumu, o grynai bendravimo instinktų valdomais dėsningumais (tai ir privalumas ir trūkumas, nes tai sukuria dažnai vertinant iš kitų tipų pozicijos „keistą“ voltero ir linkolno tipų elgseną, bet padeda šiems tipams geriau apsisaugoti nuo „pavojingų“ santykių).
tags: #individualus #bendravimo #skirtumai #asmenybes #tipas #ir