Priklausomybė - tai liga, kuri paveikia ne tik patį sergantįjį, bet ir jo artimuosius. Bendravimas su priklausomu žmogumi gali būti sudėtingas ir varginantis, tačiau tinkamas požiūris ir žinios gali padėti jam pasveikti ir atkurti santykius. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kaip bendrauti su sergančiu priklausomybe, kokios klaidos dažniausiai daromos ir kur ieškoti pagalbos.
Priklausomybės atpažinimas ir artimųjų vaidmuo
Anot psichologo Vytauto Jurkuvėno, atpažinti priklausomybės požymius aplinkiniams dažniausiai nėra sudėtinga. Akivaizdu, kai žmogus padaugina alkoholio, nesusitvarko su darbu, konfliktuoja su artimaisiais, švaisto pinigus ir pan. Tačiau problema kyla tada, kai artimieji net nuo savęs slepia šios problemos dydį, įsikalba, kad tai tik laikinas periodas. Taip bėga mėnesiai, metai, o niekas nesikeičia.
Nereikšmingi priekaištai ir tikroji pagalba
Pasak psichologo, bet kokie priekaištai ir pamokslai, t. y. bandymas kalbėtis ir "protinti", taip pat nepadeda, nes žmogus ir pats nenori gerti, bet nesugeba atsisakyti alkoholio. Vienintelis dalykas, apie ką galima kalbėtis, tai siūlyti žmogui labai konkrečią pagalbą. Pavyzdžiui, surasti ir anoniminių alkoholikų draugijos telefono numerį ir pasiūlyti nueiti ten, arba nurodyti specialistą, į kurį galima kreiptis pagalbos.
Trys pagalbos formos
Egzistuoja trys pagalbos formos priklausomiems žmonėms:
- Detoksikacija: Jei žmogus geria labai daug, pirmiausiai jam reikia išsiblaivyti, tai galima padaryti priklausomybės ligų centruose.
- Psichologinė pagalba: Toliau seka psichologinė pagalba, padedanti suprasti priklausomybės priežastis ir išmokti su ja kovoti.
- Ilgalaikė pagalba: Ilgalaikę pagalbą galima rasti anoniminių alkoholikų draugijose.
Praradimai kaip motyvacija keistis
Kai žmogus yra priklausomas, pagrindinės jo praradimo sritys yra santykiai, darbas ir finansai. Santykiai yra vienas iš svarbių aspektų, kuris kartais suveikia. Tai nereiškia, kad išgirdęs, jog antroji pusė pareiškė norinti skirtis ar daugiau nebendraus, žmogus tą pačią minutę susimąstys. Tikrai ne. Tačiau kai žmogaus gyvenime susikaupia tam tikras tokių praradimų skaičius, jis pasiekia vadinamąjį dugną, kuris kiekvienam gali būti labai skirtingas. Ir tuomet žmogus pradeda atsispirti nuo to dugno.
Taip pat skaitykite: Strategijos bendraujant su priklausomybę turinčiu
Manipuliacijos ir tikroji pagalba
Beje, visi alkoholikai, girdėdami artimųjų priekaištus, mušasi į krūtinę, dievagodamiesi, kad tikrai liausis. Viena vertus, jie tą akimirką šventai tuo tiki, kita vertus, atsiprašinėjimas alkoholikams tampa manipuliacijos objektu, todėl neverta tais atsiprašinėjimais labai tikėti. Iš tiesų, norint žmogui padėti, nereikėtų slėpti, jeigu jis dėl alkoholio kažko prisidirbo. Nereikėtų jo dangstyti darbe, o kalbant apie šeimos narius ir draugus, reikia nebijoti riboti santykius ar juos nutraukti su sąlyga, kad jie atsinaujins tik tuo atveju, jei žmogus nustos gerti.
Negailestinga meilė
"Žmogus turi pajausti, kad jeigu jis geria, yra paliktas. Jeigu nustoja gerti, žmonės sugrįžta ir stengiasi jam padėti. Taip ir turi būti, o ne atvirkščiai, kad mes su žmogumi draugaujame todėl, kad jis geria. Žmogus turi būti skatinamas ir giriamas, kai daro žingsnius blaivybės link. Tai reiškia, kad žmogui aiškiai pasakome: aš su tavimi nebendrausiu, kol tu vartoji alkoholį. Nėra taip, kad kol tu negeri, aš su tavimi bendrauju, bet kai užsinorėjai išgerti, aš tave palieku. Ne. Reikia aiškiai duoti suprasti: kol tu gersi, nebus nei darbo, nei pinigų, nei draugystės. Jei nustosi gerti, visi šie dalykai tau po truputį bus prieinami. Kalbėti apie tikrą alkoholio vartojimo nutraukimą visiems laikams, nes priklausomas žmogus visiškai negali gerti, nė trupučio. Niekada neturėtų būti sąlyga, kad aš iš ryto su tavimi draugauju, kol tu pagiriotas, bet dar negeri, o po pietų nedraugauju, nes vėl pradėjai gerti. Visi svarbūs gyvenimo elementai žmogui grįžta tik tuomet, kai jis visiškai nutraukia alkoholio vartojimą. O ne taip - savaitę pabūsiu geras, negersiu, viskas susistatys į savo vietas, ir vėl gersiu", - tikino pašnekovas.
Atsakomybės perkėlimas
Atsakomybė turi būti perkelta priklausomam žmogui, o ne aplinkiniams. Tas žmogus yra atsakingas įrodyti artimiesiems, kad jis iš tiesų pasikeitė, o ne atvirkščiai, kai artimieji kantriai laukia, kada žmogus nebegers. Artimieji tiesiog turi gyventi savo gyvenimą, tačiau problema ta, kad ilgai gyvendami su priklausomu žmogumi artimieji, seniai nebeturintys savo asmeninio gyvenimo, jau nelabai įsivaizduoja, kaip gyventi be jo, nes daug metų visos mintys ir emocijos sukosi tik apie jį.
Psichologinis trikampis: auka, persekiotojas ir gelbėtojas
Mylinčios žmonos ar motinos "pagalbą" alkoholikui lengvinant jo pagirias, skambinant į darbą ir dangstant pravaikštas, sprendžiant kitas problemas ir kiekvieną kartą atleidžiant, kritikuoja ir psichologė psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė. Tokia "pagalba" skatina alkoholiką visa galva pasinerti į alkoholizmo liūną, palaiko mintį, kad bet koks elgesys yra suprantamas ir pateisinamas. Psichologijoje alkoholizmas aprašomas kaip žaidimas, kuriame alkoholikas ir su juo susiję asmenys atlieka tam tikrus vaidmenis. Alkoholikas dažniausiai prisiima Aukos vaidmenį. Jo sutuoktinis (ar kito labai artimas žmogus) gali būti Persekiotoju, kuris kontroliuoja finansus, išpila alkoholį ir pan., arba Gelbėtoju, kuris lengvina pagirias, palaiko ir remia alkoholiką. Kai artimas žmogus atsisako žaisti, alkoholikui tenka ieškoti naujo žaidėjo arba baigti žaidimus ir pradėti gyventi iš tikrųjų.
Kaltės jausmas ir skyrybos
Galvodamas apie skyrybas "sveikasis" partneris jaučiasi išduodantis savo žmogų, kankinasi dėl kaltės jausmo, baimės, kad vaikai augs nepilnoje šeimoje (tarsi augti su alkoholiku tėvu ar motina būtų sveikiau). Dažnai nuo skyrybų sulaiko viltis, kad alkoholikas nustos gerti, taps "toks, kaip anksčiau". Stebuklų gal ir pasitaiko, bet, deja, ne tiek jau daug. Maža tikimybė, kad alkoholikas, staiga supratęs, kad jo artimieji kenčia, liausis gerti. Būtina pokyčių sąlyga - alkoholikas pats turi nukentėti nuo savo ydingo elgesio: patirti sukrėtimų, netekčių ir praradimų, sveikatos problemų. Tik tiesiogiai su juo susijusios pasekmės gali paskatinti gydytis ir iš esmės pakeisti mąstymą, gyvenimo būdą.
Taip pat skaitykite: Asmenybės įtaka bendravimui
Patarimai artimiesiems
J.Dapkevičienė alkoholiko artimiesiems pataria ieškoti psichologo pagalbos. Kad ir kaip jie norėtų, kad žmogus nebegertų, to padaryti už jį negali, tačiau patys yra išvarginti nuolatinio streso, įtampos, nerimo, jiems patiems darosi sunku blaiviai ir objektyviai mąstyti.
- Kuo daugiau kalbėkitės apie savo situaciją su žmonėmis, kurie nėra tiesiogiai su ja susiję. Labai padėtų ir pokalbiai su tais, kurie sprendė ar sprendžia panašias problemas, specialistų konsultacijos.
- Niekada nebandykite aiškintis su alkoholiku, kai jis apsvaigęs.
- Negąsdinkite alkoholiko skyrybomis, negrasinkite tuščiai. Jei nusprendėte išeiti, išeikite. Arba sukraukite lagaminą jam.
- Jeigu nuo skyrybų jus sulaiko kažkokios ypatingos priežastys, įvardinkite jas sau ir jam, veikite, kad pašalintumėte jus stabdančias kliūtis.
- Nepasiduokite, jei alkoholikas taiko emocinį spaudimą, manipuliuoja, žada žudytis ar gailisi ir eilinį kartą žada taisytis.
Tik atsidūręs ribinėje situacijoje alkoholikas galės atsispirti ir kilti į kovą su savo liga. Tiesa, kiekvienas tas "dugnas" kitoks. Vienam gal užteks to, kad pašlijo sveikata, dingsta atmintis, kitas riedės žemyn iki darbo ar šeimos netekimo. Gali būti nelengva leisti alkoholikui gyventi pačiam, juk atrodo - prasigers, pražus. Tačiau iš tiesų nereikėtų taip sureikšminti savo galių ir įtakos, įsivaizduoti, kad būtent jūsų "priežiūra" išlaiko alkoholiką gyvą. Pasitaiko atvejų, kai ramybėje ir atsakomybėje už savo gyvenimą paliktas alkoholikas radikaliai keičiasi.
Savipagalbos grupės
Alkoholikų artimieji buriasi į savipagalbos grupes AL-ANON - alkoholikų artimųjų savipagalbos grupių tinklo - narė, koordinuojanti vieną iš Vilniaus grupių, pasakojo, kad alkoholikų artimieji, kaip ir patys alkoholikai, turi 12 žingsnių programą. Pirmasis šios programos žingsnis - suvokti, kad negali paveikti nei sutuoktinio elgesio, nei jo ligos eigos. Gali paveikti tik save ir savo požiūrį, t. y. privalai pasirūpinti savimi ir pradėti gyventi savo, o ne alkoholiko gyvenimą. Jokiu būdu neturite dangstyti alkoholiko, padengti jo skolų ir kitaip padėti jam išvengti gėrimo pasekmių. Jis pats turi prisiimti atsakomybę už tai, ką prisidirbo. Jį protinti, auklėti yra bergždžias reikalas. Galbūt tą minutę jis ir gailisi, bet reikia suprasti, kad liga stipresnė už žmogų. Artimieji turi suprasti, kad jis yra ligonis ir valia čia niekuo dėta. Jis geria prieš savo valią.
Kaip bendrauti su sergančiu depresija
Depresija - viena iš dažniausių psichikos sveikatos ligų, kuria per gyvenimą nors kartą gali būti sirgę iki 16,9-19 proc. pasaulio žmonių. Depresija nesirgusiam žmogui gali būti sunku įsivaizduoti, ką išgyvena sergantis žmogus. Tokie depresijos "ekspertai" dažniausiai nė nenutuokia, kaip kenčia ir ką jaučia depresija sergantys asmenys. Depresija nėra "išsigalvojimas", tai LIGA. Sunki, sekinanti, išsiurbianti energiją, sutrikdanti kasdienį funkcionavimą, galinti atimti iš žmogaus norą gyventi ir viltį. Nors neretai depresija žmonės pavadina liūdną nuotaiką, tačiau depresija yra ne tik liūdesys, bet ir daugelis kitų simptomų. Depresija paprastai diagnozuojama, kai simptomai reiškiasi bent kelias savaites beveik kasdien ir sutrikdo bendravimą, darbinę ar mokymosi veiklą bei žmogaus funkcionavimą kitose jam/jai reikšmingose srityse. Deja, dalis simptomų gali būti artimųjų nepastebimi, palaikomi "tiesiog liūdesiu" arba - blogiausia - nuvertinami kaip "tingėjimas", "apsileidimas" ar "savanaudiškumas".
Patarimai artimiesiems, kaip elgtis su sergančiu depresija
- Būkite šalia. Nevenkite depresija sergančio artimojo. Jūsų palaikymas - labai reikšmingas. Užuot atsiriboję, puolę spręsti kito bėdas, patarinėję, smerkę ar teisę tiesiog klausykitės, ką jums bando pasakyti.
- Venkite neigiamų frazių. Tikrai nepadėsite savo artimajam sakydami "atsipeikėk", "visiems kartais būna sunku" , "aš tau niekuo negaliu padėti, kapstykis pats/pati", "kiti žmonės kaip žmonės, o kas tau negerai?", "kodėl tau negerėja?", "kiti turi daug rimtesnių problemų ir susitvarko" ar "tiek visko gyvenime turi, tai kaip tu gali norėti mirti" ir t.t. Nepamokslaukite ir nesitikėkite, kad nuo jūsų "pamokymo" žmogus pasveiks.
- Nekritikuokite ir nesmerkite. Nesakykite "tu turėtum būti optimistiškesnis" ar "tu viską išsigalvoji" - tarsi depresiją būtų galima pasirinkti. Pagalvokite, ar įmanoma, kad žmogus pats norėtų pasirinkti sirgti depresija? Tai pat nenuvertinkite artimojo skausmo: klausdami, kodėl žmogus "į viską taip jautriai reaguoja" sukelsite žmogui gėdos jausmą ir pastiprinsite neigiamus įsitikinimus apie save. Depresija nėra būdo bruožas, jautrumas ar silpnumas - depresija liga, kurios asmuo negali tiesiog imti ir suvaldyti. Galiausiai, nesakykite "tu man jau atsibodai su savo skundais". Depresija sergantis žmogus ir taip jaučiasi nuolatos beviltiškas(-), kaltas(-a) dėl būtų ir nebūtų dalykų ir našta pasauliui. Išgirdus iš artimo žmogaus, kad jį/ją sunku pakęsti, gali jaustis dar blogiau.
- Netaikykite "griežtos meilės" technikų. Yra žmonių, kurie galvoja, kad depresija - silpnumas, kurį galima įveikti valios pastangomis ir norėdami, kad žmogus keistųsi, kaip "motyvacinę" techniką naudoja ultimatumus ("arba atsipeikėk, arba paliksiu tave"), ribų peržengimą (pvz., per prievartą verčia žmogų daryti tai, ko jis/ji nenori), nesikalbėjimą ("kol tau nepraeis, aš su tavimi nešnekėsiu) ir pan.
- Nepersistenkite su patarimais. Natūralu, kad kai mylimas asmuo kenčia, norisi padėti. Kartais padėti norisi taip stipriai, kad su pagalba ir patarimais persistengiama.
- Palaikykite artimojo medicininius sprendimus. Nesivelkite į ginčus, reikia ar nereikia gerti vaistus - jei depresija sergantis žmogus yra suaugęs ir jūsų patarimo dėl vaistų neprašo, nepriiminėkite sprendimų už jį/ją, tai paties žmogaus ir jo gydytojų reikalas. Tačiau jei jau žmogus apsisprendė gerti antidepresantus, juos svarbu vartoti reguliariai. Tad jei pastebite, kad asmuo vaistus vartoja nereguliariai, galite paklausti, ar jis/ji jau šiandien išgėrė tabletę. Be to, jei jūsų artimasis sako, kad nuo vaistų jaučiasi "keistai", vaistai "neveikia" ar kaip tik "per stiprūs", galite padrąsinti artimąjį kreiptis į medikus vaistų pareguliavimui.
- Palaikykite artimojo gijimą psichoterapijoje. Jei artimajam nedrąsu, galite jį/ją pirmąjį kartą palydėti pas psichologą, psichiatrą ar psichoterapeutą. Jei artimasis prašo ir sutinka - eikite į psichoterapiją kartu.
- Prisiminkite, kad depresija - tai ne vien liūdesys. Tai ir nuovargis, miego problemos, kritęs produktyvumas, sutrikęs mąstymas. Depresija gali reikštis įvairiai - ir per irzlumą, priklausomybes, rizikingą elgesį. Jei nesuprantate, kas vyksta su jūsų artimuoju, klauskite: "kaip tu jautiesi?".
- Stebėkite, ar nėra gresiančios savižudybės ženklų. Ar artimasis kalba apie savižudybę, mirtį? Ar sako, kad nebeturi dėl ko gyventi? Ar turi savižudybės planą? Ar žaloja save? Ar dovanoja daiktus, atsisveikina su artimaisiais? Vienas iš požymių, kad asmuo gali planuoti nusižudyti yra staigus nuotaikos pakilimas ar pagerėjimas po labai sunkios depresijos. Jei baiminatės, kad jums brangus žmogus gali norėti nusižudyti, kalbėkitės apie tai - kad ir kaip būtų nedrąsu.
- Domėkitės depresija ir pabandykite ją suprasti. Žinokite, kokie yra depresijos simptomai, kas depresiją sukelia, o kas nuo jos padeda sveikti. Supraskite, kad žmogaus nepajėgumas nusiprausti, išeiti į darbą, produktyviai dirbti - ne tingėjimas, o liga. Įsidėmėkite, kad viena ar dvi "linksmesnės" dienos dar nereiškia pasveikimo nuo depresijos. Prisiminkite, kad ne visada depresijos simptomai akivaizdūs ir po žmogaus šypsena gali slėptis skausmas.
- Priminkite artimajam jo stiprybes. Pakelkite sergančiojo(-iosios) pasitikėjimą savimi primindami jo/jos pasiekimus. Tiesa, kartais depresija sergantis asmuo gali reaguoti su liūdesiu - "taip, praeityje aš daug ką pajėgiau, o dabar nebegaliu". Tokiu atveju galite atspindėti - "tu dabar sergi, ir darai tai, ką gali, o kai pasveiksi, galėsi daugiau". Tai gali įkvėpti žmogui vilties.
- Išlaikykite ryšį per nuotolį - ne visuomet galite palaikyti žmogų būdami šalia, bet galite išnaudoti technologijas.
- Skatinkite fizinį aktyvumą. Kiek įmanoma skatinkite ir palaikykite nuo depresijos kenčiančio žmogaus fizinį aktyvumą. Bet koks fizinis aktyvumas yra naudingas, nes jo metu smegenyse išsiskiria tam tikri hormonai, didinantys laimės jausmą.
- Neišstumkite sergančiojo iš socialinio gyvenimo. Savaime suprantama, būti šalia depresija sergančio žmogaus nėra lengva. Ir pats žmogus jaučiasi našta kitiems.
- Būkite kantrūs: nuo depresijos nepasveikstama per dieną. Kai kurie žmonės kenčia mėnesių mėnesiais, o blogiausia, kad depresijos epizodai gali kartotis. Kartais gali ir patį gali apimti neviltis, kai artimas žmogus kenčia. Tačiau kantrybė ir ramus, nuoseklus artimojo palaikymas ("aš palaikysiu tave tiek, kiek tau reikės") gali stipriai prisidėti prie gijimo sėkmės. Tiesa, nereikėtų ir prarasti pozityvumo: daugeliu atveju esant depresijos epizodui padeda psichoterapija ir/ar antidepresantai.
- Nekaltinkite savęs. Taip, sunkumai santykiuose gali būti viena iš depresijos priežasčių. Bet dažniausiai depresija yra ne apie jus ir ji nebūtinai yra jūsų santykių atspindys.
- Pasirūpinkite savimi. Savaime suprantama, jums rūpi kenčiantis žmogus. Bet jūs turite teisę jausti - liūdėti, bijoti, pykti. Galite sergančiajam(-ajai) pasakyti (aišku, švelniai ir atsargiai), jei tas žmogus daro kažką, kas jums nepriimtina - nekaupkite nuoskaudų ir pykčių. Jūsų gyvenimas kažkiek keisis rūpinantis sergančiu šeimos nariu ar sutuoktiniu, bet nemeskite darbo, pomėgių ir bendravimo dėl to, kad artimasis kenčia. Neturėtumėte leisti, kad nukentėtų jūsų pačių sveikata ar asmeninis gyvenimas dėl to, kad artimas žmogus serga. Pasvarstykite ir aptarkite, kiek galite skirti laiko ir jėgų bei kuo galite padėti sergančiam depresija artimajam, kad apsisaugotumėte nuo perdegimo ir kad neprisikauptumėte neigiamų jausmų dėl to, kad tenka aukotis.
Kaip paguosti sergantį depresija
Dažniausiai sakome "viskas bus gerai" arba kaip nors kitaip bandome "padrąsinti", siūlydami įvairius greitus sprendimo būdus. Žmogui, kuris serga depresija, neatrodo, kad viskas bus gerai. Priešingai, gali atrodyti, kad panaši būsena tęsis amžinai ir jam niekada nepagerės. Tokie pasakymai labiau slegia nei padeda, kadangi sergantis pradeda jaustis taip, tarsi jo niekas nesupranta. Ir iš tiesų, tie, kurie nėra susidūrę su depresiją, negali suprasti sergančiojo. Kita dažnai pasitaikanti klaida, kai nepaklausiame, kaip galime padėti, ir vertiname pagal save, t. y. kaip mums atrodo, kas geriausiai padeda. Tiesa ta, kad kiekvienam žmogui gali reikėti skirtingos paramos. Neišsiaiškinus, kokia pagalbos forma reikalinga būtent tam asmeniui, gali atsirasti nesusipratimų ir bereikalingų konfliktų.
Taip pat skaitykite: Terapinio bendravimo metodai
Kaip padėti artimajam vaduotis iš depresijos
Sergančiam svarbus palaikymas. Nuoširdus išklausymas - vienas iš svarbiausių dalykų, ką jūs galite padaryti dėl savo artimojo. Nenuvertinkite jo savijautos, supraskite, kad tuo metu žmogus išties jaučiasi beviltiškai. Taip pat svarbu siūlyti jam kartu išeiti pasivaikščioti ar kažką nuveikti kartu, kadangi veikla veikia teigiamai, išjudina. Tačiau neverskite to daryti žmogaus, jeigu jis atsisako. Na ir žinoma, svarbu paskatinti kreiptis pagalbos į specialistus, neužleisti depresijos praeiti savaime, kadangi ji linkusi kartotis. Be abejo, būti šalia sergančio išties gali būti nelengva, tad jeigu jaučiate, kad pačiam tampa per sunku, neignoruokite to ir pasirūpinkite savimi.
Klaidos bendraujant su sergančiu depresija
Viena iš pagrindinių klaidų yra atsiskyrimas nuo žmonių ir bandymas susitvarkyti pačiam. Galbūt jūs galvojate, kad niekas jūsų negali suprasti. Taip galvodamas ieškote patvirtinimo, kad būtent taip ir yra. Tokios mintys skatina dar labiau atsiskirti nuo kitų, ir įtikėti, kad niekam nerūpite. Todėl skatinčiau dėti pastangas palaikyti kontaktą su žmonėmis, atvirai išsakyti, kaip jūs jaučiatės ir kokios paramos jums reikia.
Kada verta kreiptis pagalbos į specialistus
Jeigu žmogus atsisako pagalbos, tuomet išties padėti sunku. Kita vertus, toks atsisakymas pagalbos greičiausiai susijęs su netikėjimu, kad kas nors jam gali padėti. Todėl svarbu sergančiajam įžiebti viltį, kad jam gali pagerėti. Galite pats paieškoti specialistų, rasti kur galima kreiptis pagalbos, pasidalinti kontaktais su sergančiu. Galima pasiūlyti jį užsiregistruoti, pasiūlyti palydėti į susitikimą su specialistu, nes pačiam žmogui tai padaryti gali būti sunku. Depresija linkusi kartotis, ir paprastai sugrįžusi antrą ar trečią kartą ji būna dar gilesnė ir ilgesnė.
Kaip bendrauti su sergančiu onkologine liga
Paprastai vėžio diagnozė apverčia gyvenimą aukštyn kojomis. Visa tai paveikia kiekvieno sergančiojo saugumo ir gerovės jausmą, sveikatą, gyvenimo kokybę bei šalia esančius artimuosius. Perkainuojamos turimos vertybės, peržiūrima, kas gyvenime yra svarbu. Taigi susidūrimas su liga kupinas įvairių reakcijų ir galimybių: nuo apatijos ar bejėgiškos pozicijos iki konstruktyvios ir sąmoningos pagalbos sau. Moksliškai įrodyta, kad žmogaus emocinė sveikata daro poveikį jo fizinei savijautai.
Patarimai sergantiesiems onkologine liga
- Nepraraskite vilties, nes ji yra stebuklas.
- Su dėkingumu priimkite kiekvieną naują dieną nesureikšmindami to, kokia ji bus: kupina fizinio skausmo, abejonių ir nerimo ar džiuginanti malonia savijauta ir artimųjų dėmesiu.
- Nėra būtinybės viską ištverti vienam. Leiskite sau paprašyti pagalbos.
- Pasirinkite gydytoją, kuriuo pasitikite, tuomet pasitikėkite gydytoju, kurį pasirinkote.
- Niekada neatsisakykite tradicinio medikamentinio gydymo pasikliaudami vien netradiciniais gydymo metodais.
- Sprendimus priimkite po vieną, neskubėdami. Tam jūs turite pakankamai laiko.
- Pasitikėkite artimaisiais ir leiskite jiems padėti, kai sunkiose situacijose jus aplankys baimė ir dvejonės.
- Paskirstykite laiką besirūpindami savimi ir jums brangiais žmonėmis.
- Leiskite sau verkti, liūdėti, abejoti. Tai sukels palengvėjimą.
- Sveikas mąstymas veda sveiko kūno link.
- Leiskite sau ilsėtis. Miegas, meditacijos, poilsis yra dovanos, kurias galite sau įteikti, o ne laiko švaistymas.
- Veikite tiek, kiek pajėgiate. Tai, kad jūs esate vertingas tik tada, kai ką nors veikiate, yra mitas. Jūsų silpnybės yra tiek pat svarbios kiek ir stiprybės.
- Susikurkite prisiminimų banką. Patalpinkite į jį malonius vaikystės prisiminimus, mėgstamus kvapus, vertingas mintis.
- Tikėkite tuo, kad viskas, kas vyksta, yra jūsų kūno ir sielos labui. Kentėdamas kūnas paprastai paskatina vidinę žmogaus brandą.
- Gyvenkite šios dienos realybe, o ne dvejonėmis dėl praeities ar nežinomybe dėl ateities. Jūs turite pakankamai jėgų vienai dienai.
Kaip susidoroti su fiziniais, psichologiniais ir emociniais pokyčiais
Onkologinė ligos kelionėje susiduriama su labai daug pokyčių. Pokyčiai vyksta fizinėje aplinkoje, mūsų kūne, bendravime, pokyčiai vyksta su mūsų nuostatomis, įpročiais ir ligos metu mes jų patiriame net ne vieną, o daug. Šie dalykai atneša daug nerimo, mes imame nerimauti, jaučiamės silpnesni. Netgi pasakyti apie savo ligą būna labai sudėtinga, nes jaučiame nejaukumo jausmą. Dėl to žmonėms priimti naują realybę, ligą nėra paprasta. Užplūsta daug įvairių jausmų, jie gali būti panašūs į gedulą, patiriame tokią patirtį tarsi gedėjimo metu. Taip pat gali būti patiriamas šokas, daug nerimo ir pykčio, liūdesio ir tik po to ateina susitaikymas. Vėžys ir jo gydymas gali sąlygoti kūno pokyčius. Daugelis vėžiu sergančių žmonių jaučiasi nesmagiai, sutrikę ar liūdni dėl to - tai normalu ir suprantama.
Patarimai, kaip prisitaikyti prie pokyčių
- Paklauskite savo sveikatos priežiūros komandos, kiek laiko pokyčiai gali tęstis.
- Gali būti būdų, kaip galima palengvinti fizinių pokyčių sukeltus simptomus, pavyzdžiui, bėrimo gydymas arba būdai nuovargiui mažinti.
- Leiskite kitiems žmonėms jums padėti. Nebijokite prašyti ir priimti pagalbos, taip pat ir atliekant užduotis, kurios reikalauja daug energijos arba kurių atlikti nemėgstate.
- Kreipkitės pagalbos į savo sveikatos priežiūros komandą, informuokite juos apie savo rūpesčius ir nerimą.
- Bendradarbiaukite su psichikos sveikatos specialistu.
- Išlikite fiziškai aktyvūs. Fizinis aktyvumas gali suteikti daugiau energijos ir padėti geriau jaustis gydymo metu ir jam pasibaigus.
- Duokite sau laiko prisitaikyti. Vėžio diagnozė dažnai būna netikėta žinia, kuri iš pradžių būna pribloškianti. Normalu, kad reikia laiko prisitaikyti prie galimų gyvenimo pokyčių ir daugybės patiriamų emocijų, taip pat prie pokyčių, patiriamų vėžio gydymo metu ir po jo.
Kaip susidoroti su nežinomybe
Diagnozavus vėžį, galite jausti, kad jūsų gyvenimas yra mažiau saugus nei anksčiau.
- Pripažindami vėžio nežinomybę galite jausti nerimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Šie jausmai gali sukelti net fizinių simptomų, pavyzdžiui, gali atsirasti miego problemų arba gali būti sunkiau susikaupti darbe.
- Pasikalbėkite su psichologu arba socialiniu darbuotoju ligoninėje, prisijunkite prie paramos grupės.
- Pasikalbėkite su draugais ir šeimos nariais.
- Sužinokite kuo daugiau apie vėžį ir jo gydymą.
#
tags: #bendravimas #su #serganciu #priklausomybe