Šiame straipsnyje panagrinėsime bendravimo psichologiją - svarbią psichologijos mokslo šaką, tiriančią žmonių tarpusavio bendravimo ypatumus. Aptarsime žodinį ir nežodinį bendravimą, efektyvaus klausymosi svarbą, konfliktų sprendimo būdus ir kitus aktualius klausimus, siekdami padėti jums praturtinti savo bendravimą ir pakelti jį į sąmoningumo lygį.
Bendravimo Svarba ir Jo Įtaka Mūsų Gyvenimo Kokybei
Nuo ryto iki vakaro mes nuolat bendraujame - su draugais, šeimos nariais, kaimynais, bendradarbiais, vadovais, klientais ir net su nepažįstamais žmonėmis. Net būdami vieni, mes bendraujame su savimi. Gebėjimas bendrauti yra be galo svarbus mūsų gyvenimo kokybei. Kaip išmokti tai daryti kuo efektyviau? Kaip derėtų spręsti konfliktus ir sėkmingai dirbti grupėse? Kokias bendravimo klaidas dažniausiai darome?
Bendravimas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys. Bendravimas - tai viena pagrindinių žmogaus vertybių ir neatsiejama mūsų santykių dalis. Kaip sakė Aristotelis, žmogus - sociali būtybė. Mes esame priversti bendrauti nuolatos, esame kitų asmenų apsuptyje. Bendravimas¹, apibrėžiamas kaip įvairialypiai žmonių ryšiai, atsirandantys iš bendros veiklos poreikių. Bendravimas -tai ne tik keitimasis informacija, pasidalijimas mintimis, tai taip pat tarpusavio supratimas, gebėjimas užjausti kitą. Ne veltui žmonija nuo pat savo egzistavimo pradžios kuria vis naujas ir naujas bendravimo priemones (būgnai, raštas, paštas, telefonas, televizija, kompiuteriai ir t.t.).
Bendravimo psichologijos raida
Visos gyvūnų rūšys komunikuoja tarpusavyje ir perduoda signalus, tačiau žmonių bendravimas išsiskiria tikslumu ir lankstumu (t. y. adaptacija socialinėse situacijose) bei unikaliu gebėjimu naudotis kalba. Ji žmonių bendravimo sistemai suteikia semantiškumo ir lankstumo, šios ypatybės leidžia suformuluoti neribotą skaičių prasmingų naujų žinučių. Bendravimo psichologija tapo reikšminga per Antrąjį pasaulinį karą: psichologai domėjosi bendravimu kaip signalų perdavimo reiškiniu tarp siuntėjų (žinutės arba signalo šaltinio) ir gavėjų.
Žodinis Bendravimas: Kalbos Galia Tarpasmeniniuose Santykiuose
Žodinis bendravimas apima bendravimą žodžiais: kalbėjimą, klausymą, rašymą ir skaitymą. Tai pagrindinė strateginio bendravimo dalis, kurioje žmonės vartoja kalbą siekdami savo ir tarpasmeninių tikslų. Kalba yra dominuojanti tarpasmeninio ryšio priemonė, padedanti patenkinti poreikius, valdyti socialines situacijas ir koordinuoti veiksmus. Dažniausiai kalbame apie verbalinį - žodinį bendravimą, nes didžioji dalis informacijos bendravime yra perduodama kalba, jis mums geriausiai žinomas.
Taip pat skaitykite: Etiketo patarimai bendraujant telefonu ir internetu
Verbalinė bendravimo forma dažniausiai vartojama biheivioristinėje psichologijoje: žmogaus žodinis bendravimas aiškinamas bendrais bausmių ir stiprinimo dėsniais. Biheivioristai vertina bendravimą kaip stimulo ir atsako santykį tarp bendravimo šaltinio (siuntėjo) ir jį priimančio asmens (gavėjo). Kitos psichologijos šakos (pvz., psichoanalizė) pabrėžia ir kitus socialinius bei giluminius procesus, veikiančius tarpasmeninį bendravimą, pvz., šeimos grupės dinamiką, ankstyvuosius gyvenimo potyrius, traumas.
Prašymai ir Klausimai: Strateginio Bendravimo Įrankiai
Prašymai yra itin svarbūs strateginiame bendravime, pvz., derybose ir teikiant pagalbą. Priklausomai nuo tikslo, gali būti skiriami kelių tipų prašymai: informacijos, objekto, veiksmo ir leidimo. Prašymo metu dominuoja du svarbūs aspektai: mandagumas (pragmatiškas, normatyvus procesas) ir tiesmukiškumas (gebėjimas greitai perteikti informaciją semantinių ir sintaksinių užklausų formuluotėmis). Kultūrinė aplinka paprastai suformuoja nesąmoningai sutartas normas dėl numanomo mandagumo lygio. Bet koks prašymas bendravimo metu yra iš prigimties rizikingas socialinis procesas, kadangi žmogus turi suderinti prašymo tikslą su tarpasmeniniais lūkesčiais (t. y. jei prašymas nėra patenkinamas, tai gali sukelti nusivylimą arba neviltį). Pragmatiško prašymo psichologinės taisyklės yra tokios įmantrios, kad dauguma vaikų šią bendravimo formą įsisavina tik būdami apie devynerių metų amžiaus. Taip yra todėl, kad kiekvienas atskiras prašymas turi būti suderintas su kito asmens asmenybe bei socialiniu statusu.
Klausimų uždavimas struktūrizuoja žmogaus pažinimo ir mokymosi procesus ir yra pagrindinis pasaulio pažinimo įrankis per visą žmogaus gyvenimą. Kaip ir prašymai, klausimai gali turėti didelį poveikį strateginiam bendravimui (pvz., informacijos valdyme, profesiniuose santykiuose, ypač jėgos santykiuose, kai kitas asmuo profesinėje ar socialinėje hierarchijoje užima aukštesnę padėtį). Klausimai gali būti dviejų tipų: informaciniai, siekiant išgauti faktinį arba afekcinį turinį, ir interaktyvūs, siekiant valdyti socialinius vaidmenis ir santykius. Informacijos ieškojimas ir atsakymas sudaro didelę dalį žmogaus veiklos, o klausimų ir atsakymų seka yra svarbiausi tarpasmeninio bendravimo elementai.
Rašytinis bendravimas: Nuo laiškų iki virtualios erdvės
Laiškų rašymas ir pašto sistemų išplėtojimas leido žmonėms bendrauti rašytiniu būdu kur kas dažniau ir efektyviau. Šiandien didelė šiuolaikinio bendravimo dalis vyksta keičiantis teksto pranešimais ir pokalbiais virtualioje erdvėje. Virtualioje erdvėje rašytinė bendravimo forma gali pasireikšti įvairiose platformose, pvz., diskusijų forumuose, bendraujant elektroniniu paštu, socialinėje žiniasklaidoje, tinklaraščiuose.
Asinchroniškas virtualus bendravimas (vykstantis tuomet, kai siuntėjo ir gavėjo apsikeitimas pranešimais nevyksta gyvai) leidžia žmonėms kruopščiau apmąstyti savo pranešimo turinį ir pristatymą, be to, skatinamas samprotavimas ir refleksija.
Taip pat skaitykite: Apie bendravimą pagal R. Želvį
Nežodinis Bendravimas: Kūno Kalbos ir Emocijų Išraiškos Galia
Neverbalinė bendravimo forma - judėjimas, kūno kalba, mimika, veido išraiška, akių kontaktas - apima visus kitus bendravimo procesus, kuriuose nėra vartojama kalba (šnekamoji ar rašytinė). Tačiau į bendravimą įeina ir nekalbinis informacijos perdavimas, t.y. Neverbalinė bendravimo forma glaudžiai susijusi su verbalinio bendravimo procesais, pvz., akių kontaktas dažnai naudojamas viešai kalbant. Šnekamojoje kalboje taip pat galima pastebėti nemažai neverbalinių elementų: akcentą, intonaciją, kalbėjimo tempą, tarmę. Rašytinė kalba taip pat apima neverbalinius procesus - rašysenos stilių, žodžių dėstymą, jaustukų ir šypsenėlių naudojimą. Kai kurie neverbaliniai procesai yra nevalingi (t. y. žmogaus nekontroliuojami): prakaitavimas, drebėjimas, veido raudonis.
Istorinis kontekstas: Nuo gestų iki emocijų tyrinėjimo
Dar 1601 m. anglų filosofas F. Baconas pripažino gestus reikšminga bendravimo priemone. Vėlesnės psichologinės analizės, kurios buvo įkvėptos F. Bacono teiginių, ėmė nagrinėti rankų gestus ir chirologiją (kurčnebylių kalbą rankomis). 18 ir 19 a. buvo teigiama, kad emocinės išraiškos ir gestai, tuo metu vadinamosios natūraliosios kalbos, sudarė pagrindą simboliniam bendravimui. Kiek vėliau šokis ir drama buvo įvardyti kaip svarbūs neverbalinio bendravimo procesai.
Anglų biologas ir evoliucijos teorijos pradininkas C. R. Darwinas, siekdamas suprasti emocijų valdymą, studijavo veido išraiškų neuromuskulinę struktūrą. Nemažai psichologų tęsė šiuos mokslinius tyrimus ir ėmė akcentuoti greitus, automatiškus ir universalius žmogaus elgesio aspektus. Šie neverbalinio elgesio elementai dažniausiai nėra sąmoningai valdomi - tai žmonių biologinės reakcijos.
Nors neverbalinė bendravimo forma ir elgesys įvairiose pasaulio kultūrose gali skirtis, laimės, liūdesio, pykčio ir baimės būsenos bei veido išraiškos yra panašios visame pasaulyje. Vėlesni psichologijos tyrimai parodė, kad emocinių išraiškų universalumas yra būdingas žmonėms, kurie yra akli nuo gimimo - jų emocinės išraiškos dažnai yra tokios pačios kaip ir reginčių asmenų.
Giluminis Savęs Pažinimas ir Poreikių Įsisąmoninimas
Norint praturtinti savo bendravimą ir pakelti jį į kitą sąmoningumo lygį, būtina labai aiškiai pažinti save ir suprasti savo poreikius. Tuomet mums pasidaro daug lengviau pastebėti kitų žmonių, verslo partnerių poreikius, jeigu vyksta ir yra sprendžiamas kažkoks svarbus klausimas. Poreikiai yra mums be galo svarbus dalykas, be jų mes negalime augti, be jų įsisąmoninimo nevyksta joks kokybiškas komunikavimas, be jų mes negalime būti žmonėmis, kurie siekia aukščiausios ir geriausios įmanomos savirealizacijos. Poreikis bendrauti yra įvairių žmogaus socialinių poreikių išraiška.
Taip pat skaitykite: Bendravimo psichologiniai aspektai
Praktiniai Žingsniai Efektyvesniam Bendravimui
Svarbu ištransliuoti savo aplinkai, koks iš tiesų yra giluminis mūsų poreikis, kaip mes iš tikrųjų jaučiamės. Tiesiog pasakydami, kad jaučiamės „gerai” ar „blogai” pasakome nedaug prasmės turinčius žodžius, tai labai mažai informacijos suteikintys žodžiai. Nesupainiokite - tai nėra manipuliavimas kitais siekiant priversti juos šokti pagal savo dūdelę, tai tiesiog būdai, padedantys pagerinti komunikaciją ir santykius su kitais žmonėmis.
Štai keletas praktinių patarimų, kurie gali padėti jums tapti efektyvesniais komunikatoriais:
- Pastebėkite situaciją: Bendraudami atkreipkite dėmesį, kas tuo metu jums tinka ir tenkina, ką jūs matote, kokia yra situacija.
- Suvokite jausmus: Aiškiai suvokite, kokie jausmai jums kyla, kokia emocija. Ne mintis apie tai, kas vyksta, tačiau kokie būtent jausmai susiję su tomis emocijomis, su ta situacija? Ką būtent aš matau, kokį elgesį galbūt, kokią informaciją aš girdžiu?
- Įsisąmoninkite poreikius: Užduokite sau klausimą, arba galbūt užduokite kitam žmogui klausimą, koks poreikis yra susijęs su tuo elgesiu ir su ta emocija? Tai mums padeda truputėlį giliau suvokti viso to prašymo ar viso konflikto esmę, t.y. to, ką mes girdime iš kitų žmonių.
Psichologinės gudrybės efektyviam bendravimui
- Kai atsakymas netenkina, žiūrėkite pašnekovui į akis: Kartais mums nepatinka atsakymas į mūsų klausimą, o kartais jo nesuprantame. Vietoj to, kad pakartotumėte klausimą ar užduotumėte kitą klausimą, įdėmiai pažiūrėkite pašnekovui į akis. Pašnekovas pasijus įspraustas į kampą, pajus spaudimą ir tai privers jį plačiau paaiškinti, ką turėjo omenyje.
- Kai kas nors kelia balsą, išlikite ramūs: Iš paskutiniųjų stenkitės išlikti ramūs. Žmonės dažniausiai kelia balsą, kai supyksta, ir jūs savo elgesiu galite net ir nenorėdami išprovokuoti pyktį. Dažniausiai pyktis labai greit praeina, ir jį pakeičia kaltė - jei į pyktį neatsakysite pykčiu ir nerėksite, rėkiantysis pirmas paprašys atleidimo.
- Atsisėskite arčiau agresoriaus, kad išvengtumėte atakos: Jei einate į susirinkimą ir žinote, kad teks būti viename kambaryje su agresyviu žmogumi, arba žinote, kad diskusija gali būti audringa ar kad jūs galite sulaukti neigiamos kritikos, išdrįskite atsisėsti šalia to žmogaus. Jums bus nejauku ir nemalonu, bet ne tik jūs taip jausitės. Prieš jus nusiteikęs asmuo taip pat jausis nepatogiai, o tai sumažins agresiją, kurią jis (ji) planavo nukreipti prieš jus.
- Jei norite būti populiarus (-i), stenkitės įsiminti kiekvieno žmogaus vardą: Jei norite būti populiarus (-i) tarp savo bendraamžių ar bendradarbių, įpraskite kreiptis į kiekvieną žmogų vardu. Žmogus, į kurį kreipsitės vardu, iškart pasijus ypatingas ir išskirtinis, tad jūs jam paliksite gerą įspūdį.
- Pajutę stresą ar nerimą, užsirašykite savo mintis: Visi mes retkarčiais jaučiame stresą ar nerimą. Užsirašykite savo mintis ir jausmus į užrašų knygelę ar sąsiuvinį ir jį užverskite. Norite tikėkite, norite - ne, bet po tokios iškrovos daug lengviau susikoncentruosite į darbą, nes pasidalinus savo jausmais našta protui sumažėja.
- Kai negalite priimti sprendimo, sumažinkite pasirinkimų kiekį: Daugelis žmonių mano, kad geriau turėti daugiau pasirinkimo variantų ir daugiau informacijos, tad jie ją ir renka, kaupia. Tačiau kai informacijos per daug, ji mus paralyžiuoja. Tyrimai parodo, mes vienu metu galime aprėpti ir apsvarstyti tik keturis variantus, kad iš jų išsirinktume vieną. Jei norite veiksmingai priimti sprendimus, apsiribokite tik keliais variantais vienu metu. Tai leis apsvarstyti kiekvieną jų, be to, suteiks daugiau erdvės prieš pereinant prie kito variantų rinkinio.
- Tinkama laikysena didina pasitikėjimą savimi: Šis psichologinis triukas tinka ir darbinėje, ir laisvalaikio aplinkoje. Jis gali radikaliai pakeisti jūsų santykius su priešinga lytimi ir padėti kopti karjeros laiptais. Veiksmingiausias būdas yra pakeisti savo laikyseną. Jei leisite sau užimti daugiau erdvės, tikėtina, kad pajusite ir didesnį pasitikėjimą savimi. Tai vadinama „jėgos kalba“.
- Užtikrintas būdas laimėti „akmuo, žirklės, popierius“ žaidimą: Prieš pat žaisdami šį visiems žinomą žaidimą, užduokite savo oponentui klausimą. Tai kažkiek išmuš oponentą iš vėžių ir labai tikėtina, kad jis (ji) parodys „žirkles“.
- Prašykite pagalbos taip, kad žmogus jaustų ne kaltę, o savo reikalingumą: Jei jums reikia pagalbos, kreipkitės į reikiamą žmogų tokia fraze: „Man reikia tavo pagalbos.“ Žmonėms patinka jaustis reikalingais, niekas nemėgsta jausti kaltės. Jei pokalbį pradėsite minėta fraze, didesnė tikimybė, kad gausite reikiamą pagalbą.
- Prieš spausdami ranką kitiems, patrinkite savo rankas, kad sušiltų: Ar žinojote, kad šaltos rankos siejamos su nepasitikėjimu? Prieš liesdami kitą žmogų ar spausdami jam (jai) ranką, įsitikinkite, kad jūsų rankos šiltos. Šiltos rankos skatina draugišką atmosferą.
tags: #bendravimo #psichologija #gyvenima