Įvadas
Edukacinė psichologija yra psichologijos šaka, nagrinėjanti psichinius reiškinius ir dėsnius, kurie atsiranda mokymo, mokymosi ir ugdymo procesuose. Ji tiria mokinių, jų tėvų, mokytojų ir kitų ugdymo bendruomenės narių elgesį, veiklą ir sąveiką. Ši sritis yra labai svarbi norint suprasti, kaip vaikai mokosi, vystosi ir kaip juos galima veiksmingiausiai ugdyti. Šiame straipsnyje aptarsime edukacinės psichologijos svarbą vaikams, jos taikymo galimybes ir praktinius aspektus.
Edukacinės psichologijos esmė ir tikslai
Pedagoginė psichologija sistemina turimą informaciją apie bet kokį mokymo(si) reiškinį (pavyzdžiui, mokymosi motyvaciją, intelektą, nerimą, pažangą) ir tiria ryšius tarp įvairių psichologinių kintamųjų (pavyzdžiui, paauglių nerimo ir tėvų auklėjimo). Tai padeda nustatyti veiksmingus asmenybės ugdymo metodų kriterijus, aiškinti, prognozuoti ir valdyti mokymosi reiškinius (pavyzdžiui, mokiniai geriausiai įsimena pamokos pradžioje ir pabaigoje) bei ieškoti mokymo(si) būdų. Pagal tyrimo objektą išskiriama mokymo(si) ir ugdymo psichologija. Abi jos remiasi idėja, kad vaiko psichika formuojasi jam perimant socialinę patirtį. Daugelis psichologų mokymąsi laiko specifine veikla, padedančia susidaryti vaizdiniams, sąvokoms, susiformuoti požiūriams, perimti dorovės normas, įsisavinti praktinius veiksmus ir kt.
Edukacinė psichologija apima psichologinius žmogaus ypatumus, susijusius su ugdymu(si), mokymu(si) ir auklėjimu(si). Svarbu pažymėti, kad pedagoginė psichologija apima beveik visus raidos etapus. Vadinasi, toks darbas, kaip dažnai manoma, neapsiriboja vien vaikais, nes bendradarbiaujama ir su mokytojais bei mokinių tėvais (globėjais). Be to, toks platus amžiaus spektras suteikia neribotas galimybes realizuoti save įvairiose mažiau ar daugiau paliestose pedagoginės psichologijos nišose.
Pagrindiniai edukacinės psichologijos tikslai:
- Mokymosi procesų supratimas: Ištirti, kaip vaikai įgyja žinių, formuoja įgūdžius ir tobulina gebėjimus.
- Individualių skirtumų įvertinimas: Nustatyti, kaip skirtingi vaikai mokosi skirtingai, atsižvelgiant į jų kognityvinius, emocinius ir socialinius ypatumus.
- Efektyvių ugdymo metodų kūrimas: Parengti ir įgyvendinti ugdymo strategijas, kurios būtų pritaikytos konkretiems vaikų poreikiams ir mokymosi stiliams.
- Mokymosi sunkumų prevencija ir įveikimas: Identifikuoti vaikus, patiriančius mokymosi sunkumų, ir teikti jiems reikiamą pagalbą bei paramą.
- Emocinės gerovės užtikrinimas: Kurti palankią emocinę aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, gerbiami ir motyvuoti mokytis.
Vaiko raidos psichologijos svarba
Pedagoginė psichologija plėtoja ir taiko žmogaus raidos teorijas ir jos dėsningumus aiškinant besimokančiojo (vaiko, paauglio, suaugusiojo ir pagyvenusio žmogaus) savybes, aprašo kognityvinius, emocinius, socialinius, dorinius ir kitus pokyčius įvairaus amžiaus tarpsniais. Psichikos raidos ir mokymosi santykį (išmokimą) tyrė šveicarų psichologas ir pedagogas J. Piaget, JAV psichologas ir pedagogas J. S. Bruneris, rusų psichologas L. Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija yra svarbi edukacinės psichologijos dalis. Vaikų raidos psichologijos ir psichopatologijos dalyke studentams ne tik suteikiamas supratimas apie įvairios raidos besimokančiųjų grupes (pvz., turinčius intelekto sutrikimų, regos, klausos, mokymosi, elgesio ir emocijų sutrikimų, pasižyminčius rizikingu elgesiu ir kt.), bet ir ugdomos kompetencijos atpažinti, diagnozuoti šias grupes bei parengti intervencijos planą teikiant pagalbą vaikams (jaunuoliams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų), jų šeimomis ir bendruomenėmis.
Taip pat skaitykite: Etiketo patarimai bendraujant telefonu ir internetu
J. Piaget, remdamasis individo ir aplinkos pusiausvyros teorija, tyrinėjo vaikų pažintinę raidą, išskyrė vaiko pažinimo raidos 4 stadijas: sensomotorinę (iki 2 metų), ikioperacinę (2-5 metų), konkrečių operacijų (7-11 metų), formalių operacijų (11-15 metų). Psichikos raidą apibūdino asimiliacijos (naujai suvokiamos medžiagos priderinimas prie esamų pažinimo struktūrų) ir akomodacijos (pažinimo struktūrų keitimas, kad jos atitiktų tai, kas suvokiama sąvokomis). Vaikas turi prisitaikyti, tai yra adaptuotis prie aplinkos. Adaptacija vyksta per asimiliaciją ir akomodaciją tuo pačiu metu.
J. Bruneris tyrė vaiko pažinimo funkcijų raidą. Pasak jo, pažinimo plėtrai būtina sisteminga mokytojo ir mokinio sąveika, normaliai intelekto raidai nepakanka vien gimti kultūringoje aplinkoje.
Edukacinės psichologijos taikymas praktikoje
Edukacinės psichologijos žinios ir principai gali būti sėkmingai taikomi įvairiose srityse:
- Švietimo įstaigos: Mokyklose ir darželiuose edukacinės psichologijos specialistai padeda mokytojams suprasti mokinių mokymosi ypatumus, kurti individualizuotas ugdymo programas, spręsti elgesio problemas ir gerinti bendrą klasės atmosferą.
- Šeimos konsultavimas: Psichologai konsultuoja tėvus, kaip efektyviai bendrauti su vaikais, spręsti auklėjimo sunkumus, motyvuoti mokytis ir kurti harmoningus santykius šeimoje.
- Specializuotos pagalbos centrai: Vaikų raidos centruose ir klinikose edukacinės psichologijos specialistai teikia pagalbą vaikams, turintiems mokymosi, elgesio ar emocinių sunkumų, atlieka psichologinį įvertinimą ir sudaro individualius intervencijos planus.
- Moksliniai tyrimai: Edukacinės psichologijos srityje nuolat vykdomi tyrimai, siekiant geriau suprasti mokymosi procesus, nustatyti veiksmingiausius ugdymo metodus ir kurti naujas intervencijos programas.
Edukacinės psichologijos studijos Lietuvoje
Norint tapti edukacinės psichologijos specialistu, būtina įgyti aukštąjį išsilavinimą šioje srityje. Studijų programos tikslas - parengti aukštos kvalifikacijos psichologą, besivadovaujantį profesinės etikos principais, giliomis bendrosios psichologijos, edukacinės psichologijos, vaiko raidos žiniomis ir teikiantį įrodymais bei empirika grįstas psichologinio įvertinimo, intervencijų, prevencijos ir psichikos sveikatą stiprinančias paslaugas vaikui / jaunuoliui, jo šeimai, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančioms institucijoms ir bendruomenei. Edukacinės ir vaiko psichologijos studijų programa suteiktų ją baigusiems kompetencijų teikti psichologines paslaugas vaikams (nuo kūdikystės) ir jaunuoliams (iki 21 metų, kai jie turi specialių ugdymo poreikių), jų šeimų nariams, mokytojams, kitiems bendruomenės nariams.
Edukacinės ir vaiko psichologijos studijos prasideda nuo bazinių dalykų, kuriuose gilinamos psichologijos krypties bakalauro studijų metu įgytos žinios ir formuojami įgūdžiai (Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos, Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas) ir suteikiamas supratimas apie edukacinio psichologo kaip švietimo pagalbos specialisto darbo lauką bei funkcijas (Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija, Mokymasis ir mokymas). Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos - teorinis dalykas, kuriuo siekiama apžvelgti edukacinės psichologijos mokslo ir praktikos lauką, padedantį studentams suvokti visą studijų programos struktūrą. Šiuolaikinių statistinių metodų ir tyrimo planavimo dalyko metu įgytos kompetencijos toliau studijų procese reikalingos planuojant ir rašant magistro darbą, atliekant profesinės praktikos užduotis.
Taip pat skaitykite: Apie bendravimą pagal R. Želvį
Programoje nuosekliai derinama teorinės psichologijos žinios, tyrimai ir praktika Programoje apimamos tikslinės grupės: vaikai nuo kūdikystės ir jaunuoliai iki 21 m. (turintys specialiuosius ugdymo poreikius), jų šeima, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančios institucijos, bendruomenė. Holistiškas požiūris taikant psichologines intervencijas, prevenciją ir sveikatos stiprinimą. Ekologiniu požiūriu ir problemos sprendimo analize grindžiama vaiko psichologinio įvertinimo samprata kartu taikant konkrečius vaiko psichologinio įvertinimo instrumentus.
Studijų pasiekimų vertinimui taikomi metodai, orientuoti į nuolatinio grįžtamojo ryšio teikimą ir užduoties atlikimo proceso vertinimą ir įsivertinimą. Daugumai dalykų taikomas kaupiamasis vertinimas.
Absolventų patirtys
Edukacinės psichologijos magistrantūrą (tuo metu ji taip vadinosi) baigiau 2012 metais. Šiuo metu dirbu Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje psichologe ir užsiimu privačia praktika su vaikais, paaugliais ir šeimomis. Magistro studijos išmokė būti lanksčiai dirbant skirtingose mokyklose bei bendraujant su daug šeimų ir vaikų. Jos taip pat davė drąsos nebijoti plataus edukacinio psichologo darbo spektro: konsultavimo, vertinimo, pamokų ir seminarų vedimo, apklausų, metodinės medžiagos rengimo, meditavimo prieš didelę auditoriją ir plastelininių medžių lipdymo kartu su mokytojais.
Esu Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantūros programos absolventė. Po studijų įsteigiau VšĮ „Vaiko psichologinės pagalbos centras“, kuriame vaikų raidos specialistai teikia kompleksinę pagalbą vaikams, kurie patiria sunkumų mokydamiesi, susiduria su sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis, kuriuos ilgą laiką kankina nerimas, įvairios baimės, liūdesys. Magistratūros metu įgijau žinių apie vaiko raidą ir psichopotalogija, apie šeimos struktūrą ir jos dinamiką, apie psichologinį įvertinimą, apie raidos specialistų bendradarbiavimą. Studijos suteikė ne tik žinių, bet ir žinojimą, kad tai ko aš išmokau yra reikalinga.
Edukacinės ir vaiko psichologijos magistro studijose praplėčiau savo žinias apie vaikų raidą, emocijas ir elgesio ypatumus, vaikų mokymosi ypatybes ir kt. Čia ugdžiau savo įgūdžius atpažinti ne tik vaiko sunkumus, bet ir galias, jautriai atliepti poreikius. Žinių visada norisi vis daugiau, tačiau yra daug lengviau tobulintis ir gilinti savo žinias, kai turi tvirtą pamatą, nuo kurio gali atsispirti. Vienareikšmiškai svarbiausia, ką gavau šiose studijose - tai patikimo vaikų ir paauglių psichologinio įvertinimo įrankius, t.y. įgūdžius kokybiškai naudoti Lietuvoje standartizuotus ir adaptuotus psichologinio vertinimo instrumentus, o šie įgūdžiai labai vertingi tiek ieškantis darbo, tiek jau dirbant. Ne ką mažiau svarbūs - įgauti psichologinio konsultavimo pagrindai, kuriuos turėjau galimybę stiprinti profesinės praktikos metu. Taip pat ir įgūdžiai pažvelgti plačiau ir matyti bendruomenei aktualias psichologines temas, t.y. vykdyti tyrimus, analizuoti gautus rezultatus ir atsižvelgiant į juos rengti rekomendacijas, šviečiamąsias veiklas, prevencines ar intervencines priemones arba parinkti ir pritaikyti jau sudarytas programas. Tai tik dalis įgūdžių, kurie ryškiausiai atsispindi galvojant apie studijų naudą. Kiek ir ko pasiimsime iš mokymosi universitete - didžiąja dalimi priklauso tik nuo mūsų pačių.
Taip pat skaitykite: Bendravimo psichologiniai aspektai
Pastaruosius penkerius metus darbuojuosi vaikų ir paauglių psichiatrinėje poliklinikoje viename Norvegijos miestelyje. Poliklinika užsiima vaikų ir paauglių tyrimu, diagnostika bei gydymu. Dirbame su įvairių sunkumų turinčiais vaikais bei jų artimiausia aplinka, tėvais ir mokymo įstaigomis. Savo darbe nuolat naudoju žinias, įgytas Edukacinės psichologijos magistrantūros studijų metu.
Edukacinės psichologijos magistro studijas užbaigiau 2013 m. Dabar esu VIMS - International Meridian School psichologė bei Kompleksinės pagalbos šeimoms projekto psichologė. Šios magistro studijos buvo labai kryptingos ir orientuotos į realias žinias bei įgūdžius, kurių reikės dirbant, itin daug pasitikėjimo savimi suteikė aktyvi praktika mokykloje. Pabaigus studijas iš karto pradėjau darbą gimnazijoje, jausdama tvirtą pagrindą po kojomis. Žinoma, tai buvo tik startas profesinei karjerai, mat renkantis šią sritį, svarbu priimti ir mokymosi visą gyvenimą stilių.
Rinkdamasi Edukacinės ir vaiko psichologijos magistro studijas tikėjausi, kad čia gausiu plačių žinių apie vaiko raidą, emocijų, elgesio ir mokymosi ypatumus. Ir šie mano lūkesčiai išsipildė su kaupu! Ypatingai vertinu tai, kad mokėmės matyti vaiko patiriamus sunkumus ir ieškoti jų sprendimo, atsižvelgdami į kontekstą: vaiko stiprybes, šeimą, mokyklos ir bendruomenės teikiamas paslaugas. Šiose studijose sukuriama daug galimybių stiprinti praktinius konsultavimo, vertinimo, prevencinių programų kūrimo įgūdžius. Taip pat man svarbu, kad išmokau taikyti patikimus, standartizuotus, Lietuvoje adaptuotus įvertinimo įrankius.
Vasaros edukacinės programos vaikams
Vasaros atostogų metu vaikai gali dalyvauti specializuotose edukacinėse programose, kurios padeda jiems tobulinti įgūdžius, ugdyti emocinį intelektą ir smagiai praleisti laiką. Filosofijos fakultetas yra seniausias VU fakultetas įkurtas kartu su universitetu 1579 m. Vieninjantis penkis humanitarinių ir socialinių mokslų institutus, dėl sutelktos mokslų disciplinos įvairovės Filosofijos fakultetas yra vadinamas „universitetu universitete“.
Vasaros edukacinė programa 7-18 m. Stovyklos pamainų datas rasite registracijos formoje, stovyklos vyks nuo birželio 30 d. Pamainos trukmė 5 d. nuo 9 iki 13 val. Stovyklos veiklos bus pritaikytos pagal amžiaus grupes, atsižvelgiant į psichosocialinius poreikius ir galimybes. Jaunesniems vaikams vyks emocijų pažinimo žaidimai, pasakų terapija ir kūrybinės dirbtuvės, o vyresniems - savęs pažinimo užsiėmimai, streso valdymo diskusijos ir psichoedukacinės dirbtuvės. Vaikai ir paaugliai dalyvaus socialinio ir emocinio ugdymo veiklose, kurios gerins bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, ugdys empatiją ir pasitikėjimą savimi. Bus organizuojami emocijų atpažinimo ir valdymo pratimai, komandiniai žaidimai bei pasitikėjimo stiprinimo užduotys. Konfliktų valdymo situacijos bus sprendžiamos per interaktyvias diskusijas ir vaidmenų žaidimus. Atliekamos užduotys skatins kritinį mąstymą, bendradarbiavimą ir problemų sprendimą. Vaikai kurs meno projektus gamtoje, ugdydami kūrybiškumą ir saviraišką. Kvėpavimo, atsipalaidavimo bei dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) pratimai padės valdyti stresą ir ugdyti emocinį atsparumą. Praktinės dirbtuvės suteiks įgūdžių savarankiškai spręsti kasdienes problemas, kurias vaikai, tikimasi, panaudos mokykloje ir namuose. Stovyklos tikslas. 1. 2. 3. Stovyklos kaina 175 eur. vienam vaikui.
Natalja Kulakovskaja: Vaikų psichologė tėvams
Natalja Kulakovskaja yra vaikų ir paauglių psichologė, tinklalapio „Vaikų Psichologija Tėvams“ autorė. Savo profesinės karjeros kryptį orientuotą į vaiką ir jo šeimą atrado pati tapusi mama bei studijuodama edukacinę vaiko psichologiją universitete. Gilinimasis į vaiko psichikos, ankstyvosios vaikystės psichologijos dėsnius ir ypatumus, padėjo jai suprasti koks sudėtingas ir tuo pačiu unikalus yra kiekvieno vaiko pasaulis, bei kokį reikšmingą vaidmenį šio pasaulio formavimuisi atlieka artimiausi ir arčiausiai vaiko esantys žmonės. Vaiko tėvai. Sukauptos žinios universitete, asmeninės motinystės patirtys ir domėjimosi sritys orientuotos į vaiko gerovę - susijungė tam, kad gimtų Vaikų Psichologija Tėvams. Esu čia tam, kad padėti vaikams ir tėvams spręsti kylančius sunkumus, įveikti psichologines problemas, kurti palankią emocinę atmosferą visai šeimai.
Emocinio raštingumo ugdymas darželyje
Supažindinkime vaikus “Apatinių rūbelių taisykle”. Dalijamės Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva parengta vaizdo medžiaga ikimokyklinio amžiaus vaikams. Trumpuose filmukuose - žaismingai ir vaikams suprantamai pristatoma informacija apie pagrindines emocijas, paaiškinama, kaip jas atpažinti bei tinkamai valdyti. Auklėtojai, visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kviečiami naudotis vaizdo priemonėmis ir vesti emocinio raštingumo didinimo užsiėmimus vaikų grupėse.
Šiaulių rajono patirtis: Lopšelis-darželis „Žibutė“
ŠIAULIŲ R. Adresas: Vydūno g. 9, Kuršėnai, LT-81155 Šiaulių r. / faks. Mob. Laikas mūsų nekeičia, tik tobulina. (M. 1978 m. balandžio 10 d. Lopšelyje-darželyje vaikų ugdyme pradėtas taikyti netradicinis M. Įsijungė į Respublikinį Pedagogų profesinės raidos centro organizuotą 3 metus trunkantį projektą „Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo kaitos procesų skatinimas ir ugdymo kokybės pokyčių vertinimas“. Grupės išgrynintos - vieno amžiaus. Lopšelio-darželio komanda dalyvavo Respublikiniame Pedagogų profesinės raidos centro projekte „Ikimokyklinio ugdymo programų modeliavimas“. 2013-2014 m. 2014-2015 m. Kauno r. 2017 m. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Šiaulių r. Šiaulių r. Šiaulių r. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Įstaigą lanko 185 ugdytiniai. Veikia 10 grupių (3 lopšelio, 4 darželio, 2 mišraus amžiaus grupės, kuriose taikomi M. Įstaigoje pradėtas įgyvendinti tarptautinis, tęstinis, ilgalaikis, prevencinis projektas „Vaiko kelias į gražią kalbą. Išrinktas naujas Šiaulių r. Atnaujinta bendradarbiavimo sutartis su Šiaulių r. Šiaulių r. Šiaulių r. Akmenės r. Šiaulių r. Šiaulių r. Šiaulių r. Atnaujinta sveikatos stiprinimo programa „Sveikatos šaltinėlis“ 2024-2028 m. 2 ikimokyklinio ugdymo mokytojams suteikta vyresniojo mokytojo kvalifikacinė kategorija.
Darželis: būtinybė ar galimybė?
Visgi, specialistų teigimu, darželis vaikui gali suteikti daugiau privalumų nei alternatyvus auklėjimas. Socialinė aktyvių tėvų iniciatyva „Draugiškas mažyliui“ kartu su vaikų psichologe Egle Gudeliene tėvams padės apsispręsti renkantis tinkamiausią ugdymo įstaigą bei ruošiant savo vaiką darželiui.
Darželis - unikali ir svarbi patirtis vaiko raidai
Pasak psichologės E. Gudelienės, tėvų dažnai užduodamas klausimas, ar vaiką apskritai verta leisti į darželį, rodo, kad jie nerimauja dėl to, kas jų vaiko laukia darželyje, kai kuriems tėvams trūksta žinių apie ikimokyklinį ugdymą. Psichologės teigimu, darželio lankymas yra unikali ir svarbi patirtis vaikui, ugdanti bendravimo įgūdžius, savarankiškumą bei pasitikėjimą savimi. „Augdamas namuose vaikas daug laiko praleidžia su suaugusiais - tėvais, seneliais, aukle. Taip formuojasi vaiko bendravimo su suaugusiaisiais įgūdžiai. Tačiau ne mažiau svarbus ir jo bendravimas su bendraamžiais. Socializuodamasis bendraamžių rate vaikas tampa savarankiškesnis bei drąsesnis, greičiau susiranda draugų. Įgytas pasitikėjimas savimi padeda įveikti netikėtumus“, - teigia psichologė. E. Gudelienės teigimu, darželio lankymas teigiamai veikia vaiko gebėjimą atsiskirti nuo tėvų, prisitaikyti prie naujų taisyklių ir pasikeitusios aplinkos, veikti kartu su bendraamžiais.
Ar darželis tebėra būtinybė?
Dauguma tėvų, šiuo metu leidžiančių savo vaikus į darželį, nuogąstauja, prisimindami savo vaikystės patirtį, kuomet darželis dažniausiai tapdavo neišvengiama būtinybe, nuobodžia rutinos dalimi. Vertindama šių dienų poreikį vaiką leisti į darželį psichologė sako, kad esama pakankamai alternatyvų, kurias gali rinktis mažus vaikus auginančios šeimos, ir darželis tampa viena iš jų. „Nenorėčiau teigti, kad darželis yra būtinybė. Greičiau tai - galimybė. Tėvams tai yra galimybė dirbti, paliekant vaikus saugiai priežiūrai, o vaikams darželis leidžia tenkinti bendravimo, pažintinius, kūrybiškumo, saviraiškos poreikius. Visgi kiekviena šeima yra unikali, todėl ir pasirinkimai gali būti skirtingi“, - teigia E. Gudelienė. Pasak vaikų psichologės, patirtis rodo, jog kiekviena šeima vaikų ugdymo ir priežiūros formą renkasi pagal savo vaikystės patirtį, savo ir vaikų poreikius, turimą kompetenciją ir finansinį šeimos biudžetą, todėl skirtingoms šeimoms tinkamiausios gali būti ne tos pačios alternatyvos.
Vaiko adaptacija darželyje - įprastas raidos procesas
E. Gudelienės teigimu, tėvai, pasirinkę savo vaiką leisti į darželį, turi būti pasiruošę galimiems vaiko elgesio pokyčiams. Tai gali pasireikšti fiziniais negalavimais, neįprasta emocijų raiška. Adaptacijos pradžioje dauguma vaikų verkia išsiskirdami su tėvais, atsisako maisto, kai kurie jų skundžiasi pilvo skausmais, prasčiau miega. Retais atvejais pasitaiko pykinimo, nevalingo šlapinimosi ar tuštinimosi epizodų, be aiškios priežasties pakyla temperatūra. Ilgainiui šie simptomai švelnėja, rimsta ir išnyksta. „Pradėjęs lankyti darželį vaikas susiduria su pokyčiais, naujais iššūkiais, jaučia įtampą. Todėl normalu, kad trumpam gali pasikeisti jo elgesys ir emocinė raiška. Vieni vaikai tampa aktyvesni, judresni, pasižymi greita emocijų kaita, kiti, priešingai, būna netipiškai pasyvūs: atsisako bendrauti, slopina emocijas, renkasi stebėtojo rolę. Svarbu atsiminti, kad adaptacijos procesas nėra greitas, jis gali trukti nuo 3 iki 6 mėnesių. Taigi tėvams svarbu suprasti, jog vaikui pradėjus lankyti darželį jam ypatingai svarbus jų padrąsinimas, emocinis palaikymas ir tikėjimas, kad vaikas sėkmingai adaptuosis naujame raidos etape“, - sako psichologė.
Darželis - nauja erdvė vaikams dalintis patirtimi
Pasak E. Gudelienės, tėvai, ruošdami savo vaiką darželiui, pirmiausia turi ne vertinti pastangas, kurių pareikalaus laikina vaiko adaptacija naujoje vietoje, o suvokti šios įstaigos teikiamus privalumus. Ugdymas, prasidėjęs darželyje, yra ilgalaikis vaiko raidos veiksnys. „Darželį lankantys vaikai turi unikalią galimybę bendrauti ir mokytis iš bendraamžių. Kadangi darželį lanko vaikai iš skirtingų šeimų, atsinešantys įvairius elgesio ir bendravimo modelius, skirtingą patirtį, žodyną, darželyje veikiančios vaikų grupės patirtis tampa itin įvairiapusė ir turtinga. Darželyje sutikti suaugusieji perteikia vaikams visuomenines normas ir taisykles, todėl greičiau išmokstama tinkamo elgesio“, - teigia E. Gudelienė. Psichologės teigimu, tėvai neturėtų bijoti, jog grupėje augantis vaikas praras individualumo pojūtį, ims kopijuoti kitus bei ignoruos savarankiškus sprendimus. „Nors darželyje vaiką nuolat supa bendraamžiai ir pedagogai, šios įstaigos tikslas yra ne tik padėti vaikui sėkmingai prisitaikyti bendruomenėje, tačiau ir atrasti jo asmeninius talentus, galimybes. Kasdien dalyvaudamas įvairiose ugdomosiose veiklose vaikas tobulina savo socialumo, komunikavimo, pažinimo, sveikos gyvensenos bei meninės raiškos įgūdžius. Daugybė skirtingų darželio erdvių taip pat išplečia vaiko pažinimo lauką, jo asmeninės erdvės supratimą, skatina judėjimo poreikį bei fantaziją“, - sako vaikų psichologė E. Gudelienė.
tags: #bendravimo #psichologijos #ziniu #pritaikymas #darzelyje