Neatsiejama kokybiško gyvenimo dalis yra ne tik fizinė, bet ir mentalinė sveikata. Tačiau apie psichikos sveikatą vis dar sklando nemažai mitų, o su ja susiję sunkumai dažnai lydimi gėdos ar menkavertiškumo jausmo. Dėl to daugelis žmonių vengia ieškoti pagalbos, kai ji išties reikalinga. Svarbu žinoti, kokie specialistai gali padėti įvairiose situacijose ir kuo jie skiriasi. Šiame straipsnyje aptarsime, ar psichologas ar psichiatras gali išrašyti vaistus, kuo skiriasi šių specialistų kompetencijos ir kada reikėtų kreiptis į vieną ar kitą.
Psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas: kas jie tokie?
Pagal įgytą specialybę išskiriami psichologas, psichiatras, psichoterapeutas. Norint pasirinkti tinkamą specialistą, svarbu suprasti, kuo jie skiriasi.
Psichologas - tai psichologijos bakalauro arba magistro studijas baigęs specialistas. Psichologijos bakalauro studijos trunka 3,5-4 metus. Psichologas įvairių testų pagalba nustato psichikos funkcijų pokyčius (atmintį, mąstymą, dėmesį, emocinę būseną, asmenybę ir kitus aspektus) bei elgesio motyvus, padeda rasti išeitis iš krizinių bei konfliktinių situacijų. Psichologas analizuoja ir stebi paciento psichikos procesus. Išskiriami psichologas, psichologas asistentas ir psichologas praktikantas. Iš jų tik psichologas gali verstis savarankiška psichologo praktika, t. y. Psichologas asistentas, paprastai yra baigęs tik psichologijos bakalauro studijas. Dirbti jis gali prižiūrimas psichologo.
Psichiatras - tai medicinos studijas baigęs gydytojas, kuris po bendrojo medicinos kurso (trunkančio 6 metus) pasirinko psichiatro specializaciją (dar 4 metai rezidentūros). Gydytojas psichiatras išklauso paciento nusiskundimus dėl fizinės ir emocinės sveikatos, nustato galutinę paciento psichikos sutrikimų diagnozę bei paskiria reikalingą gydymą. Konsultacijos metu gydytojas psichiatras diagnozuoja ir gydo elgesio bei psichikos sutrikimus. Gydytojai psichiatrai atlieka sveikatos patikrą norint gauti leidimą ginklui ar vairuotojo sveikatos pažymą.
Psichoterapeutas - tai dažniausiai gydytojas, psichologas ar socialinis darbuotojas, kuris po aukštojo mokslo studijų pabaigė psichoterapijos mokymo programą. Psichoterapeutas gydo pokalbiu. Pas šį specialistą gali kreiptis ne tik psichologinių problemų turintys asmenys, bet ir žmonės, kurie nori geriau pažinti save. Gydymo metodai, kuriuos taikant suvokiami ir keičiami jausmai, mintys ir elgesio motyvai, trukdantys asmeniui gerai jaustis. Psichoterapijos tikslas yra išmokyti pacientą rasti tinkamesnius, geresnius nei jis taikė problemų sprendimo būdus.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Kas gali išrašyti vaistus?
Ligą ar sutrikimą diagnozuoti gali tik gydytojas psichiatras. Skirtingai nei psichologas ar psichoterapeutas, jis gali išrašyti receptą, skiria gydymą vaistais. Gydytojai psichiatrai gali paskirti medikamentinį gydymą, jei jis yra reikalingas. Psichiatras parenka ir išrašo vaistus, sprendžia su paciento nedarbingumu ar specialiaisias poreikiais susijusius klausimus.
Kada kreiptis į psichiatrą?
Psichiatrai padeda, susidūrus su sunkesniais atvejais tokiais kaip:
- Priklausomybės. Vartojant psichoaktyviąsias medžiagas galima susidurti su įvairiausiomis priklausomybėmis bei jų pasekmėmis, su kuriomis tvarkytis padeda psichiatrai.
- Psichikos ligos. Psichiatrai padeda susidūrus su nuotaikų sutrikimais, nerimo reakcijomis ir psichikos sutrikimais, dėl kurių keičiasi kūno funkcijos. Pavyzdžiui, anoreksija, lytinių funkcijų sutrikimas.
- Kitų ligų padariniai. Psichikos sutrikimai gali atsirasti dėl kitų ligų bei traumų, pavyzdžiui, meningito, epilepsijos, Alzhaimerio ligos ir įvairių galvos smegenų traumų.
Esant psichikos susirgimams labai svarbi artimos aplinkos parama, nes pacientai dažnai negali objektyviai įvertinti savo būklės ar savarankiškai kovoti su problemomis. Laiku pastebėjus sutrikimus paskiriamas savalaikis gydymas. Be reikiamo gydymo gali atsirasti rizika ne tik pacientui, bet ir visuomenei.
Kada kreiptis į psichologą?
Į psichologo kabinetą žmonės ateina dėl įvairiausių priežasčių: vienišumas, pykčio priepuoliai, nepaaiškinamas liūdesys ar apatija, nerimas, priklausomybės. Tai gali būti ir situacijos, kuriose tiesiog nežinai kaip elgtis - pasikalbėjus su žmogumi, kuris tau nedalina patarimų, o padeda įsiklausyti į tavo paties mintis, norus ir jausmus, tie atsakymai dažnai ateina patys. Psichologai padeda spręsti tarpasmeninius klausimus, išklauso, padeda rasti tinkamus elgesio modelius.
Kada kalbėtis su draugu, o kada jau su psichologu?
Kalbėtis su draugais yra puiku - gali gauti paramos, pasijausti ne vienas. Tačiau jei nuolat kalbėsi jiems apie savo sunkumus, jie gali pasijusti išnaudojami arba bejėgiai, pasimesti, nežinoti, kaip tau padėti. Psichologas yra žmogus, kuris yra nešališkas ir pasiruošęs visą sesiją klausytis tavęs ir sutelkti dėmesį tik į tave, kad galėtų tau padėti. Taip pat, psichologo darbas reikalauja laikytis konfidencialumo: tai, ką pasakoji konsultacijose privalo likti tik tarp jūsų.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Medikamentinis gydymas: baimės ir realybė
Gydytojui diagnozavus depresiją, nerimo sutrikimą ir išrašius vaistų ne vienam kyla baimių: gal priprasiu ir be jų negalėsiu gyventi, gal sutriks miegas, priaugsiu svorio ar išvis prarasiu asmens tapatumą, gebėjimą logiškai mąstyti, adekvačiai jausti. Tačiau, pasak psichiatrų, vaistai skiriami ne tam, kad sukeltų ko nors perteklių ar trūkumą, bet tam, kad normalizuotų biocheminius procesus smegenyse.
Daugelis žmonių klaidingai mano, kad antidepresantai ar antipsichotikai sukelia priklausomybę. Psichiatras V. Rutkauskas akcentuoja: vaistai skiriami ne tam, kad sukeltų ko nors perteklių ar trūkumą, bet tam, kad normalizuotų biocheminius procesus smegenyse, t. y.
Svarbus ryšys tarp gydytojo ir paciento
Psichiatro V. Rutkausko nuomone, labai svarbus ryšys tarp gydytojo ir paciento, svarbus pasitikėjimas gydytoju. Taip pat neretai skeptiškai žvelgiama ir į pasiūlymą šalia gydymo vaistais pradėti konsultacijas su psichologu ar psichoterapeutu. Bet taip nėra, nes gali būti neišspręstų ar nesprendžiamų vidinių ir išorinių psichologinių konfliktų, kurių pacientas nepastebi ar nėra motyvuotas spręsti.
Vaikų ir paauglių psichiatrija
Dirbant su vaikais ir paaugliais iki 18 metų, ypatingas dėmesys skiriamas visai šeimai. Vaikų ir paauglių psichiatrijoje stengiamasi vengti medikamentinio gydymo. Vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija paprastai trunka ilgiau (vidutiniškai apie valandą), prireikia daugiau kūrybiškumo ir pastangų randant kontaktą su mažuoju pacientu.
Dažniausi mitai apie psichiatriją
- Mitas Nr. 1: „Psichiatro pagalbos reikia tik silpniems ar nenormaliems žmonėms“ Kiekvienas iš mūsų gali susidurti su psichikos problemomis bei prarasti gyvenimo kontrolę. Krizėje ar nelaimėje atsidūręs žmogus tampa pažeidžiamesnis, dirglesnis, jam gali būti laikinai sunku priimti sprendimus.
- Mitas Nr. 2: „Psichiatrai tik išrašo vaistus“ Psichiatrai ne visuomet išrašo vaistus. Medikamentinis gydymas išlieka kraštutinė gydymo priemonė, kuomet visi kiti metodai nebepadeda. Jis skiriamas tik atidžiai išanalizavus galimą gydymo naudą ir žalą.
- Mitas Nr. 3: „Su F diagnoze negalėsiu vairuoti“ Tik itin reti ir sunkūs psichikos sutrikimai gali laikinai ar visam laikui užkirsti kelią vairuoti. Tarp jų - sunkūs ir gydymui nepasiduodantys psichoziniai sutrikimai, protinis atsilikimas ar demencija.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
tags: #psichologas #israso #vaistus