Bernardas Brazdžionis (slapyvardžiai: Vytė Nemunėlis, J. Stebeikis, B. Brn., B. Nardis Brazdžionis, Bern. Žvainius, J. Braz., Jaunasis Vaidevutis, B. Br. Gintvytis, B. Nardis, J. Žadeikis, A. Pagramantis, Mikas Lašavikas, Jonas Baika, M. Kiškutis, V.) - žymus lietuvių poetas, kritikas ir vaikų literatūros rašytojas, palikęs gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Jo kūryba, apimanti poeziją, kritiką ir literatūrą vaikams, pasižymi originalumu, individualumu ir giliu ryšiu su lietuviškomis tradicijomis.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
Bernardas Brazdžionis gimė 1907 m. vasario 2 d. (sausio 14 d.) Stebeikėlių kaime, Pumpėnų valsčiuje, Biržų apskrityje (dabartinis Pasvalio rajonas). Jo vaikystė prabėgo tarp Lietuvos ir Amerikos. Nuo 1908 m. su tėvais gyveno JAV, o 1914 m. pradžioje grįžo į Lietuvą. Tuo metu prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Pradžios mokyklą lankė Pasvalyje ir Žadeikiuose. 1921-1929 m. baigė Biržų gimnaziją, kurioje taip pat mokėsi Julius Janonis, Kazys Binkis. 1929-1934 m. studijavo lituanistiką Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakultete Kaune.
Būdamas studentas, Bernardas Brazdžionis aktyviai dalyvavo akademiniame gyvenime: dalyvavo studentų humanitarų draugijos sekcijoje (1931 m. jai vadovavo) ir „Šatrijos“ meno draugijoje. Būdamas studentas Bernardas Brazdžionis aktyviai įsitraukė į ten vykstančią veiklą, dalyvavo akademiniuose būreliuose, buvo ateitininkų „Šatrijos“ draugijos narys, dalyvavo humanitarų draugijos literatūros sekcijoje, kuriai nuo 1931 m. vadovavo pats.
Profesinė Veikla Lietuvoje
Baigęs universitetą, B. Brazdžionis dėstė lietuvių kalbą įvairiuose kursuose bei mokyklose, dirbo „Sakalo“ leidykloje. 1937 m. dirbo „Sakalo“ knygų leidykloje. 1940-1944 m. vadovavo Maironio literatūros muziejui.
Brazdžionis aktyviai redagavo įvairius leidinius: studentų laikraštį „Lietuvos studentas“ (1932-1940), žurnalus „Ateities spinduliai“ (1932-1940), „Pradalgės“ (1934-1935), „Dienovidis“ (1938-1939), 1942 m. - almanachą „Literatūros metraštis“. Brazdžionis aktyviai redagavo leidinius, skyrė jiems daug laiko, tad nuo 1933 m. redagavo laikraštį „Lietuvos studentas“, „Ateities spinduliai“, „Pradalgės“, „Dienovidis".
Taip pat skaitykite: Bernardo Brazdžionio palikimas
Emigracija ir Gyvenimas JAV
1944 m. Bernardas Brazdžionis pasitraukė į Vakarus, gyveno Vokietijoje, Ravenbsurge, dalyvavo išeivijos lietuvių kultūriniame gyvenime. 1947 m. suredagavo Lietuvių rašytojų draugijos metraštį „Tremties metai“.
1949 m. persikėlė į JAV, Bostoną, vėliau gyveno Los Andžele. Dirbo Lietuvių enciklopedijos visuotinės literatūros skyriaus redaktoriumi, 1949-1950 m. redagavo vaikų laikraštį „Eglutė“, 1955-1972 m. buvo žurnalo „Lietuvių dienos“ vyr. redaktoriumi. 1961-1965 m. ir 1980-1983 m. buvo Lietuvių rašytojų draugijos (LRD) pirmininkas.
Nugyvenęs ilgą ir gražų gyvenimą, Brazdžionis mirė 2002 m. liepos 11 d. Los Andžele, eidamas 96-uosius metus. Jo palaikai pervežti ir palaidoti Petrašiūnų kapinėse.
Kūryba ir Jos Bruožai
Bernardas Brazdžionis kūrybinį kelią pradėjo anksti. Pirmąjį eilėraštį B. Brazdžionis paskelbė dar 1924 m. laikraštyje „Pavasaris“. Ankstyvieji knygelėmis virtę kūrinėliai („Baltosios dienos“, 1926; „Verkiantis vergas“, 1928) kritikų dėmesio nesulaukė, tačiau brandesnis, jau studijuojant Vytauto Didžiojo universitete išleistas eilėraščių rinkinys „Amžinas žydas“ (1931) sukėlė triukšmingą reakciją. Šis rinkinys yra vienas moderniausių ir drąsiausių poeto kūryboje. Jame ryškėja religinė problematika. Gausu krikščioniškų Rytų ir Biblijos simbolikos, liturginės atributikos, dominuoja himno, psalmės intonacijos. Tautosakiniai motyvai derinami su kultūrinėmis nuorodomis (eil. „Botanika“ ). Ieškoma individualaus, asmeninio santykio su Dievu, svarstoma nuodėmės ir Dievo gailestingumo, mirties ir amžinybės problematika.
B. Brazdžionio poezijai būdingas gaivališkumas ir kontrastiškumas, pasižymintis aštriais dramatiškais konfliktais. Jo poezija blaškosi nuo romantiškojo svajingumo iki realizmo, nuo švelnių lyriškųjų plonybių ligi grotesko, nuo švelnios maldos ligi rūstaus grūmojimo. Nežiūrint gan archaiškos formos, B. Brazdžionio poezija yra moderni ir aktuali. Jo kūryboje išryškėja visuomeniniai, asmeniniai ir gamtos motyvai. Būdamas jaunas B. Brazdžionis jau buvo susipažinęs su Europos tuometinėmis srovėmis. Bernardas Brazdžionis žavėjosi vokiečių romantikais ir naujaisiais autoriais.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Brazdžionis taip pat žinomas kaip vaikų poetas, pasirašinėjęs Vytės Nemunėlio slapyvardžiu. Jis parašė nemažai knygelių mažiesiems skaitytojams, kuriose atsiskleidžia šviesioji, linksmoji Brazdžionio asmenybės pusė: eilėraščiai pilni konkrečių, net ir mažiausiems vaikams suprantamų įvaizdžių, jų kalba skambi, vaizdinga, ekspresyvi, daug perėmusi iš tautosakos - vaikiškų žaidimų, skaičiuočių, pasakų.
Bibliografija
- Baltosios dienos: eilėraščiai (1926)
- Verkiantis vergas: poema (1928)
- Amžinas žydas: eilėraščiai (1931)
- Krintančios žvaigždės: eilėraščiai socijaliniai, ekonominiai, tėvynės meilės, religinio pobūdžio ir lirika (1932)
- Ženklai ir stebuklai: eilėraščiai (1936)
- Kunigaikščių miestas: keturios giesmės iš Vilniaus praeities (1939)
- Šaukiu aš tautą: eilėraščiai (1941)
- Iš sudužusio laivo: 1940-1941 eilėraščiai (1943)
- Per pasaulį keliauja žmogus: rinktinė poezija (1943, 1992)
- Svetimi kalnai: eilėraščiai (1945)
- Šiaurės pašvaistė: eilėraščiai (1947)
- Didžioji kryžkelė: eilėraščiai (1953)
- Vidudienio sodai: eilėraščiai (1961)
- Poezijos pilnatis: rinktinė (1970, 1989)
- Vaidila Valiūnas: poema (1982)
- Po aukštaisiais skliautais (1989)
- Šiapus ir anapus mūsų laiko: eilėraščiai (1997)
Kūryba Vaikams (Vytės Nemunėlio Slapyvardžiu)
- Mažųjų pasaulis: eilėraščiai (1931)
- Drugeliai: eilėraščiai (1934)
- Vyrai ir pipirai: eilėraščiai (1938)
- Meškiukas rudnosiukas: poema (1939)
- Gintaro kregždutė: eilėraščiai (1943)
Įvertinimas ir Apdovanojimai
B. Brazdžionis pelnė Lietuvos valstybinę literatūros premiją (1939) ir Poezijos pavasario laureato vardą (1989). Po mirties, 1993 m. jam buvo įteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas, 1998 m. Jo poezija pripažinta kritikų ir įtraukta į klasikos kanoną.
Žmonių reakcija į Brazdžionio pasirodymą literatų scenoje jau tarpukariu pasižymėjo audringumu: abejingų nepalikdavo įtaigios romantinės kaukės (neregys, klajūnas, pranašas) ir išlavinta deklamacija. Į savo viešosios šlovės Olimpo viršūnę poetas įžengė prasidėjus Lietuvos atgimimui, kai 1989 m. pirmą kartą po ilgos pertraukos apsilankė tėvynėje ir buvo ant rankų nešiojamas po teatrų sales ir mitingus. Kaip tik tada knygynuose pasirodė 100 tūkstančių egzempliorių tiražu išleista „Poezijos pilnatis“ - viso gyvenimo eiliuotos kūrybos rinktinė, suvokta kaip iššūkis žlungančiai sovietinei santvarkai.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
tags: #bernardo #brazdzionio #asmenybe