Įvadas
Emocinis vystymasis yra sudėtingas ir nuolatinis procesas, kuris prasideda vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą. Berniukų ir mergaičių emocinis vystymasis turi savitų bruožų, kuriuos lemia tiek biologiniai, tiek socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Šiame straipsnyje aptarsime berniukų ir mergaičių emocinio vystymosi ypatumus, jų priežastis ir galimą įtaką jų asmenybės formavimuisi ir socialinei adaptacijai.
Temos Aktualumas Šiuolaikinėje Visuomenėje
Šiuolaikiniai socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai pokyčiai daro įtaką įvairioms socialinėms institucijoms, įskaitant ir šeimą. Kinta šeimos samprata, atsiranda įvairių tipų šeimos: tos pačios lyties asmenų šeimos, vienišų tėvų šeimos ir kt. Globalizacijos ir individualizacijos procesai silpnina atsidavimą šeimai, mažėja įsipareigojimų šeimai ir jos nariams. Kintantys vyro ir moters socialiniai vaidmenys lemia perėjimą nuo tradicinio modelio, kai vyras yra šeimos maitintojas, o moteris rūpinasi vaikais ir namų ruoša, prie egalitarinio modelio, kai abu sutuoktiniai yra ekonomiškai aktyvūs, dalijasi namų ruošos darbais ir vaikų priežiūra, kartu priima sprendimus.
Šeimos modelių įvairovė, įskaitant ir vis labiau toleruojamas tos pačios lyties asmenų šeimas, kelia naujus klausimus apie vaikų socializaciją, lyčių vaidmenis ir įsipareigojimus šeimai. Tradicinis šeimos modelis, kai vyrui priskiriamas šeimos maitintojo vaidmuo, o moteris rūpinasi vaikais ir namų ruoša, keičiasi. Egalitarinis modelis, atsiradęs dėl moterų įsiliejimo į darbo rinką, verčia iš naujo pažvelgti į atsakomybės už vaiko socializaciją problemą ir iškelti klausimus: kaip vaiko ugdymo funkcijas pasidalija tėvas ir motina, kai abu jie yra šeimos maitintojai? Kokie yra socialiniai vaidmenys šeimoje? Kaip tokioje šeimoje patenkinami visi pagrindiniai vaiko poreikiai?
Šeimos Samprata ir Funkcijos
Šeima yra viena iš svarbiausių visuomenės institucijų, turinti didelę įtaką vaiko emociniam vystymuisi ir socializacijai. Įvairūs mokslininkai, atsižvelgdami į tam tikrus aspektus ir šeimos atliekamas funkcijas, pateikia skirtingus jos apibrėžimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis teigia: "Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. (…) Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisės - auklėti savo vaikus dorai ir ištikimai, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą."
Taip pat skaitykite: Suvokimo ugdymas: visapusiškas metodas
Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (2008, p. 7) šeima apibrėžiama kaip "asmenų, susijusių santuoka, giminyste ar partnerystės ryšiais, bendru gyvenimu grindžiama grupė, kuri atlieka tam tikras funkcijas visuomenėje".
A. Maceina (1990) šeimą mato kaip tautiškumo pradą. Mokslinėje literatūroje dažnas ir šeimos, kaip visuomenės ląstelės, apibūdinimas. Anot K. Miškinio (1993; 2003), I. Leliūgienės (1997), Z. Bajorikėno (1997), šeima yra pagrindinė, mažiausia ir pirminė visuomenės ląstelė, nes joje visų pirma ugdomi vaikai, formuojamas charakteris, idealai. L. Jovaiša (1993, p. 79) šeimą traktuoja kaip pirmą socialinę grupę, kuri yra "svarbiausia sociumo kūno ir dvasios ląstelė, regeneruojanti tautą ir žmoniją".
Šeima daţnai apibūdinama kaip bendruomenė. L. Jovaišos teigimu (1995), šeima yra giminystės ryšiais susieta mažiausia žmonijos bendruomenė. K. Miškinio (2003, p. 8) nuomone, "šeima nėra paprasta bendruomenė, ji yra asmenų bendrija, kuriuos sieja giminystės, tarpusavio priklausomybės, atsakomybės ir globos saitai, patvirtinti įstatymine ir socialiai pripažinta tvarka."
Galima teigti, kad šeima dažnai apibūdinama kaip bendrija, bendruomenė, grupė. Šeima apibrėžiama ir kaip socialinė institucija. G. Kvieskienė (2005) mano, jog šeima yra unikali socialinė institucija, nes joje pratęsiama gyvybė, individas joje įgyja pirmąsias socialines pamokas. Šeimos, kaip socialinio instituto, esmę bene geriausiai išreiškia jos funkcijos: psichosocialinė, ekonominė, reprodukcinė, socializacijos, globos ir priežiūros bei kultūrinė.
J. Ąžus (1995) klasifikuoja taip: žmonių giminės tęsimas; jaunosios kartos auklėjimas ir socializavimas; visuomenės kultūros perdavimas ir tęsimas; šeimos ūkio tvarkymas; šeimos narių gyvenimo organizavimas, jų elgesio kontrolė, tarpusavio parama.
Taip pat skaitykite: Berniukų ir mergaičių brendimas
Lietuvos Respublikos šeimos politikos koncepcijoje nurodomos šios šeimos funkcijos: psichosocialinė, ekonominė, reprodukcinė, globos ir priežiūros, socializacijos ir kultūrinė (Lietuvos Respublikos šeimos politikos koncepcija, 2008).
Apibendrinant įvairių mokslininkų siūlomas šeimos funkcijų klasifikacijas, galima išskirti šias pagrindines funkcijas:
- Reprodukcinė funkcija (vaikų gimdymas, auginimas ir auklėjimas);
- Ekonominė funkcija (ekonominė, ūkinė šeimos veikla);
- Socializacijos funkcija (bendrieji socializacijos procesai ir tautos tradicijų perdavimas);
- Psichosocialinė funkcija (šeimos narių tarpusavio bendravimas, dvasinis ir psichologinis palaikymas, meilė ir pan.);
- Rekreacinė funkcija;
- Seksualinė funkcija.
Lyčių Skirtumai Emociniame Vystymesi
Berniukų ir mergaičių emocinis vystymasis skiriasi dėl biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių.
Biologiniai Veiksniai
Hormonai ir smegenų struktūra daro įtaką emocijų išraiškai ir reguliavimui. Pavyzdžiui, testosteronas, vyriškas hormonas, gali didinti agresyvumą ir impulsyvumą, o estrogenai, moteriški hormonai, gali didinti jautrumą ir empatiją. Tačiau svarbu pabrėžti, kad hormonai nėra vieninteliai veiksniai, lemiantys emocinį vystymąsi, ir jų įtaka gali būti modifikuojama socialinės aplinkos.
Psichologiniai Veiksniai
Berniukai ir mergaitės skirtingai suvokia ir interpretuoja emocijas. Mergaitės dažniau išreiškia emocijas žodžiais, o berniukai - veiksmais. Be to, mergaitės dažniau jaučia nerimą ir depresiją, o berniukai - pyktį ir agresiją. Šie skirtumai gali būti susiję su skirtingais auklėjimo stiliais ir socialiniais lūkesčiais.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai socializacijos procese mokykloje
Socialiniai Veiksniai
Socialinė aplinka, įskaitant šeimą, mokyklą ir bendraamžius, formuoja berniukų ir mergaičių emocinį vystymąsi. Berniukai dažnai skatinami būti stiprūs, nepriklausomi ir nerodyti emocijų, o mergaitės - būti rūpestingos, empatiškos ir išreikšti emocijas. Šie stereotipai gali riboti berniukų ir mergaičių emocinę raišką ir trukdyti jiems išmokti sveikų emocijų reguliavimo strategijų.
Emocinis Intelektas ir Jo Ugdymas
Emocinis intelektas (EI) yra gebėjimas suvokti, suprasti, valdyti ir naudoti emocijas. EI yra svarbus tiek berniukams, tiek mergaitėms, nes jis padeda jiems sėkmingai bendrauti su kitais, spręsti konfliktus ir pasiekti tikslus.
EI galima ugdyti įvairiais būdais, įskaitant:
- Emocijų atpažinimas ir įvardijimas: Padėti vaikams atpažinti ir įvardyti savo ir kitų emocijas.
- Emocijų supratimas: Padėti vaikams suprasti emocijų priežastis ir pasekmes.
- Emocijų valdymas: Mokyti vaikus sveikų emocijų reguliavimo strategijų, tokių kaip gilus kvėpavimas, atitraukimas ir problemų sprendimas.
- Empatija: Skatinti vaikus suprasti ir atjausti kitų jausmus.
- Socialiniai įgūdžiai: Mokyti vaikus efektyviai bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus.
Nerimas ir Baimės Vaikystėje
Vaikams būdingas nerimas ir baimės, kurios gali pasireikšti skirtingais amžiaus tarpsniais. Ikimokyklinio amžiaus vaikams dažniausiai nerimas pasireiškia dėl baimės pasimesti, būti atskirtam nuo artimųjų ar jų netekti. Vaikų nerimo požymiai gali būti išreiškiami skirtingai, svarbiausia yra pastebėti vaiko charakterio ir elgesio pokyčius. Kai kurie vaikai gali grįžti prie kūdikiško elgesio, pavyzdžiui, laikyti nykštį burnoje ar šlapintis lovoje, gali atsirasti tikas, mikčiojimas.
Svarbiausia, patys tėvai turi neišsigąsti ir išlikti ramūs. Taip tėvai leidžia vaikui jausti, kad yra šalia žmogus, kuris juo rūpinasi ir prireikus pagelbės. Baimė ir nerimas - įprastas reiškinys vaikystėje. Truputį nerimo gali padėti išlikti budriems ir sutelktiems. Būtent nerimo ir baimių dėka vaikas mokosi pats įveikti savo sunkumus. Geriausia, ką gali padaryti tėvai, tai savo pavyzdžiu parodyti, kaip vaikui „susidraugauti“ su savo baime ir ją nugalėti. Taigi suteikite vaikams reikiamų žinių ir nustebsite, kiek daug jie gali.
Lyčių Stereotipai Švietimo Sistemoje
Tyrimai atskleidžia, kad geresnių mokymosi rezultatų paprastai pasiekia mergaitės: jos mokykloje jaučiasi geriau, o berniukai dažniau paliekami kartoti kurso ir anksčiau pasitraukia iš švietimo. Pasaulio ugdymo specialistai vis dažniau diskutuoja apie vaikų lyčių skirtumus, turinčius reikšmingos įtakos jų ugdymosi kokybei. Pasak jų, ugdymo procesas, norint, kad tiek berniukai, tiek mergaitės pasiektų geriausių rezultatų, turėtų būti grindžiamas esminių lyties savybių pažinimu.
Pasak pedagogės Laimos Sirutienės, reikia suvokti, kad berniukai ir mergaitės, kaip atskiros biologinės prigimties individai, pasaulį jaučia, mato ir veikia skirtingai, todėl į tai būtina atsižvelgti juos ugdant. „Prastėjantys berniukų mokymosi pasiekimai akivaizdžiai parodė, kad šiuolaikinė mokykla savo ugdymo organizavimo formomis nebeatitinka skirtingų mokymosi stilių mokinių lūkesčių. Neginčijama aksioma: kuo labiau mokymo stilius atitinka vaiko mokymosi stilių, tuo geresnių rezultatų jis pasiekia. Mokykloje pamirštame, kad mergaitės ir berniukai skirtingai mąsto, jaučia, kalba, mato, uodžia, girdi, skirtingai jaučia erdvę ir orientuojasi joje, skirtingai sprendžia problemas“, - teigia L. Sirutienė.
Vaikų Mokymosi Stiliai
Mokymosi stilius - tai būdas, kuriuo kiekvienas iš besimokančiųjų geriausiai susikaupia ir suvokia, įsimena bei išsaugo naują informaciją. Mokymosi stiliaus požymius galima nusakyti pagal stipriąsias suvokimo savybes (struktūriškumas, selektyvumas, sąmoningumas, visybiškumas, konstantiškumas, santykiškumas), biologinio ritmo pasireiškimą („vieversys“ ar ,,pelėda“), dėmesingumą (greit susikaupiantis ar nesusikaupiantis), asmenybės savybes (savarankiškas, valingas, nepasitikintis ir kt.), socialinius prioritetus (mokymasis grupėse ar atsiskyrus), lyties skirtumus ir kt. Pagal tai mokslininkai išskiria daugybę mokymosi stilių - mokslinėje literatūroje jų suskaičiuotume daugiau nei kelias dešimtis). Lietuvoje labiausiai žinomi, aptariami bei analizuojami audialinis (girdimasis, klausomasis), vizualinis (regimasis, stebimasis) ir kinestetinis (judėjimo, liečiamasis).
1983 m. JAV pasirodė garsaus žmogaus raidos psichologo, Harvardo universiteto profesoriaus Howardo Gardnerio veikalas „Frames of Minde“, kuriame nuosekliai išdėstyta daugialypio intelekto teorija, sukėlusi tikrą revoliuciją švietime. Nuo tada kalbama apie kiekvieną intelektą atitinkančius mokymosi stilius: kalbinį, matematinį-loginį, vaizdinį-erdvinį, muzikinį, natūralistinį, kūno-kinestetinį, tarpasmeninį-socialinį, vidinį-asmeninį.
Tėvų Įtaka Emociniam Vystymuisi
Tėvai atlieka svarbų vaidmenį berniukų ir mergaičių emociniame vystymuisi. Jie gali daryti įtaką vaikų emocinei raiškai, emocijų reguliavimo strategijoms ir emociniam intelektui.
Tėvai gali padėti savo vaikams ugdyti sveiką emocinį vystymąsi, būdami emocingi, empatiški ir palaikantys. Jie taip pat gali mokyti savo vaikus sveikų emocijų reguliavimo strategijų ir skatinti juos išreikšti emocijas konstruktyviais būdais.
Svarbu, kad tėvai neskirstytų pareigų, darbų ir žaidimų į mergaitėms ar berniukams „tinkamus“ arba „netinkamus“. Labiausiai padėti savo vaikui augti ir sėkmingai mokytis tėvai gali kai ką didindami, kai ką mažindami ir kai ko visiškai atsisakydami.
Paauglystės Ypatumai
Paauglystė - jaunystės psichinio ir socialinio brendimo problema. Paauglystėje įvyksta reikšmingų fiziologinių organizmo kitimų (lytinis brendimas), padidėja berniukų ir mergaičių ūgis, atsiranda naujų potraukių. Paauglystėje būdinga nuotaikų nepastovumas, nerviškumas, neramumas, jautrumas.
Paauglys intensyviai nagrinėja savo fizinius ir psichinius ypatumus, jis lygina save su kitais, ieško būdų savo asmenybei formuoti. Jam iškyla daug klausimų: kas esu, ko siekiu gyvenime. Paaugliui tokie klausimai verčia daug ką permastyti, pažvelgti kitomis akimis į reiškinius vykstančius aplink jį, negu vaikystėje.
Paauglystėje emocinis ir protinis patyrimas persitvarko, elgesys pasidaro savarankiškesnis, atsikratoma vaikiškos priklausomybės, mėginama į pasaulį pažvelgti suaugusiųjų akimis. Intensyvus paauglio savęs suvokimas, vertinimas, vaizdo ieškojimas vadinamas identiškumo formavimusi.
Paauglystės pradžioje individas ima reikalauti, kad kiti pripažintų jam teisę laisvai reikšti savo nuomonę, pažiūras bet kuriuo gyvenimo ar elgesio klausimu, rinktis draugus ir t.t.
Paauglio identiškumas susiformuoja priklausomai nuo kultūros, ekonominių sąlygų, daugiau laiko reikia tiems, kurie turėjo neigiamų emocijų, išgyvenimų. Šeima yra pirmoji socialinė pakopa, su kuria vaikas yra labai glaudžiai susijęs. Šeima nuo pat kūdikystės yra pagrindinis tarpininkas tarp visuomenės bei kultūros ir vaiko.
Paauglys paauglystėje ima analizuoti suaugusiųjų elgesį, lygina jų poreikius. Vaikas turi prisitaikyti prie mokyklos reikalavimų, privalo siekti aukštų pažangumo rodiklių, jei nesuspėja, tai labai stipriai išgyvena. Išgyvena menkavertiškumą, nepasitikėjimą, savo protinėmis jėgomis ir gabumais, susitaiko su mintimi, kad yra nevykėlis. Tokia jo mintis trukdo tolesniam intelektualiniam lavėjimui.
Svarbų asmenybės struktūros komponentą sudaro emocijos ir valia, moralinės nuostatos. Didelį vaidmenį savęs suvokimui, savo psichinių ypatumų atskleidimui atlieka ir draugai. Grupėje paauglys saugiau jaučiasi, užsitikrina tam tikrą statusą.
Paaugliai moka pastebėti savo asmens ypatumus, analizuoti elgesį ir nurodyti jo trūkumus, bet kartais savo trūkumus jie perdeda, apie kitų ir savo būdo ypatumus sprendžia pagal pavyzdį, kuris turi būti etalonas visiems.
Asmenybės Raidos Teorijos
Asmenybės raida yra sudėtingas ir daugiaplanis procesas, kurį bando paaiškinti įvairios psichologijos teorijos.
Dispozicinės Asmenybės Teorijos
Šios teorijos pabrėžia įgimtus asmenybės bruožus, kurie yra palyginti pastovūs ir nulemia žmogaus elgesį įvairiose situacijose.
Didysis Penketas (Big Five)
Šis modelis išskiria penkis pagrindinius asmenybės bruožus:
- Atvirumas patirčiai: smalsumas, kūrybiškumas, vaizduotė.
- Sąžiningumas: organizuotumas, atsakingumas, kruopštumas.
- Ekstravertiškumas: komunikabilumas, energingumas, socialumas.
- Sutariamumas: geranoriškumas, užuojauta, pasitikėjimas.
- Neurotiškumas: nerimas, dirglumas, emocinis nestabilumas.
Sigmundo Froido Teorija
Froidas manė, kad pagrindinį vaidmenį asmenybės formavimuisi turi ankstyvieji kūdikystės ir vaikystės metai. Asmenybė vystymąsi keli pagrindiniai įtampos šaltiniai: fiziologiniai augimo procesai, frustracija, konfliktai ir išorinio pasaulio grėsmės. Froidas išskyrė kelias psichoseksualinės raidos stadijas:
- Oralinė stadija (0-1 metai)
- Analinė stadija (1-3 metai)
- Falinė stadija (3-6 metai): Čia išryškėja seksualiniai ir agresyvūs jausmai, susiję su genitalinių organų funkcionavimu. Masturbacijos malonumai ir vaiko autoerotinę veiklą lydinčios fantazijos paruošia dirvą Edipo kompleksui. Edipo kompleksas susidaro iš seksualinio potraukio priešingos lyties tėvui.
- Latentinė stadija (6-12 metai): seksualiniai impulsai yra prislopinami.
- Genitalinė stadija (nuo 12 metų): seksualiniai impulsai vėl atsiranda ir nukreipiami į brandžius santykius.
Froidas teigė, kad asmenybę sudaro trys struktūros:
- Id: pasąmonės dalis, kuri siekia patenkinti instinktus.
- Ego: sąmonės dalis, kuri reguliuoja Id veiksmus atsižvelgiant į realybę.
- Superego: moralės principų visuma, kuri atspindi visuomenės normas ir vertybes.
Humanistinės Asmenybės Teorijos
Šios teorijos pabrėžia žmogaus laisvę, pasirinkimą ir savirealizacijos siekį.
Karlo Rodžerso Teorija
Rodžersas teigė, kad žmogus turi įgimtą polinkį tobulėti ir siekti savirealizacijos. Geras gyvenimas - tai ne galutinis punktas, o kryptis, kuria žmogus juda pagal savo prigimtį.
Abrahamo Maslow Teorija
Maslow išskyrė tokius sėkmingiausiems, brandžiausiems visuomenės nariams būdingus bruožus: pilnesnis realybės suvokimas.
Gordono Allporto Teorija
Psichologiškai brandi asmenybė apibūdinama 6 bruožais: Žmonės, kurie gyvena pilnavertį gyvenimą, geriausiu būdu daro tai, ką jie sugeba daryti, apibūdinami kaip sveiki, pilnaverčiai.
Socialinio Išmokimo Teorijos
Šios teorijos pabrėžia aplinkos ir socialinės patirties vaidmenį asmenybės formavimuisi.
Juliano Rotterio Teorija
Mūsų elgesys paprastai yra nukreiptas į kažkokį tikslą. Tikslą lemia: suvokimas, lūkesčiai ir vertybės.
Alberto Banduros Teorija
Bandura teigė, kad žmogus mokosi stebėdamas kitų elgesį.
Eriko Eriksono Psichosocialinės Raidos Teorija
E. Eriksonas išskyrė aštuonias asmenybės psichosocialinės raidos stadijas. Kiekvienoje iš jų individas susiduria su nauju konfliktu ar krize, kurią reikia įveikti. Šios krizės skatina asmenybę arba tobulėti, arba regresuoti.
- Pasitikėjimas arba nepasitikėjimas (nuo gimimo iki 1 m.).
- Autonomija arba abejonė (1 3 m.).
- Iniciatyva arba kaltė (3 6 m.).
- Darbštumas arba nepilnavertiškumas (6 11 m.).
- Tapatybė arba vaidmenų painiava (paauglystė).
- Intymumas arba vienatvė (jaunystė: 20 30 m.).
- Tęstinumas arba uždarumas (vidutinis amžius: 40 65 m.).
- Vientisumas arba nusivylimas (senatvė iki mirties).
tags: #berniuku #ir #mergaiciu #psichologines #emocijos