Įvadas
Socializacija mokykloje yra kompleksinis procesas, per kurį vaikai įgyja žinias, įgūdžius, vertybes ir elgesio normas, būtinas sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Šis procesas yra ypač svarbus vaikams, nes mokykla yra viena iš pagrindinių socializacijos institucijų, kurioje jie praleidžia didžiąją dalį savo laiko. Lytis yra reikšmingas veiksnys, lemiantis, kaip vaikai socializuojasi mokykloje. Berniukai ir mergaitės dažnai patiria skirtingus lūkesčius, elgesio normas ir galimybes, kurios gali turėti įtakos jų akademiniams pasiekimams, socialiniams santykiams ir politinei pasaulėžiūrai.
Politinės Socializacijos Įtaka Pagal Lytį
Politinė socializacija yra procesas, kurio metu piliečiai įgyja politinę tapatybę, vertybes ir elgesį, kurie išlieka santykinai pastovūs visą tolesnį gyvenimą. Tai prasideda ankstyvame amžiuje bei formuoja pažiūras ir elgesį įvairiais neformaliais būdais. Lyties aspektas yra labai svarbus tyrinėjant šį socialinį reiškinį.
Politinė socializacija lyties pagrindu tiria, kaip maži vaikai integruoja įsitikinimus apie lytį į savo politinę pasaulėžiūrą. Politikos mokslų daktarė Bos (2022) išsiaiškino, jog labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip politinė socializacija paveikia vaikus skirtingai priklausomai nuo lyties. Akademikai teigia, jog tai, kaip moterys yra vaizduojamos politikoje, turi neigiamą poveikį mergaičių politinei socializacijai: jos rečiau įsivaizduoja moteris kaip lyderes ir tampa linkusios išreikšti mažesnį politinį susidomėjimą ar ambicijas nei berniukai.
Vaikai susikuria lyčių asociacijas stebėdami vyrus ir moteris, atliekant skirtingus socialinius vaidmenis, pavyzdžiui, moteris, atliekančias slaugytojų vaidmenis, ir vyrus, atliekančius vadovaujančius vaidmenis, pavyzdžiui, vadovus. Tokį efektą gali sukurti vaizdai knygose, vadovėliuose, televizijoje. Politinė socializacija dėl lyties lemia berniukų ir mergaičių požiūrio skirtumus politinių interesų ir politinių ambicijų srityse. Vaikų politinę pasaulėžiūrą formuoja šie procesai: lyčių socializacija, politinė socializacija ir lyčių politinė socializacija. Su amžiumi mergaitės dažniau mato vyrus kaip politinius lyderius ir rečiau apibūdina politinius lyderius kaip turinčius moteriškų bruožų. Mergaitės pradeda mažiau nei berniukai domėtis politika ir siekti politinės karjeros.
Moterų vaizdavimas politikoje labai svarbus! „Descriptive“ demokratija: tai demokratijos variantas, kai įvairios demografinės ir socialinės žmonių grupės yra atstovaujamos politinių sprendimų procesuose (politikai turi atspindėti gyventojų įvairovę pagal tokias savybes kaip lytis, etninė kilmė, socialinė ir ekonominė padėtis ir kt. Siekiama, kad Vyriausybė, Seimas atspindėtų visuomenės, kuriai jie tarnauja, sudėtį, skatinant įtrauktį ir visapusiškesnį atstovavimą piliečių požiūriams ir interesams).
Taip pat skaitykite: Socializacija medicinos srityje
Paauglių Brendimo Ypatumai ir Socializacija
Pastaraisiais metais medikai ir mokslininkai pastebi neraminančią ir sunkiai paaiškinamą tendenciją - ankstyvą brendimą. Įprastai, berniukai bręsta būdami 12-18 metų. Šis laikotarpis yra ypač sudėtingas tiek fiziologiškai, tiek emociškai. Geriausiomis aplinkybėmis lytinis brendimas skatina minimalius emocinius išgyvenimus ir ypač spartų augimą. Tiems vaikams, kurie anksti įsitraukia į brendimo procesą, kelionė į suaugusiųjų pasaulį gali būti žymiai labiau bauginanti ir audringa.
Ištisus dešimtmečius medicinos vadovėliuose brendimo etapai buvo apibrėžiami pagal vadinamąją Tannerio skalę, kuri buvo sudaryta 1949-1971 m. Pagal šią skalę normalus lytinis brendimas prasideda, kai mergaitėms sukanka 8 ir daugiau metų, o berniukams - 9 ir daugiau metų. Tačiau kai kurie ekspertai tvirtina, kad amžiaus riba, nuo kurios reikėtų sunerimti, turėtų būti sumažinta. Ekspertų raginimus stiprina ir neseniai atliktas tyrimas, kuris parodė, kad iš 205 jaunesnių nei 8 metų amžiaus vaikų, kuriems buvo atliktas smegenų skenavimas, tik 1,8 proc. mergaičių ir 12,5 proc. berniukų smegenys atrodė kaip bręstančių paauglių.
Aibėje pasaulio šalių atlikti tyrimai patvirtinta, kad nuo XX a. septintojo dešimtmečio mergaičių lytinio brendimo amžius per dešimtmetį tapo ankstesnis maždaug trimis mėnesiais. Mergaitėms, kurios bręsta anksti, kyla didesnė depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ir kitų psichologinių problemų rizika, palyginti su bendraamžėmis, kurios bręsta vėliau. Kas paskatina ankstesnį brendimą, įvertinti taip pat yra sudėtinga. 2010 m. paskelbtame tyrime teigiama, kad ankstyva branda dažniau užklumpa aukštesnes mergaites. Svarbų vaidmenį vaidinti gali ir namų aplinka ar išorės dirgikliai.
Vokietijoje ir Turkijoje atlikti retrospektyviniai tyrimai rodo, kad tokių kreipimųsi skaičius padvigubėjo ar net patrigubėjo 2020 m. Ankstyvas brendimas sukelia ne tik fizinius ir emocinius iššūkius. Taip kyla pavojus pritraukti nusikaltėlių ir pavojingų žmonių dėmesį, susidurti su netinkamu vaiko seksualizavimu. Šiuolaikinėje visuomenėje vaikų seksualizavimas yra tapęs liūdna tendencija. Tačiau vaikų seksualizavimas visų pirma yra socialinis reiškinys.
Lyčių Stereotipai ir Socializacija
Šiuolaikinėje visuomenėje vyrus ir moteris priimta vertinti skirtingose kategorijose: apibūdinant vyrą paprastai akcentuojama jo visuomeninė padėtis, veiklos socialiniai pasiekimai, o apibūdinant moterį - šeimyniniai giminystės ryšiai, išorė, charakteris, seksualumas ir panašiai. Tačiau daugeliui psichologų akivaizdus tas faktas, kad didėjant demokratijos lygiui visuomenėje, lytinės vyrų ir moterų savybės mažiau poliarizuojamos, jos dažniau kertasi. Spėjama, kad šis procesas negali neatsispindėti šiuolaikinių berniukų ir mergaičių sugebėjimuose pažinti.
Taip pat skaitykite: Apie lyčių socializaciją
Jeigu bus įrodyta, kad lyties vaidmens pakeitimas gali paveikti žmogaus intelektinio vystymosi kryptį, ir biologinė lytis nėra pagrindinis šio vystymosi faktorius, tai socialines tokio atradimo pasekmes nesunku nuspėti: vyriškoji visuomenės dalis praras tą dominuojančią padėtį, kuri per amžius buvo įsitvirtinusi visuomenės evoliucijoje. Kuo skiriasi berniukų ir mergaičių intelektualiniai sugebėjimai? Kuo ypatinga moteriška ir vyriška socializacija? Tyrimai rodo, kad mergaičių geriau išsivystęs verbalinis (susijęs su kalba) intelektas, o berniukų - vaizdinis - erdvinis.
Jau 18 mėnesių mergaitės žino maždaug 50 žodžių, berniukai tokias žodžių atsargas sukaupia tik 22 mėnesių. Ir ateityje mergaičių kalba paprastai būna turtingesnė dėl žodžių atsargos bei dėl gramatinės sandaros; skaityti mergaitės taip pat išmoksta anksčiau. Mergaitės labiau domisi žmonėmis, nei daiktais, socialinėmis situacijomis ir geriau suvokia išorinę informaciją. Išskirtiniais gabumais dažniausiai pasižymi berniukai, nes jų protinių sugebėjimų diapazonas platesnis, nei mergaičių: nuo žemiausių iki aukščiausių rodiklių sąlyginėje sugebėjimų skalėje. Pagal tą pačią programą besimokančių paauglių tyrimas nustatė, kad berniukai turi daugiau gabumų matematikai. Ir kuo aukštesnis buvo matematinių sugebėjimų įvertinimas, tuo labiau dominavo vyriškosios lyties asmenys: iš tų, kas testuose surinko 500 balų, berniukų ir mergaičių santykis buvo 2:1, kas surinko 600 balų,- 4:1, o kurie surinko maksimalų balų kiekį (700 ir daugiau), 13-ai berniukų teko tik viena mergaitė. Socializacijos teorijos požiūriu mergaitės labiau, nei berniukai, orientuotos bendravimui, lyčių santykiams. Jos jautresnės kitų lūkesčiams.
Paauglystėje gabios mergaitės atsiduria ties dilema: toliau vystyti savo gabumus ir atsisakyti bendravimo ar teikti pirmenybę būti reikšminga kitų vaikų grupėje. Mergaitės, kurios užaugusios padarė mokslinę karjerą, vaikystėje nepaprastai daug užsiiminėdavo savarankiškai - skaitė, mąstė, tyrinėjo ir mažai priklausė nuo jas supančių vaikų ir suaugusiųjų lūkesčių. Žinoma, kad tyrinėtojo elgesys, praktikuojamos vaikystėje, padeda pagrindą suaugusiems mokslo ir biznio pasiekimuose. Tyrinėtojo elgesys yra neribojamas vertinimo, atsakomybės ir iš išorės stimuliuojamos veiklos. Jis atsiveria situacijose, kurios skiriasi neapibrėžtumu ir dvilypumu. Taip dažniau auklėjami berniukai, kai tuo tarpu mergaitės dažniau gyvena sąlygose, ribojančiose jų tyrinėtojo aktyvumą.
Daugelis psichologų pažymi, kad juo gabesnė mergaitė, tuo ji yra artimesnė gabiems berniukams pagal savo socialines psichologines charakteristikas. Skirtingai nuo eilinių gabumų bendraamžių, gabios mergaitės, paprastai yra įtrauktos į daugelį užsiėmimų, tradiciškai priskiriamų berniukams - aktyvūs žaidimai, sportas. Joms patinka žaislai ir žaidimai, skirti berniukams, kurie labiau nei tradiciniai žaislai mergaitėms, skatina nepriklausomybės ir tyrinėtojo požiūrio į užduočių sprendimą vystymąsi, geresnį erdvinių santykių suvokimą, Taigi, jei mergaitė gyvena nepriklausydama nuo griežto aplinkinių jos lyties vaidmens nurodymo, tuomet jos vystymasis sąlygoja tradiciškai priskiriamų vyriškojo tipo mąstymui gabumų formavimąsi. Įdomų tyrimą atliko P.Selkou, kurio metu išryškėjo lyties vaidmens ir matematinių pasiekimų priklausomybė: tyrinėti vyriškojo elgesio tipo suaugusieji užduotis atliko geriau, nei feminizuoto elgesio tipo. Šie duomenys atitinka kitų tyrimų rezultatus, kurie rodo, jog vyriškų bruožų charakterio moterys pasiekia aukštesnių rezultatų gamyboje, biznyje, moksle, nei moterys su tradiciniais moteriškais bruožais, kas parodo aiškų intelektualinių ir kūrybinių sugebėjimų ryšį ne tiek su biologine lytimi, kiek su asmeninėmis žmogaus savybėmis, kurias apsprendžia jo lyties orientacija.
Kaip parodė L.M.Betčold ir E.E. Verner tyrimas, moterys - mokslininkės išsiskiria iš paprastų moterų grupės pagal tuos pačius parametrus, pagal kuriuos jos artimos pažengusiems mokslininkams vyrams. Galima daryti išvadas, kad sėkmė moksle arba biznyje gabiai mergaitei, turinčiai išsilavinimą ir profesiją, pasiryžusiai įžengti į vyrišką pasaulį priklauso nuo to, kiek jai pavyks priimti dvigubą vertybių standartą - vienas šeimyniniams buitiniams santykiams, kuriuos išsaugoti ji gali likusi moterimi, kitas - socialiniam gyvenimui, kur ji priversta priimti vyriškas orientacijas ir vertybių sistemą.
Taip pat skaitykite: Vaikų socializacijos strategijos
Spėjama, kad lyčių skirtumai, vystantis intelektui, yra susiję su lytinių hormonų poveikiu į smegenų struktūrų formavimąsi ikigimdyminiu arba lytinio brendimo periodu. Nors kai kurie tyrinėtojai mano, jog vaizdiniuose - erdviniuose sugebėjimuose lyčių skirtumai pasireiškia paauglystėje, yra duomenų, kad jau 8- 9 metų berniukai geriau panaudoja erdvines atramas orientavimuisi erdvėje. Buvo aptikti jaunesnių vaikų skirtumai erdvinių santykių suvokime. Kai eksperimente su šešiamečiais vaikais buvo paprašyta sukonstruoti trimatį jų mokyklos kambario modelį, berniukai užduotį atliko tiksliau. Pradinės mokyklos mokinių - berniukų ir mergaičių matematiniai sugebėjimai nelabai skiriasi, jie išryškėja paauglystėje sudėtingose matematinio mąstymo formose, su metais matematinių sugebėjimų lygyje skirtumai išauga berniukų naudai. Mergaitės, kurios jaunesniajame mokykliniame amžiuje svajojo apie sėkmę mokykloje, būsimus pasiekimus, turėjo gerų matematinių sugebėjimų, paauglystėje pradeda galvoti apie artimą draugystę, populiarumą, aplinkinių simpatijas. Rodos, šios berniukų ir mergaičių vystymosi ypatybės lengvai paaiškinamos lytinių hormonų poveikiu paauglio smegenims. Tačiau keletas tyrimų parodė, kad mergaitės, kurių kraujyje vyriškojo hormono testosterono kiekis didesnis, geriau nei jų bendraamžės atlieka vaizdinio - erdvinio suvokimo testus. Įdomu tai, kad vyrams priklausomybė priešinga - kuo didesnis testosterono kiekis, tuo blogiau atliekamos vaizdinės - erdvinės orientacijos užduotys. Kuo didesnis androgenų kiekis kraujyje, tuo geresni matematiniai sugebėjimai. Vadinasi, kuo didesnis vyriškojo hormono testosterono kiekis, įtakojantis pirminių ir antrinių lytinių požymių vystymąsi bei “vyrišką” elgesį, tuo blogiau atliekami gabumų, tradiciškai priskiriamų vyriškiems, išaiškinimo testai. 1961 metais R.E. Stefford nustatė, jog erdvinės vaizduotės sugebėjimai motinos perduodami sūnui, tėvo - dukrai, bet ne tėvo - sūnui. Šie rezultatai privertė jį numatyti, jog egzistuoja su lytimi susijęs genetinis erdvinių sugebėjimų mechanizmas. Tačiau vėliau gauti kitų tyrinėtojų faktai verčia suabejoti, ar pažintinėje sferoje egzistuoja.elementarus genetinis lyčių skirtumų pagrindas. Suprantama, jog tik hormoninio ir genetinio kriterijų nepakanka, kad atsakytume į klausimą apie lyčių skirtumų ištakas intelekto vystymesi.
Ugdymo Skirtumai Ir Jų Įtaka
Tyrimai atskleidžia, kad geresnių mokymosi rezultatų paprastai pasiekia mergaitės: jos mokykloje jaučiasi geriau, o berniukai dažniau paliekami kartoti kurso ir anksčiau pasitraukia iš švietimo. Pasaulio ugdymo specialistai vis dažniau diskutuoja apie vaikų lyčių skirtumus, turinčius reikšmingos įtakos jų ugdymosi kokybei. Pasak jų, ugdymo procesas, norint, kad tiek berniukai, tiek mergaitės pasiektų geriausių rezultatų, turėtų būti grindžiamas esminių lyties savybių pažinimu.
Pasak pedagogės Laimos Sirutienės, reikia suvokti, kad berniukai ir mergaitės, kaip atskiros biologinės prigimties individai, pasaulį jaučia, mato ir veikia skirtingai, todėl į tai būtina atsižvelgti juos ugdant. „Prastėjantys berniukų mokymosi pasiekimai akivaizdžiai parodė, kad šiuolaikinė mokykla savo ugdymo organizavimo formomis nebeatitinka skirtingų mokymosi stilių mokinių lūkesčių. Neginčijama aksioma: kuo labiau mokymo stilius atitinka vaiko mokymosi stilių, tuo geresnių rezultatų jis pasiekia. Deklaruodami, kad pripažįstame prigimties ir galimybių skirtumus, tuo pat metu juos ignoruojame taikydami mokykloje visiems vienodą vertinimo matą (egzaminus, standarizuotus testus, kontrolinius darbus ir kt.). Mokykloje pamirštame, kad mergaitės ir berniukai skirtingai mąsto, jaučia, kalba, mato, uodžia, girdi, skirtingai jaučia erdvę ir orientuojasi joje, skirtingai sprendžia problemas“, - teigia L. Laima, šiandien lyčių skirtumai siejami su stereotipinėmis nuostatomis.
Lietuvoje diskusijų tema apie skirtingus mergaičių ir berniukų mokymosi stilius iki šiol vis dar „slidi“. Labai dažnai tokią diskusiją pradedantieji yra apkaltinami lyčių lygybės principų pažeidimais, stereotipų propagavimu, mąstymo siaurumu ir dar daugybe kitų nuodėmių. Gal todėl šia tema nedrąsiai kalbama „puse lūpų“, rizikuojant užsitraukti iškreiptų interpretacijų ir nemalonių komentarų laviną. Keista tokia reakcija, nes visose išsivysčiusiose šalyse apie tai labai aktyviai kalbama. Tokia diskusija prasidėjo apie 2000 metus, kai garsiųjų PISA (Programme for International Student Assessment) ir TIMSS (Trends in International Mathematics and Science Study) testų rezultatai parodė, jog visose išsivysčiusiose šalyse mergaičių pasiekimai stabiliai auga, o berniukų - krenta. Aiškinantis, kodėl net tiksliųjų ir gamtos mokslų srityse, kuriose tradiciškai dominavo berniukai, merginų rezultatai geresni, atkreiptas dėmesys į lyčių skirtumo sąlygojamus mokymosi stiliaus skirtumus. Negana to, remiantis naujausiais neurologijos, neurofiziologijos, neuropsichologijos, neuroanatomijos, neurobiologijos ir kt.
Mokymosi stilius - tai būdas, kuriuo kiekvienas iš besimokančiųjų geriausiai susikaupia ir suvokia, įsimena bei išsaugo naują informaciją. Mokymosi stiliaus požymius galima nusakyti pagal stipriąsias suvokimo savybes (struktūriškumas, selektyvumas, sąmoningumas, visybiškumas, konstantiškumas, santykiškumas), biologinio ritmo pasireiškimą („vieversys“ ar ,,pelėda“), dėmesingumą (greit susikaupiantis ar nesusikaupiantis), asmenybės savybes (savarankiškas, valingas, nepasitikintis ir kt.), socialinius prioritetus (mokymasis grupėse ar atsiskyrus), lyties skirtumus ir kt. Pagal tai mokslininkai išskiria daugybę mokymosi stilių - mokslinėje literatūroje jų suskaičiuotume daugiau nei kelias dešimtis). Lietuvoje labiausiai žinomi, aptariami bei analizuojami audialinis (girdimasis, klausomasis), vizualinis (regimasis, stebimasis) ir kinestetinis (judėjimo, liečiamasis). Tačiau be jų dar yra daugybė kitų: intraversinis ir ekstraversinis, pojūčių ir intuicijos, aktyvus ir reflektyvus, jutiminis ir intuityvus, aktyvisto, pragmatiko, mąstytojo ir teoretiko, meistriškumo, tarpasmeninės, supratimo ir saviraiškos strategijų… 1983 m. JAV pasirodė garsaus žmogaus raidos psichologo, Harvardo universiteto profesoriaus Howardo Gardnerio veikalas „Frames of Minde“, kuriame nuosekliai išdėstyta daugialypio intelekto teorija, sukėlusi tikrą revoliuciją švietime. Nuo tada kalbama apie kiekvieną intelektą atitinkančius mokymosi stilius: kalbinį, matematinį-loginį, vaizdinį-erdvinį, muzikinį, natūralistinį, kūno-kinestetinį, tarpasmeninį-socialinį, vidinį-asmeninį.
Pedagogė L.Sirutienė teigia, kad, būdama muzikos mokytoja, turėjo neribotų galimybių pamokoje taikyti, derinti ir kaitalioti aktyviuosius ir pasyvius mokymo(si) metodus, todėl labai ryškių mergaičių ir berniukų mokymosi skirtumų nestebėjo. Dabar iš mokyklos vadovės pozicijos nuolat stebi, kokie judrūs, šėliojantys, aktyvūs, rungtyniaujantys ir įvairiausių iššūkių ieškantys yra berniukai. Jiems, nenustygstantiems Z kartos atstovams, sunku ramiai sėdėti, tylėti, klausytis, įsiminti, atkartoti. Atpažinti, kuris mokymosi stilius vaikui tinkamiausias, galima tik jį pažinus, sekant jo mokymosi sėkmes ir nesėkmes, atidžiai stebint ir fiksuojant priežastis, sąlygas bei situacijas, padedančias siekti aukštesnių rezultatų (ir ne vien akademinių). Ne mažiau svarbu, kad mokytojai taikytų kuo įvairesnių ugdymo strategijų, padedančių vaikams labiausiai atsiskleisti ir atrasti sėkmingiausią mokymosi būdą. Jei nuoširdžiai siektume skatinti vaikų mokymosi veiksmingumą - tai atsisakytume formalaus vertinimo pažymiais bei mokinių reitingavimo, galiausiai imtume lyginti vaiką tik su juo pačiu, vertindami jo pastangų nuoseklumą ir daromą pažangą.
Mergaitėms paprastai lengviau sekasi humanitariniai dalykai (kalbos, literatūra, istorija, menai), o berniukams - tikslieji ir gamtos mokslai. Tai susiję su smegenų sankloda ir mąstymo ypatybėmis. Mergaičių smegenyse ryškesnės sritys, atsakingos už kalbą ir emocijas, berniukų - už logiką, erdvinį suvokimą ir mechaninę veiklą. Tačiau tai nereiškia, kad ši taisyklė yra be išimčių.
Tėvų Rolė Ugdyme Atsižvelgiant Į Lytį
Nėra absoliučiai vienodos visoms mergaitėms ir visiems berniukams prigimties. Nors kiekvienas vaikas yra skirtinguose skalės nuo mergaitiškumo iki berniukiškumo taškuose, visgi yra bendrų vienai ir kitai lyčiai požymių. Egzistuoja du požiūriai į lyčių skirtumus:prigimtinis (skirtingas berniukų ir mergaičių vystymasis yra jau ankstyvoje vaikystėje nulemtas prigimties) ir socialinis-kultūrinis(biologiškai nulemti tik fiziniai lyčių skirtumai, o „moteriškas” ir „vyriškas“ savybes vaikams labai anksti primeta pati visuomenė). Pirmąjį požiūrį patvirtintų Italijoje atlikti tyrimai, kurie parodė, kad, galėdamos laisvai rinktis, mergaitės labiau linkusios rinktis „tradicinius“ mergaitiškus žaislus, o berniukai - „tradicinius“ berniukiškus. Antrajam aktyviai pritariama Skandinavijos šalyse, kur lyčių lygybei visuomenėje skiriamas ypač didelis dėmesys, nuosekliai kovojant su visuomenėje vis dar vyraujančiais stereotipais. Net skandinaviškiems žaislų katalogams sąmoningai fotografuojami vaikai su žaislais, „nebūdingais“ jų lyčiai: mergaitės su automobiliais, šautuvėliais, konstruktoriais, berniukai su lėlėmis, vežimėliais, indeliais. Geriausia, ką šiuo klausimu gali daryti tėvai, - tai neskirstyti pareigų, darbų ir žaidimų į mergaitėms ar berniukams „tinkamus“ arba „netinkamus“.
Labiausiai padėti savo vaikui augti ir sėkmingai mokytis tėvai gali kai ką didindami, kai ką mažindami ir kai ko visiškai atsisakydami. Pažangiausiose mokyklose atsisakyta frontalaus ( (angl.in front of reiškia „priešais“), kai mokytojas stovi veidu į klasę prieš vaikus, sėdinčius eilėmis sustatytuose suoluose ir dėsto pamokos medžiagą), vertinimo pažymiais, mokytojų dominavimo klasėje. Jose vaikai nebijo suklysti, nebijo prašyti pagalbos. Jie mokosi savo stiliumi ir savo tempu, atsakomybę už ugdymosi rezultatus nuimdami nuo mokytojų pečių ir prisiimdami sau.
Lyčių Skirtumai Valstiečių Šeimose
Lyčių skirtumus itin didele dalimi nulemia socializacija, kurios pagrindinis institutas yra šeima. Straipsnio objektas - XX a. I pusės lietuvių šeima ir joje egzistavę vaikų (berniukų ir mergaičių) auklėjimo ypatumai. Straipsnio pagrindas - 1995-1997 m. Rytų ir Šiaurės Aukštaitijoje autorės atlikto tyrimo „Dorinis ir darbinis vaikų auklėjimas lietuvių valstiečių šeimoje XX a. I pusėje“ duomenys. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo atskleisti dorinio ir darbinio vaikų auklėjimo tikrovę lietuvių valstiečių šeimose, remiantis retrospektyvine auklėjimo proceso dalyvių samprata, nustatyti, kokią įtaką auklėjimui turėjo lytis.
Apibendrinus tyrimo duomenis, matyti, kad berniukų ir mergaičių auklėjimo turinys buvo panašus, skirtumai šiek tiek ryškesni tik deramo elgesio normų ir kasdienio elgesio sferoje. Specifinius auklėjimo skirtumus lėmė tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs veiksniai. Pastebėta bendra tendencija, kad pagrindiniu dorinio auklėjimo vertybių ir normų šaltiniu, respondentų teigimu, buvo laikomas Dekalogas. Dievo įsakymai buvo privalomi tiek berniukams, tiek mergaitėms. Kasdienį elgesį šeimoje ir bendruomenėje taip pat reglamentavo ir tradicinis liaudies etiketas, toleruotinos elgesio ribos buvo apibrėžiamos kategorijomis „gražu“ - „negražu“. Darbiniame vaikų auklėjime taip pat sunku išskirti ryškesnius berniukų ir mergaičių auklėjimo skirtumus - buvo ugdomas abiejų lyčių darbštumas, taikomos tie patys metodai bei priemonės. Skyrėsi tik berniukų ir mergaičių darbai.
tags: #socializacija #mokykloje #berniuku #ir #mergaiciu