Įvadas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedra - reikšmingas psichologijos mokslo ir studijų centras Lietuvoje, turintis turtingą istoriją ir svarų indėlį į visuomenės psichologinę gerovę. Šiame straipsnyje apžvelgiama katedros įkūrimo istorija, raida, svarbiausios veiklos kryptys, dėstytojai ir jų moksliniai interesai, taip pat išskirtinis dėmesys skiriamas „Sniego gniūžtės“ stovyklų psichologiniam poveikiui.
Psichologijos Katedros Įkūrimas ir Raida
Atkūrus Vytauto Didžiojo universitetą, 1991 metais, tuometinis Socialinių mokslų fakulteto dekanas doc. dr. Juvencijus Lapė ėmėsi iniciatyvos organizuoti psichologijos studijas. Buvo priimti pirmieji studentai, įdarbinti mokslininkai, vykdantys psichologijos mokslo tyrimus. Pradiniai katedros gyvavimo metai buvo skirti studijų organizavimui, įgyvendintos 4 metų psichologijos bakalauro ir 2 metų mokyklinės bei organizacinės psichologijos magistrantūros studijos.
Atkuriant psichologijos mokslo kryptį VDU daug prisidėjo JAV gyvenantys lietuviai psichologijos profesoriai Justinas Pikūnas, Antanas Paškus ir kiti. Daug dėstytojų skaityti įvairius psichologijos dalykus buvo pakviesti iš Vilniaus universiteto. Vėliau vadovavimą Psichologijos katedrai perėmė doc.dr.
Pradžioje katedroje dirbo tik du specialistai - doc. J. Lapė ir doc. V. Martišius. Neužilgo prie jų prisijungė doc. B. Grigaitė, o iš Šiaulių universiteto buvo pakviesta doc. A. Kepalaitė. Maskvos universiteto profesorius V. Viliūnas dirbo vizituojančiu profesoriumi.
Didžiulę paramą katedrai suteikė JAV profesoriai, emigravę iš Lietuvos dar jaunystėje. Pirmiausia tai Detroito universiteto profesorius emeritas J. Pikūnas, nuosekliai dėstęs tiek bakalauro, tiek mokyklinės psichologijos magistratūros programose. Taip pat indėlį į katedros veiklą paliko prof. A. Paškus, prof. M. Katiliūtė, prof. Bieliauskas. Pradžioje katedra rėmėsi VU psichologų pagalba. Dėstytojais valandininkais dirbo doc. E. Rimkutė ir dėstytoja Poškienė, vėliau prof. B.Pociūtė. Magistratūros studijoms buvo samdomi docentai R. Kočiūnas, D. Gailienė, R. Bieliauskaitė, G. Gudonytė. Talkino ir kiti žymūs Lietuvos psichologai - Gudonis, J.Kasiulis, A. Valantinas, A. Kučinskas, V.Barvydienė. Užsiėmimai vykdavo ir Kauno kardiologijos instituto medicininės psichologijos ir sociologinių tyrimų laboratorijoje, kurios vadovas tuo metu buvo prof. A.Goštautas. Ypač daug padėjo užsieniečiai - parėmė psichologijos knygomis, metodikomis.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir problemos: Žiema be sniego
Psichologijos Klinika ir Psichodiagnostikos Centras
1998 m. Psichologijos katedra buvo išplėsta įkuriant Psichologijos kliniką ir Psichodiagnostikos centrą, kuriems universiteto administracija skyrė po pusę mokslo darbuotojo etato. Šie padaliniai buvo sukurti studentų praktikai organizuoti moksliniu pagrindu, kurti psichologinės diagnostikos metodikas. Psichologijos klinika prie Psichologijos katedros buvo įsteigta 1998 m. spalio mėn. 15 d., VDU Senato posėdyje patvirtinus jos įstatus. Nuo 2004 m. iki 2007 m. Psichologijos klinikai vadovavo doc. dr. Ina Pilkauskienė, koordinavusi daugelį projektų, dalyvavusi daugumos „Sniego gniūžtės“ stovyklų organizavime. Nuo 2007 m. iki 2015 m. rugsėjo mėn. Psichologijos klinikai vadovavo dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė, o nuo 2015 m. spalio - vadovauja dr.
Studijų Programos ir Mokslinė Veikla
Psichologijos studijos VDU vykdomos pirmoje ir trečioje pakopoje. Bakalauro programos kūrime aktyviai dalyvauja tiek nuolatiniai katedros dėstytojai, tiek talkininkaujantys kitų šalies ir užsienio universitetų dėstytojai. Vytauto Didžiojo universitetui kartu su Klaipėdos universitetu 1992 10 07 suteikta Socialinių mokslų srities psichologijos krypties doktorantūros teisė.
Nuo 1998 07 20 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1995 - 1998 metais buvo plėtojamos šios psichologijos mokslo kryptys: vaikų brandumo mokyklai bei emocinės būklės tyrimai (doc. dr. Bronislava Grigaitė, doc. dr. Aldona Palujanskienė), emocijų ypatumų tyrimai (prof. habil. dr. Vytis Viliūnas, doc. dr. Albina Kepalaitė), inžinerinės psichologijos bei etnopsichologijos tyrimai (doc. dr. Juvencijus Lapė, Remigijus Bliumas), kognityvinės psichologijos (doc. dr. Vaclovas Martišius), specialiųjų poreikių vaikų psichologios (doc. Dr. Algirdas Grigonis). Psichodiagnostikos metodų kūrimo ir pritaikymo Lietuvoje klausimais dirbo prof. Justinas Pikūnas, įdiegęs Roršacho metodiką ir originalią piešinių diagnostikos metodiką vaikams, parengęs doktorantus: moralės tyrimus vykdžiusią Loretą Zajančkauskaitę ir Visvaldą Legkauską (kartu su doc. V. Martišiumi). Katedroje buvo vystomi vaikų kūrybiškumo tyrimai (doc. dr.
1998-2002 metais Psichologijos katedrai vadovavo prof. habil. dr. Antanas Goštautas, kuris plėtojo gyventojų psichologinės adaptacijos, žalingos sveikatai elgsenos prevencijos mokslinius projektus. Tuo metu katedroje dirbo du užsienio profesoriai - prof. habil. dr. J. Pikūnas nuo 1997 m. katedroje užėmė pagrindines pareigas, o prof. habil. dr.
1996 m. gruodžio 30 d. buvo apginta pirmosios doktorantūros laidos pirmoji disertacija - R. Bliumo „Etnine priklausomybe determinuotų psichinių reiškinių savitumai“, vad. prof. habil. dr. R. Plečkaitis. 1997-1998 m. apgintos dar dvi pirmosios laidos disertacijos moksleivių kūrybingumo (J. Almonaitienė) ir moralinių normų (L. Zajančkauskaitė) temomis. Prof. habil. dr. A. Goštauto vadovaujami disertacijas išeminės širdies ligos temomis apgynė A. Būta ir N. Ausmanienė. Mokslo publikacijų tematika pasipildė apgintų disertacijų pagrindu parengtais straipsniais iš socialinės psichologijos (R. Lekavičienė, V. Legkauskas), organizacinės psichologijos (A. Pundzienė), mokyklinės psichologijos (L. Bukšnytė, A.Griciūtė), rizikingo elgesio (A. Endriulaitienė) sričių.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Plečiantis mokslinių tyrimų sritims, 2002 m. suformuluota mokslinių tyrimų kryptis „Gyventojų psichologinės adaptacijos problemų amžiaus tarpsniais tyrimai sveikatos, asmenybės ir kognityvinės psichologijos požiūriu“. Šiuo laikotarpiu vyravo publikacijos širdies ir kraujagyslių ligų psichosocialinių veiksnių, mokinių priklausomybę sukeliančių medžiagų prevencijos temomis. Daugiausia publikacijų paskelbė A. Goštautas, I. Pilkauskienė, L. Šinkariova, L. Gustainienė, A.
Vykdant mokslinius tyrimus ypač svarbią reikšmę įgijo bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Prie studijų programų tobulinimo daug prisidėjo vizituojantys ir universitete jau dirbantys profesoriai. Emocijų psichologijos kurso pradininkas - prof. Vytis Viliūnas, vadybą organizacinės psichologijos studentams skaitė prof. Povilas Zakarevičius, neuropsichologijos kursą inicijavo prof. L.I.Vasermanas. Psichodiagnostikos žinovas Detroito universiteto profesorius Justinas Pikūnas, skaitė streso valdymo kursą. Studijų kokybės klausimais konsultavo habil. dr. prof. Kęstutis Trimakas ir habil. dr. prof. Profesorius James Slate Fleming ( atstovaudamas Black Hills State University, buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartį su VDU), profesoriaus A.
„Sniego Gniūžtės“ Stovyklos: Psichologinis Poveikis ir Praktinė Nauda
Studentų praktikai organizuoti 1999 m. buvo įdiegtas ir vykdomas iki 2006 m. taikomasis projektas „Bendravimo psichologijos mokykla“ su „Sniego gniūžtės“ stovykla (nuo 1994 m. projekto vadovas -prof. habil.dr. Antanas Goštautas, koordinatorė - doc. dr. Ina Pilkauskienė). Per šį laikotarpį bendradarbiaujant su Teorinės psichologijos ir Bendrosios psichologijos katedromis bei Lietuvos sveikatos psichologų sąjunga buvo surengta 18 „Sniego gniūžtės“ stovyklų, kuriose dalyvavo apie 1300 mokinių, o psichologo praktiką atliko daugiau kaip 250 studentų.
„Sniego gniūžtės“ stovyklos - tai unikalus projektas, skirtas paauglių socialinių ir bendravimo įgūdžių ugdymui, prevencijai nuo žalingų įpročių ir psichologinės gerovės stiprinimui. Šių stovyklų metu moksleiviai dalyvauja įvairiose grupinėse veiklose, diskusijose, žaidimuose ir praktiniuose užsiėmimuose, kuriuos veda patyrę psichologai ir studentai.
Pagrindiniai „Sniego gniūžtės“ stovyklų tikslai:
- Socialinių įgūdžių ugdymas: Stovyklose dalyviai mokosi efektyviai bendrauti, spręsti konfliktus, dirbti komandoje, reikšti savo nuomonę ir suprasti kitų požiūrį.
- Emocijų pažinimas ir valdymas: Paaugliai geriau pažįsta savo emocijas, mokosi jas valdyti, įveikti stresą ir nerimą, stiprina emocinį atsparumą.
- Žalingų įpročių prevencija: Stovyklose vyksta diskusijos apie rūkymo, alkoholio ir narkotikų žalą, formuojamas neigiamas požiūris į priklausomybes, ugdomi sveikos gyvensenos įgūdžiai.
- Savivertės ir pasitikėjimo savimi stiprinimas: Dalyvaudami veiklose, kuriose reikia įveikti iššūkius ir pasiekti tikslus, paaugliai stiprina savo savivertę, pasitikėjimą savimi ir gebėjimą įveikti sunkumus.
- Psichologinės gerovės stiprinimas: Stovyklose kuriama saugi ir palaikanti aplinka, kurioje paaugliai gali atsipalaiduoti, pasidalinti savo rūpesčiais ir džiaugsmais, gauti psichologinę pagalbą ir patarimus.
„Sniego gniūžtės“ stovyklų psichologinis poveikis:
- Pagerėję socialiniai įgūdžiai: Dalyviai tampa komunikabilesni, lengviau užmezga kontaktus, geriau supranta kitų žmonių emocijas ir poreikius.
- Sumažėjęs nerimas ir stresas: Stovyklose išmokti streso valdymo metodai padeda paaugliams geriau susidoroti su kasdieniais iššūkiais, sumažina nerimą ir įtampą.
- Sustiprėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi: Dalyviai labiau pasitiki savo jėgomis, tiki savo gebėjimais ir lengviau įveikia sunkumus.
- Sumažėjęs polinkis į žalingus įpročius: Stovyklose įgytos žinios ir įgūdžiai padeda paaugliams atsispirti pagundoms ir pasirinkti sveiką gyvenseną.
- Pagerėjusi psichologinė gerovė: Dalyviai jaučiasi laimingesni, labiau patenkinti savo gyvenimu, turi daugiau energijos ir motyvacijos siekti savo tikslų.
Psichologijos klinikoje nuo 1999 m. buvo vykdytas kitas tęstinis projektas - „Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių rūkymo ir alkoholio vartojimo profilaktika“ (projekto vadovas - prof. habil.dr. Antanas Goštautas), kuriame praktiką atliko visi psichologijos bakalauro studijų studentai. Psichodiagnostikos centre, vykdant projektą Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybai, buvo paruoštos skalės pažinimo procesų ir asmenybės ypatumams nustatyti, kurios padėtų įvertinti šauktinių tinkamumą karo tarnybai (projekto vadovas - A. Goštautas, koordinatorė - I.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Katedros Dėstytojai ir Jų Moksliniai Interesai
VDU Psichologijos katedroje dirbo ir dirba daug žymių psichologų, kurių moksliniai interesai apima įvairias psichologijos sritis. Katedros dėstytojų mokslinio darbo kryptys siejosi su jos narių nagrinėjamomis problemomis iki jiems ateinant dirbti į VDU. Docentės B. Grigaitė ir A. Palujanskienė tiria vaikų adaptaciją mokykloje ir jų mokymosi problemas. Doc. B. Grigaitė vadovavo trejų metų longitudiniam tyrimui „Rašytinė kalbos mokymas vaikų darželyje“. Doc. V. Martišius tyrinėjo konteksto plačiąja prasme reikšmę pažinimo procese. Doc. J. Lapė tyrinėjo kito asmens suvokimo ypatumus.
Bendrosios psichologijos katedroje dirbo šie dėstytojai: prof. dr. Auksė Endriulaitienė, doc.dr. Albina Kepalaitė, doc.dr. Vaclovas Martišius, doc. dr. Visvaldas Legkauskas, doc. dr. Algirdas Grigonis, dr. Saulė Raižienė, dr. Viktorija Čepukienė, dr. Rytis Pakrosnis, dr. Aistė Pranckevičienė, dr. Klaudija Pauliukevičiūtė, dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Vilma Narkevičienė, dr. Rasa Markšaitytė, dr. Aurelija Stelmokienė.
Teorinės psichologijos katedroje dėstė šie dėstytojai: prof. dr. Auksė Endriulaitienė, prof. dr. Aidas Perminas, prof. dr. Liuda Šinkariova, prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė, doc. dr. Albina Kepalaitė, doc. dr. Loreta Gustainienė, doc. dr. Vaclovas Martišius, doc. dr. Visvaldas Legkauskas, dr. Jurga Misiūnienė, dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė, dr. Viktorija Čepukienė, dr. Rytis Pakrosnis, dr.
Šių dėstytojų dėka VDU Psichologijos katedra gali pasiūlyti studentams platų psichologijos disciplinų spektrą ir užtikrinti aukštą studijų kokybę.
Bendradarbiavimas ir Tarptautiškumas
VDU Psichologijos katedra aktyviai bendradarbiauja su kitomis Lietuvos ir užsienio mokslo įstaigomis, dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir mainų programose. Mokslininkai iš užsienio atvyksta į VDU psichologijos padalinius skaityti paskaitų, dalyvauti doktorantūros studijų procesuose bei mokslinėse diskusijose, o VDU dėstytojai kviečiami dėstyti į užsienio šalių universitetus. Mokyklinės psichologijos magistrantai turi galimybę klausyti profesoriaus M. McFarland iš Nebraskos universiteto Kernyje (JAV) nuotoliniu būdu dėstomą kursą „Globalization and School Psychology“, kuriame kartu su kolegomis iš įvairių šalių nagrinėja psichologo darbo švietimo sistemoje ypatumus. VDU psichologijos padaliniuose ne vienerius metus dirbo JAV psichologijos profesorius R. Kern.
2002 metais Psichologijos katedra buvo reorganizuota į dvi katedras: Bendrosios psichologijos ir Teorinės psichologijos. Reorganizacija lėmė labiau formalų dviejų katedrų pasidalijimą studijų pakopomis: Bendrosios psichologijos katedra atsakinga už bakalauro studijas, Teorinės psichologijos katedra - už magistro ir doktorantūros studijas.
Iššūkiai ir Ateities Perspektyvos
Kaip ir bet kuri kita mokslo įstaiga, VDU Psichologijos katedra susiduria su iššūkiais, susijusiais su finansavimu, konkurencija dėl studentų ir dėstytojų, poreikiu nuolat atnaujinti studijų programas ir mokslinius tyrimus. Tačiau katedra turi didelį potencialą tolesniam augimui ir plėtrai.
Pagrindinės ateities perspektyvos:
- Studijų programų tobulinimas: Reikia nuolat atnaujinti studijų programas, atsižvelgiant į naujausius psichologijos mokslo pasiekimus ir darbo rinkos poreikius.
- Mokslinių tyrimų plėtra: Būtina skatinti mokslinius tyrimus, pritraukti finansavimą ir bendradarbiauti su kitomis mokslo įstaigomis.
- Tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas: Reikia plėsti tarptautinius ryšius, dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir mainų programose.
- Praktinio mokymo gerinimas: Būtina užtikrinti, kad studentai turėtų galimybę įgyti praktinių įgūdžių, reikalingų sėkmingai karjerai psichologijos srityje.
- Visuomenės švietimas: Reikia aktyviai dalyvauti visuomenės švietimo veikloje, skleisti psichologijos žinias ir prisidėti prie psichologinės gerovės stiprinimo.
tags: #vdu #sniego #gniuzte #psichologijos