Vienas iš sudėtingiausių pereinamųjų laikotarpių motinoms yra laikotarpis po gimdymo. Gimdymas yra sunkus ir varginantis procesas. Nėštumo metu moteris patiria daugybę hormoninių, fizinių, emocinių ir psichologinių pokyčių. Po gimdymo mama gali patirti įvairiausių emocijų. Nerimas, liūdesys, didelis nuovargis, vangumas, prislėgta nuotaika, stipri kritika arba ženklus savęs nuvertinimas, baimė, netikrumas, kaltės jausmas, gėda ir kitos emocijos aplanko ne vieną mamą po gimdymo. Dažniausiai apima jausmas, kad nesugebės pasirūpinti kūdikiu, sukurti su juo ryšio.
Motinystės Melancholija ir Pogimdyvinė Depresija: Skirtumai
Liūdesio jausmai ir padidintas jautrumas, verksmingumas dažnai vadinami „motinystės melancholija“ (angl. baby blues), kurie yra linkę mažėti per pirmąsias 2 savaites po gimdymo. Iki 80% moterų pasireiškia motinystės melancholija (ang. Rečiau pasireiškia tikroji depresija po gimdymo. Tai dažnai susiję su hormonų pokyčiais, nuovargiu ir prisitaikymu prie naujos kasdienybės. Šie jausmai paprastai praeina per kelias savaites ir netrukdo motinai pasirūpinti savimi ir kūdikiu.
Tačiau, maždaug vienai iš septynių moterų gali išsivystyti pogimdyvinė depresija. Nors motinos, kenčiančios nuo motinystės melancholijos, paprastai greitai atsigauna, pogimdyvinė depresija būna ilgesnė ir smarkiai sutrikdo moters gebėjimą grįžti į normalų funkcionavimą. Motinos smegenų reakcija ir elgesys būna paveikti pogimdyvinės depresijos, todėl tai kelia didelių sunkumų megzti ryšį su kūdikiu.
Pogimdyvinė depresija (arba pogimdinė depresija, depresija po gimdymo) pasireiškia 10-15% moterų, tačiau tikslūs duomenys skiriasi. Pogimdyminė depresija dažnai yra painiojama su motinystės melancholija (angl. Pogimdyvinė depresija yra rimtesnė ir ilgalaikė būsena, kuri dažniausiai trunka ilgiau nei dvi savaites. Ji pasižymi intensyvesniais simptomais, tokiais kaip nuolatinis liūdesys, apatija, nerimas, sunkumai rūpintis kūdikiu, miego sutrikimai ir pan. Pogimdyvinė depresija rimtai paveikia moterį, todėl svarbu laiku pastebėti simptomus ir kreiptis pagalbos. Jei nuotaikų svyravimai ir liūdesys trunka ilgiau nei dvi savaites, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu.
Svarbu suprasti, kad aplinkiniai, o kartais ir pati moteris nepastebi arba neatpažįsta pogimdyminės depresijos simptomų. Kartais moterys geba ją užslopinti ir, žvelgiant visuomenės bei savo šeimos akimis, elgiasi „normaliai“, t.y.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Pogimdyvinės Depresijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Pogimdyvinės depresijos priežastys dažniausiai yra kompleksinės, t.y. Nėra vienos tikslios priežasties, kodėl atsiranda pogimdyvinė depresija, o kartais jų, atrodo, visai nėra.
Pasak Becko, net pusei naujų motinų yra nediagnozuojami psichologiniai sunkumai dėl privatumo konflikto ir nenoro atsiskleisti šeimos nariams. Tapusios motinomis, moterys vengia kreiptis pagalbos, nes bijo teisiančio, stigmatizuojančio požiūrio, artimųjų pasmerkimo, socialinės paramos praradimo. Svarbiausia, kad dėl pasikeitusio gyvenimo būdo, pačiai mamai ir kitiems aplinkiniams gali būti sunku suprasti ir atpažinti, kad tai pogimdyvinės depresijos simptomatika.
Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti moterims bet kuriuo nėštumo trimestru.
Rizikos veiksniai:
- Psichologiniai: depresija ir nerimas, priešmenstruacinis sindromas (PMS), neigiamas požiūris į kūdikį, kūdikio lyties nenoras, seksualinės prievartos istorija.
- Akušerijos rizikos veiksniai: rizikingas nėštumas, įskaitant skubų cezario pjūvį ir hospitalizavimą nėštumo metu. Su pogimdyvine depresija yra susijęs virkštelės prolapsas, neišnešiotas kūdikis ir mažas hemoglobino kiekis.
- Socialiniai veiksniai: socialinės paramos trūkumas, smurtas šeimoje, rūkymas.
- Gyvenimo būdas: mitybos įpročiai, miego ciklas, fizinės veiklos trūkumas, žalingi įpročiai.
- Stresas prižiūrėti kūdikį, vienišumas, pagalbos trūkumas. Pirmą kartą gimdžiusioms moterims depresija dažnesnė dėl nesuvokiamo motinystės vaidmens ir galimo socialinio bei psichologinio jausmo.
- Kiti rizikos faktoriai: nėra socialinės ar vyro pagalbos, nutrūko ryšys su svarbiais asmenimis, vedybinio gyvenimo sunkumai.
- Emocinės problemos. Kūdikio gimimas atneša daug pokyčių, naujų atsakomybių ir baimių, o tai, kartu su miego trūkumu, gali stipriai paveikti emocinę būklę. Net mažiausios problemos ar įsivaizduojamos grėsmės sukelia stiprias emocijas, gali atsirasti abejonių, ar pajėgsite auginti vaiką, jį apsaugoti.
- Fiziniai pokyčiai. Po gimdymo staigiai ir stipriai nukrenta estrogeno, progesterono ir kitų hormonų lygis kraujyje, todėl kūnas patiria stresą bei žymius pokyčius. Dėl šios priežasties juntamas nuovargis, silpnumas, liūdesys. Taip pat, pasikeitusi išvaizda gali versti jaustis nepatraukliai, sumažinti pasitikėjimą savimi.
- Gimdymo aplinkybės. Kartais kūdikio gimimo aplinkybės motinai yra nepalankios ir tai stipriai paveikia emocinę būklę. Rizika atsirasti pogimdyvinei depresijai didėja, jei kūdikis gimė su negalia ar tai yra dvynukai, jei nėštumas buvo neplanuotas ar nenorimas. Palaikymas nėštumo ir gimdymo metu yra labai svarbus, todėl sudėtingi santykiai su partneriu, palaikymo nebuvimas, sunki finansinė būklė kelia liūdesį, kuris gali išlikti ir po gimdymo. Dar vienas reikšmingas faktorius - motinos emocinių sutrikimų istorija.
- Depresijos riziką gali padidinti ir sudėtinga gimdymo patirtis - nesvarbu, ar tai būtų planinis cezario pjūvis, gimdymas namuose, ar ilgas gimdymas su intervencijomis.
Pogimdyvinės depresijos požymiai
Pogimdyvinė depresija pasireiškia ir kaip įprasta depresija - stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas, apetito bei miego pokyčiai, kaltės jausmas, atsitraukimas nuo artimųjų (ar partnerio), prarastas malonumas atliekant mėgstamas veiklas, problemos sutelkiant dėmesį, nerimas, fiziniai (galvos, skrandžio ir pan.) skausmai, mintys apie savižudybę ir t.t.
Tačiau ji turi ir tik jai būdingų simptomų, kurie yra susiję su tėvyste ir/arba vaikeliu. Pogimdyvinės depresijos metu globėjas gali turėti įkyrių minčių ar baimių apie galimą kūdikio sužalojimą, jausti perdėtą kaltę ar jausmą lyg yra bevertis tėvas, nesidomėti kūdikiu ir/arba nesijausti turintis ryšį su juo. Jam gali atrodyti tarsi kūdikis yra kažkieno kito. Šie simptomai gali paveikti tiek gimdančio asmens, tiek partnerio gebėjimą pasirūpinti savimi ir savo kūdikiu, atlikti kasdieninę veiklą.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Dažniausi nusiskundimai yra nemiga, nerimas, verksmingumas, galvos skausmas, dirglumas, pasikeitęs apetitas ir padidėjęs jautrumas. Būklę dar pablogina motinos mintys apie tai, kad nesugebės prižiūrėti vaiko. Dėl šių minčių ir nepasitikėjimo savimi atsiranda neadekvatumo jausmas, nesugebama susitelkti, atitolstama nuo socialinės veiklos, prasideda anoreksija ar didėja kūno masė, nebesidomima kasdiene veikla. Šis jausmas gali pasipildyti abejingumu ar pykčiu kūdikiui, kartais galinčiais sukelti pavojų jo sveikatai.
Pogimdyvinė Depresija Vyrams
Pogimdyvinė depresija dažniausiai siejama su moterimis, tačiau ji paveikia ir vyrus. Apie 10 procentų vyrų susiduria su panašiomis problemomis, kai jų emocinė būklė pablogėja dėl streso, nesugebėjimo prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo ar kitų psichologinių veiksnių. Dažniausiai šiuos jausmus vyrai ignoruoja ir nesikreipia pagalbos dėl visuomenėje gajų stereotipų, kurie skatina manyti, kad vyrai turi būti „stiprūs“ ir „neparodyti silpnumo“.
Pogimdyvinė depresija gali atsirasti bei tais pačiais simptomais pasireikšti ir negimdžiusiam asmeniui - kūdikio tėvui. Svarbu suprasti, kad vyrus vaiko gimimas ir jo eigoje atsiradusi pogimdyvinė depresija gali paveikti taip pat stipriai, kaip ir moteris. Pastebima, kad vyrų pogimdyvinė depresija dažniau nei moterims pasireiškia piktnaudžiavimu alkoholiu, vaistais bei kitomis psichiaktyviosiomis medžiagomis. Jie taip pat gali pernelyg įnikti į darbus, siekiant pabėgti nuo slogios emocinės savijautos.
Dažnai vyrai nesikreipia pagalbos, nes nei jie, nei aplinka nežino, jog pogimdyvinė depresija gali pasireikšti ir jiems. Taip pat vyrai yra linkę rečiau kreiptis pagalbos dėl visuomenės stigmos apie vyrų emocinę bei psichologinę sveikatą. Vyrų padėtį apsunkina ne tik informacijos stoka, bet ir stereotipai apie vyro vaidmenį šeimoje, ypač po vaiko gimimo. Neretai jie apsiima arba jiems yra primetamas emocinio “stipruolio” vaidmuo, kas dar labiau atitolina juos nuo dėmesio skyrimo savo emocinei gerovei.
Vyrams pasireiškiančios pogimdyminės depresijos simptomai yra panašūs, kaip ir moterims. Pasireiškus pogimdyminės depresijos simptomams vyrams, kaip ir moterims, reikėtų ieškoti specialistų pagalbos ir pradėti gydytojo rekomenduotą gydymą.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Pogimdyvinė Psichozė
Dar viena būsena, kuri labai pavojinga, nes kelia grėsmę mamos ir kūdikio sveikatai bei gyvybei - pogimdyvinė psichozė. Labai nedideliam skaičiui gimdyvių (iki 1%) gali pasireikšti sunkesnė už pogimdyminę depresiją būklė - pogimdyminė psichozė.
Žodis „psichozė“ reiškia realybės jausmo praradimą. Simptomai paprastai prasideda staiga per pirmąsias 2 savaites po gimdymo - dažnai per kelias valandas ar dienas. Rečiau jie gali išsivystyti praėjus kelioms savaitėms po kūdikio gimimo. Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas.
Pogimdyvinė psichozė, tai psichikos liga, kuri atsiranda ar pasunkėja moteriai po gimdymo. Tai pati stipriausia nuotaikos pokyčių forma (po pogimdyvinės melancholijos ir depresijos). Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas.
Taip pat manoma, kad šiai ligai atsirasti įtakos turi gimdymo išgyvenimas (traumuojantis ar komplikuotas gimdymas, neišnešiotas arba nesveikas kūdikis), biologiniai veiksniai (laikinas skydliaukės sutrikimas, turintis įtakos nuotaikos sutrikimui, hormonų koncentracijos pokyčiai), gyvenimo būdo pokyčiai ir socialinės aplinkybės (stresą keliantys įvykiai, pvz., artimo žmogaus netektis ar liga).
Psichozės simptomai:
- haliucinacijos - dalykų, kurių nėra, girdėjimas, matymas, užuodimas ar jutimas;
- kliedesiai - mintys ar įsitikinimai, kurie neatitinka realybės;
- maniakiška nuotaika - kalbėjimas ir mąstymas per daug arba per greitai, jausmas, jog esi „pasaulio viršūnėje“ arba „aukštai“;
- prasta nuotaika - depresijos požymiai, užsispyrimas ar ašarojimas, energijos stoka, apetito praradimas, nerimas, susijaudinimas arba miego sutrikimas;
- kartais maniakiškos bei prastos nuotaikos mišinys - arba greitai besikeičiančios nuotaikos;
- įtarinėjimas ar baimės jausmas;
- nerimas;
- jautimasis labai sutrikusiu;
- elgesys ne pagal charakterį/ žmogaus būdą.
Pogimdyvinė psichozė prasideda pamažu (požymiai pasireiškia netrukus po gimdymo), dažnai išryškėja 2-3 savaitės po gimdymo. Kankina fizinis ir psichinis silpnumas. Gimdyvė tampa liguistai jautri, greitai pervargsta. Pervargusi moteris kurį laiką beveik nustoja miegoti, apima liguista baimė dėl kūdikio (pvz., jai atrodo, kad pakeis kūdikį).
Baimė stiprėja, atsiranda depresija (moteris tampa liūdna, apatiška, niekuo nesirūpina), paranoja, kliedesiai ir haliucinacijos (klausos, regos). Kartais pasitaiko, kad asmuo nesuvokia vietos, laiko ir savęs, praranda kontaktą su realybe, sutrinka judesiai, nuotaika pasidaro liguistai pakili, apima judrumas. Kartais pogimdyvinė psichozė išsivysto iš (negydomos) pogimdyvinės depresijos.
Kada kreiptis medicininės pagalbos?
Pogimdyminė psichozė yra rimta psichinė liga, kuriai reikalinga skubi medicininė pagalba. Ji gali greitai pablogėti, o liga gali kelti pavojų motinos ir kūdikio saugumui. Pogimdyvinė psichozė yra laikina ir išgydoma su profesionalia pagalba, tačiau tai yra neatidėliotinas atvejis ir būtina nedelsiant gauti pagalbą.
Pogimdyvinė psichozė nustatoma iš pokalbio su tiriamąja ir jos artimaisiais, draugais. Gydoma vaistais, psichoterapija, sunki ir ilgai trunkanti pogimdyvinė psichozė - ligoninėje.
Pogimdyvinės Depresijos Gydymas
Gydymo ir sveikimo laikas skiriasi priklausomai nuo depresijos sunkumo ir individualių poreikių. Puiki žinia ta, kad pogimdyvinė depresija yra gydoma. Dėmesingumas ir atsipalaidavimas - naudinga praktikuoti dėmesingumą, kad sumažintumėte nerimą ir stresą.
Pirmos eilės depresijos gydymas yra psichoterapija ir antidepresantai. Vaiko gimimas yra džiaugsmingas įvykis ir sunkus iššūkis, todėl visi jausmai šiuo laikotarpiu yra normalūs.
Psichoterapija
Gali padėti pokalbis su psichiatru, psichologu, psichoterapeutu ar kitu psichikos sveikatos specialistu. Terapijos pagalba galima rasti geresnių būdų susitvarkyti su savo jausmais, adaptuotis prie pasikeitusios situacijos, išspręsti problemas, išsikelti realius tikslus ir teigiamai reaguoti į situacijas. Kartais naudinga apsvarstyti šeimos ar santykių terapijos galimybę.
Antidepresantai
Gydytojas psichiatras gali rekomenduoti antidepresantą. Jei motina maitina krūtimi, bet kokie vartojami vaistai pateks į motinos pieną. Tačiau daugumą antidepresantų galima vartoti maitinant krūtimi, o šalutinio poveikio rizika kūdikiui nedidelė. Norint įvertinti galimą konkrečių antidepresantų riziką ir naudą, svarbu bendradarbiauti su gydytoju.
Kiti patarimai, kaip įveikti pogimdyvinę depresiją:
- Neslėpkite savo jausmų.
- Atraskite laiko sau. Poilsis ir grįžimas prie hobių gali padėti pasijusti geriau.
- Venkite vienatvės. Nors kartais gali nesinorėti bendrauti su žmonėmis, susitikite su artimaisiais, draugais, neatsisakykite jų pagalbos.
- Sveika gyvensena. Sveikatai naudingi kasdieniai įpročiai leis kūnui greičiau grįžti į normalias vėžias ir stabilizuotis emociškai.
- Kalbėk apie tai, kaip jautiesi Jausmų įvardijimas dažnai atneša didelį palengvėjimą - ypač jei jauti gėdą dėl jų ar kaltini save. Jausmų išsakymas garsiai gali sumažinti tą sunkią naštą. Pasikalbėk su kuo nors, kuo pasiti - galbūt su draugu, partneriu ar broliu/seserimi. Jei dabar tai atrodo neįmanoma, apsvarstyk terapiją arba paskambink anoniminei psichinės sveikatos pagalbos linijai 116123.
- Būk švelni sau Tai ne tavo kaltė. Šis laikotarpis yra nepaprastai sunkus - net tiems, kurie atrodo kad išlaiko pusiausvyrą. Nekariauk su savimi: pripažink, kad dabar jautiesi blogai ir tai yra visiškai suprantama. Tačiau išeitis yra ir jei kalbėsi su savimi švelniai, kaip kalbėtum su drauge, ją surasi greičiau.
- Pabandyk pailsėti Suprantam, kai tai padaryti sunku, bet pasistenk pasinaudoti kiekvienu pasitaikiusiu momentu. Galbūt kai vaikelis miega, pailsėk ir tu. Miegas arba tiesiog pogulis gali padėti ištrūkti iš užburto rato. Būtent todėl viskas aplink atrodo tamsu.
- Venk izoliacijos Šiuo metu gali atsirasti noras užsidaryti nuo pasaulio. Atrodo, kad tai vienintelė išeitis. Bijai išeiti į lauką, jautiesi gėdingai. Negali apsimesti, kad viskas gerai. Tačiau socialiniai ryšiai turi didelę įtaką tavo psichinei sveikatai. Jei gali, stenkis išlaikyti bent mažą ryšį su mylimais žmonėmis. Kartais paskambink draugei arba išeik į lauką pasimėgauti šviežiu oru.
- Pasistenk judėti, valgyti ir gerti Net penkių minučių pasivaikščiojimas aplink namus skaitosi. Taip pat nepamiršk gerti vandens ir suvalgyt bent mažytį sveiką užkandį. Tavo kūnas taip gaus signalą, kad juo rūpinamasi ir nebus užstrigęs išgyvenimo režime.
- Surask bent šiek tiek laiko sau Kiekviena papildoma minutė svarbi. Pratęsk savo dušą keliomis minutėmis arba įsijunk mėgstamą muziką. Muzika daro didelį poveikį nuotaikai ir dažnai padeda palengvinti sunkų vienišumo jausmą.
- Kreipkis pagalbos Pasikalbėk su savo tėvais, partneriu arba draugu. Tačiau jei jau kovoji daugiau nei dvi savaites ir situacija nesitaiso - ar net blogėja - atėjo laikas ieškoti profesionalios pagalbos. Nėra ko gėdytis. Pagalbos prašymas yra didelis stiprybės ženklas, o terapija tikrai padeda.
Kada Kreiptis Pagalbos?
Įvairūs jausmai po gimdymo, ypač pirmais mėnesiais, yra visiškai normalu. Bendraukite su savo artimaisiais, dalinkitės savo jausmais, išgyvenimais. Skirkite laiko sau - net ir pusvalandis ramybėje - atgaiva kūnui ir sielai.
Visuomenėje priimtina, kad vaiko gimimas turėtų būti savaime džiaugsmingas įvykis, todėl dažnai juntama baimė išreikšti savo liūdesį, nerimą ir kreiptis pagalbos. Tačiau negydoma pogimdyvinė depresija gali palikti randus šeimos santykiuose ir emocinėje būklėje, todėl svarbu imtis veiksmų. Jei savo savijautoje pastebėjote pogimdyvinės depresijos simptomus ir jie tęsiasi jau keletą savaičių - kreipkitės į psichologą. Specialistas parodys kelią geresnės savijautos link ir padės užmegzti tvirtesnius ryšius su kūdikiu bei savo partneriu.
Jei galvoji, kaip pačiai įveikti pogimdyvinę depresiją ir jauti, kad dar gali sau padėti, turime keletą mūsų psichoterapeutų rekomenduojamų metodų. Jie gali padėti rasti išeitį, jei dar nesi pasiruošusi terapijai. Taip pat padėsime suprasti, kada ateina laikas pagalvoti apie profesionalią pagalbą.
Jei į bent vieną iš šių klausimų atsakei TAIP, kreipkis pagalbos kaip galima greičiau. Suplanuok seansą su psichologu arba psichiatru. Jei jauti, kad pagalbos tau reikia dabar, skambink „Vilties Linijos“ pagalbos numeriu 116123. Profesionalūs konsultantai tau suteiks anoniminę emocinę pagalbą. Jei patiri sunkumus, nereiškia, kad esi silpna. Tiesiog šiuo metu išgyveni daugiau skausmo, nei gali pakelti. Tačiau tai nesitęs amžinai. Tavo emocijos ir hormonai iškreipia realybę, nes esi patyrusi milžinišką stresą ir nuovargį. Nesistenk su tuo susidoroti viena. Pagalba yra prieinama.