Anoreksija: biologinis požiūris į mitybos sutrikimą

Įvadas

Anoreksija - tai sudėtingas mitybos sutrikimas, kuriam būdingas sąmoningas ir drastiškas maisto atsisakymas, baimė priaugti svorio ir iškreiptas savo kūno suvokimas. Ši liga dažniausiai paveikia jaunas moteris, tačiau pasitaiko ir vyrams bei vaikams. Anoreksija gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, įskaitant mirtį. Šiame straipsnyje aptarsime anoreksijos biologinius aspektus, priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo būdus.

Anoreksijos apibrėžimas ir paplitimas

Anoreksija, tiesiogiai išvertus kaip „apetito nebuvimas”, yra klaidinantis terminas, nes sergant šia liga dažnai sutrinka ne apetitas, o mityba. Anoreksijai būdingas staigus svorio mažėjimas dėl pernelyg didelio dietų laikymosi.

Liga paliečia 1-2 proc. moterų ir 0,1 proc. vyrų. Dažniausiai suserga 12-18 metų merginos, tačiau pasitaiko ir vyresnių moterų bei vaikų atvejų. Ypač jautrūs yra žmonės, kurių profesija susijusi su grakščiu kūnu, pavyzdžiui, šokėjai, modeliai ir atletai.

Anoreksijos priežastys

Nėra vienos konkrečios anoreksijos priežasties. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos turi biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai.

  • Biologiniai veiksniai:

    Taip pat skaitykite: Biologinis ir psichologinis požiūris

    • Genetika: Tyrimai rodo, kad genetika gali turėti įtakos anoreksijos išsivystymui. Žmonės, kurių šeimos nariai sirgo anoreksija, turi didesnę riziką susirgti šia liga.
    • Smegenų veikla: Smegenų tyrimai parodė, kad anoreksija sergančių žmonių smegenų veikla skiriasi nuo sveikų žmonių. Šie skirtumai gali paveikti apetitą, nuotaiką ir kūno suvokimą.
    • Hormonai: Hormonų disbalansas taip pat gali turėti įtakos anoreksijos išsivystymui. Pavyzdžiui, moterims, sergančioms anoreksija, dažnai išnyksta mėnesinės dėl hormonų sutrikimų.
  • Psichologiniai veiksniai:

    • Žemas savęs vertinimas: Žmonės, turintys žemą savęs vertinimą, dažniau serga anoreksija. Jie gali jaustis nepatenkinti savo kūnu ir stengtis numesti svorio, kad jaustųsi geriau.
    • Perfekcionizmas: Perfekcionistai kelia sau labai aukštus reikalavimus ir jaučiasi blogai, jei jų nepasiekia. Jie gali stengtis kontroliuoti savo svorį, kad jaustųsi labiau kontroliuojantys savo gyvenimą.
    • Nerimas ir depresija: Nerimas ir depresija taip pat gali padidinti riziką susirgti anoreksija. Žmonės, kurie jaučia nerimą ar depresiją, gali stengtis kontroliuoti savo svorį, kad jaustųsi geriau.
  • Socialiniai veiksniai:

    • Kultūrinis spaudimas: Vakaruose lieknas kūnas laikomas grožio idealu. Šis kultūrinis spaudimas gali paveikti žmones, ypač jaunas moteris, stengtis numesti svorio, kad atitiktų šį idealą. Reklamose ir filmuose sudaromas įspūdis, kad tik lieknos moterys gali tikėtis sėkmės ir meilės.
    • Šeimos problemos: Šeimos problemos, tokios kaip konfliktai, prievarta ar nepriežiūra, taip pat gali padidinti riziką susirgti anoreksija. Anoreksija sergančios mergaitės šeimoje dažnai būna labai saugomos, neatsižvelgiama į jų besivystantį savarankiškumą.

Anoreksijos simptomai

Anoreksijos simptomai gali būti fiziniai, psichologiniai ir elgesio.

  • Fiziniai simptomai:

    • Staigus svorio mažėjimas arba nepakankamas svorio prieaugis. Sergančios merginos yra netik labai lieknos, bet jų svoris mažiausiai 15 proc. yra mažesnis už normalų. Vidutiniškai jos netenka 45-50 proc. svorio. Daug ligonių netenka apie 30 kg.
    • Išsausėjusi oda.
    • Plaukų slinkimas.
    • Raumenų silpnumas.
    • Audinių pabrinkimas.
    • Hormonų sutrikimai, pvz., mėnesinių išnykimas. Jei sutrikimas atsiranda prieš brendimą, atsilieka vystymasis.
    • Sumažėjęs kraujospūdis. Jei svorio praradimas labai didelis, gali būti sumažėjęs kraujospūdis.
    • Širdies veiklos sutrikimai.
    • Jautrumas šalčiui.
  • Psichologiniai simptomai:

    Taip pat skaitykite: Psichologijos vadovėlis

    • Intensyvi baimė priaugti svorio.
    • Iškreiptas savo kūno suvokimas. Sutrikęs kūno suvokimas (svorio, formos). Dėl sutrikusio savo kūno suvokimo ligonėms atrodo, kad jos yra nutukusios.
    • Žemas savęs vertinimas.
    • Nerimas ir depresija. Dažnai anorektikus lydi nerimastingumo ir depresijos protrūkiai, intensyvi sustorėjimo baimė.
    • Obsesinis mąstymas apie maistą ir svorį.
  • Elgesio simptomai:

    • Drastiškas dietų laikymasis. Anoreksija susergama ttuomet, kai žmogus linkęs drastiškai atsisakyti maisto. Mitybos apribojimų imasi pats žmogus. Itin vengiama riebaus, kaloringo maisto. Per dieną stengiamasi gauti ne daugiau kaip 500 kcal.
    • Per didelis fizinis aktyvumas.
    • Maisto slėpimas ar išmetimas. Anorektikai slepia maistą įvairiose vietose, valgymo metu daug laiko skiria manipuliacijoms maistu.
    • Socialinė izoliacija. Jie linkę izoliuotis ir nuolat kontroliuoti.
    • Apetito slopinančių ar šlapimą varančių vaistų vartojimas. Be dietų jos dažnai vartoja apetitą slopinančias priemones, šlapimą varančius vaistus, daug sportuoja. Šlapimą varantys vaistai yra pavojingi sveikatai, nes vartojami ne pagal paskirtį. Dažnai neteisingai manoma, kad jie sumažina kalorijų pasisavinimą. Jie tik padidina išskiriamų skysčių kiekį ir gali sukelti skysčių trūkumą, pavojingai sumažinti kraujospūdį. Tai gali pakenkti vidaus organams, pavyzdžiui, inkstams.

Anoreksijos diagnostika

Anoreksija diagnozuojama remiantis fiziniais, psichologiniais ir elgesio simptomais. Gydytojas atliks fizinį patikrinimą, paklaus apie paciento mitybos įpročius ir svorio istoriją. Taip pat gali būti atlikti kraujo tyrimai ir kiti tyrimai, siekiant atmesti kitas galimas ligas.

Vienas iš diagnostikos kriterijų yra paciento svorio sumažėjimas arba nepakankamas jo prieaugis. Kūno svoris mažiausiai 15 proc. yra mažesnis už normalų. Kūno masė apskaičiuojama pagal kūno masės indekso (KMI) formulę. KMI yra svoris (kg), padalytas iš ūgio (m) kvadratu.

Anoreksijos gydymas

Anoreksijos gydymas yra sudėtingas ir reikalauja daugiadalykio požiūrio. Gydyme dalyvauja gydytojai, psichologai, dietologai ir kiti specialistai.

Gydymo tikslai yra:

Taip pat skaitykite: Bendravimo psichologija šiais laikais

  • Atkurti normalų svorį.
  • Išspręsti psichologines problemas, kurios prisideda prie anoreksijos.
  • Išmokyti sveikos mitybos įpročių.
  • Užkirsti kelią atkryčiams.

Gydymo būdai:

  • Mitybos terapija: Mitybos terapeutas padės pacientui atkurti normalų svorį ir išmokti sveikos mitybos įpročių. 3-5 dienas ligonei leidžiama valgyti tai, kas jai patinka. Vartojami apetitą skatinantys vaistai. Kasdien reikia pasisverti. Svoris lyginamas su sudarytu grafiku, kuriame yra nustatytos apatinė ir viršutinė ribos. Šios ribos kasdien yra didesnės, todėl kasdien tenka suvalgyti 1500-3000 kalorijų turinčio maisto daugiau. Jei iir po 5 dienų svoris nepadidėja aukščiau apatinės ribos, ligonė maitinama kaloringu maistu per zondą.
  • Psichoterapija: Psichoterapija gali padėti pacientui išspręsti psichologines problemas, kurios prisideda prie anoreksijos, tokias kaip žemas savęs vertinimas, perfekcionizmas, nerimas ir depresija. Individuali, grupinė ir šeimos terapija. Sutrikusios kūno schemos terapija.
  • Vaistai: Vaistai gali būti naudojami nerimui, depresijai ir kitoms psichologinėms problemoms gydyti.
  • Hospitalizacija: Sunkiais atvejais pacientui gali prireikti hospitalizacijos, kad būtų galima atkurti normalų svorį ir stabilizuoti jo būklę. Svoriui pasiekus viršutinę ribą, leidžiama gydytis namuose psichotera.

Ambulatorinis gydymas nėra efektyvus, kadangi neįmanoma kontroliuoti pacientų.

Anoreksijos prognozė

Anoreksijos prognozė priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant ligos trukmę, paciento amžių ir bendrą sveikatos būklę. Teisingai gydant ligą pasveiksta 20-30 proc. ligonių, 30 proc. Gydant pasveiksta apie 60 procentų ligonių. Apie 20 procentų grįžta į normalią padėtį tik iš dalies ir tiek pat procentų nepasveiksta net gydomi.

Jei nesigydoma, anoreksija tampa chroniška liga ma˛daug 40 proc. ligonių. 20-30 proc. pasveiksta savaime. Kartais anoreksija baigiasi mirtimi (1-10 proc.).

Ligai būdingi recidyvai.

Anoreksijos prevencija

Nėra jokio patikimo būdo užkirsti kelią anoreksijai. Tačiau yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte riziką susirgti šia liga:

  • Skatinkite sveiką kūno įvaizdį.
  • Kalbėkite su savo vaikais apie mitybos įpročius ir svorį.
  • Būkite atidus savo vaikų elgesiui ir nuotaikai.
  • Jei nerimaujate dėl savo ar savo vaiko mitybos įpročių, kreipkitės į gydytoją arba psichologą.

tags: #biologijos #vadovelis #11 #12 #klasei #anoreksija