Elgesio problemos yra sudėtingas reiškinys, kurį gali nulemti įvairūs veiksniai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime galimas elgesio problemų priežastis, skirtingus elgesio sutrikimus, jų ypatumus bei būdus, kaip galima padėti vaikams ir paaugliams, susiduriantiems su elgesio sunkumais.
Psichologiniai Aspektai ir Asmenybės Teorijos
Psichologija, kaip mokslas, tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą ir reiškimosi formas. Asmenybės psichologija nagrinėja žmogų kaip visumą, siekdama paaiškinti įvairius psichikos ar elgesio fenomenus. Asmenybės teorijos yra integratyvios ir bando apjungti skirtingų psichologijos sričių tyrinėjimų rezultatus.
Prigimtis ir Aplinka: Kas Lemiamiausia?
Vienas iš pagrindinių klausimų asmenybės psichologijoje - kas labiau lemia žmogaus asmenybę: prigimtis (biologija) ar aplinka (kultūra). Vieni teoretikai pabrėžia kultūros įtaką, manydami, kad pagrindinis vaidmuo formuojant elgesį tenka aplinkai. Kiti gi akcentuoja biologinių, genetinių veiksnių svarbą.
Vidiniai ir Išoriniai Veiksniai
Kitas svarbus klausimas - kokie veiksniai, vidiniai ar išoriniai, labiau veikia žmogaus elgesį. Kai kurios teorijos teigia, kad elgesį nukreipia situacijoje esantys objektai arba išorinis paskatinimas. Kitos teorijos pabrėžia stabilias žmogaus savybes, kurios pasireiškia nepriklausomai nuo situacijos.
Vystymosi Perspektyvos
Požiūris į žmogaus vystymąsi taip pat turi įtakos elgesio problemų supratimui. Vieni teoretikai teigia, kad lemiamą įtaką turi ankstyvoji vaikystė, formuojanti stabilų charakterį. Kiti mano, kad žmogus vystosi visą gyvenimą ir kiekviename etape jam iškyla nauji uždaviniai.
Taip pat skaitykite: Psichikos ir fizinės sveikatos sąsajos
Determinizmas ir Teleologija
Asmenybės psichologijoje svarbu pasirinkti deterministinį ar teleologinį žmogaus modelį. Teleologinis modelis akcentuoja tikslo siekimą kaip svarbiausią veiksnį, o deterministinis modelis propaguoja mechanistinį požiūrį į žmogų. Taip pat svarbu įvertinti įsisąmonintų ir neįsisąmonintų veiksnių įtaką elgesiui bei tai, ar žmogų galima suprasti nepaisant jo subjektyvaus savęs ir aplinkinio pasaulio supratimo.
Unikalumas ir Tipiškumas
Galiausiai, asmenybės teorijos kalba apie žmogaus unikalumą arba jo tipiškumą. Vieni teoretikai pabrėžia kiekvieno žmogaus ir jo veiksmo unikalumą, kiti gi linkę žmones tipologizuoti.
Elgesio Sutrikimai: Apibrėžimas ir Paplitimas
Elgesio sutrikimai - tai kategorija, turinti neaiškias priežastis ir sunkiai apibrėžiamas ribas. Elgesio sutrikimai būdingi 4-16 proc. berniukų ir 1,2-9 proc. mergaičių. Didžiausias sutrikimo pikas yra apie septynioliktuosius metus, vėliau paplitimas mažėja. Paprastai pirmosios elgesio problemos stebimos jau nuo trejų metų amžiaus ir išlieka bei stiprėja viso gyvenimo bėgyje. Stipriausiai elgesio sutrikimai pasireiškia paauglystės laikotarpiu. Panašiai kaip nerimas ir depresija, vaikams dažnai diagnozuojami ir elgesio sutrikimai. Jie būdingesni berniukams (16 proc. berniukų ir apie 1-2 proc. mergaičių).
Skirtingas yra mergaičių ir berniukų elgesys: berniukai dažniau mušasi, vagia ir pažeidinėja taisykles, o mergaitės dažniau meluoja, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais, praleidinėja pamokas, dykinėja ar parsidavinėja.
Elgesio Sutrikimų Tipai
Elgesio sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Kraujavimas ir stresas: priežastys ir ryšys
- Taisyklių pažeidimus: bėgimą iš pamokų, negrįžimą namo naktimis, tėvų draudimų nepaisymą, neklusnumą, prieštaravimus.
- Agresiją: fizinį smurtą, grasinimus, patyčias.
- Vagystes ir vandalizmą.
- Apgaulę ir manipuliavimą.
Vaikų išorinis grubumas dažniausiai slepia žemą savęs vertinimą. Tokie vaikai paprastai yra vieniši, draugauja su daug už save jaunesniais arba vyresniais vaikais, dažnai tampa nusikalstamų grupuočių nariais. Jų intelektas dažniausiai būna normalus, bet mokosi jie blogai, linkę atstumti jiems siūlomą pagalbą. Palaipsniui gali formuotis antrinės komplikacijos: žemas savęs vertinimas, prislėgta nuotaika, nerimas, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis.
Priežastys
Elgesio sutrikimų priežastys yra kompleksinės ir gali apimti:
- Psichosocialines priežastis: tėvų auklėjimo stilius, tėvų konfliktai, prievarta šeimoje.
- Genetinius faktorius: temperamentą, nervų sistemos ypatumus.
- Socialinę aplinką: bendraamžių įtaką, socialines normas.
- Sutrikusią moralinių normų raidą: nesuvokimą, jog elgesys yra žalingas.
- Agresyvaus elgesio modeliavimą: vaikų imitavimą agresyvaus elgesio, kurį jie mato aplinkoje.
- Tėvų auklėjimo nenuoseklumą: nepakankamą priežiūrą, nuoseklios disciplinos stoką.
- Suvokimo klaidas: prieštaringų stimulų interpretavimą kaip agresyvių.
Jei sutrikimas prasideda vaikystėje, vaikui, dažniausiai berniukui, sutrikimo simptomai pasireiškia iki 10 metų ir po to kartojasi jam augant. Šiems vaikams suaugus dažniau išsivysto asocialios asmenybės sutrikimas. Kai elgesio sutrikimas prasideda paauglystėje, jis paprastai būna švelnesnis ir iki 10 metų visai nepasireiškia. Šiuo atveju paplitimas tarp mergaičių ir berniukų beveik nesiskiria. Santykiai su bendraamžiais būna pakenčiami ir sutrikimas rečiau progresuoja suaugus.
Kaip Padėti Vaikui ar Paaugliui, Turinčiam Elgesio Problemų
Kadangi elgesio sutrikimai yra dažnai susiję su daugeliu kitų problemų, norint padėti, tenka atsižvelgti į vaiko, jo šeimos ir aplinkos ypatumus.
Terapija
- Individuali terapija: paauglys mokomas pastebėti problemas, jas spręsti priimtinais būdais, taip pat įvertinti elgesio pasekmes bet tvarkytis su stresą keliančiomis situacijomis.
- Šeimos terapija: bandoma koreguoti tėvų-vaikų santykius. Didžiausias dėmesys skiriamas tiesioginiam tėvų mokymui, kaip jiems elgtis, kaip skatinti gerą vaikų elgesį.
- Grupės terapija: vaikai mokomi spręsti problemas, ugdomi jų socialiniai įgūdžiai.
- Kognityviniai pagalbos metodai: pvz., sisteminis nujautrinimas - vaikas mokomas atsipalaiduoti, o tada baimę keliantis objektas po truputį artinamas.
Vaistai
Elgesio sutrikimas dažnai būna įtakojamas kitų psichikos sutrikimų. Tada gydymui skiriami vaistai.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti stresą darbe
Mokykla
Mokykloje gali būti organizuojamos socialinių įgūdžių ugdymo grupės ar sudaromos specialios mokymosi programos, kad jiems geriau sektųsi mokytis.
Kitos Pagalbos Priemonės
- Vaikų konsultavimas: skatinamas kalbėti apie savo nerimą ir baimes.
- Situacijų modeliavimas: vaikas stebi, kaip kiti elgiasi ramiai.
- Savikontrolės pratybos: relaksacija, savęs stiprinimas ir vaizduotės ugdymas.
- Fizinio aktyvumo skatinimas: padeda pagerinti nuotaiką.
- Informavimas: svarbu vaikams pranešti apie tai, kas vyksta šeimoje ir kas, tikėtina, įvyks.
- Aiškių taisyklių nustatymas: taisyklės turi būti aiškios.
- Pozityvus požiūris: svarbu pastebėti vaiko tinkamą elgesį ir pagirti.
- Bendravimas per fizinę veiklą: leidžia atsipalaiduoti ir jaustis ramiau.
- Tikslingas atsipalaidavimo, susivaldymo technikų mokymas: kai prieš kaip nors pasielgiant išmokstama nusiraminti (pvz., lėtai skaičiuoti iki dešimt).
- Kalbėjimas su vaiku: paaiškinti vaikui, kas yra "auka", kad kiti vaikai nenori bendrauti su tais, kurie juos skriaudžia.
- Tinkamas reagavimas situacijoje: kai vaikas elgiasi netinkamai (pvz., muša kitus vaikus), imtis ryžtingų priemonių - atskirti nuo kitų vaikų, kad pabūtų kurį laiką vienas.
- Užsiėmimas su vaiku bendra veikla, fiziniu aktyvumu: kartu su vaiku išdykauti ir žaisti.
- Vaiko pasitikėjimo savimi ugdymas: pastiprinant jo gersiąsias savybes pasireiškimą.
- Besąlyginė meilė: svarbiausia parodyti vaikui, kad jis yra mylimas toks, koks jis yra.
- Nuoseklumas: elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli.
- Psichologinio tėvų mokymo grupės: vilties skatinimas.
- Atskleidimas: atvirai kalbėtis, kokios emocijos kamuoja, kaip tvarkotės su savo jausmais.
Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl svarbu rasti individualų požiūrį ir tinkamas pagalbos priemones.
Hiperkinezinis Elgesio Sutrikimas
Vaikai skiriasi pagal savo įgimtą temperamentą: vieni būna ramūs ir nedrąsūs, kiti - judrūs ir smalsūs. Tačiau labai judrus, impulsyvus, nevaldomas elgesys ir dėmesio trūkumas gali būti psichikos sutrikimas, kurio nustatymui būtinas klinikinis įvertinimas. Hiperkinezinis elgesio sutrikimas - tai ankstyvoje vaikystėje prasidėjęs sutrikimas, pasireiškiantis ypatingai judriu, blogai moduliuojamu elgesiu, persipinančiu su dideliu dėmesio nepakankamumu ir nuolatine sugebėjimo atlikti užduotis stoka.
Pagrindiniai Diagnostikos Kriterijai
Pagrindiniai diagnostikos kriterijai yra sutrikęs dėmesys ir hiperaktyvumas. Sutrikęs dėmesys pasireiškia tuo, kad dažnai nutraukiamas neužbaigtas darbas. Vaikai sugeba išlaikyti sukauptą dėmesį palyginti trumpą laiką, todėl jie dažnai kaitalioja veiklą, lyg prarastų susidomėjimą viena užduotimi ir susidomėtų kita. Nors labai nori naujų žaislų, jie nežaidžia su jais, greitai juos numeta, sulaužo, pamiršta. Mokykloje šiems vaikams sunku susikaupti pamokose: bet koks garsas tuoj pat atitraukia jų dėmesį. Tokie vaikai vadinami išsiblaškiusiais. Dėl dėmesio trūkumo jiems žymiai sunkiau mokytis.
Per didelis aktyvumas suprantamas kaip labai judrus, impulsyvus, nerimastingas elgesys, labiausiai pastebimas per pamokas, valgant arba kai reikia ramiai laukti. Hiperaktyvumas sąlygoja ir impulsyvumą, savikontrolės trūkumą - vaikai iš karto daro tai, kas ateina į galvą, negalvodami apie pasekmes, todėl jiems dažniau pasitaiko traumos, nelaimingi atsitikimai.
Pasekmės
Elgesio problemos paprastai prasideda apie šeštus gyvenimo metus ir tęsiasi ilgai. Vaikai nepaiso socialinio elgesio taisyklių, pavojingose situacijose elgiasi pernelyg drąsiai, bendraudami su aplinkiniais, būna ypač įkyrūs, neturi reikiamo slopinimo socialiniuose santykiuose. Jiems dažnai sutrinka pažinimo procesai, stebimi neįprasti judesių bei kalbos, raidos sutrikimai (peraugimas, mokymosi sutrikimai).
Dėl elgesio ypatybių hiperaktyvūs vaikai yra nuolat kritikuojami mokytojų ir tėvų, atstumiami bendraamžių. Dėl to nuolat patirdami įtampą ir stresą, jie visas savo nesėkmes linkę susieti su savo vidinėmis savybėmis.
Gydymas
Nustačius hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimo lygį bei įvertinus gretutines problemas, parenkamas adekvatus gydymas. Lengvesniais atvejais užtenka paaiškinti tėvams, vaikui ir mokytojams, kad hiperkinezinis elgesys nėra vaiko kaltė, todėl šeima ir pedagogai turėtų kantriai ir geranoriškai bendradarbiauti. Sudėtingesniais atvejais reikalinga elgesio terapija, šeimos terapija, kuomet su psichoterapeuto ar socialinio darbuotojo pagalba, stengiamasi keisti vaiko elgesį ir šeimos bendravimo stilių. Gydymas gali būti skiriamas nuo 6 metų amžiaus, kai pasireiškia vidutinio, didelio ar labai didelio laipsnio hiperkinezinis sutrikimas.
Nuotaikos Sutrikimai
Nuotaikos sutrikimai - tai vieni iš dažniausiai pasitaikančių vaikų ir paauglių psichikos sutrikimų, pasireiškiantys ilgalaikiais emocinės pusiausvyros praradimais - depresija, manija ar bipoliniu afektiniu sutrikimu. Kad paauglių depresija yra svarbi problema, rodo ir tai, jog savižudybės antrąjį gyvenimo dešimtmetį yra viena dažniausių paauglių mirties priežasčių. Vaikų ir paauglių, kaip ir suaugusiųjų, nuotaikos sutrikimų priežastys nėra visiškai aiškios.
Priežastys
- Paveldimumas: 60 proc. sutrikimais. Yra duomenų apie genetinį faktorių - trumpąjį XI chromosomos petį - galintį nulemti žmogaus polinkį sirgti depresija. Ypač reikšmingi genetiniai faktoriai bipolinio afektinio sutrikimo vystymuisi. Šis sutrikimas gali būti perduodamas iš kartos į kartą ir pasireikšti skirtingomis formomis kiekvienam paveldėtojui.
- Endokrininiai sutrikimai: Biocheminės hipotezės teigia, jog nuotaikų sutrikimų atsiradimui reikšminga sutrikusi smegenų biocheminė pusiausvyra.
- Temperamentas.
- Psichosocialiniai faktoriai: Artimųjų netektys (jos labiausiai traumuoja 5 mėn. - 3 m.).
Bipolinis Afektinis Sutrikimas
Bipolinis afektinis sutrikimas - tai sutrikimas, pasižymintis nuotaikos, energijos bei elgesio kaita. Bipolinis afektinis sutrikimas būdingas 1-2 proc. suaugusiųjų. Daugėja tyrimų, įrodančių, kad vaikams šis sutrikimas pasitaiko dar dažniau nei suaugusiems Bipolinis afektinis sutrikimas pasireiškia dviejų visiškai skirtingų nuotaikų - labai pakilios (manija) ir labai prislėgtos (depresija) - kaita. Vaikų nuotaikos ciklai keičiasi ūmiai ir stipriai: labai malonią, gerą nuotaiką, besitęsiančią keletą valandų ar kelias dienas, staiga keičia dirgli, liūdna nuotaika su karingu elgesiu, stipriais ir dažnai destruktyviais įniršio priepuoliais.
Simptomai
- Būdingas atsiskyrimo nerimas, autoritetų niekinimas, hiperaktyvumas, išsiblaškymas, pyktis, nuolatinis įsitraukimas į daugybinius projektus, įvairią veiklą.
- Vaikų pažintinė veikla - vaikas praranda sugebėjimą koncentruoti dėmesį, priimti sprendimus. Jei nuotaikų ciklas pasikeičia mokykloje, jis pamiršta viską, ką buvo išmokęs namuose. Atsiranda tuštumos galvoje, bejėgiškumo pojūčiai.
- Sergančiuosius bipoliniu afektiniu sutrikimu vargina ir miego sutrikimai, košmarai, naktinis šlapinimasis į lovą.
- Jiems būdingas grandiozinis, nelogiškas tikėjimas savo galimybėmis (pvz., galėjimu skraidyti), sutrikęs gebėjimas įvertinti galimas pasekmes, pastovus noras lenktyniauti, varžytis, ypač rizikingas elgesys, nesavalaikis ir netinkamas seksualinis elgesys.
- Tokie vaikai vagia mokykloje, stumdosi, žaidžia su pavojingais objektais, elgiasi impulsyviai, siekdami numalšinti depresijos sukeltą tuštumos jausmą.
- Būdami manijoje, jie nesugeba vertinti įvykių ir priešinasi tėvų bei globėjų valiai.
- Sunkiais ligos atvejais gali atsirasti kliedesių ir haliucinacijų.
Paauglių bipolinio afektinio sutrikimo klinika panaši į suaugusiųjų: manijos metu būna pakili, veržli ar dirgli nuotaika, sumažėjęs miego poreikis, greita ir gausi kalba, didybės ir padidėjusio optimizmo idėjos, neapgalvota veikla, fizinės ir psichinės energijos padidėjimas, socialinių normų suvokimo praradimas, sunkesniais atvejais - kliedesiai ir haliucinacijos. Užėjus depresijai paaugliai tampa liūdni ar verksmingi, mieguisti ar, atvirkščiai, kankinami nemigos, dirglūs, ažituoti. Susilpnėja dėmesio koncentracija, susiaurėja interesai, pasitenkinimo jausmas, atsiranda energijos stoka, kaltės, menkavertiškumo idėjos, apetito sutrikimai, padidėja nuovargis. Dauguma negydytų paauglių įsitraukia į nusikalstamas grupuotes, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais, dėl destruktyvaus ir rizikingo elgesio dažnai…
Seksualinė Prievarta Prieš Vaikus
Vaikų seksualinė prievarta - tai bet koks seksualinis kontaktas tarp suaugusiojo ir seksualiai (seksualinis subrendimas- tiek socialinis, tiek fiziologinis) nesubrendusio vaiko, suaugusiam siekiant seksualinio pasitenkinimo; ar bet koks seksualinis kontaktas su vaiku, naudojant jėgą, grasinimus, meluojant, jog vaiko dalyvavimas tame kontakte yra nekenksmingas vaikui; seksualinis kontaktas su vaiku, kuriam vaikas negali duoti informuoto sutikimo dėl amžiaus, jėgos skirtumo ar santykių su suaugusiuoju pobūdžio.
Formos
- Lytiniai santykiai su vaiku: incestas, išprievartavimas, mėginimas išprievartauti, seksualinis vaiko išnaudojimas.
Prievartos Mechanizmas
Daugelis mano, jog seksualinė skriauda prievartautojui yra vienkartinis paklydimas. Iš tiesų prievartautojai tik labai retai elgiasi spontaniškai. Dažniausiai jie ilgai planuoja ir apsvarsto visas aplinkybes, kaip prisivilioti vaiką. Kai kada prievartautojai net specialiai ieško, pvz. auklėtojo darbo ar kokios nors laisvalaikio praleidimo su vaikais formos, kad galėtų priartėti prie potencialios aukos.
- Suaugusiojo noras likti dviese su vaiku atskirai nuo kitų, intymumo, artumo siekimas.
- Suaugusysis pradeda naudoti savo galią, kontrolę.
- Vaikas skatinamas, įtraukiamas į tam tikrus seksualinius veiksmus. Pratinama gali būti įvairiai: tam tikri žaidimai, koks nors lytinis „pamokymas“, atpildas ir papirkinėjimas. Vaikai, kuriems nuolat stigo meilės, šilumos, švelnumo - ypač pažeidžiamos aukos, nes jiems toks asmeniškas suaugusiojo dėmesys ir artumas labai reikšmingas.
- Pereinama prie lytinės sąveikos: nu(si)renginėjimo, seksualinių glamonių, lytinių organų lietimo ir lytinio akto. vaiko meilę ir prielankumą: „Tu juk mane myli. b) vaiko santykį su kitu jam artimu žmogumi: „Jei tu papasakosi, tėtis daugiau tavęs nemylės, ..
Pasekmės
Kiekvienas skriaudą patyręs vaikas ją išgyvena savaip ir savaip bando ją įveikti. Vis dėlto vaikai, patyrę seksualinę skriaudą, turi tam tikrų bendrų bruožų.
- Nėštumas.
- Lytiniu keliu plintančios ligos.
- Vaginalinės infekcijos.
- Suplėšyti ar kruvini apatiniai drabužiai.
- Krūtų, apatinės pilvo dalies, dubens, genitalijų srities traumos.
- Skausmas genitalijų srityje ar gerklėje, sunkumai ryjant arba šlapinantis.
- Pasikartojantys fiziniai nusiskundimai be aiškaus somatinio pagrindo (skausmai pilvo apačioje, nuolatinis gerklės skausmas, pykinimas, vėmimas).
- Valgymo problemos (atsisakymas valgyti arba nuolatinis žiaumojimas, cikliškas maisto rijimas arba vėmimas).
- Neįprastos (neatitinkančios vaiko amžiaus) žinios apie seksą.
- Amžiaus neatitinkantis domėjimasis seksualiniais dalykais.
- Besitęsiantys ir nebūdingi tam tikram amžiui bei išsivystymo lygiui seksualiniai žaidimai (įskaitant ir žaidimus su žaislais).
- Seksualizuotos prieraišumo ir elgesio išraiškos (dėmesį patinkančiam suaugusiajam vaikas rodo glostydamas, liesdamas intymias kūno vietas ir pan.).
- Ypač intensyvi savo genitalijų stimuliacija (kai neįmanoma vaiko atitraukti).
- Lytinio akto su broliais (seserimis) imitacija ar seksualinis dėmesys gyvūnams.
- Seksualizuoti bučiniai tėvams ar draugams.
- Kompulsyvus (griebimas už krūtinės ar genitalijų, nusirenginėjimas) ar agresyvus seksualinis elgesys.
- Leistinų fizinio kontakto ribų supainiojimas, neskyrimas.
- Netikėti jausmų, susijusių su konkrečiu žmogumi ar vieta, pokyčiai (pvz.; „Aš nekenčiu dėdės Jono.“).
- Ypatingas prieraišumas arba įkyrus siekimas išreikšti prieraišumą ir dėmesį. Vaikas gali pradėti elgtis viliojamai, tapti lipšnus bet kuriam suaugusiajam. Viliojantį vaiko elgesį ir seksualinį „neišrankumą“ reiktų vertinti kaip patirtos seksualinės prievartos pasėkmę, o ne kaip priežastį.
Seksualinė prievarta sukelia daugelį trumpalaikių ir ilgalaikių neigiamų pasėkmių, sutrikdo normalią vaiko asmenybės raidą. Prievartos sąlygoti išgyvenimai palieka gilią žymę žmogaus gyvenime.
- mažiau vaikas turi artimų ryšių, galinčių užtikrinti jam saugumą (pvz., su motina).
Vaiko patirtos traumos lygis ir pasekmių ilgalaikiškumas tiesiogiai proporcingas šių nurodytų sąlygų skaičiui, ilgalaikiai seksualinės vaikų ir paauglių prievartos padariniai dažnai pasireiškia ir vaikui užaugus.
- potrauminio streso sutrikimas (tipiniai požymiai: nuolat pasikartojantis stresinio įvykio išgyvenimas mintyse, sapnuose ar košmaruose, nejautrumas aplinkos poveikiams, vengimas tokių veiksmų ar situacijų, kurie primena traumos poveikį. Dažnai būna padidėjęs dirglumas, baimingos reakcijos. Ikimokyklinukams dažniausiai būdinga: nerimas, naktiniai košmarai, potrauminio streso sutrikimo požymiai, internalizacija (t.y. žmonių vengimas, depresija baikštumas, pernelyg didelė savikontrolė). eksternalizacija
Mokyklos Baimė
Mokyklos baimė yra nerimo sutrikimas, pasireiškiantis vaikystėje ir paauglystėje ir kuriam būdinga stipri baimė eiti į mokyklą. Mokyklos baimei yra būdingi simptomai, kuriuos paprastai žmogus jaučia, kai yra išsigandęs ar nerimauja. Simptomai atsiranda ryte ir pablogėja, kai reikia eiti į mokyklą. Jei neina į mokyklą, toks vaikas lieka namie.
Priežastys
Mokyklos pakeitimas, griežtas mokytojas, sunkus kontrolinis darbas, mokymosi problemos gali būti priežastimi, dėl ko vaikas bijo eiti į mokyklą, bet tai yra tik dalis problemos.
Kaip Padėti
- Reikalaukite iš vaiko lankyti mokyklą kiekvieną dieną. Baimę yra lengviau nugalėti, jei su ja kovoti pradedi neatidėliodamas.
- Būkite ypač tvirti rytais. Pradžioje rytas gali tapti labai sunkiu laiku.
- Neklauskite vaiko, kaip jis jaučiasi, nes tai padrąsins jį skųstis. Jei vaikas jaučiasi pakankamai gerai, kad liktų namie, tai gali eiti ir į mokyklą.
- Pasitelkite į pagalbą mokyklos personalą. Padeda pokalbis su klasės auklėtoja ir bendradarbiavimas su mokyklos mediku. Jei vaikas pasijunta blogai mokykloje, jam reiktų leisti 5-15min.
- Padėkite vaikui daugiau laiko praleisti su vienmečiais. Vaikai, bijantys eiti į mokyklą dažniausiai yra linkę laiką leisti su tėvais, žaisti namie, būti vieni, žiūrėti TV.
- Jei vaikas verčiamas kasdien eiti į mokyklą, mokyklos baimė tęsiasi 1-2 savaites. Iš kitos pusės, jei kasdien nereikalaujama eiti į mokyklą, fiziniai simptomai ir siekimas likti namie stiprės. Kuo ilgiau vaikas liks namie, tuo sunkiau bus grąžinti jį į mokyklą.
- Mokyklos baimė yra gydoma individualia ir šeimos psichoterapija, svarbu gydymą pradėti laiku.
Įvairiapusiai Raidos Sutrikimai
Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja dėl galimų raidos sutrikimų vertinti 9 mėn, 18 mėn. ir 30 mėn. amžiaus vaikus periodinio sveikatos būklės patikrinimo metu. Specializuotą atranką dėl galimo įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama atlikti 18 mėn. ir 24 mėn.
Vaikystės Autizmas
Vaikystės autizmas pasižymi sensoriniais sutrikimais, neįprastais atsakai į sensorinę stimuliaciją. Nepagydomi- visa gyvenima. Dgn nuimama-tik kai hiperdignostika per anksti o tik veluojanti raida iki 18m isaiskeja. Pauglyste - nera tinkamas (iskraipo elgesy kopijuodamos) diagnozei. kompensaciniai socialinio elgesio mechanizmai. Miego sutrikimai, 50-80%. Nemiga. Pas juos < melatonino.
Diagnostika
- TLK-11 diagnostiniai kriterijai.
- TLK-10 diagnostiniai kriterijai.
- Tyrimai rodo, kad patikimai galima diagnozuojamas jau 18 mėn.
- Kūdikių, kuriems yra šeiminė įvairiapusių raidos sutrikimų rizika, tyrimuose naudojamos naujos technologijos kaip kad akių stebėjimas ir EEG arba su įvykiais susiję metodai.
- Pirmaisiais gyvenimo metais buvo nustatyti keli neurokognityviniai biologiniai žymenys - socialinio atsako skirtumai, pvz. o socialiniai interesai ir santykiai su bendraamžiais; jis supranta- ji supranta. Zaidzia ne su vaikais, o salia vaiku. Produktus valgo atskirai- nevalgo sumaisytu produktu.
- Pradedančių vaikščioti kūdikių pritaikytas autizmo kontrolinis sąrašas (angl.
- 2metų amžiaus vaikų patikrinimo priemonė (angl.
- 4m socialinio bendravimo klausimynas (angl.
- Autizmo diagnostinis interviu (angl.
- Autizmo diagnostinis stebėjimo aprašas (angl.
- Socialinio jautrumo skalė (angl.
- Vaikystės autizmo vertinimo skalė (angl.
Intervencijos
- Taikomoji elgesio analizė (angl.
- Denverio modelis mažiems vaikams (angl.
- Alternatyvios mokymosi patirtys ir programos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (angl.
- Autizmą ir komunikacijos sutrikimus turinčių vaikų terapinis ugdymas (angl.
- Pagalba šeimai.
#
tags: #gali #salygoti #elgesio #problemoms