Netrukus pasibaigiantis karantinas paliko randus visuomenėje. Nuotolinis mokymasis, atskirtis, vienatvė ir kiti su užsidarymu susiję apribojimai pakeitė daugelio gyvenimus. Specialistai teigia, kad nemažai lietuvių reikia psichologo pagalbos dėl stipriai išgyvenamos depresijos ar emocinio nestabilumo. Šiame straipsnyje gilinamės į tai, kaip meditacija, įskaitant ir tas, kurias galima rasti „YouTube“, gali padėti įveikti depresiją.
Meditacija kaip priemonė nuo depresijos: specialistų įžvalgos
Psichologė Agnė Vėželytė, aktyviai užsiimanti muzika ir meditacija, teigia, kad šios dvi dedamosios gali tapti gerąja praktiką sprendžiant depresijos ir emocinio nestabilumo problemą. Pasak jos, meditacija jos gyvenime atsirado nuo pat vaikystės, o kuo labiau ji gilinosi į meditaciją, tuo aiškiau suprato, kad psichologija yra labai jai artima ir reikalinga. Šias dvi sritis sujungus galima pasiekti daug daugiau, nei tobulinant tik vieną iš jų.
A. Vėželytė teigia, kad signalai apie artėjančią emocinę krizę dažniausiai būna labai aiškūs, tik mes esame linkę juos ignoruoti. Pradėkime nuo kūno signalų - ištisinis nerimas, dažnas nuovargis, neįprasti galvos skausmai ar kiti fiziniai negalavimai, kurių mūsų šeimos daktarai negali paaiškinti. Emociniai ar energetiniai signalai, tokie kaip stiprus liūdesys, dažna nuotaikų kaita, energijos trūkumas, bejėgiškumo jausmas, kaltės jausmas - taip pat yra akivaizdūs signalai, kad laikas ieškoti pagalbos.
Svarbu išmokti išgirsti savo tiesą ir jos paisyti, pripažinti sau, kaip iš tikrųjų jaučiamės ir pajausti ko iš tikrųjų mums šiuo metu reikia. Jei pavyks tikslingai ir nuoširdžiai atsakyti į šiuos klausimus, bus daug aiškiau, kaip būtent mums sveika išgyventi bet kokį laikotarpį.
Kaip grįžti į socialinį gyvenimą po atskirties laikotarpio
Po daugiau nei metus trukusio atskirties laikotarpio, psichologė siūlo pradėti nuo mažų, vertingų susitikimų su tais žmonėmis, kurie mums iš tiesų patinka, su kuriais jaučiamės gerai ir saugiai. Po truputį sugrįžti į grupines veiklas, kurios keldavo džiaugsmą ir anksčiau, užsiimti tuo, kas įkvepia, didiną norą eiti, domėtis ir ieškoti bendraminčių.
Taip pat skaitykite: Eteriniai aliejai emocinei gerovei
Svarbiausia - nuoširdus noras pradėti padėti sau. Yra daug meditacijos technikų, rūšių ir meditavimo būdų, tačiau meditacija yra ir bus naudinga tik tuomet, kai žmogus naudos visus meditacijos praktikoje gautus įrankius savo kasdieniame gyvenime, nesvarbu kurį būdą pasirinko.
Gyvenimo būdas ir depresija
Labai svarbu, koks yra žmogaus gyvenimo būdas, ar jis patenkintas savo kasdienybe, darbu. Jei darbas, laisvalaikis, buitis žmogui nepatinka, tai gali dar labiau slėgti. Iš depresijos išvaduoja įdomi veikla. Kadangi depresija sergantis žmogus galvoja tik apie savo problemas, jam būtina aktyvi veikla, kuri gali nukreipti jį nuo slogių minčių. Tam puikiai tiktų aerobiniai pratimai, šokiai, plaukimas, bėgiojimas, pasivaikščiojimas lauke. Galima tiesiog pradėti piešti, muzikuoti, daryti tai, ko anksčiau nedarėte. Naudinga pozityviai dienos pabaigoje apibendrinti savo atliktus darbus, veiksmus, mintis.
Tikėjimo svarba
Tikėjimas aukštesnėmis galiomis naudingas gydant ne tik depresiją, bet ir kitas psichikos ligas, skelbia tyrimo, kurį atliko JAV Masačusetso valstijos Belmonto mieste esančios McLeano ligoninėje, išvados. Tyrėjai metus tyrė pacientus, besigydžiusius psichiatrijos ligoninėje. Specialistai tyrė kiekvieno paciento tikėjimo stiprumo, pasveikimo prognozių ir tikrosios gydymo baigties ryšius. Pacientų būklė buvo tiriama gydymo programos pradžioje ir jai pasibaigus. Daugiau nei 30 proc. pacientų, nepriklausomai nuo išpažįstamo tikėjimo, iš gydymo gavo daugiau naudos, jeigu tik jų tikėjimas aukštesnėmis galiomis buvo vidutiniškas ar stiprus. Mokslininkai padarė išvadą, jog tikėjimas Dievu susijęs su geresniais gydymo rezultatais.
Joga kaip alternatyvi terapija
Joga nuo seno yra žinoma savo gebėjimu mažinti nerimą, streso poveikį, šalinti raumenų įtampas, psichinę įtampą. Po jogos užsiėmimų žmonės jaučiasi įgavę naujų jėgų, vidinį lengvumą ir atgavę gerą nuotaiką, todėl gali būti alternatyvi terapija gydant depresiją. Yra žinoma daug atvejų, kai reguliari jogos praktika padėjo visiškai atsikratyti depresijos. Naudingi - įvairūs kvėpavimo ir fiziniai pratimai, vadinami asanomis. Tokie atvejai paskatino mokslinius tyrimus. Paskutiniais metais atliekama vis daugiau mokslinių tyrimų, kurie objektyviai patvirtino jogos praktikos efektyvumą įveikiant depresiją. Pavyzdžiui, Bostono Medicinos Universiteto mokslininkai užfiksavo, kad po vienos valandos jogos užsiėmimo vidutiniškai 27 % padidėjo dalyvių neurotransmiterio GASR (gama-amino sviesto rūgšties) kiekis. Žinoma, kad žemas GASR lygis yra susijęs su nerimu ir depresija. Šiuo metu yra manoma, kad jogos terapija yra veiksminga esant lengvai ir vidutinio sunkumo depresijai. Sunkios depresijos atveju jogos terapija yra labai naudinga kaip papildoma priemonė šalia medikamentinio gydymo.
Meilės trūkumas ir depresija
Dažnai žmonės labiau liūdi dėl to, kad yra nemylimi, neturi antrosios pusės. Nemylimas žmogus jaučiasi nevisavertis, menkas. Taip gali jaustis ir neturintieji poros, ir gyvenantieji šeimoje, bet negaunantieji meilės iš vyro ar žmonos. Jei žmogui trūksta meilės, jis jaučiasi nuskriaustas gyvenimo ar likimo, artimo žmogaus, kuris nesuteikia tos meilės. Nuolat galvojant apie šį trūkumą, gali apimti liūdesys, nusivylimas. Ką gi daryti? Pirmiausia, reikia mažiau galvoti apie tai, ko trūksta, o daugiau apie tai, kuo galima pasidžiaugti. Tai nėra lengva, bet įmanoma, gyvenime vis tiek galima surasti ko nors pozityvaus. Žmogui reikia padėti suvokti, kad viskas pasaulyje keičiasi. Artimieji sergančiajam taip pat gali padėti. Sergantį žmogų reikia skatinti daryti naudingus darbus kitiems.
Taip pat skaitykite: Elgesys vandenyje pradinukams
Seksas kaip priemonė nuo depresijos
Kaip bebūtų banalu, bet seksas yra gera priemonė nuo nemigos ir depresijos. Medikai pažymi, kad apskritai seksas teigiamai veikia žmogaus organizmą, ir tai yra gera priemonė nuo nemigos, depresijos bei insulto. Atlikę ne vieną eksperimentą, mokslininkai išsiaiškino, kad intymus artumas tarp mylinčių vienas kitą partnerių gerokai sumažina cholesterolio kiekį kraujyje. Be to, sekso tarp įsimylėjėlių metu gerokai daugiau patenka į kraują ir dopamino, kuris ne tik išvalo organizmą nuo aukščiau minėto cholesterolio, bet ir turi teigiamos įtakos žmogaus nuotaikai, pozityviam gyvenimo vertinimui.
Meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai
Depresijai su išreikštu nerimu gydyti efektyviausia yra meditacija, kai žmogus stebi save, pradeda suvokti savo mintis. Jei žmogus serga depresija ir jam nieko nesinori, jogos specialistai pataria skirti laiko sau, atsipalaiduoti, giliai kvėpuoti. Meditacija du kartus per dieną po dvidešimt minučių padeda išsivaduoti iš depresijos ir nerimo simptomų. Nerimo, panikos ir streso sutrikimų terapijos pagrindas - holistinis nerimo, panikos ir streso gydymas. Joje naudojama visuma šių metodų: psichosintezė, kognityvinė terapija, jogos terapija (kvėpavimo ir meditacinės technikos, relaksacija), emocinės laisvės technika, fitoterapija. Kiekvieno iš šių metodų efektyvumas nerimo ar panikos atveju, net kai jie taikomi atskirai, yra patvirtintas tyrimais. Šių metodų derinimas, laikantis holistinių principų, atneša dar didesnį rezultatą. Naudojamos meditacinės technikos kaip greitai ir efektyviai suvaldyti atsiradusį nerimą ar prasidedančią panikos ataką, sumažinti ilgalaikį stresą. Savotiška meditacija yra akvariumas, rankdarbiai, augalų auginimas. Atsipalaiduodami ir užsiimdami, mes ne tik atsijungiame nuo stresinės aplinkos, neturėdami laiko galvoti apie save ir savo problemas, bet pamažu leidžiam organizmui gyti pačiam.
Kaip medituoti?
Meditacija tai būsena, kai nuraminame savo protą sutelkdami dėmesį į vieną objektą, garsą ar vaizdinį, ir išlaikome koncentraciją. Tai būsena, kai proto veikla yra suvaldyta. Žinoma, pradžioje mintys gali trukdyti susikaupti ir išbūti ramybėje, nes protui nepatogu būti tyloje ir ramybėje. Jums tereikia, tai pastebėjus, dėmesį sugrąžinti atgal į pasirinktą objektą ir tęsti meditaciją. Lengviausia pradėti medituoti nuo vedamų meditacijų. Galite tiesiog patogiai atsisėsti arba atsigulti, užsidėti ausines ir klausyti įrašo. Jums nereikia „mokėti” medituoti.
Jogai Šavasaną vadina „tobulu jogos atsipalaidavimu”, kadangi jos metu pasiekiamas visapusiškas - kūno, proto ir emocijų - atpalaidavimas. Šavasana atliekama gulint vadinamoje „numirėlio” pozoje ant nugaros, rankas ir kojas plačiai atvėrus šonuose, visiškai atpalaidavus visą kūną. Šavasanos metu iš raumenų pasišalina pieno rūgštis ir fizinis kūnas ilsisi. Taip pat gyvybinė energija (prana) išplinta po visą kūną, pašalina blokus ir pakrauna organizmą nauja energija ir gaivinančiąja jėga. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad 15min kokybiškos Šavasanos prilygsta 3-4 valandoms neramaus miego. Pagrindinis Šavasanos poveikis - viso organizmo atpalaidavimas, harmonizavimas, įtampos, nerimo ir pykčio sumažinimas ar paleidimas, miego kokybės pagerinimas. Šavasana yra puiki praktika tiems, kurie kenčia nuo per didelės gyvenimo įtampos ir tempo, taip pat linkusiems į nerimą ir depresiją žmonėms, turintiems miego sutrikimų, aukštą kraujospūdį, kadangi jos metu organizmas pereina į parasimpatinį gijimo režimą. Lonavalos jogos tyrimų institute buvo įrodyta, kad reguliariai taip atsipalaiduojant galima išgydyti padidėjusį kraujospūdį, nemigą, nervų sutrikimus ir kai kurias depresijos rūšis. Jogai sako, kad Šavasana sunkiausia jogos poza (asana), nes šios asanos esmė yra neužmigti, išlikti sąmoningam ir visiškai atpalaiduoti visą kūną, plūduriuojant tarpinėje būsenoje tarp miego ir budrumo. Šavasaną galima praktikuoti bet kuriuo dienos metu, kai jaučiate, kad Jūsų kūnui ir protui reikia pailsėti.
Kvėpavimo pratimai yra sąmoningo kvėpavimo technikos, kurios padeda nuraminti protą, subalansuoti energiją ir pagerinti bendrą savijautą. Nors kvėpavimas yra natūralus ir įprastas procesas, dauguma iš mūsų kvėpuoja negiliai ir nesąmoningai.
Taip pat skaitykite: Nerimas ir meditacija
Meditacija kaip stebuklinga tabletė
Ar egzistuoja stebuklinga tabletė nuo nuovargio, streso, apatijos arba vienatvės, kuri neturėtų šalutinio efekto, o tik vienintelį teigiamą efektą? Ši stebuklinga tabletė yra meditacija. Ir tai visiškai ne mistinė praktika arba magija. Tai pats paprasčiausias, biudžetinis ir prieinamas būdas pagerinti savo gyvenimo kokybę. Meditacija - vienas iš pačių lengviausių būdų duoti protui poilsį, kuris pastoviai apdirba didelį kiekį informacijos. Net miego metu protas būdrauja. Neramus protas maišo ir neleidžia priimti tinkamo sprendimo. Priėję prie meditacijos praktikų, jūs galite susidurti su sunkumai ir, galimai, pirmas susidūrimo akmuo taps protas. Jus bandys įveikti įkyrios mintys, emocijos, tokios kaip pavydas, baimė, puikybė. Jokiu būdu neužspauskite jų. Taip jūs tik giliau nustumsite jas į pasąmonę. Leiskite šioms mintims ir pergyvenimams tiesiog tekėti, tapkite jų stebėtojais, lyg jos neturėtų jokio ryšio su jumis. Galų gale, jos praras savo jėgą ir nustos daryti jums įtaką.
Meditacijos esmė
“Meditacijoje svarbiausia, kad jūs artinatės prie savo tikrosios esmės”. Meditacija leidžia išeiti už realybės ribų ir išgyventi gilią transcendentinę patirtį. Kuo ilgiau jūs medituojate, tuo greičiau įsisavinate naują informaciją, geriau ją prisimenate, darote teisingas išvadas ir priiminėjate sąmoningus sprendimus.
Mokslininkai atliko eksperimentą. Šimtam dalyvių padarė magnetinio rezonanso tyrimą (viso organizmo būsenos diagnostiką), iš kurių pusė turėjo didelę meditacijos patirtį, o antra grupė niekada neužsiiminėjo panašia praktika. Rezultatai buvo stulbinantys: medituojančiųjų grupė parodė daug aukštesnį kognityvinių procesų lygį - jie geriau apdirbinėjo informaciją. Kad kreiptis į vidinę išmintį, labai svarbu užsiiminėti koncentracijos lavinimu ir meditacija. Jokia žemiška laimė negali lygintis su visiškos ramybės ir pasitenkinimo būsena. Po panašios praktikos žmogus dar kurį laiką būna supamas tos energijos. Tokioje būsenoje ateina naujos idėjos, projektai, tikslai, o buitinės užduotys išsisprendžia efektyviau.
Alternatyva antidepresantams
Kaip elgiasi įprastas žmogus, kurį kankina, pavyzdžiui, psichinės problemos, panikos atakos, nerimo būsenos ar depresija? Galimai jis eina pas psichoterapeutą, kuris savo ruožtu pasiūlo antidepresantus. Ir daugelis metų metais sėdi ant šitos “adatos”, maitina farmakompanijas ir savo daktarus. O pas tuos antidepresantus šitiek pašalinių efektų! Mokslininkai atliko eksperimentą tarp žmonių, kurie turi polinkį į nerimą, širdies ligas, stresą ir kitas panašias būsenas. Pas tuos, kas praktikuodavo meditaciją panašiai 8 savaičių bėgyje, nerimo ir depresijos rodikliai ženkliai sumažėjo. Meditaciją lydi lėtas, ritmiškas kvėpavimas. Jis savo ruožtu priveda prie fizinio atsipalaidavimo. Meditacija pašalina tipišką reakciją į stresą ir nuima psichologinę įtampą. Kai žmogus nueina nuo sunkių minčių jis suvokia, kad jos neatspindėjo realybės visoje pilnumoje, o su laiku tos mintys ir visiškai išnyksta. Žmogus pradeda vertinti dabartį, nustoja pergyventi dėl praeities ar jaudintis dėl ateities.
Meditacijos poveikis ląstelių lygyje
Nejaugi amžinos jaunystės paslaptis atidaryta ir senėjimo procesą galima atsukti atgal? Internete galima sutikti įdomius mokslinius duomenis apie tai, kad meditacija turi gilią teigiamą įtaką molekulių ir ląstelių lygyje. Mokslas jau ilgą laiką stengiasi pratęsti žmogiškos ląstelės gyvenimą. 80-taisiais britų mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad telomerai jaunų ir pagyvenusių žmonių, turi tą patį ilgį. Šios ląstelės pasilieka amžinai jaunos dėka ypatingo fermento, kuriam davė pavadinimą “telomerazė”. Telomerazės embrionas yra visose ląstelėse. Po gimimo, šis fermentas dingsta ir praktiškai visose ląstelėse įvyksta senėjimo procesas.
Meditacija ir neapykantos mažinimas
“Jeigu kiekvieną aštuonmetį vaiką išmokyti medituoti, mes pašalinsime neapykantą (smurtą) visame pasaulyje per vieną augančią kartą” - tvirtino Dalai Lama. Mūsų beprotišku laiku tai darosi pirminės svarbos reikalas. Pati didžiausia kliūtis pradedantiems praktikams - tai diskomfortas kūne dėl ilgo sėdėjimo. Jo neišvengti, tačiau palengvinti galimą. Kai pajausite diskomfortą kojose, nekeiskite iš karto padėties, šiek tiek pakentėkite. Prieš meditacijos praktiką padarykite nedidelį kompleksą pratimų, padedančių sušildyti jūsų kojas, dubens sritį, kaklą, nugarą. Kai pajausite diskomfortą, pasistenkite stebėti jį iš šalies: kokioje kūno vietoje jis atsiranda, jokius jūs jaučiate pojūčius.
Santoša - visapusiškas pasitenkinimas
Vienas iš esminių bonusų - meditacija priveda prie pilnavertiškumo, visapusiško pasitenkinimo. Ir jau nebesinori suvalgyti kažko kenksmingo, nupirkti dešimtą daiktą, praleisti savo dieną tuščiai kalbant arba atliekant kitus griaunančius veiksmus. Prisipildę žinojimo šviesos, išminties, nuraminę savo protą meditacijos metu, atsiranda visapusiško pasitenkinimo būsena - santoša.
Meditacijos ribotumas
Meditacija gali padėti kai kuriems pacientams sumažinti nerimą ir depresiją, o kai kuriais atvejais ši praktika gali būti tokia pat veiksminga kaip vaistų nuo depresijos vartojimas, rodo pirmadienį paskelbti tyrimo rezultatai. Tačiau mokslinės literatūros apie dėmesingumo meditaciją apžvalgoje sakoma, kad meditacijos poveikis yra ribotas. Pavyzdžiui nerasta įrodymų apie meditacijos poveikį pozityviam nusiteikimui, dėmesingumui, priklausomybėms, mitybos įpročiams, miegui ar kūno svoriui, arba tokių įrodymų rasta labai mažai.
Dėmesingumo meditacija
Dėmesingumo meditacija yra budistinio ugdymo forma, kuria dėmesį siekiama sutelkti į esamą momentą. Dėmesingumo meditacijos programos kai kuriems pacientams gali padėti sumažinti nerimą, depresiją ir skausmą. Taigi gydytojai praktikai turėtų būti pasirengę kalbėtis su savo pacientais apie vaidmenį, kurį kokia nors meditacijos programa galėtų suvaidinti sprendžiant psichologinį stresą. Dėmesingumo meditacija paprastai praktikuojama po pusvalandį per dieną. Ši praktika akcentuoja jausmų ir minčių pripažinimą jų nevertinant. Jai taip pat reikia kūno ir minčių atsipalaidavimo.
Kaip elgtis su sergančiu depresija?
Psichologė Aušra Mockuvienė skatina nebijoti prieiti ir pradėti kalbėti su žmonėmis, jei pastebime depresijos simptomus. Klinikinis psichologas Antanas Mockus paaiškino, kaip reikėtų atskirti liūdesį nuo depresijos, o kada iš tiesų sunerimti.
Meditacijos technikos
- Sąmoningumo meditacija (Mindfulness) - minčių stebėjimas be vertinimo ir buvimas dabarties akimirkoje.
- Transcendentinė meditacija - mantros naudojimas, kad pasiektumėte gilią, ramią sąmonės būseną.
- Meilės ir gerumo meditacija (Metta) - meilės ir užuojautos sau ir kitiems ugdymas.
- Vipasanos (Vipassana) meditacija - senovinė budistų praktika, skirta giliam savęs pažinimui ir įžvalgumui.
- Zen meditacija (Zazen) - Zen budizme dažnai naudojama sėdima praktika, kurioje dėmesys sutelkiamas į kvėpavimą ir sąmoningumą.
- Vadovaujamoji meditacija (Guided meditation) - mokytojo arba įrašo žodinių nurodymų vizualizuoti arba atsipalaiduoti sekimas.
- Mantros meditacija - tam tikro žodžio ar frazės kartojimas, siekiant pagerinti susikaupimą ir aiškumą.
- Čakrų meditacija - dėmesys kūno energetiniams centrams, siekiant skatinti pusiausvyrą ir gydymą.
- Joga nidra (Yoga Nidra) - gilaus atsipalaidavimo praktika, dažnai apibūdinama kaip „jogos miegas“.
- Kūno skenavimo meditacija - sistemingas dėmesio sutelkimas į skirtingas kūno dalis, siekiant sumažinti įtampą.
- Čigong meditacija (Qigong) - kinų praktika, derinanti kvėpavimo kontrolę, judesius ir meditaciją.
- Taoistinė meditacija (Taoist) - iš taoizmo kylanti meditacija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama harmonijai su gamta ir energijos srautams.
- Ėjimo meditacija - sąmoningumo praktikavimas einant, suvokiant kiekvieną žingsnį ir kvėpavimą.
- Garsų meditacija - gilaus atsipalaidavimo siekiama naudojant garsus, pavyzdžiui, dainuojančius dubenis ar giesmes.
- Kvėpavimo sąmoningumo meditacija - susitelkimas tik į kvėpavimą siekiant nuraminti protą.
- Vizualizavimo meditacija - taikių ar teigiamų scenarijų įsivaizdavimas, siekiant atsipalaiduot ir pasveikt.
- Kundalini meditacija - dvasinės energijos pažadinimas kvėpuojant, giedant ir judant.
- Krikščioniškoji meditacija - Šventojo Rašto apmąstymas, malda arba dvasinis apmąstymas.
- Dzogčeno meditacija (Dzogchen) - Tibeto budistų praktika, kurioje daugiausia dėmesio skiriama nedualiam sąmoningumui.
- Stoikų meditacija (Stoic Meditation) - dėkingumo, mirtingumo suvokimo ir perspektyvos keitimo praktika siekiant atsparumo.
Iš tiesų tai yra labai plati sfera ir domėjimuisi bei praktikavimui ribų nėra. Asmeniškai pats daugiausia informacijos randu YouTube, sekdamas ir tyrinėdamas skirtingus mokytojus ir žmones, kurie dalinasi įvairiom praktikom. Ir kai jau atrodo, kad išmanau labai daug - čia pat atrandu vieną budistų vienuolį, kuris kaip šalpiu skuduru per veidą tėškia “ Žmonės medituodami turi įvairių lūkesčių ir siekia įvairių naudų… O turėtų nieko nesitikėti ir tiesiog sėdėti…” - vėl naujas penas apmąstymams…
Kaip greitai pamatysiu rezultatus?
99% visų šaltinių teigia, kad svarbiausias aspektas norint išmokti medituoti - tvarumas, t.y.: geriausius rezultatus gausime tada, jei rasime laiko pamedituoti kiekvieną dieną. Nebūtina skirti po valandą kiekvieną dieną. Jei absoliučiai neturite laiko, skirkite bent vieną, dvi, penkias minutes per dieną. Atsipalaidavęs protas atsipalaidavusiame kūne - jei norite geriau pajusti atsipalaidavimą, jei galite, prieš meditaciją padarykite lengvą mankštą/tempimo pratimus, pasistenkite fiziškai pajusti kiekvieną savo raumenį. Patogiai įsitaisykite, galima gulėti, galima sėdėti. Na štai, jūs jau beveik medituojate… Pradėkite būti su savimi ir… Ramiai kvėpuokite ir sutelkite dėmesį į savo kvėpavimą. Mintimis pajuskite kiekvieną kūno dalį, pradedant nuo akių, nosies, veido, kaklo, einant žemyn, iki kojų pirštų galiukų. Bandykite apie nieką negalvoti. Stebėkite savo mintis. Leiskite joms būti, tiesiog stebėkite. Galite rasti sau patinkančią meditaciją sau tinkama kalba, “vedamoji meditacija”, klausyti vedėjo komandų. Galite užsidėti patinkančios raminančios muzikos, tačiau manau, kad geresnė praktika vyksta tada, kai girdime akliną tylą. Galite naudoti ausų kamštukus.
tags: #yotube #meditacija #nuo #depresijos