Depresija dėl išvaizdos: požymiai, priežastys ir gydymo būdai

Įvadas

Depresija - tai rimta psichikos sveikatos būklė, kuri gali paveikti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar socialinės padėties. Nors dažnai manoma, kad depresiją sukelia tik emociniai ar psichologiniai veiksniai, fizinė išvaizda taip pat gali turėti didelės įtakos šios ligos vystymuisi. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime depresijos požymius, priežastis, susijusias su išvaizda, ir veiksmingus gydymo būdus.

Vilkligė ir emocinė sveikata

Vilkligė, arba sisteminė raudonoji vilkligė (SLE), yra lėtinė autoimuninė liga, kurios metu imuninė sistema atakuoja savo paties organizmo audinius ir organus. Ši liga ne tik sukelia fiziologinius simptomus, bet ir ilgalaikius psichologinius iššūkius, tokius kaip depresija, nerimas, nuovargis, socialinė izoliacija bei savivertės praradimas. Todėl vilkligės gydymas turi apimti ne tik fizinius simptomus, bet ir visą žmogų - kūną, protą ir emocijas.

Dauguma lėtinių, ypač autoimuninių, ligų stipriai veikia žmogaus emocinę būklę. Vilkligė pasižymi tuo, kad jos simptomai dažnai yra nepastovūs, subtilūs arba nematomi aplinkiniams. Pacientai jaučia nuolatinį skausmą, nuovargį, silpnumą, tačiau aplinkiniai dažnai nemato jokių aiškių fizinių ženklų, todėl ligos rimtumas gali būti nuvertinamas. Šis nesusikalbėjimas tarp sergančiojo ir aplinkinių sukelia emocinę izoliaciją, savivertės praradimą ir kaltės jausmą, kad jie „nesugeba“ funkcionuoti kaip sveiki žmonės.

Lėtinės ligos eiga verčia žmogų keisti gyvenimo būdą, atsisakyti mėgstamų veiklų, koreguoti profesinį kelią ir atsitraukti nuo aktyvaus socialinio gyvenimo. Tokie pokyčiai neišvengiamai daro poveikį emocinei pusiausvyrai. Be aiškios informacijos, psichologinės pagalbos ir socialinio palaikymo, pacientai gali atsidurti emocinės krizės būsenoje. Todėl svarbu suprasti, kad vilkligė - tai ne tik medicininė, bet ir psichosocialinė diagnozė.

Vienas dažniausių emocinių vilkligės palydovų yra depresija, kuri diagnozuojama net iki 60% vilklige sergančių pacientų. Ji gali būti tiesiogiai susijusi su ligos eiga, tačiau neretai ją išprovokuoja ir gyvenimo kokybės suprastėjimas, socialinės atskirties jausmas, skausmas, nuovargis bei nuolatinis neapibrėžtumas dėl ateities. Pati vilkligė, veikdama centrinę nervų sistemą, gali sukelti cheminius pokyčius, kurie prisideda prie depresinių nuotaikų atsiradimo.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Kitas dažnas psichologinis simptomas - nerimo sutrikimai. Pacientai dažnai išgyvena dėl galimų ligos paūmėjimų, netikėtų simptomų, neaiškios ligos prognozės, o taip pat dėl šalutinio poveikio nuo vartojamų vaistų. Lėtinis nuovargis - vienas būdingiausių vilkligės simptomų, kuris stipriai paveikia psichiką. Tai nėra įprastas fizinis nuovargis, kuris praeina po poilsio - vilkligės sukeltas nuovargis dažnai apibūdinamas kaip nuolatinis energijos trūkumas, psichinis išsekimas ir nesugebėjimas susikaupti. Tokia būsena dar vadinama „vilkligės rūku“ (angl. lupus fog) - tai kognityvinių funkcijų susilpnėjimas, kurio metu pacientas patiria atminties sutrikimus, sunkumus susikoncentruoti, sulėtėjusį mąstymą.

Kai kuriais atvejais autoimuninis procesas paveikia tiesiogiai centrinę nervų sistemą - tokiu atveju kalbama apie neuropsichiatrinę vilkligę (angl. neuropsychiatric systemic lupus erythematosus arba NPSLE). Tai viena sunkiausių ir sudėtingiausių vilkligės formų, kurią diagnozuoti bei gydyti itin sudėtinga, nes simptomai gali būti labai įvairūs ir dažnai primena kitas neurologines ar psichiatrines ligas.

Pacientams, sergantiems NPSLE, gali pasireikšti nuotaikos sutrikimai, psichozės epizodai (klausa, haliucinacijos), epilepsijos priepuoliai, insulto požymiai, nuolatinis galvos skausmas ar netgi asmenybės pokyčiai. Ši forma reikalauja itin glaudaus bendradarbiavimo tarp reumatologo, neurologo ir psichiatro. Kadangi šios komplikacijos tiesiogiai paveikia paciento mąstymą, elgesį ir gebėjimą spręsti problemas, emocinis diskomfortas tampa neatsiejama ligos dalimi.

Vilkligė dažnai sukelia gilius socialinius pokyčius. Dėl nepastovių simptomų pacientai ima vengti susitikimų, atšaukia planus paskutinę minutę, jaučia kaltę dėl to, kad negali „būti tokie, kaip anksčiau“. Šios situacijos dažnai suprantamos neteisingai - draugai ar kolegos gali manyti, kad žmogus tiesiog yra nedraugiškas ar neatsakingas. Dėl šio nesusipratimo sergantysis dar labiau užsidaro, pradeda vengti bendravimo, o ilgainiui - izoliuojasi.

Daugelis pacientų susiduria su gėda ar nesaugumu dėl savo išvaizdos - odos bėrimų, plaukų slinkimo, svorio pokyčių, kurie atsiranda dėl vaistų vartojimo ar pačios ligos. Tai stipriai veikia pasitikėjimą savimi, ypač jaunoms moterims, kurios sudaro didžiąją dalį vilkligės pacientų. Efektyvus vilkligės valdymas turi būti visapusiškas. Pirmiausia būtina medicininė priežiūra - reguliarus reumatologo stebėjimas, tinkamai parinkta vaistų terapija, kraujo tyrimų kontrolė. Tačiau ne mažiau svarbi yra psichologinė ir emocinė parama. Gydytojai turėtų aktyviai domėtis paciento psichikos būsena, nes dažnai šie simptomai nėra spontaniškai įvardijami - pacientai gali manyti, kad tai „normalu“ ar „nereikšminga“.

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, padeda pacientams išmokti susidoroti su nuolatiniais išgyvenimais, atpažinti savo emocijas ir keisti neigiamus mąstymo modelius. Meditacija, dėmesingumo praktikos (angl. mindfulness), kvėpavimo pratimai ir relaksacijos metodai taip pat mažina įtampą, skausmo suvokimą ir padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą. Labai svarbios ir pacientų bendruomenės ar savitarpio pagalbos grupės.

Depresijos apibrėžimas, tipai ir simptomai

Depresija (lot. depresio - prislėgtumas, slopinimas) - liguistai prislėgta nuotaika. Yra keletas depresijos tipų:

• Endogeninė depresija: Atsiradimą lemia katecholaminų apykaitos sutrikimai, pirmiausia serotonino, noradrenalino, kai kuriems ligoniams, depresijai pasiekus kliedėjimų lygį, įtraukiama ir dopaminerginė sistema. Provokuojantis faktorius gali būti psichinė trauma, tačiau dažniausiai endogeninė depresija prasideda be priežasties. Svarbu, ar depresijų nebuvo anksčiau, ar pasitaikė giminėje.
• Ažituota depresija: Pasireiškia triada (liūdna nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas, padidėjęs nuovargis) kartu su nerimu bei motoriniu sujaudinimu (pikas - melancholijos protrūkis: rauna plaukus nuo galvos, daužo galvą į sieną).
• Hipochondrinė depresija: Pirmame plane yra somatiniai nusiskundimai. Dar vadinamos slaptos depresijos, somatizuotos depresijos, depresijos ekvivalentas, depresija be depresijos.
• Besišypsanti depresija: Ligonis depresiją slepia, bando ją hiperkompensuoti - ironiškai pasakoja apie savo išgyvenimus (“šypsnio kaukė”), nepatyrusį gydytoją lengva suklaidinti.

Pagal raišką depresija skirstoma į lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios depresijos epizodus.

• Lengvos depresijos epizodas: Tipiškiausi depresijos simptomai yra liūdna nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas, padidėjęs nuovargis. Turi būti mažiausiai 2 iš šių simptomų ir mažiausiai 2 kiti įprasti simptomai. Nė vienas simptomas neturi būti stipriai išreikštas. Minimali viso epizodo trukmė 2 savaitės.
• Vidutinio sunkumo depresija: Turi būti mažiausiai 2 iš trijų tipiški lengvos depresijos simptomai ir mažiausiai 3 kiti simptomai. Minimali viso epizodo trukmė apie 2 savaitės.
• Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų: Turi būti 3 tipiški simptomai, būdingi lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos epizodams, ir mažiausiai 4 kiti simptomai, kurių keletas turi būti sunkaus laipsnio. Depresijos epizodas turi trukti mažiausiai 2 savaites, bet jeigu simptomai yra labai sunkūs, o pradžia labai staigi, diagnozė gali būti nustatyta per trumpesnį nei 2 savaičių laikotarpį.
• Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais: Kliedesiams paprastai būdinga nusidėjimo, nuskurdimo, neišvengiamos nelaimės idėjos, savikaltos, nuostolio, nihilistinis kliedesiai. Klausos arba uoslės haliucinacijoms būdingi šmeižiantys, kaltinantys balsai ir atmatų, puvimo arba mėsos irimo kvapai.

Depresijos eiga ir gydymas

• Ūminė fazė - laikotarpis nuo epizodo pradžios iki atoslūgio pradžios (60% sergančiųjų ūminė depresijos fazė tęsiasi iki 6 mėnesių, 30% - iki metų). Gydymas palengvina ir sutrumpina šią fazę. Depresijos epizodų pradžia, sunkumas, trukmė ir dažnis labai įvairūs. Atskiri epizodai tęsiasi nuo 3 iki 12 mėnesių (vidutiniškai 6 mėnesius). Sergant kartotine depresija, lėtinė eiga dažnesnė nei sergant dvipoliu afektiniu sutrikimu. Pavienius bet kokio sunkumo epizodus dažnai sukelia sukrečiantys įvykiai. Tarp moterų depresijos epizodai ir lėtinės depresijos atvejai dvigubai dažnesni negu tarp vyrų.
• Pasikartojantis depresinis sutrikimas:
  • Lengvos depresijos epizodas.
  • Vidutinio sunkumo depresijos epizodas.
  • Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų.
  • Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais.
  • Remisija (atoslūgis). Ši diagnozė nustatoma, jei kalbamuoju metų nėra jokių reikšmingų depresijos požymių ir būsena trunka keletą mėnesių, bet ankščiau buvo nustatytas kartotinis depresinis sutrikimas.
• Afektinio sutrikimo ciklas - tai laikas nuo vieno epizodo pradžios iki kito epizodo. Nustatyta, kad sergant kartotine depresija sutrikimo ciklų būna mažiau nei dvipolio afektinio sutrikimo metu.
• Pasikartojantis trumpalaikis depresinis sutrikimas: Šis sutrikimas pasireiškia trumpomis depresijomis, kurių trukmė- mažiau nei dvi savaitės (vidutiniškai 2-3 dienos) ir kurios pasitaiko kartą per mėnesį (dažniausiai 8 ir daugiau depresijų per metus). Diagnozei patvirtinti užtenka 4 depresijų per metus. Ši forma dar vadinama greito ciklo afektiniu sutrikimu.
• Sezoniškumas: Daliai kartotinių afektinių sutrikimų svarbus sezoniškumas. Nustačius sezoniškumą galima lengviau prognozuoti sutrikimo ciklą, skirti visapusiškesnį gydymą, vykdyti tikslesnę profilaktiką. Pagal šiuos kriterijus skiriama žiemos tipo depresija, prasidedanti rudens-žiemos laikotarpiu, o pavasarį praeinanti. Jai būdingi ne tik įprasti, bet -dažniau- ir netipiški depresijos simptomai, kaip antai: didelis mieguistumas, padidėjęs saldaus, angliavandenių turinčio maisto poreikis, svorio augimas, sunkumas rankose, kojose ir kt. taip pat skiriama vasaros tipo depresija, prasidedanti vėlyvo pavasario - vasaros laikotarpiu.
• Diferencinė diagnostika: Tai nuolatiniai ir paprastai svyruojantys nuotaikos sutrikimai. Nuotaikos svyravimai yra lengvi. Jie trunka daugelį metų, o kartais net didesnę gyvenimo dalį.
  • Ciklotimija: Dar vadinama švelniuoju dvipoliu sutrikimu. Šių pacientų giminės dažniai serga dvipoliu afektiniu sutrikimu. Ciklotimija - tai nuolatinė nestabili nuotaika su daugybe besikeičiančių lengvos depresijos ir lengvo pakilumo tarpsnių. Vaikams liga tęsiasi ne trumpiau kaip metus, o suaugusiems - ne trumpiau kaip 2 metus. Ligos atoslūgiai ne ilgesni nei 2 mėnesiai.
  • Distimija: Tai nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos. Vaikams ši depresija trunka ne trumpiau kaip metus, o suaugusiems - ne trumpiau kaip 2 metus.

Lėtinių ligų įtaka depresijai

Lėtinės ligos gali paskatinti depresijos vystymąsi. Onkologinėmis ligomis sergantiesiems depresijos rizika padidėja net keturis kartus. Tyrimai rodo, kad per praėjusius 12 mėnesių lėtinėmis ligomis (arterine hipertenzija, nugaros skausmu, alergija ir kt.) sirgo 46 proc. pacientų, kuriems diagnozuota depresija.

Tyrimo duomenimis, 2018 m. vaikų grupėje (0-17 m.) dažniausiai pasitaikė elgesio ligos. Tarp darbingo amžiaus žmonių, t.y. 18-44 m., tarp 45-64 m. moterų ir vyresnių kaip 45-eri metai vyrų, dažniausiai pasitaikė depresija.

Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje

Tyrimo metu, kuriame dalyvavo pacientai, kurių amžiaus vidurkis - 60,6 m., didžioji dauguma - moterys, nustatyta, kad dažniausiai pasitaikančios lėtinės ligos buvo pirminė arterinė hipertenzija (47,86 proc.), onkologinės ligos (19,23 proc.), stuburo slankstelių patologija (17,52 proc.), artrozė (14,53 proc.), skydliaukės ligos (14,1 proc.). Onkologinės ligos didino gimdos ir krūtų piktybinius procesus, kurie veikia moters savivertę ir komplikuoja santykius su partneriu. Kaulinės sistemos patologija buvo dažniausia lėtinė liga, kurią sirgo tiriamieji, ir 66,7 proc. tiriamųjų įvardijo ją kaip depresijos priežastį. Skausminis sindromas, lydintis kai kurias lėtines ligas, taip pat gali didinti depresijos riziką.

Tyrimas parodė, kad daugiau nei du trečdaliai tiriamųjų serga 1 - 2 lėtinėmis ligomis, ir jie susirgs ir depresija. Beveik pusei pacientų būdingi nuolatiniai depresinės būklės paūmėjimai, daugiausia su somatinių simptomų pablogėjimu. Daugiau nei 60 proc. atvejų gydymas tęsiamas nuolat, nors beveik trečdaliui jų keistas dėl nepakankamo vaistų poveikio.

Nustatyta, kad onkologinės ligos, stuburo slankstelių ir sąnarių patologija, sąlygojamos skausminio sindromo, gali būti susijusios su depresijos atsiradimu. Amžius ir lytis neturi reikšmės depresijos epizodams pasireikšti, nors lėtinių ligų skaičius gali būti susijęs su susirgimo depresija atsiradimu.

Depresijos atpažinimas ir gydymas

Sergantiesiems lėtinėmis ligomis nebūdinga somatinė depresijos klinikinė išraiška, todėl depresija dažnai lieka neatpažinta ir negydoma. Pacientai gali nenorėti įvardyti simptomus ar kalbėti apie psichikos sveikatą, o fiziniai simptomai gali būti priskiriami lėtinėms ligoms ir užmaskuoti depresiją.

Depresijos simptomai:

• Nuolatinis liūdesys, nerimas ar „tuštuma“.
• Beviltiškumo, bevertiškumo ir pesimizmo jausmas.
• Dažnas verkimas.
• Susierzinimas arba pyktis.
• Susidomėjimo pomėgiais ir interesais praradimas.
• Sumažėjusi energija arba nuovargis.
• Sunkumai susikaupti, prisiminti ar priimti sprendimus.
• Lėtesni judesiai arba kalbėjimas.
• Miego sunkumai, ankstyvas pabudimas ryte arba pervargimas.
• Apetito ar svorio pokyčiai.
• Lėtinis fizinis skausmas be aiškios priežasties.
• Mintys apie mirtį, savižudybę, savęs žalojimą ar bandymus nusižudyti.

Ką daryti, jei įtariate depresiją:

• Kreipkitės į gydytoją: Gydytojas gali įvertinti jūsų būklę ir nustatyti, ar sergate depresija.
• Pašalinkite streso šaltinį: Jei negalite pašalinti streso šaltinio, bent jau kuo rečiau su tuo šaltiniu kontaktuokite.
• Laikykitės sveikos gyvensenos: Sveika ir subalansuota mityba, streso mažinimas, fizinis aktyvumas ir geras miegas yra geriausi būdai kovoti su lėtiniu stresu ir bloga nuotaika.
• Vartokite maisto produktus, turinčius tam tikrų vitaminų: Magnis, vitaminas D ir B grupės vitaminai gali padėti pagerinti emocinę būklę.

Depresijos gydymo būdai:

• Vaistai: Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI), tricikliniai ir tetracikliniai antidepresantai, noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai (NDRI), monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI), N-metil D-aspartato (NMDA) antagonistai.
• Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (CBT), dialektinė elgesio terapija (DBT), psichodinaminė terapija.
• Šviesos terapija: Gali padėti sureguliuoti nuotaiką ir pagerinti depresijos simptomus.
• Elektrokonvulsinė terapija (EKT): Naudoja elektros srovę priepuoliui sukelti ir, kaip įrodyta, padeda klinikine depresija sergantiems žmonėms.
• Alternatyvios terapijos: Pasiteiraukite gydytojo apie alternatyvius depresijos gydymo būdus.

Geštalto terapija ir depresija

Geštalto terapijoje depresija nėra tik „liga“, kurią reikia slopinti. Ji laikoma ženklu, kad žmogus prarado ryšį su savo poreikiais, troškimais ar gyvybingumu. Terapijoje svarbu padėti žm… Sutikite, kad dažnai besitvarkant išsprūsta frazė: o gal prireiks? Atidedate daiktą, o po metų vėl tvarkotės ir vėl svarstote ar tikrai jo prireiks. Daiktų kaupiasi, vietos mažėja, netvarka didėja. Ar tai jau rodo, kad esate kaupikai? Nebūtinai.

Kaupimo sutrikimas ir depresija

Polinkis kaupti daiktus gali tapti sutrikimu, arba kitaip kaupimo manija, tuomet, kai namai užgriozdinami daiktais taip, kad jie tampa pavojingi žmonių saugumui ir sveikatai. Pasidaro sunku namuose kaupiamus daiktus suskirstyti į kategorijas ar organizuoti, yra netvarka. Tiems, kurie kaupia, surinktų daiktų kiekis juos išskiria iš kitų žmonių. Kokie yra pirmieji to simptomai? simptomai. išmesti daiktus susijusios su daiktų išmetimu. nuolatinis šiukšliadėžės tikrinimas, ar nėra netyčia išmestų objektų. mylimus žmones. susiformavęs kaupimo mechanizmas padeda jaustis saugiau. nežinojimu apie poreikį išmesti. Kompulsyvus kaupimas yra sutrikimas, kuris gali pasireikšti atskirai arba kaip kito sutrikimo simptomas. Dažniausiai su kaupimu yra susijęs obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas bei depresija. Nors rečiau, bet kaupimo manija gali išsivystyti po galvos traumos bei gali būti susijusi ir su valgymo sutrikimu, Piko liga (ne maisto produktų valgymu), Praderio-Willi sindromu (genetiniu sutrikimu), psichoze ar demencija. Demencijos atveju, kai pradeda kristi intelekto lygis, pažeidžiamos kitos psichinės funkcijos, sutrinka suvokimas, elgesys bei fizinė sveikata. Sergančiajam ima atrodyti, kad kiti jam nepakankamai sumoka, jaučiasi apgautas, apvogtas - atsiranda vadinamasis „nuostolio kliedesys“. Siekdamas susigrąžinti tariamai prarastą turtą, jis pradeda rinkti ir kaupti rastus daiktus. Kaip atpažinti kaupiką, be to, kad jo namuose yra pilna daiktų? rūbus. pasireiškianti sergant obsesiniu kompulsiniu sutrikimu. renka viską, kas jiems atrodo vertinga. drabužiai šiukšlės ar kitos atliekos. 55-94 metų žmonės serga tris kartus dažniau nei 34-44 metų amžiaus žmonės. Priežastys ir rizika susirgti kompulsiniu kaupimo sutrikimu lemia: genetinis polinkis, jei giminėje yra turinčių ši sutrikimą, jei asmeniui būdingas perfekcionizmas ar neryžtingumas, patirtos psichologinės traumos: mylimo žmogaus mirtis, skyrybos, iškeldinimas ar turto praradimas gaisro metu. aplinkiniais, finansinius sunkumus. jiems krentant, padidėja tikimybė atsirasti gaisrui. padaro erdvę nenaudojamą pagal paskirtį. Dauguma kaupėjų nenori kreiptis pagalbos. Jie nenori keisti savo elgesio ir nenori paleisti savo turto. Pokyčių idėja šiems asmenims sukelia didžiulę baimę ir nerimą. pasitarkite su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. kartu padėti tvarkytis. daiktams. valytojų komandą, kad išvalytų kaupiančiojo namus. Ko nedaryti? Paprastai priešinamasi artimųjų, socialinių darbuotojų ar psichikos sveikatos specialistų pagalbai susitvarkyti, slapstomasi, meluojama, neįsileidžiama į namus ir pan. Pastebėta, kad prievartinė pagalba nėra veiksminga. Asmuo patiria didžiulį stresą valymo proceso metu ir po jo, kai jam arba jai atimama visa kontrolė. Problema, kai ji bus „išspręsta“, vėl prasidės, nes kaupiančiojo mintys ir elgesys nepasikeitė priverstinio valymo metu. Vienintelis pasikeitimas yra tas, kad asmuo patyrė stiprų emocinį sužalojimą ir greičiausiai yra emociškai blogesnėje vietoje. Net jei namai prievarta sutvarkomi, kaupėjas vėl skuba juos užpildyti, taip mažindamas didžiulį stresą bei nerimą. bei medikamentais. psichoterapija. šalinimu. reikiamus pokyčius. Gydyti kaupimo sutrikimus nėra lengva, net kai žmogus yra pasirengęs ieškoti pagalbos, tačiau tai galima įveikti.

tags: #depresija #del #isvaizdos