Įvadas
Sveikatos psichologija yra sparčiai besivystanti psichologijos mokslo šaka, nagrinėjanti psichologinius veiksnius, turinčius įtakos žmonių sveikatai, ligoms ir sveikatos priežiūrai. Ši sritis integruoja psichologijos teorijas ir principus su medicina, siekdama suprasti ir pagerinti žmonių sveikatą bei gerovę. Straipsnyje aptariamas sveikatos psichologijos atsiradimas, raida, pagrindinės kryptys ir perspektyvos Lietuvoje bei pasaulyje, remiantis turima informacija.
Sveikatos psichologijos ištakos ir raida
Sveikatos psichologijos, kaip atskiros mokslo šakos, pradžia siejama su 1978 metais, kai Amerikos psichologijos asociacijoje buvo įsteigtas sveikatos psichologijos padalinys. Šio padalinio įkūrėjas Jozephas Matarazzo (Jungtinės Amerikos Valstijos) inicijavo psichologinių klausimų, susijusių su žmonių sveikata ir jos išsaugojimu, sprendimą. Nors medicinoje jau seniai propaguojamas biopsichosocialinis modelis, teigiantis, kad tiek sveikata, tiek liga priklauso nuo biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveikos, tradiciškai medikai daugiau dėmesio skyrė ligų gydymui, o ne prevencijai. Sveikatos psichologija akcentuoja sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą.
Spartų tiek medikų, tiek visuomenės domėjimąsi sveikatos psichologijos klausimais lėmė kelios priežastys. Viena jų - pokyčiai sveikatos priežiūros sistemoje bei beveik visame pasaulyje XXI amžiaus 1 dešimtmetyje kilusi sveikatos priežiūros krizė. Jos pagrindine priežastimi įvardijama netinkamai pasirinkta sveikatos saugos strategija. Ši strategija orientuoja sveikatos priežiūrą į ligų gydymą, nepakankamai dėmesio skiriant jų prevencijai bei sveikatos stiprinimui. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, iki 80 % sveikatos priežiūros sąnaudų reikalauja lėtinės neinfekcinės (neišgydomos) ligos, nulemtos nesveikos gyvensenos.
Ekspertai paskaičiavo, kad jei žmonės laikytųsi tinkamos mitybos principų, būtų fiziškai aktyvūs, nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų, būtų galima išvengti 80 % kardiovaskulinių susirgimų, 90 % II tipo cukrinio diabeto, 30 % onkologinių susirgimų. Tačiau pakeisti netinkamą gyvenseną, rūpintis savo sveikata visą laiką, o ne tik tada, kai jau sunegaluoji - nėra paprasta. Davus patarimą - sveikai maitinkis, venk streso, daugiau judėk ir panašiai, retai sulaukiama pokyčių. Žmogus turi ne tik suprasti, kas jam gresia nepakeitus elgesio, bet ir tikėti, kad pokyčiai duos teigiamų rezultatų; t. p. reikia rasti sau tinkamą elgesio keitimo būdą, gauti palaikymą keičiant elgesį. Bendradarbiaudami su medikais, sveikatos psichologai ieško ir siūlo įvairias sveikatai palankaus elgesio ugdymo, žalingų įpročių atsisakymo intervencijas, programas.
Biopsichosocialinis modelis ir psichologinių veiksnių svarba
Medicinoje vis daugiau įsigalint biopsichosocialiniam požiūriui, medikai taip pat ima vertinti psichologinių veiksnių svarbą tiek ligų atsiradimui apskritai, tiek ligos eigai bei sveikimo procesui. Anot sveikatos apsaugos ministro patarėjo, gydytojo psichiatro Edgaro Diržiaus, visi kylantys iššūkiai negali būti atskirti vienas nuo kito. Jie turėtų būti vertinami per biopsichosocialinio modelio perspektyvą. Biopsichosocialinis modelis - tai paradigma, kuri neapsiriboja tik psichikos sveikatos priežiūra. Tai - žvilgsnis į žmogų platesniu kontekstu: nuo individo iki visuomenės. Juk psichikos sveikata nėra atskirta nuo kūno. Psichikos sveikata veikia mūsų organizmą, o organizmo negalavimai veikia mūsų psichikos sveikatą.
Taip pat skaitykite: Psichologijos žurnalas
Tradicistiškai dauguma psichologų dirbo psichiatrinėse klinikose, o dabar vis didesnė jų paklausa somatinėse klinikose, poliklinikose, reabilitacijos centruose ar visuomenės sveikatos biuruose. Sveikatos psichologai padeda žmogui geriau suprasti savo ligą, išmokti efektyvių ligos įveikos ar kontrolės būdų. Sveikatos psichologijos plėtrą lėmė ir vis didesnis visuomenės domėjimasis sveikata, jos išsaugojimu bei stiprinimu. Patys žmonės vis daugiau rūpinasi savo sveikata, rinkdamiesi aktyvų gyvenimo būdą, tinkamą maistą. Jie nori aktyviai prisidėti ir prie savo ligų gydymo. Sveikatos psichologija plečia savo tyrinėjimų lauką, apimdama pačius įvairiausius šeimos, organizacijos, bendruomenės ir visuomenės sveikatos klausimus. Per trumpą savo gyvavimo laikotarpį sveikatos psichologija taip išsiplėtojo, kad be jos jau sunkiai įmanoma įsivaizduoti bet kokių su žmonių sveikata ir gerove susijusių procesų, politinių sprendimų ar poveikio priemonių planavimą. Kita vertus, tokiame plačiame interesų lauke vis sunkiau bendrauti, sistemingai gilintis į konkrečias sveikatos problemas.
Pagrindinės sveikatos psichologijos kryptys
Sveikatos psichologija apima įvairias sritis, tarp kurių svarbiausios yra šios:
- Klinikinė sveikatos psichologija: Išsivystė iš klinikinės psichologijos, elgesio medicinos ir psichiatrijos mokslų. Ši sritis orientuojasi į psichologinių sutrikimų gydymą ir psichologinės pagalbos teikimą pacientams, sergantiems somatinėmis ligomis.
- Visuomenės sveikatos psichologija: Gilinasi į psichologinių bei socialinių sveikatos veiksnių sąsajas populiacijoje. Ši sritis tiria, kaip socialiniai ir kultūriniai veiksniai veikia sveikatos elgesį ir kokios intervencijos gali būti veiksmingos skatinant sveiką gyvenseną visoje visuomenėje.
- Organizacinė sveikatos psichologija: Rūpinasi sveikatos stiprinimu darbo vietose. Ši sritis tiria, kaip darbo aplinka ir organizacinė kultūra veikia darbuotojų sveikatą ir gerovę, bei kuria intervencijas, skirtas gerinti darbuotojų psichologinę ir fizinę sveikatą.
Sveikatos psichologija Lietuvoje
Lietuvoje sveikatos psichologija kaip atskiras dalykas buvo dėstoma psichologams bei medikams. Jau kelis dešimtmečius Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetuose rengiami sveikatos psichologai. Šiose aukštosiose mokyklose studentai įgyja žinių ir įgūdžių, reikalingų dirbti sveikatos priežiūros įstaigose, visuomenės sveikatos biuruose ir kitose organizacijose, kuriose reikalinga psichologinė pagalba sveikatos klausimais.
Studijų programos pagrindų dalykai apima: bendrąją psichologiją ir psichologo praktiką, psichologijos istoriją, bendravimo psichologiją ir iškalbos meną, psichofiziologiją ir biologinius elgsenos pagrindus, mokslinės metodologijos įvadą, raidos psichologiją, kognityviąją psichologiją, eksperimentinės psichologijos pagrindus, socialinę psichologiją, klinikinę psichologiją, psichiatriją, kursinį darbą (mokslinio tyrimo planavimą ir vykdymą), sveikatos priežiūros sistemą, politiką ir valdymą. Studentui suteikiama galimybė rinktis kursinių darbų, bakalauro baigiamojo darbo temas bei praktikos atlikimo vietas; taip pat - pasirenkamuosius studijų dalykus.
Pasirenkamųjų dalykų pavyzdžiai: užsienio kalbos (prancūzų, vokiečių klb.), menas ir sveikata, medijos ir sveikata, fizinis aktyvumas ir sveikata, pozityvioji psichologija, bioetika, kūrybiškumo psichologija, asmeninės karjeros valdymas, kompiuterių ir stalo žaidimų psichologija, šiuolaikinės psichologijos tendencijos, priklausomybių psichologija, negalios psichologija, tarpkultūrinė psichologija, mityba ir sveikata, seksualumo pagrindai, socialinis darbas sveikatos priežiūros sistemoje. Kompetentingi psichologijos bakalaurai, turintys įvairiapusį ir į praktiką orientuotą išsilavinimą, rengiami didžiausiame Lietuvoje sveikatos ir gyvybės mokslų specialistus ruošiančiame universitete. (valstybės reglamentuojama) socialinių mokslų bakalauro profesinė kvalifikacija. Diplomo turėtojas, vadovaujantis Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 24 d. nutarimu Nr.
Taip pat skaitykite: Psichozė: Biopsichosocialinė Perspektyva
Sveikatos psichologijos taikymas
Sveikatos psichologija taikoma įvairiose srityse, siekiant gerinti žmonių sveikatą ir gerovę. Štai keletas pavyzdžių:
- Ligų prevencija: Sveikatos psichologai kuria ir įgyvendina programas, skirtas skatinti sveiką elgesį, pavyzdžiui, mesti rūkyti, sveikai maitintis, reguliariai mankštintis ir valdyti stresą.
- Ligos įveika: Sveikatos psichologai padeda žmonėms susidoroti su lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, širdies ligos ir vėžys. Jie moko pacientus, kaip valdyti simptomus, laikytis gydymo plano ir gerinti savo gyvenimo kokybę.
- Reabilitacija: Sveikatos psichologai padeda pacientams atsigauti po traumų, operacijų ar insultų. Jie padeda pacientams atgauti fizines funkcijas, valdyti skausmą ir prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų.
- Sveikatos priežiūros sistemos gerinimas: Sveikatos psichologai dirba su sveikatos priežiūros organizacijomis, siekdami pagerinti pacientų aptarnavimą, sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas ir padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
Psichologija ir psichoterapija: skirtumai ir sąsajos
Psichologija ir psichoterapija yra glaudžiai susijusios, tačiau tai nėra sinonimai. Psichologija yra mokslas, tiriantis žmonių elgesį, protinius procesus ir psichikos veiklą. Psichoterapija yra psichologinės intervencijos forma, skirta padėti žmonėms išspręsti psichologines problemas, įveikti iššūkius ir gerinti psichinę gerovę.
Psichologai tyrinėja įvairias psichologijos sritis, tokias kaip klinikinė psichologija, socialinė psichologija, vystymosi psichologija ir pan. Jie gali atlikti tyrimus, testuoti hipotezes, taikyti statistinius metodus ir dalyvauti akademiniame moksliniame tyrime. Psichoterapeutai yra kvalifikuoti specialistai, kurie naudoja tam tikras terapines priemones ir metodus, kad padėtų savo pacientams su jų psichologiniais sunkumais.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Tai viena iš plačiausiai pripažintų ir naudojamų psichoterapijos formų. KET dėmesys skiriamas neigiamų ar nenaudingų mąstymo modelių ir elgesio nustatymui ir keitimui. Tai padeda asmenims ugdyti sveikesnius mąstymo modelius ir susidorojimo įgūdžius.
- Psichoanalitinė-psichodinaminė terapija: Psichodinaminė terapija remiasi idėja, kad daugelis mūsų patirčių, net ir tos, kurios nėra mūsų įsisąmonintos, daro įtaką mūsų elgesiui ir emocijoms. Joje siekiama padėti pacientams suprasti nesąmoningus modelius ir neišspręstus konfliktus, siekiant ilgalaikių pokyčių.
- Humanistinė terapija: Ši terapija įskaitant ir egzistencinę terapiją, pabrėžia asmens asmeninį augimą ir savigarbą. Tai pabrėžia savęs atradimo ir savęs priėmimo svarbą, padedant klientams išnaudoti savo potencialą ir vidinius išteklius.
- Santykių terapija: Orientuota į tarpasmeninius santykius ir bendravimą. Tai padeda asmenims suprasti ir pakeisti neveiksmingus santykių su kitais modelius, siekiant pagerinti savo santykius.
Bendruomeninis psichikos sveikatos sutrikimų gydymas
Gydymas bendruomenėse - tai psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimas psichikos sveikatos sutrikimus patiriantiems žmonėms jų gyvenamojoje vietoje ar specializuotuose namuose, bendruomenėje, jiems nevykstant į gydymo įstaigą, stacionarą ar gydytojo kabinetą.
Skirtingai nei pagalbos teikimas stacionare, jis minimaliai apriboja, traumuoja ir izoliuoja asmenį nuo jo socialinės aplinkos, artimųjų, įprastos kasdienybės. Kitaip nei ligoninėse, kur pagalba psichikos sveikatos sutrikimus turintiems asmenims orientuota į simptomų korekciją bei remiasi išskirtinai psichotropiniais medikamentais, bendruomeninio psichikos sveikatos priežiūros teikimo modelis yra biopsichosocialinis - teikiama kompleksinė pagalba, apimanti ne tik medikamentinę pagalbą, bet ir platų psichosocialinių intervencijų spektrą, socialinę pagalbą, palaikymo ir paramos programas, siekiant išlaikyti asmens savarankiškumą, gyvenimo įgūdžius. Asmuo motyvuojamas darbinei, mokymosi ir socialinei veiklai, taip sumažinant dėl psichikos sveikatos sutrikimo patiriamą socialinę atskirtį, laisvių suvaržymus.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Pagrindinis tikslas - suteikti kokybišką, efektyvią ir visapusišką pagalbą asmeniui ir jo artimiesiems psichikos sveikatos sutrikimo ir krizės metu. Didžiausia šio gydymo nauda asmeniui yra savarankiškumo išlaikymas, kuris tiesiogiai prisideda prie orumo puoselėjimo ir žmogaus teisių užtikrinimo. Toks modelis neapriboja asmens laisvės, nesuvaržo jo kasdienės veiklos, padeda išvengti socialinės izoliacijos ir lemia geresnius atsigavimo rezultatus. Tai yra kur kas mažiau traumuojanti ir stigmatizuojanti patirtis nei gydymas psichiatrijos ligoninėje. Bendruomenėje pagalbą gaunantis žmogus neatitraukiamas nuo kasdieninės, mokymosi ar darbinės veiklos, gali išlaikyti gaunamas pajamas, kiek galimybės leidžia pats pasirūpinti savo buitimi.
Bendruomenės komandą sudaro įvairūs specialistai, iš kurių pagrindiniai yra gydytojai psichiatrai, psichikos sveikatos slaugytojai, socialiniai darbuotojai, medicinos psichologai, ergoterapeutai. Teikiamos įvairios asmeniui reikalingos paslaugos - buities ir asmens sveikatos priežiūra, orientuota į specialistų paskirto atsigavimo plano įgyvendinimą (medikamentų vartojimą), psichiatrinė slauga, socialinė pagalba (informacija, konsultavimas, tarpininkavimas ir palyda įvairiose gyvenimo srityse), padedama ugdyti ir palaikyti savarankiško gyvenimo įgūdžius, motyvuojama laisvalaikio, darbinei ar mokymosi veiklai.
Iššūkiai ir perspektyvos
Kol tokių komandų neturime, apie iššūkius ir patirtį kalbėti anksti. Kiek teko bendrauti su užsienio šalių kolegomis, kurie įgyvendina šį gydymo modelį savo šalyse (Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje), dažniausiai tai - kaimynų ar visuomenės neigiama reakcija ir nusistatymai prieš kaimynystėje gyvenantį psichikos sveikatos sutrikimus patiriantį asmenį, kylantys dėl stigmatizavimo ir integracijos trūkumo. Tokiems pokyčiams buvo ruoštasi iš anksto ir taikomi veiksmai tęstiniai - edukuoti visuomenę, atvirai kalbėti ir normalizuoti psichikos sveikatos temas, užmegzti dialogą su artimaisiais ir kaimynais. Tai, kas paaiškinta, suprantama ir girdėta, kelia mažiau baimės. Didžioji dalis visuomenės baimių dėl psichikos sveikatos sutrikimų yra nepagrįstos ir paremtos klaidingais įsitikinimais.
Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais duomenimis, planuojama įsteigti 19 gydymo bendruomenėje komandų, kurių įgyvendinimui numatyta 3,4 mln. eurų investicijų iš Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo finansavimo lėšų. Šiuo metu tokių paslaugų Lietuvoje dar nėra, tačiau vyksta potencialių paslaugų teikėjų paraiškų priėmimas. Pagal optimistinį scenarijų pirmosios gydymo bendruomenėse komandos Lietuvoje turėtų atsirasti jau 2025 metų viduryje arba antrojoje pusėje.
tags: #biopsichosocialinis #psichikos #sveikatos #prieziuros #modelis