Infliacija yra viena iš aktualiausių šiuolaikinės ekonomikos svarstytinų problemų. Ji reiškia pinigų perkamosios galios kritimą, pasireiškiantį bendrojo kainų lygio kilimu. Nors infliacija yra susijusi su finansų sritimi, tačiau paliečia įvairias gyvenimo sritis: socialinę, ekonominę, kultūrinę. Ji sutrikdo ekonomikos augimą, mažėja gyventojų pajamos, jos tampa nestabilios, žmonės yra neužtikrinti dėl savo ateities. Šiame straipsnyje panagrinėsime infliacijos esmę, rūšis, priežastis, pasekmes, ryšį su nedarbu, matavimo būdus bei infliacijos tempus Lietuvoje ir pasaulyje.
Infliacijos samprata ir esmė
Infliacija - pinigų nuvertėjimas, kuris reiškiasi prekių ir paslaugų kainų kilimu. Tai nėra tam tikrų prekių ar jų grupių kainų kilimas, infliacija reiškia, kad kyla bendras visų prekių ir paslaugų kainų lygis šalyje. Tai yra nuolatinis ir ilgai trunkantis reiškinys. Infliacija yra ilgalaikis pinigų perkamosios galios mažėjimo procesas, kurį sąlygoja keletas tarpusavyje susijusių priežasčių. Nors infliacija atsirado tik XIX a. II-oje pusėje, tačiau jos bruožai buvo ryškus tada, kai atsirado piniginiai ženklai. Kainų kilimas buvo žinomas nuo seniausių laikų, tačiau iki XX a. kainos padvigubėdavo per 70-100 metų, todėl žmonės to nepajusdavo. Ankstesniais laikais infliacija buvo susijusi su karais, revoliucijomis ir kitokiomis politinėmis priežastimis, todėl ji buvo laikina, pinigų perkamoji galia tai pakildavo, tai sumažėdavo.
VKI ir infliacijos matavimas
Infliacijai išmatuoti Lietuvoje yra naudojamas vartotojų kainų indeksas (VKI) - pagrindinis vartotojų infliacijos rodiklis, nurodantis vartojimo prekių ir paslaugų vidutinį kainų pokytį per tam tikrą laikotarpį. VKI dydžiui daro įtaką ir importuotų prekių kainos, jei tos prekės yra vartojimo krepšelio sudedamoji dalis. Lietuvos Statistikos departamentas 2008 m. VKI skaičiavo pagal prekių ir paslaugų sąrašą, kurį sudaro 837 prekės ir paslaugos. Infliacijos tempo nustatymas gali būti siejamas su pinigų paklausos ir pasiūlos kitimo tempais. Visų šalyje esančių prekių pokyčiui skaičiuoti yra naudojamas BVP defliatorius, kuris apima visas šalyje pagamintas prekes ir paslaugas. Importuotų prekių kainų dydis tiesioginės įtakos BVP defliatoriui neturi. Infliaciją galima apibūdinti kaip procesą, kurio metu bendras vartojimo prekių kainų lygis kyla sparčiau, negu didėja šalies gyventojų nominalus darbo užmokestis, dėl to sumažėja jų realios pajamos. Infliacijos lygis gali būti vertinamas pagal „70 taisyklę“, kuri leidžia nustatyti, per kiek laiko kainos padvigubės. Skaičiuojant pagal šią taisyklę skaičius 70 dalijamas iš metinio inflaicijos tempo. Pavyzdžiui, jei imsime apytiksliai metinį infliacijos tempą 10 %, tai jos padvigubės po 7 metų (70/10 = 7).
Infliacijos rūšys
Yra keli infliacijos skirstymo būdai.
- Šliaužiančioji infliacija (saikingoji, slenkančioji, lėtoji) - teorinė santykinai stabilių kainų būsena, kainos kyla lėtai, bet nuolat. Tokios infliacijos prieaugis per metus ne didesnis kaip 1-3 procentai. Tokio masto infliacija nedaro esminio poveikio ekonominiams procesams, pinigų perkamoji galia mažėja lėtai, ūkinės veiklos sandoriai sudaromi einamosiomis kainomis. Nors ši infliacija gali pasirodyti nereikšminga, tačiau taip nėra, pvz.: Turime 3 procentų infliacija, tai po 5 metų, litas kainuotų tik 82 centus.
- Šuoliuojanti infliacija - pasižyminti didele ir permaininga kainų didėjimo samprata, kuri skirtingo ekonominio išsivystymo šalyse gali labai skirtis. Kainos kyla staigiai ir šuoliškai, išsivysčiusiose šalyse gali kilti 25-30 %. Esant šiai infliacijai pinigai labai greitai nuvertėja, norint apsaugoti juos nuo nuvertėjimo, padidina ilgo vartojimo prekių, stabilesnės užsienio valiutos, brangiųjų metalų paklausą.
- Hiperinfliacija - būdingas ypač spartus kainų didėjimas, kuris išreiškiamas triženkliu, keturženkliu ar didesniu procentų skaičiumi. Svarbiausias bruožas, kad infliacija per mėnesį turi būti 50 ir daugiau procentų. Hiperinfliacijos metu sustoja visa ekonomika, pinigai neatlieka pagrindinių savo funkcijų. Hiperinfliacija nėra dažnas reiškinys, ji paprastai būna susijusi su politiniais sukrėtimais ir šalies ūkine suirute.
- Defliacija - bendrojo visų prekių ir paslaugų kainų lygio smukimas per tam tikrą laikotarpį. Defliacijos laikotarpiu kainos krinta, o pinigų vertė kyla ir jie tampa vertingesni. Defliacija reiškia ekonominį smukimą - šalies ūkį veikia neigiamai, nes slopina jo aktyvumą, stabdo verslą. Defliacija didina nedarbą, mažina verslininkų pelną, vadinasi kartu mažindama ir BVP.
- Stagfliacija - ekonominė situacija, pasižyminti sparčiais infliacijos ir nedarbo augimo tempais. Jai yra būdingas didelis nedarbo lygis ir aukšti kainų kilimo tempai.
- Atvira infliacija - jai būdingi aiškiai matomi kainų lygio pokyčiai. Kainos reaguoja į rinkos mechanizmo siunčiamus signalus, o jie atitinkamai orientuoja prekių ir paslaugų gamintojus, jų pardavėjus ir pirkėjus.
- Paslėpta infliacija - pasireiškia, kai rinkos mechanizmo veikla yra ribojama ir kai ekonominiai procesai yra reguliuojami centralizuotai. Dažniausiai ji atsiranda tose šalyse, kur yra griežtas rinkos santykių administravimas. Paslėpta infliacija pasireiškia, kai susiformuoja deficitinė rinka arba kai blogėjant prekių kokybei jos parduodamos už ankstesnę kainą. Tokia situacija reiškia kainų didėjimą, nors kainų indeksuose ir neatsispindi.
- Numatoma infliacija - tai tikėtina infliacija, į kurią atsižvelgiama ūkio subjektų lūkesčiais ir elgesiu. Tokiai infliacijai valstybė ir žmonės būna pasirengę.
- Netikėta infliacija - faktinis infliacijos lygis skiriasi nuo numatyto, dažniausiai jį viršija.
Infliacijos priežastys
Infliaciją gali sukelti įvairios priežastys, kurios būna ne tik vidinės, bet ir išorinės. Pasaulio rinkos svyravimai, globalizacija, informacinės visuomenės plėtra, deficitiniai valstybių biudžetai, pinigų apyvartos ypatybės, įvairūs politiniai pasikeitimai. Anksčiau buvo manoma, kad tiksliai apskaičiavus, galima nuspėti infliacijos tempus ir taip sušvelninti jos padarinius, tačiau ekonomikoje įvyko lūžis ir kuo toliau, tuo labiau infliacija tampa nenuspėjamu rodikliu.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
- Pinigų pasiūla ir infliacija. Kiekybinė pinigų teorija teigia, kad kainų lygis, iš esmės, yra lemiamas pinigų politikos. Kiekybinė pinigų teorija grindžiama postulatu, teigiančiu, kad kainų pastovumui užtikrinti, kitoms sąlygoms esant lygioms, yra būtina, kad pinigų masės augimas sutaptų su gamybos masto augimu. Jei pinigų masė auga sparčiau nei gamybos mastas, kainų lygis pradeda augti.
- Bendrosios paklausos augimas ir infliacija. Jei bendroji paklausa viršija bendrąją pasiūlą, kyla infliacija, vadinama paklausos infliacija.
- Bendrosios pasiūlos infliacija. Jei dėl tam tikrų priežasčių mažėja bendroji pasiūla, o paklausa išlieka tokia pati, kyla infliacija, vadinama pasiūlos infliacija.
Infliacijos tempai Lietuvoje ir pasaulyje
Kelis paskutiniuosius metus infliacijos tempai Lietuvoje nebuvo dideli, siekė apie 1-3 %, tačiau šiais metais infliacijos tempai pasiekė 1996-1997 metų lygį ir buvo 11 %. Tokiam staigiam pinigų nuvertėjimo šuoliui įtakos turėjo pasaulio rinka bei jos pokyčiai. Anot laikraščio „Savaitė“ žurnalistės I. Kucharevič finansų krizė prasidėjo JAV nekilnojamojo turto sektoriuje, vėliau viskas persimetė į Europą ir, be abejo, į Lietuvą. Žmonės prisirinkę iš bankų šimtatūkstantinių paskolų, kurias reikia grąžinti ir dar su augančiais procentais, nes daug įtakos turi infliacija.
2021 m. gruodį vidutinė metinė infliacija sudarė 4,6 proc.; pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji vidutinė metinė infliacija - 4,7 proc. Metinė (2021 m. gruodį palyginti su 2020 m. gruodžiu) infliacija sudarė 10,7 proc.; pagal VKI- 10,6 proc. Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis 2021 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, sudarė 1,3 proc.
2024 m. lapkritį, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, infliacija sudarė 1,1 proc., pagal VKI apskaičiuotoji - 1,3 proc.
Infliacijos kaštai
Kaštai dažniausiai atsiranda, kai neteisingai įvertinamas infliacijos mastas, kai rinkos subjektai netikėtai užklumpami, arba kai prognozės pasitvirtina, bet vyriausybės nesiėmė taikytis prie rinkos siunčiamų signalų. Tiksliai ir laiku turi veikti indeksavimo mechanizmas, neleidžiantis mažėti realioms pajamoms. Tačiau net ir visiška adaptacija turi savo kaštus. Palūkanų norma adekvačiai parodo infliacinius lūkesčius prasitaikiusioje ekonomikoje, todėl tai yra vienas iš pagrindinių infliacinių kaštų atsiradimo momentų.
- „Nunešiotų batų kaštai“ tai infliacijos kaštai susiję su žmogaus noru turėti grynųjų pinigų. Esant infliacijai, žmogus laikydamas grynus pinigus praranda palūkanos, kurios sumažintų infliacijos nuostolį.
- Dar viena infliacijos kaštų rūšis yra „meniu kaštai“. Jie atsiranda dėl būtinumo dažnai keisti kainas.
Infliacija gali padidinti finansų sektoriaus plėtros kaštus. Ilgalaikė numatoma infliacija padidina finansų sektoriaus paslaugų paklausą. Didėjančios palūkanos skatina žmones daugiau pinigų laikyti banko taupomosiose sąskaitose, dažniau išimti grynuosius pinigus ir mažesnes sumas, todėl finansiniams tarpininkams, siekiant patenkinti padidėjusį klientų aktyvumą, teks kurti daugiau aptarnavimo skyrių.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Infliacijos ir nedarbo ryšys
Infliacijos ir nedarbo ryšys yra sudėtingas ir prieštaringas. Klasikinėje ekonomikos teorijoje teigiama, kad tarp infliacijos ir nedarbo yra atvirkštinė priklausomybė: kai infliacija auga, nedarbas mažėja, ir atvirkščiai. Šis ryšys vadinamas Filipso kreive. Tačiau praktikoje šis ryšys ne visada pasitvirtina. Kartais infliacija ir nedarbas gali augti kartu, kaip tai buvo stagfliacijos atveju.
Infliacijos ir realaus darbo užmokesčio ryšys
Realusis darbo užmokestis yra sąvoka, kurią naudoja ekonomistai ir sociologai, atspindinti nominalaus darbo užmokesčio, mokesčių lygio ir kainų kitimo sąveiką. Nuo 2021 metų pradžios kainų kilimo tempas viršija nominalaus darbo užmokesčio didėjimo tempą ir tai lemia RDU smukimą.
Infliacijos prognozavimo sunkumai
Lietuvos bankas (LB) kas ketvirtį skelbia einamųjų ir ateinančiųjų metų vidutinės metinės infliacijos pagal suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) prognozes. LB prognozės ne visada atitinka faktinę infliaciją. Prognozių netikslumas turi ne tik akademinį aspektą. Prognostinės paklaidos trikdo valstybinių ir privačių institucijų veiklos planavimą.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
tags: #priklausomybe #tarp #vki #ir #infliacijos