Įvadas
Velnio suvokimas Biblijoje yra sudėtinga ir daugiasluoksnė tema, nagrinėjama tiek teologų, tiek istorikų. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti, kaip krikščioniška pasaulėžiūra apibrėžia velnią, pradedant nuo jo egzistavimo klausimo ir baigiant jo veikimo būdais bei nugalėjimo galimybėmis. Straipsnyje remiamasi Renzo Lavatori, angelologijos eksperto ir dogmatinės teologijos docento, įžvalgomis, taip pat kitais istoriniais ir teologiniais šaltiniais, siekiant pateikti išsamų ir informatyvų velnio sampratos Biblijoje nagrinėjimą.
Realus Šėtono Egzistavimas
Abejonės dėl šėtono egzistavimo kaip realios būtybės, konkretaus ir individualaus subjekto, atsirado palyginti neseniai, ypač katalikiškoje aplinkoje po II Vatikano Susirinkimo, apie 1968-1970 m. Iki tol demono egzistavimas buvo visuotinai pripažįstamas tikinčiųjų ir katalikų mąstytojų. Tačiau po Susirinkimo kai kurie teologai ėmė abejoti, ar šėtonas yra realus, ar tik literatūrinis Biblijos personažas, apibūdinantis blogio tikrovę.
Empirizmo Įtaka
T. Hobbes‘as savo veikale „Leviathan“ teigė, kad biblinės ištaros apie dvasines būtybes yra simbolinės. Jis rėmėsi empirizmo koncepcijomis, teigdamas, kad tai, ko negalima patirti pojūčiais, negali būti žmogaus pažinimo objektu. Kadangi angelų ir demonų negalima matyti, paliesti ar girdėti, vadinasi, jie neegzistuoja.
Racionalizmo ir Romantizmo Poveikis
Empirizmu sekė racionalizmo ir iliuminizmo atstovai, kurie, aukštindami žmogaus protą, neigė egzistavimą to, kas peržengia proto pažinimo ribas. Tuo tarpu romantizmo kryptis, reaguodama į racionalizmą, pabrėžė prigimties, jausmų ir aistrų dimensiją, kuri leido „atgimti“ Šėtonui. Kai kurie literatai net garbino jį, suvokdami jį kaip aukštesnį už žmogų personažą.
Katalikų Bažnyčios Pozicija
Nepaisant abejonių, dauguma katalikų teologų palaikė demonologijos mokymą apie realų šėtono egzistavimą. II Vatikano Susirinkimo dokumentuose 18 kartų kalbama apie velnio buvimą ir jo darbus pasaulyje, žmonėse ir Bažnyčioje. Popiežius Paulius VI patvirtino, kad šėtonas nėra simbolis, bet asmuo, turintis laisvą valią ir protą. Jonas Paulius II taip pat pakartojo pagrindinius demonologijos teiginius, kurie vėliau buvo įtraukti į Katalikų Bažnyčios Katekizmą.
Taip pat skaitykite: Kalbos ritmo suvokimas: apžvalga
Kas Yra Velnias?
Šėtono kilmė siejama su angelų maištu prieš Dievą. IV Laterano Susirinkimas skelbė, kad demonai nebuvo sukurti blogi, bet tapo tokiais savo laisvu pasirinkimu.
Angelų Maištas
Blogis kyla iš dvasinių Dievo kūrinių, kurie yra aukštesniame būties lygmenyje už žmones. Kai kurie angelai, būdami sukurti laisvi, pasirinko maištą prieš Dievą. Yra trys hipotezės, aiškinančios jų maištą:
- Seksualinė nuodėmė tarp angelų ir žmonių.
- Liuciferio pavydas žmogui ir jam suteikta garbė.
- Puikybės ir maišto prieš Dievą nuodėmė.
Katalikų tikėjimas apsistojo prie trečiosios hipotezės - puikybės nuodėmės, kuri yra noras užimti Dievo vietą ir nepriimti savo kaip kūrinio žemesnės padėties.
Kaip Velnias Veikia?
Velnias veikia per gundymus, siekdamas atitolinti žmones nuo Dievo. Jis bando sukurti savus gėrio ir blogio kriterijus, apsimesdamas šviesos angelu.
Blogio Kilmė Ir Pasaulis
Anot Lavatori, blogis negali kilti iš Dievo, nes jis yra aukščiausias gėris. Jis taip pat negali kilti iš sukurtos tikrovės, materijos. Blogis kyla iš blogo angelų pasirinkimo, kuris apsunkina ir mūsų pirmųjų tėvų pasirinkimą. Žmogaus nuodėmė, be angelų nuodėmės, nėra pakankama blogio pasaulyje pradžios priežastis.
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimas: aspektai
Blogio Nugalėjimas
Naujasis Testamentas teigia, kad Jėzus prisiėmė bausmę už nuodėmes, suteikdamas žmogui galimybę išvengti blogio. Žmogui tereikia priimti šią auką.
Kaip Atsilaikyti Prieš Velnio Puolimus?
Norint atsilaikyti prieš velnio puolimus, būtina pažinti jo veikimo būdus ir remtis Dievo pagalba.
Dvasinis Atsparumas
Evangelijos užtaisas turi visus elementus, kurie įgalintų tiek mūsų širdyse, tiek aplinkoje, tiek pasaulyje skleistis gėriui. Po Kristaus prisikėlimo žmogus išsaugojo laisvę rinktis. Svarbu nepasiduoti pikto nugalimam, bet nugalėti pikta gerumu.
Asmeninis Atsakomybė
Šventasis Raštas moko, kad žmogus turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Blogis triumfuoja pasaulyje, bet Dievas yra meilė ir šviesa. Netikėjimas tarsi kalba: „Pabandysime tą blogį ir kančias susilpninti, sumažinti. Padarysime, ką galime.“ Tačiau tikėjimas negali išsisukti nuo paties sunkiausio, labiausiai kankinančio visą žmoniją klausimo: „Iš kur blogis? Kodėl pasaulyje jis nuolat triumfuoja?“
Atgaila Ir Sąžinė
Šiuolaikinis žmogus beveik nežino, kas yra atgaila, nes jo niekas neišmokė įžvelgti viso blogio šaltinio ne savyje, o kažkokioje beveidėje išorėje. Svarbu pripažinti žmogaus vidinę gelmę, dvasinį organą, kuris vadinamas sąžine.
Taip pat skaitykite: Suvokimo reikšmė
Kryžiaus Jėga
Kryžius atvirai išreiškia tikrą blogį, parodo jį būtent kaip blogį. Todėl Kristaus Kryžius dažnai aiškinamas kaip susitaikymo su blogiu religija, todėl žmogui šiame pasaulyje niekuo negalima padėti. Kryžius visada buvo ir tebėra jėgos ir džiaugsmo šaltinis, narsos šaltinis visiems krikščionims.
Dievo Pastangos Sustabdyti Blogį
Dievas deda pastangas, kad sustabdytų blogį. Jeigu blogis nesustabdomas ir nėra pažymimas arba leidžiama su juo ką nori daryti, tada blogis gimdo blogį.
Dvasios Atpažinimas
Naujajame Testamente kalbama apie dvasių skyrimo dovaną. Bažnyčios tradicija pateikia tris pagrindinius kriterijus, kaip įvertinti mintį: troškimas, sugebėjimas ir moralumas. Identifikavus dvasią prasideda kova. Reikia kovoti ir tą mintį eliminuoti.
Nesėkmės Pamokos
Petro suklupimas, kai jis išsigynė Jėzaus, parodo, kad nesėkmės skirtos ne sužlugdyti krikščionis, bet juos ištobulinti. Svarbu išmokti nepasitikėti savimi, suvokti Dievo malonės gelmes ir tapti supratingesniu tiems, kurie taip pat kris.
Velnio Suvokimas Istorijoje
Velnio sąvoka siejama su hebrajiškojo ir krikščioniškojo monoteizmo sprendiniu. Nors kitose religijose velnio sąvokos nėra, tai neturėtų sukliudyti paanalizuoti blogio įvaizdį istorijoje.
Senovės Religijos
Seniausios didžiosios pasaulio religijos ištakose žinių apie piktąją jėgą mažai aptinkama. Vėliau induizmas personifikuoja blogį. Zaratustros pasaulėvaizdis skiria gerąjį principą (Ahūra Mazda) nuo piktosios dvasios (Angra Mainjus).
Senasis Testamentas
Senajame Testamente „satan“ laikomas priešininku, piktu priešu. Tačiau Senojo Testamento laikais Šėtonas nėra antidieviškas, piktybės principas.
Naujasis Testamentas
Išsamiausias velnio įvaizdis yra Naujajame Testamente. Velnias yra nesutaikomas Dievo ir žmonių priešas, turintis antžmogišką galią ir išmintį.
Bažnyčios Formavimosi Laikotarpis
Prasidėjus krikščionių persekiojimams, buvo laikomasi Biblijos kriterijų. Bet kada vis daugiau žmonių krypo į monoteizmą, Romos vyskupas buvo priverstas sutikti su kai kuriais kitų pasaulėžiūrų elementais.
Viduramžiai
Valstybinė Bažnyčia bandė savo mokymą padaryti prieinamą plačiajai visuomenei, vaizduodama velnią kaip žemišką būtybę, kurią galima nugalėti pamaldumu.
Reformacija Ir Švietimo Epocha
Reformacija paneigė katalikišką mokymą apie tai, kad žmogus savo pamaldumu ir pinigais galįs būti atleistas nuo savo kaltės. Švietimo epocha velnio įvaizdžius suvokė kaip juoką ir traktavo kaip prietaringumą.