Šiuolaikinė psichoterapija nuolat tobulėja ir plečiasi, siūlydama įvairius metodus, padedančius žmonėms geriau suprasti save, įveikti sunkumus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptarsime modernius psichoterapijos metodus, kurie orientuoti į dabartį, kūrybiškumą ir individualų požiūrį į klientą.
Šiuolaikinio psichoterapeuto vaidmuo
Šiuolaikinis psichoterapeutas nebėra tik pasyvus klausytojas. Jis yra aktyvus, kūrybiškas specialistas, gebantis parinkti tinkamas priemones, atsižvelgiant į individualius kliento poreikius. Tai specialistas, kuris kartu su išklausymu ir išbuvimu, pritaiko klientui tinkamas psichoterapines priemones ir metodus.
Kūrybiškumo svarba psichoterapijoje
Psichoterapijoje vis dažniau taikomi kūrybiški metodai, tokie kaip metaforos, žaidimai, molio lipdymas, smėlio terapija, piešimas, muzika, drama ir kiti. Šie metodai apima kūrybinius procesus, kurie padeda tyrinėti ir perteikti problemas, jausmus ir emocijas terapiniu būdu bei įsižeminti, geriau suprasti save.
Piešimas psichoterapijoje
Piešimas psichoterapijoje nėra dailės pamoka. Klientas raginamas piešti drąsiai ir autentiškai, taip, kaip išeina - simbolius, nekonkrečius objektus. Piešdamas klientas pasirenka spalvas, ryškina kai kuriuos objektus, atvaizduoja jų dydį ir poziciją. Taip klientas gali netiesiogiai „papasakoti“ apie savo būseną, emocijas, jausmus, patirtis.
Piešinys - tai ne tik vaizdas, bet ir kliento pasakojimas apie piešinį bei atsakymai į psichoterapeuto klausimus:
Taip pat skaitykite: Įsisąmoninimas ir psichoterapija
- Kokie jausmai kilo piešiant?
- Ką išgyvenai piešdamas?
- Kas iškyla pamačius visą piešinį?
- Kodėl taip manai?
- Kaip tai susiję su tavo dabartine situacija?
Metaforos psichoterapijoje
Individualioje arba poros psichoterapijoje yra efektyvu naudoti žodines arba iliustracines metaforas: gyvūnų, augalų arba kitų objektų pavadinimus bei metaforines korteles. Šios kortelės vadinamos įvairiai: projekcinėmis, terapinėmis, asociacinėmis, psichologinėmis. Metaforinių kortelių istorija prasideda 1975 m., kai kanadietis Eli Ramanas laikėsi modernistinio formų keitimo metodo. Menas, pasak E. Ramano, turi būti kuo arčiau žiūrovo, tarsi „įdėtas į jo rankas“. Todėl Ramano paveikslai buvo miniatiūriniai, skirti laikyti delne. Eli Ramano kaimynas buvo Geštalto terapeutas.
Smėlio terapija
Smėlis sudarytas iš smulkių ir kietų dalelių, kurios gali stimuliuoti kliento rankas, veikti kaip raminanti psichoterapinė priemonė. Moksliniai duomenys apie vagus nervus stimuliaciją leidžia teigti, jog smėlis gali pasitarnauti kaip atvirumą skatinanti psichoterapinė priemonė.
Klientas smėlyje panardina pirštus, glosto smėlį, susipažįsta su medžiaga, atvaizduoja reljefą, keičia formą, išdėlioja smėlyje figūrėles, kaitalioja jų vietas. Psichoterapeutas gali užduoti klausimus:
- Ką jauti panardinęs rankas į smėlį?
- Kas iškyla prieš akis, kai lieti, glostai smėlį?
- Kada paskutinį kartą taip jautei smėlį tarp pirštų?
- Kiek tau metų buvo?
Psichoterapeutas gali pasiūlyti klientui parinkti figūrėles, kurios simbolizuotų klientui svarbius žmones - artimuosius, šeimos narius, gimines, draugus, bendradarbius ir t.t. Tiek vaikui, tiek ir suaugusiam gali būti gerokai lengviau pasakoti apie herojus-figūrėles, negu tiesiogiai apie save ir artimuosius. Prieš akis išdėliojęs figūrėles, klientas pasakoja apie jų savybes, tarpusavio ryšius, santykius ir įvykius bei jausmus. Psichoterapeutas užduoda klausimus, tokiu būdu skatindamas klientą pamąstyti, pajausti, pagilinti supratimą:
- Kodėl pasirinkai save pavaizduoti kaip supermeną?
- Kokius jausmus tau sukelia ši figūra?
- Kokie žodžiai iškyla, kai žiūri į savo figūrėlę?
- Ar tavo tėvų figūrėlės stovi atskirai ir nusisukę viena nuo kitos?
Psichologas, psichoterapeutas, psichiatras - kuo jie skiriasi?
Pirmas žingsnis, kurį jau padarėte, - pripažinote sau, kad jūsų problemai išspręsti jūsų pačių įžvalgų ar jėgų nepakanka ir nusprendėte kreiptis pagalbos. Jums padėti gali psichologas, psichoterapeutas ar psichiatras.
Taip pat skaitykite: Įvadas į psichoterapiją
- Psichologai turi būti įgiję nemedicininį psichologijos bakalauro ir magistro laipsnį. Jie gali konsultuoti, padėti įvertinti problemą ir rasti sprendimo būdus. Psichologas, neįgavęs papildomo išsilavinimo skirto psichoterapijai, psichoterapijos paslaugų teikti negali.
- Psichiatrai yra įgiję medicinos išsilavinimą, tad gali ne tik diagnozuoti, bet ir išrašyti vaistus. Iš gelmių psichologijos perspektyvos, „gydymas vaistais“ dažnai būna tik simptomų paslėpimas, o norint iš tikrųjų išspręsti problemą, turėtų būti taikoma psichoterapija. Tačiau tai jokiais būdais nereiškia, kad vaistai yra nenaudingi. Strategiškai paskyrus vaistus (kartais vaistai yra tiesiog būtini, ypač gydymo pradžioje, nes simptomai gali būti per stiprūs, kad pavyktų sėkmingai dirbti su pacientu) galima gauti naudos ir ženkliai palengvinti gydymo eigą.
- Psichoterapeutai šalia psichologijos bakalauro ir magistro laipsnio (arba medicinos išsilavinimo, jeigu tai - psichiatras), turi būti baigę podiplomines savo psichoterapijos pakraipos studijas. Psichoterapeutai gali ne tik konsultuoti, bet ir teikti ilgalaikes psichoterapines paslaugas. Svarbu suprasti, jog podiplominių studijų metu specialistai patys privalo pereiti tam tikrą psichoterapijos sesijų skaičių (giluminėje psichoterapijoje tai gali svyruoti nuo dviejų iki kelių šimtų valandų, priklausomai nuo pakraipos), kas nėra įtraukta į psichologijos magistro studijas. Tai padeda užtikrinti, kad specialistas bus išsprendęs kiek įmanoma daugiau asmeninių problemų, giliau save pažinos ir tokiu būdu galės efektyviau padėti klientui, mat jau pats bus nuėjęs tam tikrą dalį savęs pažinimo kelio. Būtent todėl, mes patariame, jei įmanoma, rinktis vieną iš giluminės psichoterapijos krypčių terapeutų.
Pokalbio terapija: giluminė psichoterapija vs. kognityvinė elgesio terapija
Jeigu norite giliau pažinti save ir savo asmenybę arba susiduriate su kokiais nors gyvenimo sunkumais, kuriems galbūt trūksta tam tikrų įgūdžių, galite išbandyti pokalbio terapiją (psichoterapiją arba psichologo konsultacijas).Jeigu manote, kad turite stiprių psichinių problemų, simptomai jums trukdo kasdieniame gyvenime ar įtariate sau kokį nors psichinį sutrikimą, galite ne tik išbandyti pokalbio terapiją arba konsultacijas su psichologu, tačiau taip pat galite kreiptis į psichiatrą. Turint omenyje, kad visų situacijos yra unikalios ir skirtingos, svarbu prisiminti, kad kompetentingi psichologai ir psichoterapeutai nukreips jus pas psichiatrą, jeigu tai bus būtina. Todėl, mūsų nuomone, pirmiausia tikslingiau kreiptis pas psichologą ar psichoterapeutą, o ne psichiatrą. Taip pat galima kreiptis pas abu - ir psichologą/psichoterapeutą, ir psichiatrą.
Sumanius išbandyti pokalbio terapiją, turite du pasirinkimus - vieną iš giluminės psichoterapijos šakų (Lietuvoje lengviausia rasti yra psichodinaminę, egzistencinę, Geštalto, Jungistinę), arba kognityvinę elgesio terapiją.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra trumpalaikė (kartais gali apsiriboti 6-20 susitikimų) ir yra orientuota į strategišką minčių ir elgesio keitimą, su tikslu pašalinti simptomus per limituotą laiko tarpą. Iš gelmių psichologijos perspektyvos, KET gali pašalinti simptomus, tačiau neišsprendžia problemos iš pamatų - problema gali atsinaujinti ir pasireikšti per kitokius simptomus. To priežastys, anot gelmių psichologijos specialistų, gali būti tai, kad KET neatsižvelgia į žmogaus pasąmonę, o koncentruojasi į paviršių. Nors užduotys, kurias rekomenduoja KET specialistai, gali būti puikūs savipagalbos ir prevencijos būdai, jos neanalizuoja gilesnių žmogaus psichikos sluoksnių.
- Giluminė psichoterapija dažniausiai yra ilgalaikė psichoterapija (nors tų pakraipų specialistai neretai siūlo ir trumpalaikes konsultacijas). Giluminės psichoterapijos šakos unikalios, nes atsižvelgia į pasąmonę ir jos ryšį su sąmone. Šios psichoterapijos tikslas yra žvelgti giliau, su tikslu išanalizuoti žmogaus asmenybę iš pagrindų. Nors skirtingos giluminės psichoterapijos šakos turi skirtingus metodus, dažniausiai viskas priklauso nuo paciento būdo. Mat paciento pasąmonė dažnai yra matoma kaip terapijos eigos vedlė.
KET vyksta konfrontacija su pasąmone, o giluminė psichoterapija bendradarbiauja su ja. Nors KET ir giluminės psichoterapijos atstovai neretai „kariauja“, svarbu suprasti, kad abi pokalbio terapijos šakos turi savo unikalią paskirtį. Pavyzdžiui, KET gali būti naudinga gydant valgymo sutrikimus ar priklausomybių problemas, kartu sujungus ją su gilumine psichoterapija. Taip pacientas išmoksta tam tikrų įgūdžių ir susipažįsta su savo mąstymu (KET). O giluminėje psichoterapijoje paliečiami gilesni psichikos sluoksniai, iš kurių sutrikimas ir kyla.
Psichologo konsultacija vs. psichoterapija
Psichoterapija - ilgalaikis procesas (gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų), o konsultacijos gali apsiriboti tam tikru susitikimų skaičiumi - pavyzdžiui, 20. Psichoterapijoje terapeutas dirba su mintimi, kad matys klientą dar daug kartų, tad vis giliau ir giliau „kapstysis“ asmenybėje, o per tą laiką bus išsprendžiama ne viena problema ir įgyta nemažai naujų įgūdžių. Tad psichoterapija vykdoma su tikslu kiek įmanoma giliau pažvelgti į save ir savo asmenybę, o konsultacija yra tikslingesnis procesas, labiau fokusuotas į šiuo metu patiriamus sunkumus.
Meno terapijos
Taip pat labai veiksmingos gali būti dailės, kūno, judesio ir šokio terapijos. Neretai jos netgi gali būti pranašesnės už pokalbio terapiją, nes kūnas ar piešinys niekada nemeluoja. Tuo tarpu pokalbio terapijoje galime pasimesti žodžiuose, o ne įkūnyti tiesą ir patirtis. Itin gerai veikia pokalbio terapijos kartu su meno terapijomis - jos gali papildyti viena kitą, pagreitinti procesus. Pavyzdžiui, kūno terapija gali padėti įkūnyti pokalbio terapijoje atrastus suvokimus. Ir atvirkščiai - pokalbio terapija gali padėti integruoti kūno terapijoje iškilusias traumas. Šios terapijos veiksmingos įvairiausiais atvejais, nepriklausomai nuo žmogaus problemos ar sutrikimo.
Taip pat skaitykite: G. Petronienės atsiliepimai apie psichoterapiją
Kaip pasirinkti specialistą?
Renkantis specialistą svarbu atkreipti dėmesį į:
- Specialisto išsilavinimą. Kaip anksčiau minėta, psichologas mažiausiai turi turėti psichologijos bakalauro ir magistro laipsnį. Psichoterapeutas turi būti baigęs savo psichoterapijos pakraipos podiplomines studijas (jeigu renkatės iš minėto psichoterapeutų sąvado - dėl to jaudintis nereikia). Kūno arba meno (dailės, šokio ir panašiai) terapeutai turi turėti atitinkamą magistro laipsnį arba būti pabaigę mokslus atitinkamuose institutuose. Kiti specialistai (pavyzdžiui, psichiatrai, kinezoterapeutai, dvasiniai mokytojai t. t.) gali padėti jų specializacijos erdvėje (tarkime, psichiatras - išrašyti vaistų), bet konsultuoti psichologijos srityje gali tik turėdami bent vieną iš aukščiau minėtų išsilavinimų.
- Tai, kokiose srityse specialistas specializuojasi. Pavyzdžiui, jeigu įtariate, kad turite valgymo sutrikimų, ieškokite specialisto, kuris savo aprašyme yra paminėjęs, jog tai yra viena iš jo specializacijos sričių.
- Konsultacijos laiką. Konsultacija neturėtų trukti trumpiau nei 45-50 minučių ir ne ilgiau negu valandą.
- Patį žmogų. Svarbu dėmesį atkreipti, kaip jaučiatės pasiskaitę apie specialistą - ar manote, o gal net jaučiate, kad norėtumėte giliau susipažinti su šiuo žmogumi, ir kad jis giliau pažintų jus.
- Tai, kokios pakraipos psichoterapiją specialistas praktikuoja. Svarbiausia, kad psichoterapeutas būtų aiškiai įvardijęs pagal kokią psichoterapinę paradigmą dirba. Tuomet galima pasiskaityti apie tą paradigmą, ir apsispręsti, ar manote, kad ji galėtų jums tikti. Nors pakraipų metodai skiriasi, visos giluminės terapijos paradigmos turi didelį potencialą atskleisti ir padėti atrasti asmenybę iš pamatų.
Pirmasis susitikimas
Jeigu pirmasis susitikimas jums kelia nerimą, tai yra visiškai normalu. Galite nustebti sužinoję, kad ir psichologas neretai šiek tiek nerimauja prieš pirmąjį susitikimą - juk ir jam tai pažintis su nauju žmogumi. Tokie jausmai - visiškai natūralūs.
Pirmo susitikimo metu gaunate galimybę papasakoti apie save, o psichologas ar psichoterapeutas gali užduoti kiek daugiau klausimų, nei įprasta psichoterapijoje. Visa tai daroma, norint sužinoti kuo daugiau tikslingesnės informacijos apie žmogų, kad galėtų nuspręsti, ar tikrai gali jam padėti.
Savo ruožtu ir jūs ne tik galite, bet ir turite atkreipti dėmesį į tai, kaip jaučiatės kalbėdami su šiuo žmogumi. Ar jums patinka jo bendravimo būdas, tarpusavio atmosfera? O svarbiausia - ar manote, kad galėsite juo pasitikėti?
Labai svarbu su specialistu būti visiškai atviriems, nors tai padaryti ir nelengva, ypač kai žmogų matote pirmą kartą. Tačiau privalote prisiminti, kad tik būdami atviri sulauksite būtent mūsų situacijai tinkamo atgalinio ryšio ir pagalbos. Tad jeigu ateinate dėl nerimo ar depresyvios nuotaikos, bet nesakote, kad piknaudžiaujate narkotinėmis medžiagomis, nebūnate visiškai atviri, psichoterapijos procesas gali pasunkėti.
Tačiau prisiminkite - psichologas ar psichoterapeutas neturėtų prašyti tučtuojau apsispręsti, ar norite tęsti darbą su jais.
Geštaltinė psichoterapija: dėmesys dabarties momentui
Geštaltinė psichoterapija susiformavo XX amžiaus viduryje - kaip ir kitos alternatyvos vyraujančiai psichoanalizės krypčiai. Pamatine šios psichoterapijos krypties idėja galima vadinti įsitikinimą, kad žmogus pasaulį suvokia visybiškai, turi įgimtą tendenciją įprasminti gyvenimą ir siekia užbaigto pasaulio vaizdo (geštalto). Geštalto psichoterapija nesiekia auklėti žmogaus, kuris kreipėsi pagalbos. Šioje psichoterapijoje svarbiausia padėti žmogui atpažinti ir įsisąmoninti savo norus. Esminis geštaltinės psichoterapijos momentas - čia nėra demaskavimo judesio, kai psichoterapeutas pacientui „nuplėšia kaukę“. Psichoterapeuto tikslas nėra atskleisti tas kliento naudojamas manipuliacines technikas ir parodyti, kad jis suprastų, jog taip elgtis negražu, ir pradėtų keistis. Mano, kaip psichoterapeuto žinia - jei tu nori ir toliau taip gyventi, tai tavo pasirinkimas, aš nesiekiu pakeisti tavo elgesio. Tau šis elgesys trukdo, o ne man, ir man svarbiausia padėti tau įsisąmoninti, kad gali rinktis.
Geštaltinė psichoterapija sutelkta į dabarties momentą, didžiausias dėmesys kreipiamas į tai, kas vyksta čia ir dabar. Tai nereiškia, kad niekad nėra kalbama apie vaikystės patyrimus. Psichoterapeutas negali ir neturi versti žmogaus keistis, tai reikštų ne padėti bręsti, bet tik tapti atrama, leidžiančia žmogui nesiimti atsakomybės.
Geštaltinė psichoterapija nesiekia nei išsaugoti, nei „nuversti“ egzistuojančios visuomeninės tvarkos. Jos atstovai pabrėžia, kad žmonės turi galimybes rinktis - ir ne bet kaip, o prasmingai, atsižvelgiant į savo vertybes ir pasirinkimų pasekmes aplinkiniams.
Mindfulness: dėmesingas įsisąmoninimas
Mindfulness praktikoje yra labai svarbus momentas - mokintis niekaip nevertinti to, ką matome, girdime, jaučiame. Nesvarstome, ar tai gerai, ar blogai, ar mums patinka, ar ne, ar mums padeda siekti kokių nors tikslų, ar priešingai - trukdo. Tiesiog būnam ir pajaučiam bei įsisąmoninam kuo daugiau šio buvimo aspektų. Tai tikrai nėra lengva. Ši praktika pradeda suprasti, kad kiekviena emocija ir mintis, net jeigu tai didelis skausmas ir mintis jog niekada nebus geriau, ateina ir praeina, o mes patys liekame. Dabar Mindfulness elementus naudojama įvairiuose mokymuose.
Kognityvinė elgesio terapija (KET): mąstymo ir elgesio keitimas
Kognityvinės elgesio terapijos šaknys siekia XX a. vidurį, kai keli psichoterapeutai pradėjo ieškoti naujo būdo padėti žmonėms, susiduriantiems su emociniais sunkumais. KET remiasi idėja, kad mūsų mintys daro tiesioginę įtaką jausmams ir elgesiui. Kitaip tariant, tai, kaip galvojame apie save, kitus ar situacijas, formuoja mūsų emocijas ir elgesį.
KET remiasi prielaida, kad mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra glaudžiai susiję. Jeigu žmogus galvoja „man nesiseka, aš niekam netinku“, jo savijauta žinoma bus slogi, o elgesys - pasyvus, vengiantis. Kita vertus, mąstymas („aš galiu pabandyti“, „tai gera proga mokytis“) skatina aktyvumą, drąsesnius veiksmus ir, atitinkamai, teigiamas emocijas. KET sesijos vyksta išlaikant aiškiai apibrėžtą struktūrą. Iš pradžių nustatomas tikslas - su kokia tema žmogus nori dirbti. Vėliau aptariamos mintys, emocijos ir elgesys, susiję su šia tema, o sesijos pabaigoje išsikeliamas konkretus žingsnis ar užduotis, kurią klientas galės išbandyti tarp susitikimų.
tags: #psichoterapija #cia #ir #dabar