Žmonės, neturintys daug žinių apie priklausomybes, dažnai į šį klausimą mėgina atsakyti labai paprastai, teigdami, kad priklausomybė - tai valios trūkumas, įprotis, nuodėmė, tinginystė ar degradavimo pasekmė. Tačiau gana sunku tiksliai ir trumpai įvardinti, kas yra priklausomybė. Nors daugelis specialistų pripažįsta, kad priklausomybė yra chroniška neurobiologinė liga, ji turi daugybę savitumų, ją išskiriančių iš kitų ligų. Priklausomybė yra panaši į įkyrų įprotį, tačiau tai gerokai daugiau nei paprasčiausias įprotis. Siekiant suprantamai, glaustai ir įvairiapusiškai pateikti ir paaiškinti dabartines specialistų, mokslininkų ir pačių sveikstančiųjų žinias apie priklausomybes, šiame straipsnyje siekiama pateikti esminius faktus apie šią sudėtingą problemą.
Priklausomybė kaip Laukimas Gyvūnas Namuose
Priklausomybė dažnai lyginama su namuose apgyvendintu ir gerai maitinamu laukiniu gyvūnu, pavyzdžiui, meška. Daugelis žmonių savo proto namuose pradeda auginti mažą meškiuką, nes visi augina tokį mielą gyvūnėlį, tai yra tradicija, arba dėl pramogos, smalsumo, noro patirti ką nors naujo. Kiti tai daro, nes jaučiasi liūdni, nerimastingi ir vieniši savo proto namuose. Tačiau šie meškiukai auga skirtingu greičiu. Vienų jie taip ir lieka pakankamai nedideli ir sutramdomi, o kiti užsiaugina pusę tonos sveriančias meškas, kurios užima didžiąją dalį proto būsto ir reikalauja daug išteklių, kad būtų išmaitintos.
Aišku, ne visų šeimininkų augintiniai pasiekia grėsmę keliantį dydį, kaip ir ne visi žmonės, paragavę vienos ar kitos medžiagos, tampa nuo jos priklausomi. Tyrimai rodo, kad net nuo stipriausių medžiagų priklausomybė išsivysto ne visiems jų paragavusiems. Pavyzdžiui, viename tyrime, tarp bandžiusių heroino priklausomybės nuo jo kriterijus atitiko 23 % amerikiečių, tačiau tai, žinoma, nereiškia, kad jo ragauti yra saugu.
Kodėl Meškos Auga Nevienodu Greičiu?
Vienos priežasties tam nėra. Kažkiek tai priklauso nuo gyvūno rūšies. Kiškutis neužaugs toks didelis, kaip meška. Lygiai taip pat gerokai mažiau kompiuterinių žaidimų žaidėjų išvystys priklausomybę (~10 %), palyginus, tarkim, su tabako vartotojais. Priklausomybės atsiradimui taip pat įtakos turi ir genai. 50-60 % priklausomybės priežasčių daugelis mokslininkų priskiria genetiniams veiksniams. Tačiau yra manančių, kad šis procentas yra gerokai išpūstas, nes tyrimuose grynai genetinius veiksnius sunku atskirti nuo aplinkos veiksnių. Pavyzdžiui, net ir identiški dvyniai, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių atskiriami nuo biologinių tėvų, dalinasi ta pačia aplinka pačiose ankstyviausiose raidos stadijose: motinos gimdoje ir laikotarpyje iki išskyrimo momento.
Žinoma, labai svarbios yra ir augimo sąlygos, aplinka. Pavyzdžiui, kuo jaunesnis naujojo gyvūnėlio šeimininkas, tuo daugiau problemų galime tikėtis ateityje. Be to, pavojingi gyvūnėliai, augantys proto namuose, labai mėgsta mūsų kančią, diskomfortą ir nuobodulį, kurie atsiranda dėl įvairiausių priežasčių. Jie labai mėgsta nuo kančios mus prablaškyti, nuraminti. Jie trumpam palaiko mūsų draugiją, atpalaiduoja, leidžia mums jaustis drąsesniems, leidžia atsitraukti nuo problemų, bet su viena sąlyga - jei juos maitinsime. O maitinti pradedame dažnai, kai liūdna, kai trūksta drąsos bendraujant su kitais, kai norime pakeisti savo būseną, kai norisi atsipalaiduoti, kai norisi prisiminti, kaip smagu maitinti mūsų mažąjį padarėlį.
Taip pat skaitykite: Mokslinė A. Baranausko veikla
Tik tas mažas mielas gyvūnėlis kartais ima pūstis ir užimti vis daugiau ir daugiau proto būsto, iki kol jis tampa problema pats savaime. Laikui bėgant pastebime, kad meškos maitinimas tampa pagrindiniu šeimininko hobiu. Jam sunku džiaugtis kitomis veiklomis, išskyrus savo augintinio priežiūra. Kaip ir individui, kuris ilgiau vartoja ar įsitraukia į kokį nors elgesį, sunkiau džiaugtis kažkuo kitu. Be to, nebeužtenka duoti meškai vieno mažo mėsos gabalėlio. Nei meškai, nei šeimininkui tokie maži kiekiai nebeteikia džiaugsmo. Reikia vis didesnių kiekių ir vis įmantresnių patiekalų. Ilgainiui jau net ir džiaugsmo daug nelieka gyvenant su meška. Pradedame ją maitinti iš įpročio, ne dėl to, kad iš tikrųjų reikėtų. Taip ir priklausomybei įsisenėjus dažnai vartojama ne dėl to, kad būtų malonu, bet dėl įpročio, arba kai norima išvengti abstinencijos.
Kartais maitinti traukia ne pats faktas, kad turime mešką, bet „procesas“ - ieškojimas meškai maisto, jo ruošimas, maitinimas (tai vėliau kliudo ir blaivybės kelyje, nes daugybė situacijų, vietų ir žmonių lengvai sužadina prisiminimus ir norą vartoti). Jei kas nors mums sukliudo, žiūrėk, jau atsiranda ir irzlumas, nekantrumas kažkoks, mintys pradeda suktis tik apie vieną - grįžti namo ir pamaitinti savo vargšę išbadėjusią meškutę! Ką jūs sakote, ji gi ne stora, tik labai pūkuota!
Didžiųjų meškų savininkai dažnai pamiršta, kad jų augintinis - jau nebe mažas mielas pūkuotukas. Paprastai jie paskutiniai tą suvokia, aplinkiniai tą pastebi greičiau. Jie pyksta, kai kiti gali vedžioti savo augintinius, o jų augintis vedžioja juos pačius. Jie ieško, kam suversti kaltę už augintinio šunybes. Slepia savo augintinį ir jo išmatavimus. Specialistai mėgsta tą vadinti „neigimu“. Patys šeimininkai paprastai reaguoja į tokį įvardinimą gynybiškai, ir tas yra pakankamai suprantama. „Ką, nori pasakyti, kad mano meškutė stora??? Ji stambių kaulų!
Visgi kartais žmogus pats supranta, kad jo augintinio apimtys tapo problema. Kartais tai įvyksta pasiekus vadinamąjį „dugną“. Kartais tai įvyksta, kai žmogus išgirsta artimųjų, draugų ar specialistų konfrontacijas, tačiau tai tikrai ne visados suveikia ir nėra vienintelis kelias į sveikimą. Svarbu pabrėžti, kad visi norime jaustis autonomiški ir bandome priešintis, kai kas nors mus spaudžia, kontroliuoja, ar bando įtikinti, kad kažką darome blogai. Deja, stebuklingos formulės, kaip pasiekti tokį „nušvitimą“, nėra. Nėra lengva prisiimti atsakomybę už gyvenime kylančias problemas. O būna ir atvejų, kuomet žmogus įsisąmonina, kas su juo vyksta, tačiau vis tiek sutinka mokėti didelę kainą už savo augintinį ir nieko neketina keisti. Taip paprasčiausiai patogiau, kartais ir smagiau.
Didžioji dalis žmonių, kurie yra priklausomi nuo kokios nors medžiagos ar elgesio, prisitaiko gyvenime ir niekuomet nesikreipia pagalbos. Būna, kad kai kuriems šeimininkams pavyksta susilaikyti nuo augintinio maitinimo ir anas išeina pats. Pagal amerikiečių tyrimus, tai nėra taip jau reta. Dauguma amerikiečių, kurių alkoholio ar narkotikų vartojimas atitiko priklausomybės kriterijus jaunystėje, pasiekę maždaug 30 metų amžių visai nebevartoja arba vartoja gerokai saikingiau. Paprastai tariant, kartais iš priklausomybės „išaugama“.
Taip pat skaitykite: Da Vinči: universalus genijus
Tiesa, verta turėti omenyje, kad augintiniai būna skirtingo dydžio. Sąlyginai nedidelį meškos auginimo stažą turintiems šeimininkams gali būti paprasčiau išvaryti ją, kol ana dar telpa pro duris. Įdomu, kiek tokių spontaniškų pasveikimų šiais laikais rastume Lietuvoje, kur, bent jau kalbant apie priklausomybę nuo alkoholio, pagalbos dažnai kreipiasi jau ne vieną dešimtmetį geriantys asmenys. Reikėtų turėti omenyje, kuo stipresnė, kuo ilgiau užleista priklausomybė, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogus susitvarkys su ja pats vienas. Kitaip tariant, kartais meška tampa per didelė, ir per stora, kad ją paprasčiausiai išvarytume iš savo proto namų.
Laimei, jei pavyksta jos nemaitinti ir kitaip pasirūpinti savo vidiniais poreikiais, ana pati sulys ir išeis. Tai nėra lengva, tai nėra greita. Tyrimai rodo, kad gydymas nuo priklausomybės turėtų apimti skirtingus žmogaus poreikius, ne tik siekti nutraukti pačios medžiagos ar elgesio vartojimą, bei trukti mažiausiai 3 mėnesius, jei norime reikšmingų pokyčių. Žmogus turėtų išmokti reguliuoti savo emocijas alternatyviais būdais, rasti prasmingos veiklos užimtumui, keisti bendravimo ratą (arba iš viso išmokti užmegzti ir išlaikyti sveikus santykius), išmokti palaikyti balansą tarp darbo ir poilsio, save stebėti, siekti kitų pokyčių, reikalingu pilnaverčiam gyvenimui. Tai reikalauja nemažai kantrybės ir darbo su savimi.
Be to, su stambia meška lengviau tvarkytis, kai esi ne vienas. Pasveikimas principu „aš pats“ yra labai retas. Aš, kaip specialistas, dar nesu su tuo susidūręs sunkiasvorių augintinių šeimininkų tarpe. Sunkiasvorė meška nesėdės ramiai, jei neduosime jai valgyti - ji triukšmaus, niurzgės ir gailiomis akytėmis spoksos į šeimininką. Be to, augintiniui užaugus, net ir stambūs raumenys bus silpnesni už kelis kartus daugiau sveriančio žvėries. Daugiausiai, ką jie gali padėti padaryti, tai atidėti pasidavimą augintiniui, kuomet raumenys pavargs priešintis. Lygiai taip pat sunkėjant priklausomybei smegenyse įvyksta procesai, kuomet žmogus tikrai praranda valingą elgesio kontrolę. Jis nebegali sukontroliuoti savo vartojimo vien savo valia. Norint suprasti, kas tada vyksta, galite prisiminti situaciją, kuomet labai norėjote miego pačiu netinkamiausiu metu.
Taigi, norint išgyvendinti peraugusį augintinį reikės kantrybės, budrumo ir pasiryžimo. Nemaitinama meška sulys ir išeis ieškoti maisto kitur. Tačiau net ir išėjusi meška kartais sugrįš apsidairyti, ar jai nėra maisto senuose namuose. Jai čia buvo gerai ir ji to niekuomet nepamirš. Lygiai taip pat smegenys nepamiršta, ką reiškia psichoaktyvios medžiagos ar kompulsyvaus elgesio poveikis. Priklausomybė yra chroniška sutrikusių smegenų būklė. Žmogus dažnai pasiilgsta buvusio gyvenimo būdo, kitokios būsenos, pabėgimo nuo problemų. Jau turėjau ne vieną klientą, besikreipusį pagalbos, kuomet, po 10 ir daugiau metų visiškos blaivybės nusprendė, kad jau sukontroliuos savo gėrimą. Visi jie anksčiau ar vėliau pradėjo gerti taip pat ar dar smarkiau nei prieš 10 metų. Aišku, galbūt paprasčiausiai nesutikau grįžusių prie saikingo gėrimo žmonių, nes jie nebepatenka į gydymo įstaigas. Tikėtina, kad tokių žmonių yra. Tačiau aš pats nebūčiau linkęs tampyti meškos už ūsų.
Taigi, atkrytis yra būdinga ir netgi natūrali priklausomybės stadija. Beje, tai būdinga ir kitiems chroniškiems sutrikimams (kai kalbame apie simptomų atsinaujinimą). Individai, pradėję gydytis nuo diabeto, astmos, kraujo spaudimo, atkrenta vidutiniškai panašiu dažnumu, kaip ir turintys priklausomybę. Tik šioms ligoms mes nepriskiriam tokios stigmos, kaip priklausomybėms. Tai jokiu būdu nereiškia, kad atkritusieji yra beviltiški.
Taip pat skaitykite: Mitai apie streso poveikį smegenims
Gyventi bez savo mylimo augintinio, kartais kai kurių mano klientų pavadinamo „senu draugu“, nėra lengva. Net jei žmogus lieka vienas savo proto namuose, pagrindinė problema, dėl ko jis ir prisirišo prie meškos, dar nėra niekur dingusi. Gyvenimas vienam šiuose proto namuose atrodys tuščias, nuobodus, liūdnas ar net nepakeliamas, jei žmogus nesusikurs gyvenimo, kurį verta gyventi be „papildų“. Jei neatsiras tikros prasmės, jei neatsiras tikros meilės, ryšių, bendruomenės ar paprasčiausiai įdomios veiklos.
Priklausomybės Prevencija ir Ribojimai
Jeigu tos meškos pridaro tiek bėdų, gal jas uždrauskime, sugriežtinkime bausmes, nebebėgs žmonės nuo problemų egzotiškų augintinių pagalba? Pasaulinė praktika rodo, kad tai paprastai nėra efektyvu visuomenės gerovės, sveikatos ir nusikalstamumo prasme. Nebeveikia egzotiškų augintinių parduotuvės - bus vietinis brakonierius, dar ir rodantis špygą mokesčiams ir valstybei. Uždrausta konkreti meškų rūšis - galima išvesti naują, kuri nebūtinai bus adekvatesnio būdo nei uždraustoji. Ir šiaip rinkoje atsiras rudai nudažytų tigrų, krokodilų su meškų ausytėmis ir dar bala žino ko, kurie bus stumdomi kaip meškos. Ir net jeigu iš tikrųjų pavyks apriboti visiškai meškas, visados į namus galima parsinešti smauglį, ryklį ar raganosį. Arba kelis iš karto, taip irgi būna dažnai (pavyzdžiui, labai dažnas žmogus, priklausomas nuo alkoholio, dar yra priklausomas ir nuo nikotino, o praktikoje dažnai susiduriu su deriniais opiatai - alkoholis, alkoholis - raminamieji vaistai, lošimai - alkoholis).
Juk vidinė tuštuma niekur staiga nedings, norėsis kažkuo ją užpildyti. Taip ir žmonės darosi priklausomi ne nuo pačios psichoaktyviosios medžiagos arba elgesio, bet nuo medžiagų, kurias išskiria mūsų pačių smegenys tuomet, kada yra veikiamos jų. Jie darosi priklausomi nuo pakeistos būsenos, kuri leidžia jiems pabėgti nuo skausmo, tuštumos, vienišumo, diskomforto.
Ar tai reiškia, kad priklausomu galima tapti nuo bet ko? Plačiąja prasme, jei kalbame apie vartojimą, nepaisant žalingų pasekmių bei sunkumą kontroliuoti vartojimą - taip. Žinoma, tada kyla grėsmė įprasti bet kokią aistringai atliekamą veiklą vadinti priklausomybe. Tačiau atskirti paprastą aistrą tam tikram elgesiui nuo priklausomybės visai gerai padeda Gabor Mate (2018) išskiriami kriterijai. Pavyzdžiui, jei įsitraukęs į elgesį jaučiuosi laimingas, laisvas, pilnai įgyvendinantis savo vertybes ir poreikius - galbūt tai aistra.
Ar Aš Esu Priklausomas? Ar Mano Artimasis Yra Priklausomas?
Tai mėgstamas artimųjų, bet labai nemėgstamas pačių priklausomųjų klausimas. „Aš gi ne kiekvieną dieną geriu, aš nepriklausomas“, „Aš tik per šventes / kaimynas geria daugiau / galiu bet kada sustoti“ ir t.t. Žmonės įsivaizduoja, kad čia kaip su nėštumu - arba esi nėščias, arba ne. Iš tiesų nėra labai aiškios ribos, kur jau yra priklausomybė, o kur jos dar nėra. Tai panašiau į intervalą. Gali būti šiek tiek priklausomas, gali būti sunkiai priklausomas. Vieno žmogaus priklausomybė gali skirtis nuo kito žmogaus priklausomybės. Gali atitikti priklausomybės kriterijus gerdamas kiekvieną dieną po kelis bokalus alaus, o gali atitikti ir išgerdamas didesnį kiekį kas mėnesį (AUDIT testas norintiems įsivertinti save). Amerikiečių psichikos sutrikimų diagnostinėje sistemoje sutrikimai, susiję su psichoaktyvių medžiagų vartojimu jau yra skirstomi į lengvus, vidutinio sunkumo ir sunkius.
Taigi, stereotipinis priklausomas individas, praradęs šeimą, būstą, orumą ir sveikatą greičiausiai atitiktų sunkios priklausomybės kriterijus, bet tai nereiškia, kad likusiems saugu leisti savo lengvoms priklausomybėms vešėti iki tokių pasekmių. Negydomos priklausomybės dažnai virsta vienpusio eismo keliu, kuriame, nesustabdžius vartojimo, simptomai tik sunkėja. Visgi, mano manymu, pati etiketė neturi didelės reikšmės. Net jei tai nebus priklausomybė, o kol kas „tik“ žalingas ar rizikingas vartojimas, medalio kabintis neskubėčiau. Diagnozes ir etiketes palikime gydytojams. Svarbesni yra klausimai - ar visų pirma aš, antra - mano šeima, būsime laimingi, jeigu toliau tęsis tai, kas tęsiasi? Kaip atrodys mano gyvenimas po trijų metų, jei toliau elgsiuosi taip, kaip elgsiuosi? O kaip gali atrodyti, jei kažką keisiu?
Pagrindinės Priklausomybės Savybės
- Progresuojanti: cheminė priklausomybė yra liga, kuri kaip nors stebuklingai neišnyksta, nepraeina. Tai yra liga, kurios eiga yra žinoma ir iš anksto numatoma.
- Lėtinė: cheminės priklausomybės liga laikoma neišgydoma. Ji gali būti giliai suprasta ir sustabdoma.
- Potencialiai mirtina: chemiškai priklausomi žmonės miršta 12-15 metų anksčiau, negu žmonės, neturintys priklausomybės. Savižudybių ir nelaimingų atsitikimų procentas yra labai didelis tarp chemiškai priklausomų žmonių.
- Turi skiriamuosius simptomus: pas chemiškai priklausomus žmones pasireiškia tie patys ligos simptomai.
- Griaunanti gyvenimą: liga daro poveikį žmogaus ekonominei, socialinei, fizinei, psichologinei ir dvasinei gyvenimo sferoms.
- Nežinomos priežastys: cheminės priklausomybės atsiradimas neturi aiškios priežasties. Manoma, kad ligą apsprendžia kelių faktorių kombinacija. Atrodo, kad kai kurie žmonės yra biologiškai alergiški alkoholiui arba turi įgimtą genetinę tendenciją tapti chemiškai priklausomais. Kai kurie žmonės tampa priklausomais naudodami chemikalus siekdami sumažinti stresą, susitvarkyti su emocinėmis būsenomis ar tiesiog pabėgti nuo realybės. Niekas nepasirenka cheminės priklausomybės.
Priklausomybės Teorijos
- Biheivioristinė teorija: priklausomybė yra išmokimo rezultatas. Priklausomybę sukelia kelių formų sąlygojimas: operantinis (priklausomybė teikia pasitenkinimą ir nėra baudžiama), klasikinis (tuo metu, kai atliekamas tam tikras veiksmas, esantys objektai gali veikti kaip sąlygojimo stimulas ir tapti malonumo atlikti tam tikrą veiklą rezultatu, pvz., švirkščiamosios adatos arba žmogaus, kuris duodavo narkotikų, vaizdas nuramina žmones, priklausančius nuo narkotikų).
- Transakcinė analizė: priklausomybė yra tam tikro elgesio sąsaja su emocinės būsenos pokyčiu, tai yra kai piktnaudžiavimas tam tikromis medžiagomis sukelia nuotaikos pakitimus, pagerina savijautą, palengvina gyvenimą. Žmonės, sergantys priklausomybės ligomis, formuoja emocinius santykius su objektu ar įvykiu, kad pasiektų trokštamą nuotaikos pasikeitimą, ir tai tampa jų pagrindiniais emociniais santykiais.
- Egzistencinės psichoterapijos atstovai: priklausomybės nelaiko liga, ją apibūdina kaip sutrikimą, kurio atsiradimą lėmė paties žmogaus piktnaudžiaujamas elgesys. Egzistencialistų teigimu, nors žmogus turi laisvę rinktis, jo pasirinkimą nulemia aplinka. Aplinkos įvairūs veiksniai praplečia asmens galimybę klysti.
- Kognityvinė teorija: priklausomybės priežastis gali būti: mąstymo sutrikimas (klaidingos interpretacijos ir tikrovės neatitinkančios mintys svyruoja nuo vos pastebimo realybės neatitikimo iki tikrovės neatitinkančių kliedesių), nelogiškas žmogaus mąstymo procesas (minčių nukrypimas nuo tikrovės neretai sutampa su nelogiškomis išvadomis, savęs, savo patyrimo apibendrinimais).
- Psichoanalizės požiūriu: priklausomybė susiklosto oralinėje stadijoje ir kyla iš vaikystėje neišspręstų esminių vidinių konfliktų, tai yra šie žmonės vaikystėje negavo pakankamai oralinio pasitenkinimo ir suaugę nepasitiki savimi, yra pasyvūs ir priklausomi. Yra kelios psichoanalizės priklausomybės teorijos:
- Prieraišumo teorija: žmonės, kuriems trūko tėvų prieraišumo, yra nervingesni, jaučiasi nesaugūs bendraudami ir turi problemų kurdami santykius, emociškai neprisiriša ir neįsipareigoja kitiems. Tokie žmonės tampa priklausomi norėdami išsilaisvinti nuo nerimo, nesaugumo arba depresijos.
- Traumos teorijos šalininkai: teigia, kad po tam tikros traumos, ypač seksualinės, pasireiškia potrauminiai sutrikimai ir priklausomybė, todėl žmogus atsiskiria, kad susitvarkytų su traumos prisiminimais ir išvengtų panašių situacijų. Tokiam atsiskyrusiam asmeniui priklausomybė gali sukurti saugumo, kontrolės jausmą.
- Impulsų teorijoje: pirmą kartą sekso kaip priklausomybės sąvoką pasiūlė austrų psichologas ir psichoanalitikas S. Freudas. Jis teigė, kad masturbacija yra pirminė priklausomybė, o kitos priklausomybės, pvz., nuo alkoholio, narkotikų, tabako, azartinių lošimų ir kita, atsiranda gyvenime kaip pakaitalai.
- Objektų santykių teorijoje: priklausomybė suprantama kaip negebėjimas atskirti savęs nuo kitų objektų ar žmonių. Būdamas vienas žmogus patiria depresiją ir intensyvų nerimo jausmą, todėl kiti žmonės egzistuoja kaip laikini objektai, kad išoriškai sureguliuotų vidinį emocinį komforto poreikį.
Priklausomybės Paplitimas ir Žala
Įvairios priklausomybės (nuo alkoholio, narkotikų, kompiuterio, lošimo, lytinių santykių, maisto ir kita) yra gana paplitusios. Manoma, kad priklausomybę turi apie 9,5 % žmonių, labiausiai paplitęs alkoholio vartojimas (būdingas 7,4 % žmonių). Narkotines medžiagas daugiausia vartoja paaugliai ir jauni suaugusieji (vyrai dažniau nei moterys). Žmogus dažniausia neigia savo priklausomybę.
Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai įsitikinę, jog didžiausią žalą sukelia priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus, o mažiausiai žalinga yra priklausomybė nuo interneto. Apklausos dalyviai, paprašyti balais nuo 1 iki 10 įvertinti skirtingų priklausomybių sukeliamą žalą žmogui, net 9,3 balo skyrė priklausomybei nuo narkotinių medžiagų, įskaitant vaistus. Antroje ir trečioje vietose atsidūrė priklausomybė nuo alkoholio (8,75 balai) ir nuo lošimų (8,74 balai).
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorė dr. A. pastebi: „Nestebina, kad pirmoje vietoje yra narkotinės medžiagos, įskaitant ir kai kuriuos receptinius vaistus. Jų vartojimas siejamas su stipriu fiziniu poveikiu, kuomet pažeidžiamos smegenys, kepenys, širdis ir imuninė sistema, bei psichikos sveikatos problemomis, įskaitant depresiją, nerimą ir greitą priklausomybės vystymąsi. Moksliniai tyrimai rodo, kad priklausomybė nuo narkotikų dažnai lydi socialines problemas: darbo praradimą, šeimos santykių krizę, teisinius konfliktus. Tačiau ir kalbant apie probleminį interneto naudojimą negalima numoti ranka. Per didelis socialinių tinklų naudojimas, žaidimai, naršymas internete gali sukelti priklausomybės simptomus: sutrikti miegas, sumažėti koncentracija, atsirasti nerimas ir depresija. Ilgalaikėje perspektyvoje tai veikia psichinę gerovę, socialinius įgūdžius ir produktyvumą.“
Apskritai, kad visos priklausomybės yra labai žalingos, vertos 9-10 balų, dažniau nurodo moterys. Pavyzdžiui, itin didelę žalą priklausomybei nuo lošimo priskiria 74 proc. moterų ir vos 60,5 proc. vyrų, o priklausomybę nuo alkoholio kaip žalingą vertina 73 proc. moterų ir 63 proc. vyrų.
Dr. A. teigia: „Tai, kad Lietuvos visuomenė priklausomybę nuo alkoholio įvertino kaip vieną iš žalingiausių, rodo žmonių supratimą ir sąmoningumą, nes alkoholis, nors legalus bei labiau socialiai priimtinas, sukelia žalą: kepenų cirozę, širdies ir kraujagyslių ligas, nervų sistemos pažeidimus, didina savižudybių ir nelaimingų atsitikimų riziką. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, alkoholis kasmet prisideda prie milijonų mirčių atvejų.“
Taip pat dr. A. pabrėžia: „Vis tik moksliniai tyrimai patvirtina priklausomybės nuo lošimų rimtą psichosocialinį poveikį: finansines krizes, šeimos konfliktus, depresiją ir net padidintą savižudybių riziką. Yra paskaičiuota, kad 25 proc. žmonių, kuriems buvo diagnozuotas patologinis potraukis azartiniams lošimams, bandė bent kartą nusižudyti, apie 85 proc. patyrė psichikos ir elgesio sutrikimus ne tik lošimo, bet ir dėl su juo susijusio kokaino, alkoholio, kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.“
Nors visuomenėje tabakas dažnai vertinamas kaip mažiau pavojingas įprotis, RPLC direktorė sako, kad tai yra didžiulė klaida. „Ne tik tradicinis rūkymas kelia pavojų - nauji tabako produktai, tokie kaip elektroninės cigaretės, kaitinamas tabakas ir kiti, taip pat nėra saugūs. Tyrimai rodo, kad jie irgi sukelia priklausomybę, kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai, o ilgalaikis poveikis kvėpavimo takams ir imuninei sistemai dar nėra visiškai ištirtas“, - sako dr. A.
Apklausa parodė, kad visų priklausomybių pavojingumą labiausiai linkę nuvertinti jauniausi, 18-25 metų amžiaus gyventojai. Priklausomybės ligų žalos vertinimas tiesiogiai susijęs su išsilavinimu - kuo jis žemesnis, tuo mažiau žalinga atrodo priklausomybė.
Dr. A. apibendrina: „Kad ir kaip, atrodytų, banaliai skamba dažnai kartojamos frazės, kad žmones reikia informuoti, edukuoti, tačiau apklausos rezultatai dar sykį parodo, kaip tai svarbu.“
tags: #faktai #apie #priklausomybe