Šypsokis, ir pasaulis šypsosis su tavimi. Tai ne tik gražūs žodžiai, bet ir tyrimais patvirtinta tiesa. Deja, bloga nuotaika plinta taip pat greitai, kaip ir gera. Emocijos - tai energijos rūšis, kuri sukelia mintis, o mintys savo ruožtu sukelia emocijas. Jei dažnai kyla mintys, susijusios su baime, išgyvenama baimės emocija ir baimės energija kaupiasi mūsų organizme. Baimė turi neigiamos energijos ženklą, kuris mūsų organizme pasireiškia kaip diskomfortas, skausmas, organų sutrikimai ar net ligos. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip emocijos veikia mūsų gyvenimą, sveikatą ir santykius.
Emocijų užkrečiamumas: nuo žiovulio iki vienatvės
Tikriausiai esate pastebėję, kaip lengva užsikrėsti žiovuliu. Vos apie tai pagalvojus, jums gali kilti noras tai padaryti. Mokslininkų teigimu, jeigu žiovauja jums artimas žmogus, nuo jo „užsikrečiame“ dar greičiau. Ir šitaip užkrečiamas ne vien žiovulys. Žmogus lengvai perima aplinkinių išgyvenamas emocijas ir nuotaikas, dažnai net nesuprasdamas pakitusios savijautos priežasčių. O Johno Cacioppo teigimu, galima užsikrėsti net vienatve.
Apie tai, jog emocinės būsenos yra užkrečiamos, jau 400 metų prieš Kristų prašneko Hipokratas, pastebėjęs, kad kai kurių moterų isterija persiduoda ir kitoms. Apie 1700-uosius šios eros metus atsirado tyrimų, parodžiusių, jog atsitiktinio žmogaus šypsena sukelia praeivių šypsenas. O pastaraisiais dešimtmečiais gausu mokslininkų, besidominčių, kaip nesąmoningai perimamos nuotaikos daro įtaką įvairioms mūsų gyvenimo sritims: santuokai, darbui, pasitikėjimui savimi ir net pasitenkinimui gyvenimu apskritai.
Žvelgiant iš evoliucijos perspektyvos, išmokti pajausti, ką jaučia kitas, žmogui buvo gyvybiškai svarbu. Aplinkinių pyktis, baimė, pasišlykštėjimas galėjo būti kaip pavojaus signalas, į kurį reikėdavo nedelsiant reaguoti. Taigi gebėjimas suprasti kitų emocijas ir jas perimti padėjo mums išlikti. Kai kurie mokslininkai mano, kad neigiamomis emocijomis užsikrečiama labiau nei teigiamomis, nes džiaugsmas nėra pavojaus ženklas, todėl ne toks svarbus. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad gera nuotaika užsikrečiama taip pat greitai, kaip ir bloga. Tikriausiai dėl to mums patinka būti tarp linksmų žmonių - jų nuotaika greitai persiduoda ir mums.
Emocijų perdavimas per atstumą
Mums nebūtina matyti žmogaus, kad užsikrėstume jo nuotaika. Tam gali pakakti ir bendravimo internetu ar telefonu. O kartais net ir to nereikia. Galima „pasigauti“ lūkuriuojančių vairuotojų patiriamą stresą net su jais ir nepabendravus.
Taip pat skaitykite: Savybių transformavimas
Psichoterapeutė Elaine Hatfield emocijų užkrėtimo reiškiniu susidomėjo po savo asmeninių patyrimų terapijos metu. Ji pastebėjo, kad po bendravimo su vienu pacientu jai kildavo neigiamų jausmų, nors iš pažiūros jis būdavo linksmas. O po susitikimo su maloniu ir atsipalaidavusiu vyriškiu terapeutė pajusdavo nepaaiškinamą drovumą. Atkreipusi dėmesį į subtilius pacientų balso virptelėjimus ir kūno kalbą, moteris suprato, kad jos nuotaiką veikė klientų būsena, kurią jie stengėsi nuslėpti.
E. Hatfield teigimu, žmogus mokosi pamėgdžioti aplinkinių veido išraiškas, laikyseną ir balso toną dar kūdikystėje. Tai įvyksta taip greitai, kad nespėjame to įsisąmoninti, tačiau jaučiame iš kažkur atsiradusią įtampą ar džiaugsmą - kitaip tariant, perimame mėgdžiojamo asmens nuotaiką. Paskutine pamėgdžiojimo stadija laikoma sinchronizacija, kai po kurio laiko dviejų bendraujančių asmenų savijauta ir elgesys sinchronizuojasi. Žmonės pradeda jaustis ir elgtis vienodai. Tai patvirtina Timothy Munyono tyrimas, atskleidęs, kad sutuoktiniai paprastai apibūdina vienas kito poveikį vienodai. T. y. jei žmona sako, kad šiandien vyras ją užkrėtė apatija, tikėtina, kad jis pasiguos tuo pačiu.
Artimųjų emocijų įtaka
Jei mus taip stipriai veikia nepažįstamų žmonių nuotaikos, sunku net pagalvoti, kiek mūsų jauseną paveikia artimieji. O jų savijauta, kaip rodo tyrimai, užkrečiama lengviausiai ir greičiausiai. Tikriausiai pastebėjote, kaip greitai iš darbo parsineštas erzulis ir įtampa persiduoda šeimos nariams ir išsklaido prieš tai vyravusios geros nuotaikos kerus.
Džiugu tai, kad namo parsinešti galime ne tik stresą. Kaip rodo Angelos Neff tyrimas, po darbų grįžę savimi pasitikintys sutuoktiniai šia būsena užkrečia ir antrąją pusę. Tyrime dalyvavusios dirbančios poros pasakodavo apie savo savijautą grįžus po darbo ir prieš einant miegoti. Paaiškėjo, kad vienam sutuoktiniui grįžus namo patenkintam savimi ir savo darbo rezultatais gyvenimo draugas taip pat pasijusdavo galintis nuversti kalnus profesinėje srityje. Šis poveikis būdavo itin stiprus, jei bendras partnerio pasitikėjimas savimi būdavo žemas ir jei jam būdavo būdinga stipresnė empatija.
O Evangelia Demerouti pastebėjo, kad moterys dažnai užkrečia savo vyrus išsekimu ir nusivylimu. Laimei, jie šią situaciją gali pakeisti. Kadangi moterys lengvai perima savo sutuoktinių pasitenkinimo gyvenimu jausmą, tereikia, kad šie didžiuotųsi savo darbu. E. Demerouti nuomone, vyrų pasitenkinimas gyvenimu daugiausia priklauso nuo jų sėkmės profesinėje srityje, todėl jei jiems gerai sekasi, jų žmonos taip pat pasijus laimingesnės.
Taip pat skaitykite: Kaip psichoterapeutas gali padėti?
Kita vertus, kaip rodo Zhaoli Songo tyrimas, vyrai karjeristai dažniau parsineša namo neigiamų emocijų. Paprastai jie daugiau laiko praleidžia darbe, yra labiau susitelkę į karjerą, daugiau uždirba, tačiau šeimos nariai nuo to emociškai nukenčia daugiausia. Todėl svarbu mokėti atriboti darbą nuo namų, neparnešti namo darbinių rūpesčių. Kad blogos savijautos parsineštumėme kuo mažiau, mokslininkai pataria po darbo atsikvėpti, pasportuoti ar tiesiog namo pareiti pėstiems, kad galva spėtų primiršti darbines problemas. Z. Songas pastebi, kad vaikų turinčios poros yra atsparesnės iš darbo parsineštam stresui. Nors sutuoktinių ryšys yra glaudžiausias ir vienas kito nuotaikomis užsikrečiama greičiausiai, vaikų žaismingumas ir gera nuotaika taip pat daro poveikį bendrai namų atmosferai.
Na, o jei norite būti gyvybingas, skatinkite savo partnerį susirasti darbą, kuris suteiktų galimybę jam keliauti. Nicholaso Christakiso ir Jameso Fowlero teigimu, socialiniuose tinkluose kiekvienas laimingas draugas padidina tikimybę jums tapti laimingesniam net devyniais procentais! Kad geriau suprastume šio fakto svarbą, mokslininkai pateikia 1984 m. atlikto tyrimo rezultatus, rodančius, jog papildomi 5 000 dolerių prie įprastinių to meto Amerikos gyventojų pajamų padidindavo tikimybę jiems tapti laimingesniems viso labo tik dviem procentais.
Nuotaikos darbe: įtaka rezultatams
Nuo darbe vyraujančios nuotaikos priklauso ne tik atmosfera namuose, bet ir veiklos rezultatai. Tyrimai rodo, kad gerai nusiteikę asmenys dirba produktyviau ir efektyviau nei suirzę kolegos. Vis dėlto palaikyti teigiamą nuotaiką darbe nėra paprasta. Taip, kaip namuose nuotaiką veikia mūsų partneris, taip ir darbovietėje ja užsikrečiame nuo kolegų ir vadovų.
Sigalas Barsade’as tiriamuosius suskirstė į darbo grupes ir, jiems to nežinant, pakvietė asistentus, turėjusius suvaidinti teigiamą arba neigiamą emociją. Entuziastingas „įsibrovėlis“ dažnai šypsojosi, žiūrėjo kitiems grupės nariams į akis, aktyviai kalbėjo, prislėgtasis - viską darydavo atvirkščiai. Išmatavus studentų nuotaikas prieš ir po eksperimento, nustatyta, kad gera nuotaika užsikrėtę tiriamieji vertino save ir kitus kaip geriau išmanančius diskusijos temą ir labiau bendradarbiaujančius. Tačiau paklausti, kas lėmė jų veiklos rezultatus, studentai paprastai nuopelnus priskirdavo savo gabumams. Nė vienas nepastebėjo, kad jų veiklos rezultatas buvo paveiktas grupėje vyravusios nuotaikos, t. y. šis poveikis buvo nesąmoningas. Panašūs rezultatai pastebimi ir profesionalių sportininkų komandose. Jei bendra atmosfera komandoje yra gera, ji teigiamai veikia žaidėjų nuotaikas, o veiklos rezultatai būna geresni. Paprastai pozityviai nusiteikusios komandos žaidžia geriau už tas, kurios yra nusiminusios ar prislėgtos.
Stefanie Johnson rekomenduoja skirti kuo daugiau dėmesio nuotaikų valdymui įmonėje ir stebėti, ar į vadovaujamas pareigas atrenkami aukštą emocinį intelektą turintys asmenys. Ji pastebėjo, kad charizmatiškų, gerą nuotaiką spinduliuojančių vadovų pavaldiniai paprastai būna geresnės nuotaikos bei atlieka darbus geriau nei prastai nusiteikusių vadovų darbuotojai.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Įdomu, kad mūsų sugebėjimas užsikrėsti emocijomis gali tapti lemiamu veiksniu gaunant darbą. Lorna Doucet atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškino, kad darbdaviai palankiausiai žiūrėdavo į tuos kandidatus, kurie atrankos pokalbio metu perimdavo jų emocijas. Tai nebuvo dirbtinis emocijų imitavimas, sėkmingiausi kandidatai iš tiesų pradėdavo jaustis panašiai, kaip kad tuo metu jautėsi pokalbiui vadovaujantys asmenys. Šis veiksnys priimant į darbą pasirodė svarbesnis net už kandidatų gyvenimo aprašymą ar darbo patirtį. Tačiau keisčiausia tai, kad darbdaviai patys sąmoningai nesuvokė, kokiu kriterijumi jie vadovavosi priimdami sprendimą.
Apsauga nuo neigiamos įtakos
Ką daryti, jei pasirinkti vadovo ar pakeisti sutuoktinio nebegalite? Kaip apsisaugoti nuo blogos nuotaikos užkrato ir patiems spinduliuoti tik gerą nuotaiką? Paprasčiausias ir veiksmingiausias patarimas - venkite bendrauti su neigiamai nusiteikusiais žmonėmis. Žinoma, nederėtų nusigręžti nuo liūdinčio draugo, kuriam reikalinga jūsų pagalba ir paguoda. Tačiau stebėkite, kad tai netaptų įpročiu. Kuo daugiau laiko praleiskite gerai nusiteikusių žmonių kompanijoje ir venkite tų, kuriems rūpi tik skundai ir dejonės. Kai pasirinkimo neturite ir tenka būti tarp blogai nusiteikusių asmenų, pasistenkite sąmoningai atsiriboti nuo jų skleidžiamų emocijų. Būkite dėmesingi savo savijautai ir atkreipkite dėmesį į savo nuotaikos pokyčius. Jei ji subjuro dėl aplinkinių, su kuriais bendraujate, priminkite sau, kad nesate jie ir kad jums nebūtina jausti jų jausmų. Tai padaryti lengviau, jei patys išlaikote bendrą geros nuotaikos foną ir nepasiduodate dideliems nuotaikų svyravimams. Leiskite sau užsikrėsti tik gerais dalykais ir patys stenkitės skleisti teigiamą energiją.
Emocijų sąsajos su kūno organais ir ligomis
Nuo seno žinoma, kad emocijos turi įtakos mūsų sveikatai. Liaudies išmintis byloja: „Jei nori gyventi šimtą metų - gerai maitinkis ir nesijaudink“. Tačiau gyvenime ne visada pavyksta išvengti neigiamų emocijų. Mokslininkai įrodė, kad emocijos yra neatsiejama žmogaus sveikatos dalis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žmogaus sveikata tik 50 proc. priklauso nuo genetikos, o likusius 50 proc. lemia maistas, aplinka, įpročiai ir tai, kaip mes reaguojame į įvairias situacijas.
Rytų medicina jau prieš 6 tūkst. metų žinojo, kaip gydyti koreguojant emocijas. Šiandien medikai tai aiškina nubraižę trikampį lygiomis kraštinėmis: žmogaus struktūra (organai), biochemija ir emocijos. Visos šios dalys yra vienodai svarbios ligų atsiradimui ir gydymui ir yra tarpusavyje susijusios.
Kiekviena emocija veikia tam tikrus organus:
- Pyktis pirmiausia pažeidžia kepenis ir tulžies pūslę.
- Džiaugsmas stipriausiai veikia širdį ir plonąsias žarnas.
- Nerimas - skrandį, kasą ir blužnį.
- Liūdesys - plaučius ir storąjį žarnyną.
- Baimė - inkstus ir šlapimo pūslę.
Problema atsiranda tada, kai kuri nors emocija pradeda kartotis arba kai žmogus nuolat slopina emocijas. Naujausi tyrimai rodo, kad pagrindiniais ligų sukėlėjais laikomi biopsichosocialiniai veiksniai, o būtent emociniai potyriai atlieka lemiamą poveikį mūsų biologinei veiklai ir gali sukelti įvairias ligas. Todėl labai svarbu įvertinti ir psichosocialinių veiksnių daromą įtaką prognozuojant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Stresas, pyktis ir kitos neigiamos emocijos
Stresas, nerimas ir depresija dažnai pasireiškia šiuolaikiniame gyvenime ir gali sukelti įvairias fizines problemas, tokias kaip galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, širdies ligos ir netgi imuniteto silpnėjimą. Ilgalaikis stresas sukelia organizme hormoninius pokyčius, ypač kortizolio lygio padidėjimą, kuris gali turėti neigiamą poveikį imunitetui, širdies ir kraujagyslių sistemai bei medžiagų apykaitai.
Pyktis yra natūrali emocinė reakcija, tačiau nesveiki pykčio įveikimo būdai gali sukelti depresiją. Mokslininkai nustatė, kad pykti įpratusių vyrų, kuriems yra 20-40 metų, mirties tikimybė yra net 1,5 karto didesnė. Pyktis taip pat didina širdies ligų riziką, sutrikdo virškinimą, sukelia galvos skausmus ir nemigą.
Įtampa, priešiškumas, depresija, pavydas taip pat daro neigiamą poveikį sveikatai. Blogos emocijos pakursto biocheminius procesus, neleidžia žmogui atsipalaiduoti, sutrikdo kraujotaką ir organų aprūpinimą deguonimi.
Kaip valdyti emocijas ir stiprinti psichinę sveikatą
Emocijų valdymas yra esminė psichologinės sveikatos dalis. Kai mes mokame atpažinti ir tinkamai reaguoti į savo emocijas, gerėja mūsų psichologinė būsena.
- Atleidimas: Atleidimas ir neigiamų emocijų paleidimas yra dovana sau, o ne kitiems.
- Teigiamos emocijos: Teigiamos emocijos atpalaiduoja žmogų nuo įtampos, ramina, padeda įveikti stresines situacijas ir sunkumus, palaiko veiklumą ir organizmo atsparumą, saugo nuo fizinio išsekimo. Svarbu atkreipti dėmesį į vadinamąją emocinę higieną.
- Juokas: Kai žmogus juokiasi, jo organizme vyksta cheminės reakcijos, kurių metu skiriasi endorfinai (euforijos būseną sukeliantys, malšinantys skausmą, hormonai) ir mažėja streso hormonų lygis. Juokiantis gerėja kraujotaka, gilėja kvėpavimas ir valosi plaučiai. Juokas išlaisvina emocijas.
- Streso valdymas: Reguliariai mankštinkitės, leiskite laiką lauke, planuokite socialinę veiklą, gerai maitinkitės, gausiai miegokite, prisijunkite prie paramos grupės, suplanuokite kasdienį atsipalaidavimo laiką, darykite tai, kas jums patinka, rašykite dienoraštį, išmokite naujo hobio.
- Pykčio valdymas: Atpažinkite savo pyktį, pagalvokite, kokie kiti jausmai slypi po pykčiu. Venkite išlieti pyktį ant kitų, raskite saugių būdų pykčiui išreikšti.
- Sveikas gyvenimo būdas: Laikykitės nuoseklaus miego režimo, reguliariai užsiimkite fizine veikla ir vartokite maistą, kuriame gausu daržovių ir pagrindinių maistinių medžiagų.
Emocinis atsparumas ir savęs pažinimas
Emociniam atsparumui ugdyti reikia sąmoningo suvokimo ir savirefleksijos. Tai reiškia, jog turėtume labiau kreipti dėmesį į savo mintis ir jausmus bei mokytis iš pačių patirties. Kitas svarbus emocinio atsparumo ugdymo aspektas - sugebėti save užjausti ir priimti tokį, koks esi. Žmonės dažnai yra linkę būti sau per griežti, o tai gali pakenkti jų emocinei gerovei.
Prastėjančią fizinę ir emocinę sveikatą gali rodyti bendri požymiai, tokie kaip nuolatinis nuovargis, miego sutrikimai, apetito pokyčiai, koncentracijos stoka, irzlumas, nerimas, liūdesys ar apatija. Emocinei sveikatai stiprinti siūloma pradėti nuo gilesnio savęs pažinimo bei glaudesnio ryšio su artimaisiais palaikymo, tačiau jaučiant poreikį nebijoti kreiptis profesionalios pagalbos.
Sezoniniai pokyčiai taip pat veikia fizinę ir emocinę sveikatą. Žiemos mėnesiais dėl saulės šviesos ir vitamino D trūkumo gali suprastėti nuotaika ir energijos lygis. Kai kurie gyventojai gali sirgti sezoniniu afektiniu sutrikimu (SAD) - tam tikru metų laiku, paprastai žiemos mėnesiais, pasireiškiančia depresija.
Praktiniai patarimai, kaip valdyti emocijas
- Atsekite negatyvios emocijos pirminį šaltinį: Paklauskite savęs, ar jaučiatės liūdnai dėl savų priežasčių, ar dėl to, kad pabuvote šalia žmonių, kurie jaučiasi ar kalba pesimistiškai, piktai?
- Išmokite valdyti savo kūno kalbą: Susidūrus su blogos nuotaikos pašnekovu, reikia stengtis išlaikyti neutralią veido išraišką, atsipalaidavusią laikyseną.
- Turėkite savas ribas: Jeigu jaučiate, kad ėmėte patirti per daug negatyvo, liūdesio ar irzlumo, pastebėkite tai, bet tik nepanikuokite. Kvėpuokite giliai, dėmesį nukreipdami į negatyvo iškvėpimą.
- Skirkite šiek tiek laiko pasitikrinti savo nuotaiką: Svarstydami galimas alternatyvas pertvarkome savo mintis, o tai gali padėti pakeisti pirmąją ekstremalią reakciją.
- Nebandykite sumenkinti to, kas vyksta viduje: Venkite sau kartoti tokias frazes kaip „Nusiramink“, „Tai nėra toks jau svarbus reikalas, todėl nenusimink“, „Neišsigąsk“ ir pan. Visos jos paneigia jūsų patirtį.
- Rūpinkitės savo fizine ir psichologine sveikata: Vaikščiokite gamtoje, medituokite, leiskite laiką su augintiniais, pažiūrėkite gerą filmą, susitikite su draugais, gerai išsimiegokite, mankštinkitės, turėkite bent vieną įtraukiantį hobį.
Emocinio kūno valymas: paleidimo technikos
Šiuolaikinis mokslas teigia, kad lengviausiai įsileidžiame mintis, kurios atitinka esamą nuotaiką, emocinę būseną. Tačiau minčių sukurtos emocijos taip pat yra energija, kuri kaupiasi mumyse sudarydama emocinį krūvį, vadinamąjį emocinį kūną. Geros emocijos stiprina mūsų kūną, o prastos silpnina ir, kaip iškraipyta energija, kelia mums diskomfortą.
Yra veiksmingų ir saugių būdų atsikratyti visų sukauptų emocinių šiukšlių, trukdančių džiaugtis gyvenimu. Vienas iš jų - emocijų paleidimo technika. Ši technika remiasi principu: pastebėti, pajusti diskomfortą kūne, vizualizuoti jį, suprasti, su kokia emocija bei mąstymo ir elgesio modeliu jis susijęs, padėkoti jam ir mintimis leisti pasišalinti, kitaip tariant, paleisti.
Svarbu suprasti, kad emocijų išlaisvinimas, paleidimas nėra tas pats, kas jų slopinimas. Jei skausmą, diskomfortą ar ligą slopiname vaistais, alkoholiu, nikotinu ar narkotikais, tai nėra išsivadavimas. Tokios priemonės apmalšina emocinio krūvio keliamą skausmą ir gal kiek pagerina savijautą, tačiau problemos neišsprendžia.
Emocijų paleidimo technikos principai
Edgartas Tilley knygoje „Naujoji žemė“ sukauptą neigiamą emocinę energiją vadina skausmo kūnu, kuris, pasak jo, kaip snaudžiantis katinas laukia progos papildyti savo jėgas, kai vėl išalksta. O tai reiškia, kad situacijos neigiamoms emocijoms išgyventi kartosis ir kartosis. Kol tas katinas gyvens mumyse, teks jį maitinti.
Norint pajusti vidinę ramybę, anksčiau ar vėliau tenka išsivalyti, paleisti ankstesnių patirčių, išgyvenimų sukauptą naštą - neigiamą energiją. Ir verta tai padaryti pačiu efektyviausiu ir saugiausiu būdu. Saugiai atsikratyti neigiamo emocinio krūvio - tai prisiimti visą atsakomybę už save, o ne aklai atsiduoti į kitų rankas.
Vaduojantis iš ypač didelio neigiamo emocinio krūvio, verta pradėti nuo specialių fizinių pratimų, masažo ir kvėpavimo technikų. Greitesnių rezultatų pasiekiama derinant įvairias technikas su sąmoninga emocijų paleidimo praktika.
Emocijų paleidimo technika remiasi šiais principais:
- Pastebėjimas: Pastebėkite diskomfortą kūne, įvertinkite jo intensyvumą balais.
- Vizualizacija: Pagalvokite, į ką panašus jūsų skausmas, gal jis turi spalvą, formą?
- Supratimas: Supraskite, su kokia emocija bei mąstymo ir elgesio modeliu jis susijęs.
- Padėka: Padėkokite skausmui, kad jis buvo, kad padėjo atkreipti dėmesį į save, kad padėjo suprasti, dėl ko jis atsirado pas jus, dėl kokių klaidingų minčių, įsitikinimų ir veiksmų jis dirba savo darbą - kelia jums skausmą.
- Paleidimas: Priimkite sprendimą atsisveikinti su juo, paleisti.