Įvadas
Mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje, mažėja ir bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose taip pat jaučiamas pedagogų trūkumas. Ši problema, susidariusi švietimo sistemoje dėl pedagogų trūkumo bei jų kvalifikacijos, gilėja. Straipsnyje nagrinėjama mokytojo autoriteto svarba asmenybės ugdymui, aptariamos priežastys, lėmusios mokytojo profesijos patrauklumo mažėjimą, ir ieškoma būdų, kaip stiprinti mokytojo autoritetą, kad jis vėl taptų prestižine ir vertinama profesija.
Bendrojo Ugdymo Mokyklų ir Pedagogų Skaičiaus Mažėjimas
Statistikos departamento duomenimis, mokyklų skaičius Lietuvoje mažėja: 2014 m. veikė 1202 mokyklos, o 2021 m. - 957. Atitinkamai mažėja ir mokinių bei mokytojų skaičius. 2014 m. bendrojo lavinimo įstaigose mokėsi 344 698 mokiniai, o 2021 m. - 327 698. Pernai dirbo 31 079 pedagogai, o 2014 m. - 37 284.
Mokytojo Profesijos Patrauklumo Mažėjimo Priežastys
Mokytojų trūkumas buvo prognozuotas anksčiau, tačiau nebuvo imtasi priemonių, kurios sustiprintų mokytojo profesijos patrauklumą. Reikalinga ne tik kalbėti, jog mokytojo profesija bus prestižinė, bet ir formuoti visuomenės nuomonę apie šios profesijos misiją, jos svarbų indėlį į Lietuvos ateities perspektyvą.
Savitiksliškos Reformos ir Veiklos Reguliavimas
Situacija dėl pedagogų trūkumo yra dramatiška. Daugelis mokyklų vadovų neranda gamtos ir tiksliųjų mokslų mokytojų, todėl esame atsidūrę sudėtingoje padėtyje. Tai atsitiko dėl savitikslių reformų, kurios pavertė mokyklą ypač nepatrauklia darbo vieta. Mokytojų veiklos reguliavimas apipintas įvairiomis direktyvomis, yra daug veiklos vertinimų, papildomų darbų ir pan. Tai ne tik apsunkina mokytojo veiklą, bet ir toks nepasitikėjimas mokytoju nedaro šios profesijos patrauklesne.
Mokytojo Autoriteto Nuvertėjimas ir Progresyviosios Pedagogikos Įtaka
Mokytojo profesijos patrauklumas mažėjo ir moksleivių pasiekimai prastėjo, kai po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos švietimo sistemą buvo pradėta transformuoti, naudojantis Vakaruose įsitvirtinusiomis progresyviomis, žmogaus prigimtį neigiančiomis, švietimo idėjomis. Progresyvioje mokykloje neteikiama reikšmės, kad mokytojas gerai išmanytų savo dalyką. Siekiama, kad mokytojas ne perteiktų žinojimą, bet lygia greta su mokiniu mokytųsi to, kas atitinka mokinio interesus ir taip demonstruotų, kaip tos žinios atsiranda. Kadangi mokytojui nereikia gerai išmanyti savo dalyko, nyksta patikimiausias mokytojo autoriteto šaltinis: mokytojas yra asmuo, kuris žino daugiau ir daro geriau, negu kas nors kitas. Visa tai perėmė lietuviškoji tautinės mokyklos koncepcija, kurioje kalbama tik apie lygiateisį mokytojo ir mokinio bendradarbiavimą, tačiau visiškai nutylėtas mokytojo autoritetas, nors be jo iš tikrųjų neįmanomas ugdymas. Kad suaugusiųjų autoritetas „netrikdytų” vaiko asmenybės formavimosi, mokytojui leidžiama sakyti vaikui tik tai, kas jam patinka, ir tik kartais stabdyti blogiausius įvykius. Vaikas, „išlaisvintas” nuo mokytojo autoriteto, liko vienas nuo suaugusiųjų pasaulio atskirtoje bendraamžių grupėje. Tokiose grupėse suvešėjusi daugumos tironija pagimdė vadinamąją patyčių kultūrą, tapusią Lietuvos mokyklos kasdienybe. Mokytojai, iš kurių modernioji pedagogika atėmė autoritetą, patys, dažniau nei vaikai, tampa patyčių objektu tiek mokykloje, tiek visuomenėje, įskaitant ir Lietuvos valdžios sluoksnius.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Mokyklą ir Mokytojus Demonizuojanti Nuomonė
Daugybę metų Lietuvos edukologijos universitetas rengė pedagogus, bet didžioji dalis absolventų nesirinko darbo ugdymo įstaigose. Tą iš dalies nulėmė ir santykinai lengvesnės įstojimo į LEU sąlygos ir, kas dar svarbiau, viešojoje erdvėje susidariusi mokyklą ir mokytojus demonizuojanti nuomonė. Visuomenėje vykstantis diskursas apie švietimą, kurio kryptį dažnai sąlygojo švietimo strategai ir biurokratai, suponavo nuostatą, kad visos atsakomybės turi gulti ant mokytojo pečių.
Finansavimo Metodika ir Administracinis Spaudimas
„Mokinio krepšelio” mokyklų finansavimo metodika skatino bet kokia kaina pritraukti ir išlaikyti įstaigoje kuo didesnį mokinių skaičių. Nors „mokinio krepšelį” pakeitė „klasės krepšelis”, tai problemos neišsprendė. Dažnai nenoras dirbti mokytoju siejamas su palyginti neaukštu darbo užmokesčiu, tačiau tai nebent tik viena priežasčių. Administracijos mobingas, „supermamyčių” teroras, neadekvati ir dažnai nepagrįsta permanentinės švietimo reformos įnešama sumaištis yra nemažiau svari priežastis, lemianti mokytojų trūkumą.
Senėjantis Mokytojų Korpusas ir Pedagogų Karjeros Modelis
Senėjant mokytojų korpusui, juos vangiai keičia jaunimas, o neseniai ministerijos parengtas Pedagogų karjeros modelio projektas, jei bus patvirtintas, dar labiau atstums jaunus mokytojus, o ilgiau dirbančius skatins keisti užsiėmimo rūšį, nes numato mokytojui dar daugiau atsakomybių ir mažiau galimybių siekti profesinės karjeros.
Mokytojo Autoriteto Svarba Asmenybės Ugdymui
Mokytojo autoritetas - galinga ugdymo priemonė, kuri apima daugelį mokytojo profesinių ir moralinių savybių. Mokytojas nuolatos stebimas, vertinamas mokinių, tėvų, kolegų ir bendruomenės. Tai asmenybės bruožų visuma, daranti stiprų įspūdį bei įtaką kitiems, sukelianti visuotinį pasitikėjimą juo ir pagarbą.
Mokytojo Asmenybės Savybės ir Ugdomoji Įtaka
Ugdymo procese gyvos asmenybės - mokytojo niekas negali pakeisti. Kaip vienas iš pedagoginės sąveikos dalyvių mokytojas daro mokiniams įvairiapusę įtaką. Todėl jis visais požiūriais - savo intelektualumu, dorybėmis, dvasinių ir fizinių savybių derme, bendravimo kultūra, žmogiškosios savimonės pasireiškimu - turi būti mokiniams sektinas pavyzdys, t. y. autoritetas.
Taip pat skaitykite: Pagalba mokytojams, patiriantiems perdegimą
Autoritetas ir Ugdymo Tikslų Siekimas
Autoritetingo mokytojo vertę lemia tai, jog jis pedagoginei veiklai, sąmoningam mokinių nusiteikimui veikti sukuria palankų psichologinį klimatą, žadina savitvardos stimulus; neturint autoriteto, ugdymo tikslų siekimas nėra natūralus. Jaunimas seka autoritetu, mokosi iš jo, nes žmogaus prigimtis linkusi prie harmonijos, taurumo, vertybių.
Mokytojo Autoritetas Tarpukario Lietuvoje ir Sovietmečiu
Tarpukario Lietuvoje mokytojo specialybė buvo viena iš prestižiškiausių. Tuo metu mokytojo alga leido jam gyventi pasiturimai. Tradicija gerbti mokytoją lydėjo mus ir sovietmečiu. Buvo net toks posakis, kad tarybiniais laikais mus mokė „smetoniški” mokytojai, suteikę mokiniams išsilavinimą, santykinai geresnį nei kitose buvusios TSRS respublikose. Kalbama ne apie ideologiją, o apie tai, kad tiksliųjų mokslų, taip pat lietuvių kalbos ir literatūros, buvo mokoma gana gerai.
Mokytojo Autoriteto Formos
Autoritetas aiškinamas dvejopai: kaip moralinių ir intelektualinių savybių visuma, ir autoritetu laikomas individas, sugebantis ir galintis daugiau už kitus; jam kiti patiki dalį savo teisių ir laisvės, pripažįsta jo elgesio normas ir gyvena pagal jas. Minimos šios autoriteto formos: funkcinis (objektyvusis), kurį lemia užimamos pareigos, statusas; moralinis (subjektyvusis) - grindžiamas asmenybės vertybių turtingumu; skirta nemažai dėmesio mokyklos kaip bendruomenės autoritetui.
Mokytojo Asmenybės Bruožai ir Vertinimas
Paprastai vertinant būna labai sunku nustatyti mokytojo asmenybę, t.y., kurie bruožai yra vertingiausi ir reikalingiausi mokymo procese, kurie geriausiai suformuoja mokytojo įvaizdį ir atskleidžia jo asmenybę. Vieni iš svarbiausių galbūt galėtų būti sąžiningumas vertinant ir kūrybiškumas mokant, mokytojui būtina mokėti dirbti kūrybiškai ir meniškai, kad sugebėtų mokinius sudominti, o ne tik dirbtų savo darbą ir nesidomėtų, ar mokiniai jį supranta. Svarbiausia visgi kūrybiškumo ypatybė yra originalumas. Tačiau mokytojo asmenybė neapsiriboja tik vienokiais ar kitokiais elgesio bruožais. Mokytojo asmenybę kuria apskritai jo darbas pamokoje, elgesys, bendravimas su mokiniais, jų mokymas, žinių tikrinimas ir dar daug kitų žmogiškų dalykų, kurie privalomi bendraujant su mokiniais, suprantant, kad jie tolygūs partneriai mokymo ir mokymosi procese. Mokytojo elgesys, darbas klasėje turi įtakos mokinių elgesiui ir darbui pamokos metu. Tačiau įtaką klasei ne visuomet daro tik mokytojas. Mokytojo asmenybė atsiskleidžia ir vertinant mokinių darbą, rašant pažymius. Šioje vietoje ypač reikia būti objektyviems, negalimas joks nusistatymas ar šališkumas. Be to, mokytojas turėtų mokėti gerai mokiniams išaiškinti mokomąjį dalyką. Kad tai būtų pasiekta, priklauso ne vien nuo pasirinktų mokymo metodų. Šioje situacijoje pagelbėtų komunikabilumas, mokėjimas mokinius motyvuoti dirbti, taip pat sugebėjimas išdėstyti mokomąją medžiagą kaip galima aiškiau, kad mokiniai ją nesunkiai suprastų ir įsisavintų. Nuo to, kaip mokytojas elgsis pamokoje, kaip aiškiai mokės pateikti žinias, bendrauti su mokiniais, juos sudominti, priklausys jo kaip mokytojo autoritetas, formuosis mokinių akyse jo asmenybė, tam tikri tik jam būdingi bruožai.
Mokytojo Vidinė Stiprybė ir Emocinis Atsparumas
Šiuolaikiniai pradinių klasių mokytojai vis dažniau susiduria su emociniu nuovargiu, ribų stoka ir sudėtingu bendravimu su tėvais bei vaikais. Tokiame kontekste mokytojo vidinė stiprybė tampa raktu į pasitikėjimu grįstą autoritetą - ne per kontrolę, o per autentišką buvimą savimi.
Taip pat skaitykite: Elgesio modelis ir jo taikymas
Kaip Stiprinti Mokytojo Autoritetą?
Mokytojo Profesijos Prestižo Kėlimas
Visi žinome, kad reikalinga ne tik kalbėti, jog mokytojo profesija bus prestižinė, bet ir formuoti visuomenės nuomonę apie šios profesijos misiją, jos svarbų indėlį į Lietuvos ateities perspektyvą. Jei ir toliau bus žvelgiama į mokytoją kaip į paslaugos teikėją, o ne į ugdytoją, vargiai ši profesija taps prestižine.
Mokyklos Modelio ir Ugdymo Organizavimo Pergalvojimas
Reikia suprasti, kad jau yra XXI a. trečias dešimtmetis, tad dera ieškoti kitokių mokyklos modelių. Todėl galima panaudoti ir virtualią aplinką, mokytojai gali dirbti komandomis ir pan. Yra alternatyvios ugdymo sistemos. Kitaip tariant, iš esmės derėtų pergalvoti mokyklos modelius, ugdymo organizavimą ir, užuot klasėje tik skaičiavus mokinių galvas ir su tuo siejant finansavimą, projektuoti mokyklų ir ugdymo sistemų įvairovę, skatinti mokyklas atrasti savo unikalumą ir, be jokios abejonės, padėti mokytojams tobulinti savo kompetencijas nepamirštant, kad reikalinga jiems ir metodinė, ir švietimo specialistų bei kita pagalba. Dabar mokytojas jos tikrai stokoja. Jei ir toliau valstybiniu mastu bus iš esmės susitelkiama į ekonominius, finansinius aspektus (tai rodo mokyklų tinklo pertvarka), ribojama mokyklų autonomija, mokytojo originali pedagoginė veikla, tai klimpsime ir toliau į liūną.
Finansinis Skatinimas ir Profesinis Tobulėjimas
Akivaizdus ir valdžios nenoras finansiškai skatinti mokytoją, o jo profesinio tobulėjimo metodika yra apgailėtina ir net juokinga. O ir pats požiūris į bendrąjį išsilavinimą, jo lygį yra mažų mažiausiai keistas: nesant sutartam ir nustatytam išsilavinimo standartui, vis labiau eskaluojamas mokinio mokymosi pažangos siekimas ir jo fiksavimas, įstojimui į gimnaziją ar valstybinio brandos egzamino išlaikymui keliami minimalūs, faktiškai simboliniai reikalavimai, o ir įstoti į aukštąsias mokyklas pasidarė visai nesunku.
Reikalavimai Mokytojams ir Pasirengimas Pedagoginei Veiklai
Priimant į darbą, yra tam tikri reikalavimai, tačiau kartais iš tiesų stokojama pasirengimo pedagoginei veiklai. Tik vargiai tokie mokytojai jaučia pasitenkinimą savo darbu, o ir mokiniams tai gali tapti našta ir juos demotyvuoti. Negali mokykloje dirbti nekūrybiški, neempatiški ir pan. mokytojai. Turint omenyje, kad pedagogikoje nėra receptų, o pats mokytojas turi tinkamai konstruoti ugdymo procesą, tam reikia ne tik žinoti pedagogikos mokslo abėcėlę, bet ir nuolat tobulėti. Jei mokytojas nėra linkęs tobulinti savo potencialias galias ir jas įveiklinti, tai bus vargas vargelis.
Dalyko Žinios ir Gebėjimas Suprasti Mokinio Mąstymą
Mokytojais turi dirbti geriausi savo dalyko žinovai, gebantys suprasti mokinio mąstymą apie dalyką ir atpažinti jo daromas pasikartojančias klaidas. Už tai jam turi būti tinkamai atlyginama tiek pagarba, tiek materialiai. Geriausi savo dalyko žinovai tokių savirealizacijos galimybių mokykloje, ypač provincijoje, nemato nei dabar, nei ateityje.
Vienodos Galimybės ir Finansavimo Prioritetai
Lietuvos mokykla turi užtikrinti visiems vaikams vienodas bendrojo vidurinio išsilavinimo galimybes. Turi būti nutrauktas finansavimas tokių projektų, kaip Tūkstantmečio mokyklos programa, kurioje numatyta skirti tik daliai mokyklų, kas dar labiau padidintų ekonominę, socialinę bei kultūrinę atskirtį tarp mokinių.
Mokytojų Rengimas ir Progresyvizmo Įtaka
Tokiai mokyklai mokytojas turi būti rengiamas kaip dalyko profesionalas. Mokytojui reikalingos ir pedagogikos, didaktikos žinios. Geriausiai baigę universitetines studijas turėtų būti konkurso tvarka priimami į pedagogines studijas. Tik taip parengti mokytojai turėtų dirbti mokyklos viduriniojo ugdymo grandyje. Jie atvirai skelbia, kad pirmakursiai studentai, ketinantys tapti mokytojais, į universitetą vis dar atvyksta su netinkamu, sunkiai atsikratomu „kraičiu”. Kadangi mokyklose dar yra „seno - klasikinio - parengimo” mokytojų, o jaunesni mokytojai dar nėra pakankamai progresyvūs, tai būsimi mokytojai apie mokytojo darbą yra susidarę išankstinę nuomonę, neatitinkančią progresyvizmo doktrinos.
tags: #mokytojo #autoritetas #asmenybes #ugdymo #priemone