Renkantis specialistą, ypač kai kalbama apie vaikų psichologinę sveikatą, svarbu atsižvelgti į kitų žmonių patirtį ir rekomendacijas. Šiame straipsnyje apžvelgsime atsiliepimus apie vaikų psichologę Dimšienę, kad padėtume jums priimti informacija pagrįstą sprendimą. Taip pat aptarsime psichologinės pagalbos vaikams svarbą ir įstaigas Lietuvoje, kur galite rasti kvalifikuotus specialistus.
Atsiliepimai apie gydytoją Dimšienę
Atsiliepimai apie gydytoją Dimšienę yra įvairūs ir dažnai pabrėžia šiuos aspektus:
- Profesionalumas ir kompetencija: Pacientai dažnai mini gydytojos profesionalumą, gebėjimą tiksliai nustatyti diagnozę ir parinkti veiksmingą gydymą.
- Nuostabus bendravimas: Daugelis atsiliepimų akcentuoja malonų, nuoširdų ir rūpestingą bendravimą su pacientais ir jų šeimomis.
- Išklausymas ir supratimas: Gydytoja Dimšienė yra giriama už gebėjimą atidžiai išklausyti, suprasti paciento problemas ir suteikti reikiamą paramą.
- Atidumas ir kruopštumas: Pacientai vertina gydytojos atidumą, kruopštumą ir išsamias konsultacijas, kurių metu atsakoma į visus rūpimus klausimus.
Štai keletas konkrečių atsiliepimų, kurie iliustruoja aukščiau minėtus aspektus:
- "Nuostabi gydytoja! Labai profesionali, rūpestinga, atsakinga, maloni ir besišypsanti. Tenka su ja bendrauti jau metus laiko ir kiekvienas susitikimas būna malonus, informatyvus."
- "Labai puiki gydytoja, net nesitikėjau, kad dar tokių yra. Rūpestinga, viska paaiškino, ne tik apie problemą, bet kaip ir ateityje jos išvengti."
- "Pati geriausia gydytoja pas kokią tik teko lankytis, nuoširdi, profesionali, gilinosi i problemą,visada atsakė į visus rūpimus klausimus, viską paaiškino ir nuramino."
Apibendrinant, galima teigti, kad gydytoja Dimšienė pasižymi šiomis savybėmis:
- Kompetencija ir profesionalumas
- Nuostabus bendravimas ir nuoširdumas
- Rūpestingumas ir atidumas
- Gebėjimas išklausyti ir suprasti
- Atsakingumas ir kruopštumas
Psichologinė pagalba vaikams
Vaikų psichologas teikia įvairias paslaugas, skirtas vaikų ir paauglių psichologinei sveikatai gerinti. Tai apima:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
- Konsultacijos: Individualios konsultacijos vaikams ir paaugliams, skirtos įvairioms problemoms spręsti.
- Terapija: Psichoterapijos seansai, padedantys vaikams įveikti emocinius ir elgesio sunkumus.
- Šeimos konsultacijos: Konsultacijos šeimoms, siekiant pagerinti tarpusavio santykius ir spręsti šeimos problemas.
- Diagnostika: Psichologinė diagnostika, skirta nustatyti vaikų raidos ir elgesio sutrikimus.
Vaikų psichologinės sveikatos svarba ir specialistų vaidmuo
Gera savijauta, galvojant apie save, pasitikėjimas savimi, gebėjimas mokytis ar dirbti, palaikyti ryšius su kitais ir tuo džiaugtis, gebėjimas įveikti sunkumus - taip gera paauglių psichologinę sveikatą apibrėžia „Asmens sveikatos klinikos“ vaikų psichologė Gintarė Jonutienė. Deja, naujausi tyrimai rodo, kad paauglių psichologinė sveikata šalyje nėra gera.
Neseniai pasirodžiusią naujausią UNESCO ataskaitą („Innocenti Report Card 16“) apie vaikų psichinę sveikatą ir bendravimo įgūdžius pasaulyje kai kurie šalies specialistai pavadino tragiška. Pagal vaikų gerovės rodiklius Lietuva užima 33-ą vietą iš 38-ų tirtų išsivysčiusių šalių. Nuo kitų šalių esame stipriai atitrūkę paauglių savižudybių skaičiumi: pagal 15-19 metų žmonių savižudybių skaičių Lietuva - pirma tarp 38 šalių. Panašią situaciją rodo ir kitas naujas tyrimas - Lietuvos sveikatos ir mokslų universiteto atliktas „Lietuvos moksleivių gyvensena ir sveikata“. Jis atskleidė, kad 2018 m. Lietuvoje žudytis bandė 9 proc., planavo - net 15 proc., galvojo - net 24 proc. moksleivių, kurių amžiaus vidurkis - 14 metų. 28 proc. moksleivių mokykloje patiria patyčias.
Psichologė G. Jonutienė teigia, kad tokios prastos paauglių psichinės padėties šalyje priežastys, ko gero, yra kompleksinės: tiek socialinės, tiek švietimo, tiek psichologinės, tiek pagalbos prieinamumo trūkumo. Tyrimo rezultatai rodo, kad mūsų šalies paaugliai ir taip iššūkių kupiname savo raidos etape labai stokoja palaikymo, gali jaustis labai vieniši, atstumti, nusivylę, pasimetę, patiriantys daug streso ir laiku negaunantys emocinės pagalbos tiek iš artimųjų, tiek iš specialistų.
Įtakos vaikų ir paauglių emociniams sunkumams turi tokios švietimo sistemos problemos, kaip mokytojų ir mokinių santykiai, patiriamos patyčios, dideli mokykliniai krūviai ir stresas dėl rezultatų, galbūt ir tinkamo ugdymo nebuvimas. Socialinėms ir psichologinėms problemoms įtakos turi didelis šeimų skurdas, ypač Lietuvos periferijoje, nedarbas, priklausomybės, smurtas artimoje aplinkoje. Dabartinis laikmetis taip pat atneša savų sunkumų: esame sąmoningesni, bet daug daugiau skubantys, stresuojantys, orientuoti į rezultatus. Ir tame visame pametame tai, kas mūsų vaikams ir paaugliams svarbu.
Jei pastebime, kad vaikai ir paaugliai prislėgti, labai nerimaujantys, įvardina, jog jie yra vieniši, neturi draugų, patiria patyčias, jiems kyla neigiamų minčių apie save, savo kūną, ateitį, labai svarbu kalbėtis su jais apie tai. Neretai paaugliai, išgyvenantys rimtesnių sunkumų, įvardina, kad jie jaučiasi vieniši, tarsi nerūpėtų nei tėvams, nei pedagogams. Tikrai svarbu nepalikti vaikų tik jų pačių susikurtame pasaulyje, įsivaizduojant, kad ten jiems gerai.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Gebėjimas būti pakankamai gerais tėvais, reiškia būti pastebinčiais pirmuosius neraminančius pokyčius atsirandančius vaiko ar paauglio elgesyje, nuotaikoje. Rekomenduotina stebėti ir vaikų bei paauglių miegą, apetitą, nuovargio lygį, elgesio pokyčius. Kartais vaiko nuotaika nepasikeičia, bet jis tampa agresyvesnis su bendraamžiais, dažniau netinkamai elgiasi, prieštarauja taisyklėms, neatlieka mokymosi užduočių, bėga iš namų. Tai irgi yra svarbūs ženklai sunerimti ir klausti, kas vyksta šiuo metu to vaiko ar paauglio gyvenime.
Gerinant paauglių psichinę savijautą, vaikų psichologės teigimu, svarbus išlieka ir pačių tėvų švietimas apie vaikų raidą, skirtingų raidos etapų ypatumus, sunkumus. Jei, tarkim, mama yra depresyvi, pavargusi, vieniša ir ji pati negauna reikiamo palaikymo, atramos, jai išties labai sunku pastebėti silpnesnius šalia. Tada kad ir ką rekomenduotume tokiai mamai, ji tiesiog nebus pajėgi to duoti, o dar ir jausis kalta, kad neduoda. Psichologės teigimu, tokių atvejų, ypač šiuo metu, po mamoms itin sunkaus karantino laikotarpio, tikrai padaugėjo. Tuomet geriausiai jau gali padėti specialistai - socialinis darbuotojas, psichologas, šeimos konsultantas, kurie pirmiausia padėtų mamai atrasti savo vidinių ir išorinių resursų.
Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, Alytaus rajono savivaldybės darbuotojai prisijungė prie „Jaunimo linijos“ inicijuotos akcijos „Žalia šviesa gyvenimui“ - į darbą atėjo vilkėdami palaikymo - žalios - spalvos drabužiais. Tai svarbi žinia, kad kalbėti apie emocinę sveikatą būtina, kad reikia padėti sau ir kitiems, o pagalbos ranka - visuomet yra šalia.
Daugų Vlado Mirono gimnazijos psichologė Jolanta Dimšienė tvirtina, kad nors apie emocinę sveikatą kalbama vis drąsiau, o pagalbos prieinamumas - didesnis, tačiau psichikos sveikatai dėmesio niekada nebus per daug. Kai žmogus laimingas, šypsosi, su juo bendrauti ir būti gera, tačiau, kai psichologinė sveikata susvyruoja, kažkodėl daugelis jo šalinasi, vengia. Tai turėtų būti ženklas mums visiems, kad kaip niekad svarbu dabar prieiti, pakalbinti, išgirsti, išklausyti ir padėti arba nukreipti tinkama linkme. Kaip tik todėl šiandien žalia spalva pasipuošusi mūsų savivaldybės bendruomenė siekia skleisti žinią, kad nebūtume abejingi vieni kitiems. Ypač mes esame reikalingi mūsų jaunajai kartai, kuri dar gyvenimo neužgrūdinta, kuri dar mokosi būti atspari psichologinę sveikatą veikiančioms aplinkybėms. Pastebėkime, išgirkime, supraskime ir padėkime. O ši „Jaunimo linijos“ akcija tegul įkvepia mus visus prisidėti prie geros emocinės sveikatos.
„Žalia šviesa gyvenimui“ - tai „Jaunimo linijos“, kuri jau 33-ejus metus 24 val. per parą 365 dienas per metus teikia emocinę paramą jaunimui ir padeda jiems susidoroti su gyvenimo iššūkiais, inicijuota akcija, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į psichinę sveikatą. Socialinė akcija, kviečianti vilkėti žaliai, neša itin svarbią žinutę: „uždek žalią šviesą gyvenimui - rūpinkis savo ir kitų emocine sveikata“.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Emocinė sveikata ir mokymosi rezultatai
Psichologė J. Dimšienė turi ilgametę patirtį dirbant su jaunimu mokykloje. Pasak jos, emocinė sveikata gali daryti didelę reikšmę ir mokymosi rezultatams. Jeigu vaikas mokykloje jaučiasi gerai, jis labiau savimi pasitiki, save realizuoja, ir jo mokymosi rezultatai yra geresni. Tačiau, jeigu į mokyklą eis su baime, nepasitikėjimu, patirs stresą, tai gali turėti įtakos jo mokymosi kokybei. Yra nemažai pavyzdžių, kai, pasitelkus psichologinę pagalbą, dirbant su sunkumų patiriančiu mokiniu - vaikas atsiskleidžia.
Ji pabrėžia, kad tėvų vaidmuo, gerinant vaiko emocinę savijautą, yra neatsiejamas, todėl labai svarbu, kad jie norėtų bendradarbiauti su pagalbą vaikui teikiančiu specialistu. Tėvai yra artimiausia aplinka, tad labai svarbu, kad, sprendžiant problemas, vaikas gautų palaikymą ir pagalbą. Kuo vaikas mažesnis, tuo svarbesnis darbas su jo tėvais. Su vyresniais, kurie ateina dėl asmeninių problemų, santykių su klasės draugais, šeimoje, dėl meilės reikalų, galima dirbti ir individualiai.
Gimnazijoje dirbanti specialistė atkreipė dėmesį į dažniausiai pasitaikančias tendencijas - vaikus ir jaunuolius neramina santykiai su bendraamžiais, tėvais, o mokytojams rūpi, kaip suteikti pagalbą emocinių sunkumų patiriantiems ugdytiniams, kaip juos sustiprinti, paskatinti, kas jiems padėtų geriau jaustis. Prašyti rajono gimnazijose dirbančių psichologų pagalbos, sprendžiant emocinės sveikatos problemas, gali ne tik mokiniai ir mokytojai, bet ir vaikų tėvai dėl vaikams ir su vaikais kylančių sunkumų.
Pagalba renkantis kryptį
Pasak psichologės, šiuolaikinis gyvenimo tempas nešykšti situacijų jaunuoliams, kai jie gali pajausti nestabilų pagrindą po kojomis. Vieni tokių atvejų - kai tampa per sunku mokytis pagal bendrąją mokymo programą arba reikia pasirinkti profesiją. Būtent todėl, pasak psichologės J. Dimšienės, ypač svarbu nebijoti tėvams kreiptis pagalbos į specialistus, kad būtų įvertinti vaiko gebėjimai.
Deja, vis dar tenka susidurti su nemažu pasipriešinimu, kai siūlome tėvams vykti į Alytaus miesto pedagoginę psichologinę tarnybą, kad būtų įvertinti mokinių gebėjimai. Tačiau turime ir gražių pavyzdžių, kai nustačius, kad vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, pritaikius jam ugdymosi programą, jis patiria mažiau streso ir save gali realizuoti kitose veiklose (mene, sporte), kur pasiekia gražių rezultatų. Ji atkreipė dėmesį, kad nemažą stresą patiria jaunuoliai artėjant profesijos pasirinkimo laikui. Būtent todėl 10-oje klasėje mokiniams padedama pažinti jų stipriąsias ir silpnąsias gebėjimų puses, kad jie galėtų lengviau planuoti savo profesinę karjerą, pasirinkti mokymosi dalykus, egzaminus. Kai turi viziją, ko nori, ir sieki tikslo - patiri mažesnį stresą. Blaškantis streso bus daugiau ir negalėsi tinkamai savęs realizuoti.
Dienotvarkė, laisvalaikis ir savirealizacija
Pašnekovė pabrėžia, kad emocinei sveikatai didelės reikšmės turi dienos ritmas, mėgstamos veiklos, todėl svarbu turėti dienotvarkę, turiningą laisvalaikį ir galimybę save realizuoti. Nemažai laiko jaunuoliai praleidžia prie ekranų, o tai nėra ta priemonė, kuri prisideda prie jų geros sveikatos. Todėl mes turime pateikti jiems alternatyvų ir pasiūlyti, kur jie galėtų save geriau realizuoti. Būtent popamokinė veikla, būreliai, aktyvi veikla, sportas, menas, kiti užsiėmimai yra labai svarbu jauno žmogaus ugdymui ir jo stipriųjų pusių paieškai. Emocinei sveikatai labai svarbu patirti sėkmę ir geras emocijas.
Dėmesys - kiekvienam vaiko išgyvenimui
J. Dimšienė pastebi, kad psichologų klientai jaunėja. Jeigu anksčiau psichologinę pagalbą teikti pradėdavo paaugliams, dabar jau ir ikimokyklinio amžiaus vaikams bei jų tėvams. Matome, kad jau ir mokykliniame amžiuje yra vaikų, kurie serga depresija, turi adaptacijos sutrikimų - tai raudona šviesa, į kurią mes turėtume reaguoti. Ką turėtume daryti? Visų pirma - nebūti abejingi jauno žmogaus savijautai. Turėtume pastebėti verkiantį vaiką. Privalumas - nedidelės bendruomenės, mokyklos, nes jose kiekvienas vaikas būna pastebėtas. Tenka dirbti ir su didesnių mokyklų mokiniais, labai gaila, bet jose mokinių srautai yra dideli, todėl mokytojai tiesiog nepajėgūs pastebėti visų. Taip pat turime būti dėmesingesni ir nenumoti ranka, jeigu vaikas išsako savo nuoskaudas ir kalba apie problemas namuose. Turime reaguoti į kiekvieną vaiko nusiskundimą.
Pagalba - ne tik mokyklos psichologo kabinete
Nors požiūris į emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą keičiasi, daugėja besikreipiančių į psichologus, J. Dimšienė pastebi, kad vis dėlto ateiti pas mokyklos psichologą mokinių tėvai ir ypač didesni vaikai dažnai vengia, nes baiminasi būti pamatyti. Individualiai besikreipiančių į ją mokinių nėra daug. Pavyzdžiui, Daugų gimnazijoje, kurioje mokosi daugiau nei 200 mokinių, per metus pagalbos patys kreipiasi 7-10 vaikų, didžioji dauguma vaikų, gaunančių pagalbą yra nukreipti klasės auklėtojų, mokytojų arba pagalba rekomenduota gimnazijos Vaiko gerovės komisijoje. Pasak psichologės, taip yra būtent dėl baimės būti pamatytiems bendraamžių.
Todėl rajono mokiniams, taip pat ir suaugusiems psichologinę pagalbą bei konsultacijas galima gauti ne tik mokyklos psichologo kabinete, bet ir Alytaus miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, Pirminės sveikatos priežiūros centre, Visuomenės sveikatos biure, kaimo bendruomenėse.
Kad ir kaip dabar jautiesi, žinok, kad „Jaunimo linija“ gali tau padėti - savanoriai budi visą parą ištisus metus, kad nė vienas nebūtų paliktas vienas!
Klinikos ir medicinos įstaigos Lietuvoje
Štai keletas klinikų ir medicinos įstaigų Lietuvoje, kur galite rasti kvalifikuotus specialistus:
- Affidea Lietuva (Savanorių pr.)
- Estetus Klinika (Kaunas ir Vilnius)
- Rezus.lt klinika | laboratorija (Vilnius, Šiauliai, Kaunas, Mažeikiai, Panevėžys ir Joniškis)
- UAB „AVE VITA“ klinika (Kovo 11-osios g.)
- Klinika „Sveika oda’’ (Tvirtovės al.)
Informacija apie šeimos gydytojus Alytaus poliklinikoje
Alytaus poliklinikoje dirba šie šeimos gydytojai:
- 234 Kabinetas - Janina Amitinienė
- 233 Kabinetas - Vitalija Leišienė
- 237 Kabinetas - Alma Baliūnienė
- 105 Kabinetas - Loreta Khazri
- 106 Kabinetas - Indra Grigalionytė
- 104 Kabinetas - Petras Graičiūnas
Pirminės sveikatos priežiūros grandis ir eilių valdymas
VšĮ Alytaus poliklinikos vadovas Vitalijus Kovaliovas ir šios gydymo įstaigos vaikų ligų gydytoja bei vidaus medicininio audito grupės vadovė Adelė Dimšienė sutartinai tvirtina, kad pirminėje sveikatos priežiūros grandyje eilių neturėtų būti. Dvejus trejus metus analizavome darbo apimtis: kiek gydytojui suteikti laiko apžiūrai, kad jis turėtų galimybę priimti kiekvieną pacientą pagal jo individualius poreikius ir pageidavimus. Tuomet mūsų poliklinikoje buvo peržiūrėta išankstinė registracija, dokumentų valdymo schema, pacientų, per dieną patenkančių pas šeimos gydytoją, skaičius, nustatant, kiek kreiptasi dėl ūmios būklės. Pastebėjome, kad gydytojas negali užtikrinti visų pacientų lūkesčių. Taip pat apskaičiavome, kiek vienam žmogui reikia skirti laiko per šeimos gydytojo apžiūrą. Priėjome prie standartinės penkiolikos minučių apimties nustatymo, nors laikomasi nerašytos taisyklės, kad vienam pacientui turi būti skiriama bent dvidešimt minučių. Tačiau pacientų būklės yra skirtingos, jų poreikiai - irgi. Kartais reikalingas tik dokumentų užpildymas, pakartotinių dokumentų, receptų išrašymas.
V.Kovaliovas teigia, kad Alytaus poliklinikoje selekcionuojame trijų tipų eiles: tai yra ūmaus atvejo, kuomet pacientui reikalinga pagalba dabar, bet tai nėra būtinoji pagalba. Sugebėjome pasiekti, kad jeigu gydytojas tuo momentu jau nebeturi pirminių talonų, būtinosios pagalbos kabinetas užtikrina, kad medicininė paslauga būtų suteikta tą pačią dieną. Antra - tai ilgalaikės eilės. Tuomet grįžtame prie trečiojo tipo eilių: tai yra prie gydytojų kabineto susidarančios eilės. Anksčiau, kol nebuvo mūsų įdiegtos sistemos, prie gydytojų kabineto kartais susitelkdavo net penki šeši žmonės, nes yra tokių nedrausmingų pacientų, kurie nori gauti paslaugą „čia“ ir „dabar“.
Adelė Dimšienė mano, kad daugiausiai problemų kyla patenkant pas antrinio lygio specialistus. Bet kas sąlygoja, kad susidaro perteklinis krūvis? Pernelyg daug išrašomų siuntimų ir jiems pildyti keliami dideli reikalavimai, kai pacientas šeimos gydytojo yra siunčiamas konsultacijos pas specialistą. Ne visais atvejais būtini bendrieji tyrimai. Siuntimų poreikį pas gydytojus specialistus taip pat didina netinkama gydytojų specialistų konsultacijų apmokėjimo tvarka, tai yra apmokėjimas tik už pirmą ir ketvirtą konsultaciją. Manome, kad ambulatorinių konsultacijų apmokėjimas turėtų būti ne tik už pirmą ir ketvirtą apsilankymą, bet už kiekvieną, galbūt skirtingais įkainiais. Gydytojai specialistai nesuinteresuoti stebėti paciento sveikatos būklės, vertinti tyrimų ir koreguoti gydymą pakartotinių apsilankymų metu, kai už tai negauna atlygio, o laiko sąnaudos - ne mažesnės. Kokia tada paciento ištyrimo kokybė?
V.Kovaliovas teigia, kad užtikrindami paslaugos teikimą visų pirma turėtume kalbėti apie šio įstatymo atsiradimo prasmę. Pritariame, kad eiles reikia trumpinti. Bet pažiūrėkime, kokiose sferose. Plačiai diskutuojama būtent dėl ambulatorinės grandies, tai yra patekimo pas šeimos gydytojus. Jeigu jau yra baudžiava ir baudimas, mes tada norėtume sužinoti, o kur yra skatinimas? Nes pagal dabartinį atsiskaitymą su teritorinėmis ligonių kasomis ir rodiklius, kurie yra kaip gerų darbo rezultatų vertinimas, gali dirbti kad ir labai gerai, bet virš balo vis tiek nepakilsi. Bet jeigu ko nors neatliksi, tau iškart nuskaičiuos už esą padarytą žalą. Taigi pasikartosiu - jeigu jau yra baudimas už tokius dalykus, nustatykime ir skatinimą.
A.Dimšienė mano, kad mes dar ignoruotume gero konsultanto populiarumą, nes būtent pas tuos specialistus, kuriuos žmonės laiko autoritetingais ir vertina kaip geresnius, ir susidaro didesnės eilės. Gydytojai skundžiasi, kad atliekant tiek prevencines, tiek skatinamąsias programas, vis daugiau jiems skiriama darbo, tačiau sutilpti į tą patį laiką - dvylika ar penkiolika minučių - turint tą pačią etatinę pareigybę ir aptarnaujant tą patį pacientų skaičių, neįmanoma. Taip, vadinamosios „skatinamosios“ ir prevencinės programos finansuojamos papildomai, tačiau jų įkainiai neadekvatūs sąnaudoms.
A.Dimšienė teigia, kad žinome, kad kitąmet projektas bus tęsiamas, nes Alytaus miesto savivaldybė atsiliepė į mūsų prašymą ir suteikė tarpprojektiniam laikotarpiui finansavimą, kad paslaugų teikimas Alytaus mieste būtų nepertraukiamas. Šimtas aštuoniolika mūsų poliklinikos pacientų pasinaudojo integraliosios pagalbos namuose paslaugomis. Ką tik atlikome anketinę apklausą, kiek reikia socialinės pagalbos namuose, kokių medicininių procedūrų ir panašiai. Integralios pagalbos poreikį išreiškė aštuoniasdešimt du pacientai. Manau, kad visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos pirminiame lygyje slaugą turėtų organizuoti komandiniu, tai yra mobilių brigadų principu. Labai gerai, kad integralios pagalbos tęstinumas bus. Įkurtos penkios mobilios komandos, pacientams paslaugas teikiančios namuose.
V.Kovaliovas atkreipia dėmesį į tokias specifines sritis kaip psichiatrija ir odontologija. Šeimos gydytoją surasti nėra sunku. Tačiau su psichiatrais Lietuvoje tikrai yra problema. Seniau įsakymas reikalavo, jog psichiatras turi dirbti penkias dienas, nemažiau nei penkias valandas per dieną. Dabar nuo šių metų sausio pirmosios jis papildytas dar ir komandiniu principu. Reiškia, komandoje turi būti psichologas, socialinis darbuotojas, psichiatras. Ieškodami gydytojo psichiatro nuėjome kryžiaus kelius. Psichiatrai nori gauti gerą algą. Tai yra viena brangiausių sričių, jei nori išlaikyti psichikos sveikatos centrą. Mano nuomone, įsigaliojus minėtam įsakymui, kai kurios psichikos sveikatos centrus turinčios įstaigos nebeatitiks keliamų reikalavimų. Privatūs odontologiniai kabinetai deklaruoja norą paslaugas teikti geriau nei viešajame sektoriuje. Bet paskaičiuokime, kiek tai yra brangiau - ne visi žmonės sugeba tiek mokėti. Taip pat skaičiuokime, kiek gi viešame sektoriuje odontologas gali uždirbti, jeigu jis, tarkime, atlieka terapinio pobūdžio darbą. Srautai yra didžiuliai ir faktiškai pacientą jis turi aptarnauti vos ne per pusvalandį ar dvidešimt minučių. O privačiame sektoriuje, taip iškėlus kainas, gali suteikti paslaugą už pakankamai atlygintiną darbą ir per valandą. Jauni specialistai į viešąjį sektorių dažniausiai ateina tik įgyti praktikos. Tai padarę jie dažniausiai išeina.
V.Kovaliovas teigia, kad vertinant darbo krūvius, poliklinikos atlieka aštuoniasdešimt procentų, o stacionarai - dvidešimt. Bet jeigu žiūrėsime per finansavimo prizmę, yra atvirkščiai. Didelio prieštaravimo aš nematau, nes bet kuriuo atveju stacionaruose yra atitinkama darbo specifika, išsilavinimai, krūviai, galų gale pats darbo pobūdis. Jūs nepamirškite, kad stacionarai dirba visą parą. Nenorėčiau sutikti, kad viskas atitenka ligoninėms. Gauname ir mes, poliklinikos. Tik už tai kartais tenka kovoti. Iki šiol niekaip negaliu suprasti, kodėl jeigu jau kalbama apie dienos stacionarus, būtinai yra prierašas, kad tik stacionariose įstaigose?
tags: #dimsiene #vaiku #psichologe