Įsivaizduokite, kad mintys, kurios nuolat sukasi galvoje, yra tarsi nuodai, lėtai, bet užtikrintai ardančios jūsų gerovę. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip psichoterapeutas gali padėti atpažinti ir neutralizuoti šiuos „nuodus“, o taip pat aptarsime įvairius psichologinius aspektus, susijusius su emocijomis, vaikyste, tarpasmeniniais santykiais ir savęs pažinimu.
Vaikystės Laimės Pagrindas
Moksliniai tyrimai vaikų ir suaugusiųjų raidos srityse atskleidė, kad suaugusio žmogaus laimė kuriama vaikystėje. Tėvai gali suteikti laimę savo vaikui ne tik duodami (žaislus, drabužius, maistą, emocijas), bet ir įgalindami patį vaiką. Kuo vaikas didesnis, tuo aiškiau matomi poliariškumai, kur egzistuoja gana plonos ribos, pavyzdžiui, tarp atsidavimo ir saikingo davimo, tarp įgalinimo ir nugalinimo, tarp šiltos išminties ir šalto protingumo.
Apie vaikų auginimo strategiją galima pasakyti vienu sakiniu, kurį psichoterapeutai naudoja darbe su klientais: „work smart, not hard“ - perfrazuojant: dirbk išmintingai/saikingai, kad klientai atidirbtų savo darbą, nes jeigu mes dirbsime sunkiai, tai klientai bus nugalinti, perimsime jų iniciatyvą ir tokios psichoterapijos rezultatas bus labai prastas.
Kūdikystės Svarba
Vaiko laimė vystosi per tėvų suteikiamą šansą pačiam vaikui vystyti jo vidines galias. Nereikia būti vaikų psichologu ar raidos specialistu, norint padėti vaikui žengti savosios laimės link.
Nors dažnai įvardijamas asmuo „mama“, svarbu paminėti, kad tėčiai vis labiau įsitraukia į kūdikio auginimą. Dabar yra norma, kuomet tėtis skambina dėl žindymo, kviečiasi žindymo specialistę į namus konsultuoti dėl vaiko maitinimo, tariasi dėl mamos krūtų būklės, klausia patarimų dėl mamos mitybos.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo iššūkiai: Dovilės Varkalienės pagalba
Emocijų Rodymo Virtuozai: Kūdikiai ir Mažyliai
Naujagimis, ropojantis kūdikis ar savarankiškai žingsniuojantis mažylis - tai emocijų rodymo virtuozai. Štai jo veidą nušviečia šypsena, kai mama įeina į kambarį, ir pravirksta, kai kažkas atima jo mėgstamą žaislą. Liza Eliot, pediatrė-neurologė, teigia, jog vaikai yra kupini gyvų emocijų, dėka jų smegenų žievės, kuri kontroliuoja autoreakcijas į dirgiklius. Pirmaisiais metais smegenų žievė vystosi sparčiausiai, todėl vaikų gebėjimas kontroliuoti elgesį ir emocijas sparčiai tobulėja ankstyvoje vaikystėje.
Jei atrodo, jog vaikas didžiąją dalį laiko praleidžia verkdamas ar zirzdamas, taip vyksta dėl to, kad vaikai pirmiau patiria kančią, o tik paskui laimę. Taigi, verksmo ir kančios išraiškos yra vaiko vystymosi etapai.
Verksmo Kalba
Psichiatrijos profesorius Paul C. Holinger teigia: „Jautri mama moka atpažinti skirtingas savo vaiko verksmo ar veido mimikos rūšis. Akių vokai, burna, balsas yra vaiko signalizavimo sistemos“. Pavyzdžiui, vaikas, patiriantis fizinę kančią, verks, lūpų kampučiai nusileis, akių vokai nusileis iki vidurio akių. Stipriai supykusio mažylio veidas parausta, akys užsimerks, liežuvis įtraukiamas, vietoje verksmo vaikas rėks, spiegs, krioks.
Daugybė tėvų atpažįsta, jog verkimas arba liūdesys rodo, kad vaikui negerai ir jie yra pasirengę vaikui padėti. Gana daug tėvų nesupranta, kad pyktis rodo išeikvotus resursus. Pyktis - tai perdėta kančia, tai viršytas liūdesys. „Jei patalpoje yra triukšmas ir ryški šviesa, vaikas rodys kančios ženklus (verks, liūdės, zirs), tačiau jei triukšmas ir šviesos stiprės, vaiko išgyvenama kančios emocija pavirs į pyktį.“ - teigia profesorius Holinger. Pastebėta, jog tėvai į mažą vaiko kančią reaguoja - stengiasi rasti būdus patenkinti vaiką, bet jeigu vaikas rodo didelio laipsnio kančią - t.y. pyktį, tėvai dažnai baudžia vaiką, arba bando jį kontroliuoti.
Mitai Apie Išlepinimą
Atkreipkite dėmesį, kad iki 6 mėnesių vaiko išlepinti neįmanoma, tad jeigu kyla minčių, kad jūsų kūdikis suįžūlėjo, išlepo, manipuliuoja jumis, įsidirbinėja ir t.t. - atsižvelkite į jo amžių. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar ne be aplinkinių pagalbos kyla mintys, kad vaikas kažkoks negeras, neišauklėtas? Ar neskamba šalia vyresnio amžiaus žmonių nuomonė, kad kūdikį reikia, paauklėti, „neužsileisti ant galvos“, žodžiu perlaužti taip, kad netrukdytų tėvams.
Taip pat skaitykite: Darnių santykių kūrimo principai
Močiutės ir tetos linkę dalinti panašius patarimus iš savo patirties, juk tokia taktika buvo itin populiari sovietinio režimo dešimtmečiais, kai reikėjo daug dirbti, atstatyti pramonę po karo ir vaikai buvo daromi patogiais, kad tik neįprastų prie rankų, išmoktų būti savarankiškais, t.y. netrukdytų suaugusiems dirbti, dirbti, dirbti. Kaip tai atsiliepė dabartinių 50-mečių ir 60-mečių asmenybėms, labai aiškiai matome pagal išaugusį psichinių sutrikimų, susirgimų ir savižudybių procentą.
Emocijų Atsiradimas
Liza Eliot, pediatrė-neurologė paaiškina, kodėl tik ką gimę naujagimiai neparodo laimės, kai jiems viskas gerai, o klyksmas nebūtinai reiškia neigiamas emocijas. Smegenų emociniai centrai iki 6-8 mėnesio pilnai nefunkcionuoja, todėl tik po pirmojo pusmečio pradėjus jausti emocijas, jos atsispindi mažylio veide. Vaikai turi savitus, unikalius, tik jiems būdingus būdus pranešti apie tai kas jam negerai. Identiškoje situacijoje vieni mažyliai gali verkti, o kiti tylėdami paniškai kabintis į mamą.
Gimimo Procesas
Atkreipčiau jūsų tėvai dėmesį į vaiko gimimo procesą. Ne tik gimdyti, bet ir gimti nėra lengva. Ne tik gimdymo metu skauda, bet ir gimstant skauda. Naujagimiui tenka slinktis siaurais gimdymo takais, suklykti išsiplėtus plaučių alveolėms, būti abstulbintu šviesos ir prisitaikyti prie bakterijų ir virusų aplinkos - tai tik pirmųjų gyvenimo minučių iššūkiai. O kur dar medikalizuoti gimdymai, mamos stresas, skausmas, gimdymo metu naudojami medikamentai ir intervencijos, kad išgelbėtų mamos ir vaiko gyvybes!
Pastebėkite savo kūdikį, jeigu jam būdingas krūpčiojimas per miegus, įsitempimas lanku, ištisinis zirzėjimas - neįignoruokite to, bet priešingai suteikite jam kuo daugiau kūniško kontakto, prisilietimų, oda-oda kontakto, glostymų, čiūčiavimų, kad jis „patikėtų gyvenimu“, suprastu, jog nėra ko nerimauti. Lai jūsų vaikas dirba savo „darbus“, kurie yra: ritmingas kvėpavimas, žindymas, virškinimas, mokinimasis nusiraminti, miegas, bet nekovoja už poreikį būti mylimu.
Mamos Svarba
Ne dėl spalvotų baldų, žaismingų tapetų ar gausybės žaislų kūdikio veidą nušviečia šypsena. Jo laimės objektas - Mama. Jei mamai smagu žaisti su vaiku, ir vaikui yra smagu. Jei tėčiui linksma dūkti su vaikui, ir vaikui linksma. Taip puoselėjamas laimės jausmas abipusiame ryšyje, tai vaiko laimės pagrindas.
Taip pat skaitykite: Laurinėnienės metodai
Kūrybiškumas ir Žaidimai
Įvairių veiklų išbandymas, tyrinėjimas ir kūryba lemia suaugusio laimės, pilnatvės, vidinės darnos pojūčius. Vaiko laimės jausmą augina kūrybiški, neapibrėžti, žaidimai be išankstinių taisyklių, ir deja, neturintys nieko bendra su muzikos pamokomis, sporto būreliais, ar kita griežtai apibrėžta, metodiškai pagrįsta veikla. Specialūs, suaugusių suorganizuoti ir nuosekliai vykdomi vaikų „ugdymai“, „mokymai“, „lavinimai“, „socializacijos“ ir pan. - tik nutolina vaiką nuo kelio į savo autentiškumą, kuris veda žmogų laimės link.
Taip, vaikai moka prisitaikyti ir mokinasi kopijuoti, todėl čia lengva pasiklysti - tos mokyklėlės atrodo šauniai ir vaikai išmoksta įvairių dalykėlių, tačiau realiai tai yra primestas išmokinimas, lyg dresūra. Vaikui iki 1 metų dainuoti turėtų mama (ne mokyklėlės vadovė kitam miesto gale) ir vaikas girdėdamas mamą kasdieną mokinasi dainuoti kartu, pradžioje atkreipdamas dėmesį, pakeldamas akis, įsiklausydamas, vėliau niūniuodamas kartu, dar vėliau kartodamas kai kuriuos žodžius.
Vaikui tikrai nereikia būti įmestam į ryškių kamuoliukų jūrą, kad patirtų kūrybinį džiaugsmą. Vaikui reikia pačiam priropoti ir pasiekti virtuvinį stalčių su pačiomis didžiausiomis visų laikų gėrybėmis - samčiais, dangčiais, mentelėmis ir gerai pabaladoti visomis skambiomis trintuvėmis, raktų ryšuliais ir tarkomis. Vaikui nereikia jokios mokamos dresūros, kur kūdikius „išmokina“ kažkokių veiksmų.
Mamos Poreikiai
Aišku, kad būtume iki galo sąžiningi, paminėkime tai, kad mama negali visus metus būti ištisai namie su vaiku. Būkime teisingi, labiausiai išėjimų į „mokyklėles“ reikia ne kūdikiui bet mamai. Mokyklėlėse mamos susipažįsta su kitomis mamomis, paįvairina kasdienybę, atitrūksta nuo rutinos, ištrūksta iš „sėdėjimo namie tarp 4 sienų“. Taigi, mokyklėlių reikia ne vaikui (nes jis dar neištyrinėjo namų aplinkos, būkim realistais - jis net nespėjo su namų aplinka susipažinti). MAMAI reikia ištrūkti iš namų, todėl šeimai reikia pripažinti šį sveiką mamos poreikį ir ieškoti galimybių kaip jį patenkinti (pabūti su vaiku, kol mama susitiks su draugėmis, pasportuos, ar lankysis dailės terapijoje t.t.). Normalu mamai pavargti ir turėti laiko poilsiui, savęs atstatymui, savęs tobulinimui.
Saugus Ryšys
Vaikui reikia ne mokyklėlės nuo gimimo, bet 1 suaugusio, kurį mato kasdieną ir turi ryšį, kaip su patikimu asmeniu. Dažniausiai tai yra mama. Vaikas prisiriša, jaučia santykio su mama stabilumą, todėl auga ir vystosi saugioje aplinkoje.
Senelių Įtaka
Atkreipkite dėmesį į dar vieną aspektą, su kuriuo susiduria nemažai tėvų, palikdami kūdikius ar mažus vaikus pasaugoti seneliams. Po trumpo išsiskyrimo kai mama grįžta namo, vaikas tarsi pasikeičia - zirzia, pyksta, verkia, reikalauja krūties, mėto daiktus, nors anot močiutės iki mamai grįžtant vaikas elgėsi puikiai, jie puikiai sutarė, vaikui nereikėjo „papulio“ kad užmigtų, valgė tvarkingai košę su seneliu ir nebuvo jokių ašarų, jokių „įsidirbinėjimų“. Močiutė net gali kaltinti jaunus tėvus, kad jie „nemoka su vaiku susitvarkyti“, kad patys tėvai „užsileido ant savo galvos“, kad imtų pavyzdį iš senelių - „va, pasakė ir šventa“!
Kodėl taip yra? Gal tikrai močiutė teisi? Atsakymas paaiškės tada, kai geriau suprasime kokiu principu veikia kūdikis santykyje su suaugusiais. Kūdikis nuo pat gimimo mokosi siųsti signalus, o jauni tėvai mokosi juos atpažinti, suprasti ir į juos tinkamai sureaguoti. Tai veikia radijo siųstuvo ir imtuvo principu. Vaikas siųstuvas - siunčia signalą, tėvai - imtuvas, priima signalą ir atitinkamai reaguoja. Įsivaizduokite, kad kūdikiui augant, šis apsikeitimas signalais veikia vis geriau, vis sklandžiau, vis tobuliau. Ir staiga, į šitą duetą įsiterpia močiutė. Vaikas aiškiai supranta, imtuvas (t.y. tėvai) išvažiavo, o močiutė - visai kito dažnio imtuvas. Vaikas siunčia įprastą signalą (pvz, tam tikra intonacija zirzia), bet močiutės imtuvas - nepagauna signalo, arba atreaguoja per vėlai, arba supranta signalą ne taip (pvz, vaikas nori miego, zirzia, bet močiutė padavė šokoladinį sausainį, vaikas susidomėjo, nutilo, valgo). Taigi, vaikai labai greitai supranta, kad žaidimo taisyklės pasikeitė ir įprastas elgesys nebeveikia, močiutė nepriima jo signalo. Vaikui toks pokytis reiškia įgimtą išlikimo komandą “APLINKYBĖS EKSTREMALIOS, REIKIA PRISITAIKYTI”.
Štai kodėl vaikai pas senelius elgsis kitaip, nei namuose su mama ar tėčiu - ir miegos, ir valgys ir atrodys laimingas, tačiau tik tarpdury pasirodys mama - viskas, spektaklis baigtas. Vaiko akyse atėjo imtuvas ir va tada tikėtina jūs aiškiai pamatysite, ką apie visą šitą dieną galvoja jūsų mažylis - vaiko signalai mamai bus pastiprinti: grubiau trauks rūbus ir ieškos krūties, graudžiau ir ilgiau verks, bus prilipęs prie mamos ir t.t. Taip vyksta todėl, kad kūdikio ir mamos ryšys yra stiprus, kūdikio prieraišumas prie mamos yra sveikas. Tad nėra ko nerimauti, priešingai, pasidžiaukite sveiku mažyliu ir savo santykiu su juo.
Laimė ir Gabumai
Moksliniai tyrimai atskleidė, kad laimė ir gabumai eina iš vien. Laimingi žmonės tuo pačiu yra gabūs, arba gerai įgudę. Štai vaikas bando šaukštelį nukreipti į burną, pradžioje nesiseka, jis mokosi iš klaidų, mokosi atkakliai, nuosekliai, disciplinuotai ir štai, jo pastangos apdovanojamos sėkme -šaukštelis įvairuojamas tiesiai į burną! Šį laimėjimą vaikas pasiekė savo pastangų dėka. Jis pirmą kartą patyrė savarankiško gyvenimo kontrolės jausmą.
Tūkstančiai galimybių kasdieną yra dovanojamos tėvams, norintiems pamatyti vaiko kelią į laimę: bulvių „skutimas“, išpjaustymas, ir būtinai (!) suvalgymas nuosavos bulvės, indų ar unitazo plovimas su tikru vandeniu ir guminėmis pirštinėmis. Kiek ten veiksmo vonioje! Kokie procesai!
Leisti Vaikui Tyrinėti
Gali būti, kad žiūrint į tokius būdus vaikui reikšti talentus, jums kils pasipriešinimas. Juk visa tai kažkam reiks sutvarkyti. Tie „klozeto“ projektai - reškia ne tik vaiko įgalinimą, kūrybos ir atradimų džiaugsmą, bet ir tai, kad turėsite sutvarkyti „darbo vietą“: perrengti mažylį, iššluostyti grindis, sudėti šepečius, išplauti klozetą.
Aišku, kad galima labiau mėgti tvarkingesnius žaidimus: sausas rankytes, vaikiško žaidimą mobiliajame telefone, kartoninius paveiksliukus, aptvertą maniežą su kamuoliukais, saugų sėdėjimą ant sofos su planšete. Sąrašą galima ilgai tęsti, nes visa vaikiškų žaislų pramonė dirba tuo tikslu.
Vaikiški žaislai - tai aptakios formos, tradicinės ryškios spalvos, nuglūdinti kampai, minkšti, arba dar baisiau - gatavą rezultatą duodantys elektroniniai. Čia taip ryšku, tai viskas iki galo aišku, kad didelių iššūkių nereikia, tik ramiai būti ir stebėti. Arba geriausiu atveju tai į vaikų protą ir motoriką nukreiptas lavinimas - sujungti, sudėti, įkišti, paspausti. Tai lyg mums, suaugusiems reiktų smulkiai supjaustytą maistą tik nuryti. Atrodytų nieko tokio, juk kramtyti nereikia, bet nepajausime nei skonio, nei atradimo džiaugsmo, neteksime pasimėgavimo pačiu valgymo procesu.
Gamta - Sveikatos Šaltinis
Vaikai neturi būti švarūs ir patogūs. Lakstymas lauke, ridenimasis nuo kalno, taškymasis balose, lietaus, vėjo, sniego, šalčio ir kitų gamtos išraiškų pajautimas visomis įgimtomis juslėmis - tai būtinos sąlygos vaikui augti pilnavertiškai. Augti ir naudoti įgimtas jusles: užuodžiant drėgmę, jaučiant šaltį ar vėjo gūsius, matant sniego grožį, girdint lietų, ragaujant rūgštų obuolį. Tai Žmogaus prigimtyje užkoduotos veiklos ryšiui su Gamta, kuri yra sveiko žmogaus resursas.
Miegas, sportas, sveikas maistas - svarbus bet kuriam žmogui, o vaikams ypatingai. Suteik vaikui galimybę iškrauti fizinę energiją - spardytis kojomis ore, šliaužti, eiti atbulomis ir kristi į lovą, ridentis nuo kalniuko. Visa tai pakelia mažylio nuotaiką.
Taisyklės ir Judėjimas
Atkreipk dėmesį į tai, kaip mažylis reaguoja į taisykles. Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į augančius mažus berniukus. Iki mokyklinio amžiaus visi vaikai berniukai ir mergaitės AUGINA KŪNUS, todėl labai svarbu jiems turėti sąlygas daug judėti: bėgioti, stumti, lipti, šokinėti, šliaužti, šokti, vartytis ir t.t. Vėliau pradinėse klasėse mergaitės rimsta, o berniukai vis dar yra KŪNO AUGINIME, todėl jiems sunkiau sekasi išsėdėti klasėje - jie sukinėjasi, supasi ant kėdės, kuičiasi, nesutelkia.
Tibeto Medicina: Holistinis Požiūris
Skirtingai, nei mūsų, Vakarų medicina, Tibeto medicina, žmogų laiko gamtos dalimi, o žmogaus kūną ir sielą - neatskiriamais. Tibeto medicina yra seniausia iki šiol praktikuojama medicinos rūšis, kuri sujungia svarbiausias Rytų medicinos tradicijas. Tai medicina, kuri buvo puoselėjama tūkstančius metų, o dabar sėkmingai dalijasi savo patirtimi su Vakarų pasauliu.
Tibeto medicina yra mokslas, menas ir filosofija. Tai mokslas, nes visa Tibeto medicinos teorija yra metodiška ir logiška, ji paremta žmogaus ir jo santykio su supančia aplinka supratimu. Tai menas, nes ligos diagnozavimas paremtas gydytojo kūrybingumu, įžvalgumu, sumanumu ir užuojauta. Tibeto medicina - tai iki šiol gyvas senovinis gydymo menas, kuriame sukaupta daug patirties, kaip gydyti šiandien itin dažnai pasitaikančias ligas - medžiagų apykaitos sutrikimus, lėtinius uždegimus, širdies ir kraujagyslių ligas ir t.t.
Ligos Kilmė
Ligos kilmės aiškinimas Vakarų ir Tibeto medicinoje labai skiriasi. Gamtos ir žmogaus ryšį Tibeto medicinoje perteikia 5 elementų (sa, chu, me, rLung, nam-kha) ir 3 pradų (tulžis, vėjas ir gleivės) teorija, sudaranti Tibeto medicinos pagrindą. Jei yra šių kūno energijos harmonija - esame sveiki. Pasak budistinės Tibeto medicinos filosofijos, visos ligos kyla dėl nežinojimo. Nežinojimą lemia trys dvasios nuodai - neapykanta, godumas ir paklydimas. Trys dvasios nuodai sutrikdo darnią trijų kūno pradų - tulžies (tipa), vėjo (lung) ir gleivių (bedgen) pusiausvyrą. Tiek trys kūno pradai, tiek pats žmogaus kūnas susideda iš penkių subtiliųjų energijų (žemės, vandens, ugnies, oro ir erdvės). Sveikame kūne tarp šių pradų vyrauja pusiausvyra. Sveikata ypač priklauso nuo dvasinės pusiausvyros - jai sutrikus, sutrikdoma energinė pusiausvyra, kyla kūno liga. Nedoras elgesys, blogos emocijos, godumas, paklydimas - visa tai yra dvasios nuodai, kurių pasekmė - silpstanti sveikata, o galiausiai - liga.
Tibeto medikai mano, jog ligos kyla dėl netinkamos mitybos ir gyvenimo būdo Anot jų, tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse ligų priežastys yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su prasta mityba bei gyvenimo būdu. Pirmasis žingsnis gydant Tibeto medicinoje yra ne vaistai, o paciento mitybos bei gyvenimo būdo keitimas. Vaistų skiriama tada, kai vien pakeisti elgesio įpročių nepakanka ir liga yra gerokai progresavusi. Gydant pacientą siekiama atnaujinti išsiderinusią organizmo sistemų elementų pusiausvyrą ir taip iš pagrindų įveikti ligą.
Vaistai
Tikri tibetiški vaistai yra daugiakomponenčiai. Gamindami vaistus tibetiečiai naudoja keletą tūkstančių vaistinių augalų rūšių, kelis šimtus mineralų, kai kurias gyvulinės kilmės žaliavas. Paprastai tibetiško vaisto sudėtyje yra nuo trijų iki keliolikos komponentų, tačiau yra susidedančių ir iš 160 dalių. Daugiakomponenčiai vaistai veikia stipriau nei iš vienos sudedamosios dalies, nes kiekviena vaistažolė veikia vis kitą ligos grandį ir taip sustiprina vaisto poveikį. Be to, mažesnės vaiste esančių pavienių medžiagų dozės rečiau sukelia šalutinius poveikius.
Integracija su Vakarų Medicina
Tibeto medicina pamažu populiarėja ir Vakaruose. Svarbiausia tai, kad sugebėtume paimti iš Tibeto medicinos visa, kas yra naudingiausia, kuo galima papildyti Vakarų mediciną, juo labiau kad Tibeto medicinos metodikos neprieštarauja mums gerai pažįstamai - Vakarų medicinai. Per pastaruosius metus sukaupta daug žinių ir informacijos apie Tibeto medicinos saugumą, poveikį žmogaus organizmui, vartojamus vaistus ir kt. Įvairūs naujausi tyrimai parodo, kad Tibeto medicinoje vartojami vaistai yra naudingi gydant įvairias ligas ir gali papildyti Vakarų medicinoje vartojamų vaistų gretas, ypač skirtas tokioms ligoms gydyti, nuo kurių Vakarų medicinoje veiksmingų vaistų dar nėra.
Padedant Tibeto medicinai įsitvirtinti Vakarų pasaulio medicinos sistemoje bei padaryti ilgai kauptas žinias prieinamas vakariečiams, daugiausia nusipelnė Šveicarija. Šioje šalyje vaistų kontrolės tarnyba įteisino „Tibetiškų vaistų“ kategoriją. Be to, vienintelė farmacijos įmonė Europoje, gaminanti augalinius vaistus pagal Tibeto medicinos receptūras, „Padma AG“ taip pat yra įsikūrusi Šveicarijoje. „Padma AG“ kompanijos tikslas - populiarinti tradicinę Tibeto mediciną bei įrodyti šio seno gydymo meno veiksmingumą pažangiais tyrimų metodais ir taip siekti jos visiško pripažinimo Vakarų pasaulyje. Viena svarbiausių šios veiklos dalių yra nuolatinis mokslininkų ir Tibeto gydytojų bendradarbiavimas. Tai skatina tarpusavio supratimą ir atskleidžia abiejų pusių galimybes. Šioje Šveicarijos įmonėje produktai gaminami pagal tarptautinius kokybės standartus ir eksportuojami į įvairias Europos šalis, JAV ir Kanadą. Tibetiškas žodis padma sanskrito kalba reiškia lotoso žiedą.
Nebylus Kūno Balsas: Traumos Įveikimas
Peterio A. Levine’o knyga „Nebylus kūno balsas“ (In an Unspoken Voice: How the Body Releases Trauma and Restores Goodness) yra svarbus leidinys, atveriantis naują požiūrį į gijimo procesą. Leidyklos VAGA išleistoje knygoje autorius skaitytojui pateikia aiškų, mokslu pagrįstą ir kartu jautrų pasakojimą apie tai, kaip trauma veikia žmogų emociniame ir fiziologiniame lygmenyse.
P. A. Levine’as pabrėžia, kad trauminės reakcijos nėra sąmoningas pasirinkimas ar charakterio silpnumas - tai biologiniai procesai, kurie aktyvuojasi akivaizdžios ar numanomos grėsmės akimirką. Žmogaus nervų sistema, siekdama apsaugoti organizmą, įsijungia į kovos, bėgimo ar sustingimo būsenas, tačiau kai šios reakcijos neužbaigiamos, jos gali likti įstrigusios kūne ir pasireikšti nerimu, panikos epizodais, įtampa ar kitais ilgalaikiais sutrikimais. Autorius aiškiai ir suprantamai parodo, kad tik įtraukus kūną į gijimo procesą galima pasiekti visavertį atsigavimą.
Somatinis Patyrimas
Knygoje „Nebylus kūno balsas“ skaitytojui atskleidžiami traumos mechanizmai ir natūralūs atsistatymo būdai. Remdamasis savo ilgamete praktika, Peteris A. Levine’as pristato Somatinio patyrimo metodą, paremtą įgimtais kūno gebėjimais išlaisvinti sukauptą energiją ir sugrįžti į sveiką fiziologinį ritmą. Knygoje gausu realių istorijų ir klinikinių pavyzdžių, kurie padeda suprasti, kaip subtiliai veikia šis procesas, o mokslinės įžvalgos suteikia tvirtą teorinį pagrindą kiekvienai aptariamai temai.
Nors tai nėra tradicinis savipagalbos vadovas, knyga suteikia skaitytojui vertingų įžvalgų, kaip pradėti klausytis savo kūno ir atpažinti jo siunčiamus signalus. „Taikant konkrečią šiuose puslapiuose aprašomą metodiką, klientui padedama suvokti ir valdyti fizinius pojūčius ir jausmus. Mano pastebėti kelių vietinių kultūrų ypatumai rodo, kad šis metodas tam tikra prasme giminiškas įvairiems tradiciniams šamanų gydymo ritualams. Mano nuomone, kolektyvinis tarpkultūrinis požiūris į traumos gydymą ne tik siūlo naujas gydymo kryptis, bet galiausiai gali padėti iš esmės geriau suprasti dinamišką abipusę proto ir kūno sąveiką. Tikiuosi parodyti, kaip sėkminga psichoterapija gali atkurti darnų šisistemų veikimą. Šis metodas turi ir netikėtą šalutinį poveikį, kurį galima pavadinti „gyvybingo, žinančio kūno budinimu“. Aptarsiu, kaip šis pabudimas iš esmės atskleidžia, kas įvyksta, kai gyvuliškas instinktas ir protas susijungia, ir tampame visaverčiais žmonėmis,“ - sako knygos autorius.
#
tags: #psichoterapeute #blogos #mintys #veikia #kaip #nuodai