Asmenybės Tipologija: Bruožų Teorijos Apžvalga

Jau nuo seniausių laikų žmonės bandė save apibrėžti ir klasifikuoti. Nuo keturių senovinių temperamentų - sangviniko, choleriko, melancholiko ir flegmatiko - iki naujausių psichologinių tyrimų, žmonės nuolat ieško būdų, kaip sudėtingą ir sunkiai apibrėžiamą dalyką, kaip žmogaus asmenybė, įsprausti į kokį nors modelį. Šiame straipsnyje apžvelgsime vieną iš tokių modelių - bruožų teoriją, nagrinėsime jos pagrindinius principus, struktūrą ir praktinį pritaikymą.

Asmenybės tipų teorija

Asmenybės tipų teorija yra asmenybės teorijų dalis, kuri apibrėžia ir klasifikuoja asmenybės tipus pagal pastovias esmines asmenybės savybes. Šiai teorijai artima bruožų teorija. Yra įvairių klasifikacijų, iš kurių populiariausia yra konstitucinė tipų teorija. Ji remiasi prielaida, kad asmenybės savybės priklauso nuo žmogaus kūno sandaros (konstitucijos). Seniausia konstitucinė tipų teorija priklauso senovės graikų mokslininkams Hipokratui ir Galenui. Hipokratas teigė, kad asmenybės tipą lemia keturių organizmo skysčių (kraujo, gleivių ir geltonosios bei juodosios tulžies) dominavimas. Pagal tai jis skyrė temperamento 4 tipus: sangviniką, flegmatiką, melancholiką ir choleriką.

Labiausiai paplitusi yra E. Kretschmerio (Vokietija) konstitucinė tipų teorija (1916), pagal kurią skiriami 3 pagrindiniai konstituciniai tipai:

• Atletinis (stambių kaulų, plačios krūtinės, raumeningas, siauro dubens, tvirtų galūnių, ant tvirto kaklo pailga galva, grubokų veido bruožų, plaukuotas).
• Pikninis (apkūnus, kresnas, trumpų galūnių, plačios krūtinės, minkšto kūno, ant trumpo kaklo didelė apskrita galva, vyrai linkę plikti).
• Asteninis (lieknas, siauros krūtinės, siaurų pečių, ilgų galūnių, plonas poodinis riebalų sluoksnis, ant ilgo plono kaklo nedidelė galva).

Taip pat E. Kretschmeris išskyrė 2 asmenybės tipus - cikloidinį (būdinga polinkis bendrauti, emocionalumas, geraširdiškumas) ir šizoidinį (uždaro būdo, sunkiai prisitaiko prie naujų sąlygų). Pasak E. Kretschmerio, pikninės kūno sandaros asmenys dažniausiai būna cikloidinio tipo ir labiau linkę sirgti maniakine depresine psichoze (reiškiasi periodiškai pasikartojančiomis manijomis, būdinga pakili nuotaika, greita minčių eiga, pagreitėję judesiai, polinkis daug ir garsiai kalbėti) ir depresija (bloga nuotaika, miego sutrikimai, sulėtėję mąstymas ir judesiai, polinkis į savižudybę), o asteninės - šizoidinio tipo ir dažniau sergantys šizofrenija.

Šiuolaikinės tipų teorijos pradininkas C. G. Jungas (Šveicarija) knygoje „Psichologiniai tipai“ (Psychologische Typen 1923) teigė, kad žmonės elgiasi ne atsitiktinai, bet dėl tam tikrų asmeninių savybių ir psichikos tipinių skirtumų. Pagal vyraujančias žmogaus psichikos savybes jis skyrė ekstravertą (ekstraversija) ir introvertą (introversija), pagal vyraujančias psichikos funkcijas (mąstymas, jausmai, pojūčiai ir intuicija) - racionalųjį (mąstytojiškas ir emocionalus) ir neracionalųjį (sensorinis ir intuityvus) tipus. Kiekvienas žmogus gali turėti skirtingų tipų savybių, o konkretų tipą lemia tik ryškus kurio nors tipo dominavimas.

Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė

E. Sprangeris (Vokietija) išskyrė 6 idealius asmenybės tipus: ekonominį, politinį, visuomeninį, religinį, estetinį ir teorinį. Jungtinių Amerikos Valstijų psichologės K. Cook Briggs (1875-1968) ir I. Briggs Myers (1897-1980), remdamosi C. G. Jungu, išplėtojo tipų teoriją ir 1962 m. sukūrė Myers ir Briggs tipų indikatorių, skirtą nustatyti individualius žmonių skirtumus ir psichologines nuostatas, susijusias su pasaulio suvokimu ir sprendimais. Pagal šį indikatorių išskirtos 4 priešingos poros, arba dichotomijos (ekstravertas ir intravertas, jaučiantis ir intuityvus, mąstytojas ir jausmingas, suvokiantis ir sprendžiantis), kurios suformuoja 16 galimų asmenybės tipų.

Nuo tipų prie bruožų

Kita vertus, verta prisiminti, kad nepaisant to, kokiu modeliu remiamės, mūsų asmenybė tėra vienas iš daugelio aspektų - mūsų veiksmams taip pat daro įtaką mūsų aplinka, patirtis, norai ir t.t. Savo asmenybės tipų aprašymuose mes aptariame, kaip tam tikram tipui priklausantys žmonės greičiausiai elgsis - tačiau nepamirškite, kad tai tėra tendencijos ir polinkiai, o ne neginčijamos taisyklės ar atsakymai. Visa mūsų tinklapyje esanti informacija yra skirta asmeninio tobulėjimo skatinimui ir geresniam tarpusavio supratimui.

Kitas būdas analizuoti žmonių asmenybes yra iš savybių, o ne tipų perspektyvos. Ką gi tai reiškia? Vietoje to, kad bandytume apibrėžti 4 (ar 8, 16, 32…) asmenybės tipus ir į juos įsprausti žmones, mes galime tiesiog pasirinkti keletą savybių (pavyzdžiui, ekstraversiją) ir tyrinėti jų ryšį su žmonių elgesiu ar mąstymu. Toks požiūris labai palengvina mokslinius tyrimus, pvz., tyrinėjant ryšius tarp asmenybės savybių ir žmogaus elgesio ar nuostatų (sakykime, politinių pažiūrų) - dėl to savybėmis paremtos teorijos dominuoja psichologiniuose tyrimuose. Tačiau tuo viskas ir baigiasi. Nors ir yra įdomu tyrinėti įvairias koreliacijas, begalinis kombinacijų kiekis (pvz., 74 % ekstraversijos skalėje + 46 % emocionalumo skalėje + …) neleidžia apibrėžti prasmingų ir naudingų kategorijų, kurias būtų galima naudoti diskusijose ar teikiant kokius nors pasiūlymus.

Savo modelyje mes sujungėme geriausius šių dviejų pasaulių bruožus. Išlaikėme Myers-Briggs sukurtą santrumpų formatą, pridėdami papildomą raidę penktajai savo skalei - tačiau užuot sekę Myers-Briggs pavyzdžiu ir rėmęsi sunkiai moksliškai pagrindžiamomis Jungo idėjomis, perdarėme ir labiau subalansavome Big Five bruožų rinkinį. Šis modelis yra populiariausias šiuolaikiniuose psichologiniuose ir sociologiniuose tyrimuose. Iš viso yra penki bruožai, kuriuos sujungus galima gauti konkretų asmenybės tipą. Patogumo dėlei pavadinome juos Energija, Intelektu, Prigimtimi, Taktika ir Tapatybe. Į kiekvieną iš šių bruožų reikėtų žvelgti kaip į skalę, kurios viduryje yra „neutralus“ variantas.

Pagrindiniai bruožai

• Energija: Introvertai (I) dažniausiai stengiasi veikti vieni ir greitai pavargsta nuo bendravimo su kitais žmonėmis. Ekstravertai (E) mieliau renkasi grupinę veiklą ir įsikrauna energijos pabuvę su kitais žmonėmis.
• Intelektas: Pastabūs (S) individai yra labai žemiški ir praktiški. Intuityvūs (N) individai turi lakią vaizduotę ir yra itin smalsūs bei plačių pažiūrų.
• Prigimtis: Apgalvojantys (T) individai vertina objektyvumą ir racionalumą, manydami, kad efektyvumas yra svarbiau už jautrų bendradarbiavimą. Pajaučiantys (F) individai yra jautrūs ir išraiškingi.
• Taktika: Planuojantys (J) individai yra ryžtingi, kruopštūs ir išsiskiria savo organizuotumu. Žvalgantys (P) individai puikiai moka improvizuoti ir pastebėti pasitaikiusias galimybes.
• Tapatybė: Tvirtabūdžiai (-A) individai pasitiki savimi ir yra ramaus, stresui atsparaus būdo. Nerimastingi (-T) individai jautriai reaguoja į stresą ir išorės spaudimą.

Asmenybės tipų grupės

Jau aptarėme, iš kokių bruožų susideda asmenybės tipai. Šis sluoksnis nurodo mūsų tikslus, interesus ir mėgstamas veiklas.

Taip pat skaitykite: Dismorfija: kaip atpažinti?

• Analitikai: Šie tipai vertina racionalumą ir nešališkumą, būdami nepakeičiami intelektualiniuose debatuose ar mokslinėse bei technologinėse srityse. Jie yra itin nepriklausomi, užsispyrę, atviri naujovėms ir turintys labai lakią vaizduotę. Šie tipai į viską žvelgia per utilitarinę, efektyvumo prizmę - juos labiau domina, ar tam tikras metodas yra veiksmingas, o ne ar jis visiems patinka.
• Diplomatai: Diplomatai yra bendradarbiaujantys, šilti žmonės, išsiskiriantys savo empatija ir, be abejo, diplomatiniais sugebėjimais. Jie visose situacijose siekia harmonijos ir supratimo, dažnai veikdami kaip žaibolaidžiai konfliktinėse situacijose.
• Sergėtojai: Šie tipai yra itin praktiški ir linkę bendradarbiauti. Jie visur ir visada vertina bei kuria tvarką, saugumą ir stabilumą. Sergėtojai paprastai yra sunkiai dirbantys, kruopštūs ir tradiciniai žmonės, nepakeičiami administracinėse bei logistikos srityse, ypač jei jos remiasi į aiškią hierarchiją bei taisykles.
• Tyrinėtojai: Tyrinėtojai yra patys spontaniškiausi iš visų tipų. Juos domina tik tai, kas yra efektyvu ir praktiška, ir jie yra nepakeičiami situacijose, reikalaujančiose greitos reakcijos ir gebėjimo improvizuoti. Tyrinėtojai taip pat puikiai moka įvaldyti bet kokią techniką - arba tradicine, mechanine prasme (pavyzdžiui, tapant ar vairuojant automobilį - paprastai tai būna Introvertiškieji Tyrinėtojai), arba kuomet yra kalbama apie bendravimą su kitais žmonėmis bei gebėjimą juos įtikinti (Ekstravertiškųjų Tyrinėtojų stiprybė).

Strategijos

Strategijų sluoksnis parodo, kaip mes veikiame ir siekiame savo tikslų.

• Individualus įsitraukimas: Šią strategiją pasirinkę asmenybės tipai stengiasi veikti vieni, remdamiesi savo pačių įgūdžiais ir instinktais užuot siekę kontakto su kitais žmonėmis. Jie žino savo stiprybes ir pasitiki savo jėgomis. Šie tipai tvirtai tiki, kad asmeninė atsakomybė ir pasitikėjimas savimi yra itin svarbūs.
• Socialinis įsitraukimas: Šiai strategijai priklausantys asmenybės tipai visose situacijose siekia socialinio kontakto ir paprastai turi gerus bendravimo įgūdžius. Jie laisvai jaučiasi socialinėse situacijose ar tada, kai jiems tenka remtis kitais žmonėmis ar juos koordinuoti. Šie tipai pasitiki savo sugebėjimais ir drąsiai reiškia savo nuomonę.
• Nuolatinis tobulėjimas: Šie asmenybės tipai yra tylus individualistai, linkę siekti sėkmės ir tobulumo savo darbuose, dažnai skirdami daug laiko ir pastangų tam, kad užtikrintų geriausią galimą rezultatą. Šie žmonės paprastai yra mažiau pastebimi, tačiau jų užsispyrimas ir atsidavimas savo darbui leidžia jiems pasiekti įspūdingas aukštumas.
• Žmonių valdymas: Paskutinė strategija aprėpia bendraujančius, energingus ir sėkmės siekiančius asmenybės tipus. Jie yra nerimstantys, perfekcionistiški žmonės, linkę patirti tiek itin stiprias teigiamas, tiek itin stiprias neigiamas emocijas. Šių tipų smalsumas ir noras sunkiai dirbti lemia, kad jie paprastai yra daug pasiekiantys ir darbštūs, nors ir kritikai jautrūs žmonės.

Didžiojo penketo asmenybės dimensijos teorija

Šiandienos psichologijoje vienas populiariausių būdų asmenybės bruožams tirti yra Didžiojo penketo asmenybės dimensijos teorija, arba kitaip - penkių faktorių modelis. Terminą „Didysis penketas“ (angl. Big Five) 1981-aisiais pasiūlė merikiečių psichologas Liuisas Goldbergas (Lewis Goldberg). Ši teorija teigia, kad žmogaus asmenybę galime nusakyti penkiais pagrindiniais bruožais: ekstravertiškumu, neurotiškumu, atvirumu patirčiai, sutarumu ir sąmoningumu. Šie didieji bruožai apima gausybę mažesnių, kaip jis teigia, „bruoželių“: pavyzdžiui, pomėgis bendrauti arba energingumas yra ekstravertiškumo aspektas ir t.t.

Anot dr. A. Kairio toks skaičius pasirodė optimalus analizuojant daugybę tyrimų rezultatų. „Tyrimai taip pat leidžia manyti, kad šie didieji bruožai yra gana stabilūs, sunkiai kinta ir greičiausiai yra įgimti“, - prideda jis.

Apie šiuos penkis svarbiausius ir išskiriamus asmenybės bruožus:

• Ekstravertiškumas: Ekstravertai yra draugiški, visuomeniški, atkaklūs, aktyvūs ir kalbūs, jiems patinka jaudulys, jie linksmesni, energingi ir optimistiškesni. Priešingas polius, intravertiškumas, dažniausiai yra ekstravertiškų savybių nebuvimas, o ne priešingybė. Pavyzdžiui, intravertai yra labiau santūrūs nei nedraugiški ir pan. Jie nebūtinai drovūs ar baimingi - tai labiau priklauso nuo neurotiškumo.
• Neurotiškumas: Šis bruožas susijęs su neigiamų emocijų - baimės, liūdesio, gėdos, pykčio ir kt. - patyrimu.
• Atvirumas patirčiai: Jis siejasi su vaizduote, susidomėjimu estetika, įvairovės mėgimu, smalsumu ir pan. Kitas bruožo polius - mažesnis naujovių pomėgis, didesnis konservatyvumas.
• Sutarumas: Sutarus žmogus yra iš esmės altruistiškas, užjaučiantis ir siekiantis padėti, jis bus linkęs mažiau kritikuoti, konkuruoti, būti priešiškas.
• Sąmoningumas: Sąmoningas žmogus yra linkęs būti organizuotas, atsakingas ir darbštus.

Šalia šių bruožų egzistuoja ir vertybės, nuostatos, įgūdžiai ir pan. Pavyzdžiui, žmogus visą gyvenimą gali būti intravertas - mėgti mažiau bendrauti, būti ne toks energingas, dominuojantis, tačiau jis gali mokėti puikiai bendrauti, dėl ko daugeliui aplinkinių gali kilti įspūdis, kad šis žmogus - ekstravertas. Tokį pokytį nulėmė ne bruožo pokytis, o išmokti įgūdžiai.

Taip pat skaitykite: Asmenybės bruožų įvertinimas

Šiame modelyje visi bruožai yra vienodai svarbūs, ir manoma, kad jie santykinai nepriklauso vieni nuo kitų. Kiekvienas bruožas gali būti skirtingo ryškumo, taigi galimas bet koks bruožų derinys.

Informaciją apie žmonių bruožus galima naudoti prognozuojant įvairius kitus gyvenimo aspektus: pavyzdžiui, didelis sąmoningumas leidžia spėti geresnį produktyvumą darbe, o štai gydant pacientus didelis atvirumas patirčiai gali pasufleruoti, kad žmogus palankiai reaguos ir į ne tokias įprastas terapijos rūšis (pvz., smėlio terapiją ar kt.).

Kaip atliekami asmenybės tyrimai

Asmenybės psichologijoje naudojami įvairūs metodai asmenybei matuoti ir įvertinti. Šiuo metu labiausiai moksliškai tirti, validūs ir patikimi asmenybės modeliai yra 5 faktorių (arba Didžiojo 5) asmenybės modelis ir 6 faktorių HEXACO asmenybės modelis. Abu šie modeliai yra paremti asmenybės bruožu teorija ir leksine hipoteze (Costa ir McCrae, 1992; De Vries et al., 2009; Ashton ir Lee, 2007; Lee ir Ashton, 2012).

5 faktorių (Didžiojo 5) asmenybės modelis

Šiame modelyje išskiriami 5 didžiosios asmenybės bruožų dimensijos (Costa ir McCrae, 1992):

• Neurotiškumas (Neuroticism (N))
• Ekstraversija (Extraversion (E))
• Atvirumas patirčiai (Openness to experience (O))
• Sutariamumas (Agreeableness (A))
• Sąmoningumas/disciplinuotumas/uolumas (Conscientiousness (C))

Šį modelį padeda prisiminti akronimai OCEAN (iš anglų kalbos - vandenynas) arba CANOE (iš anglų kalbos - kanoja), kurie sudaryti iš pirmųjų asmenybės bruožų dimensijų pavadinimų raidžių.

HEXACO asmenybės modelis

HEXACO asmenybės modelyje išskiriamos 6 asmenybės bruožų dimensijos (De Vries et al., 2009; Ashton ir Lee, 2007; Lee ir Ashton, 2012; Lee ir Ashton, 2018):

• Sąžiningumas ir nuolankumas (Honesty-Humility (H))
• Emocingumas (Emotionality (E))
• Ekstraversija (eXtraversion (X))
• Sutariamumas (Agreeableness (A))
• Disciplinuotumas (Conscientiousness (C))
• Atvirumas patirčiai (Openness to experience (O))

Šį 6 faktorių modelį padeda atsiminti akronimas HEXACO, kuris nurodo ir faktorių skaičių (gr. hexa - šeši) ir jų pavadinimo raides.

Bruožų teorijos prielaidos ir procedūros

• Leksinė hipotezė: Patys ryškiausi ir socialiai svarbiausi asmenybių skirtumai yra užšifruoti šnekamojoje kalboje vartojamuose žodžiuose apibūdinant save ir kitus. Leksinė hipotezė remiasi prielaida, kad jei egzistuoja asmenybės bruožai, kuriuos žmonės laiko pakankamai svarbiais, jie ilgainiui suras žodžius apibūdinančius tuos asmenybės bruožus ar savybes.
• Žodyno sudarymas: Pirmasis žingsnis siekiant išsiaiškinti pagrindinius asmenybės bruožus - sudaryti išsamų asmenybės bruožus apibūdinančių žodžių sąrašą. Tai dažniausiai atliekama žodyne ieškant ir atrenka visus rastus asmenybę apibūdinančius žodžius (kartais atmetant labai retus ar neaiškius terminus, taip pat kai kuriuos sinonimus).
• Žmonių vertinimas: Vėliau pagal šiuos asmenybės bruožus įvertinama daugybė žmonių. Dažniausiai, tai daroma paprasčiausiai prašant daugelio žmonių įvertinti kiekvieno bruožo išreikštumo lygį savyje (pvz., skalėje nuo 1 iki 5 ar nuo 1 iki 9 ir pan.). Kartais tyrėjai šalia pačių žmonių savęs vertinimo taip pat pasitelkia ir to žmogaus bruožų išreikštumo vertinimą, kurį atlieka tą žmogų artimai pažįstantys asmenys.
• Koreliacijos apskaičiavimas: Kai tyrėjai gauna pakankamai žmonių asmenybės bruožų įvertinimų, kitas žingsnis - apskaičiuoti, kiek kiekvienas bruožas yra susijęs su kiekvienu kitu bruožu, t. y. kiek jis koreliuoja su visais kitais bruožais. Naudojant faktorinę analizę, galima nustatyti kelias pagrindines bruožų grupes, kurios susideda iš tarpusavyje susijusių smulkesnių bruožų.

Charakterio testai

Charakterio testas yra psichologinis įrankis, skirtas įvertinti asmenybės bruožus, savybes ir elgesio ypatumus. Šis testas yra naudojamas įvairiose srityse, įskaitant psichologiją, personalo valdymą, karjerų konsultavimą ir kt. Charakterio testai gali būti įvairūs ir priklauso nuo to, kokia informacija apie asmenybę yra svarbia konkrečiam tikslui.

• Myers-Briggs Type Indicator (MBTI): Šis testas grindžiamas Jungo asmenybės tipų teorija ir suskirsto žmones į 16 skirtingų asmenybės tipų, kiekvieną apibūdinant raidžių kombinacija.
• Big Five asmenybės bruožų modelis: Šis modelis apima penkis pagrindinius asmenybės bruožus: atvirumą naujoms patirtims, savitvarką, ekstravertu, sutarimą ir emocinį stabilumą.
• Hogan Personality Inventory (HPI): Šis testas yra skirtas įvertinti, kaip žmogus elgiasi darbo aplinkoje.

Charakterio testai gali būti naudingi tiek individualiame, tiek organizaciniame lygmenyje. Jie padeda suvokti žmonių stipriąsias ir silpnąsias puses, prisidėti prie efektyvesnio komandinio bendradarbiavimo bei teisingo darbuotojų atrankos proceso. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie testai neturėtų būti naudojami vienintelėmis priemonėmis sprendimams daryti, bet kartu su kitais įvertinimo metodais, siekiant gauti tikslesnį vaizdą apie asmenybės bruožus. Svarbu pabrėžti, kad charakterio testai neturėtų būti vienintelis sprendimo priėmimo kriterijus. Jie geriausiai veikia, kai yra naudojami kartu su kitais įvertinimo būdais ir kai atsižvelgiama į individualias aplinkybes bei kontekstą.

Kaip pasirinkti tinkamą testą

Testų online ir vadovėliuose yra įvairiausių: nuo „Koks gyvūnas esi tu?“ iki „Kokia profesija tau tiktų?“. Tačiau kaip žinoti ir į ką atsižvelgti renkantis patikimą, konstruktyvų ir tau padėsiantį asmenybės ir karjeros testą? Štai keli aspektai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

• Testo kūrėjai: Asmenybės pažinimas ir vertinimas yra psichologijos mokslo sritis, todėl testo kūrėjų gretose visuomet turėtum ieškoti kvalifikuotų psichologų.
• Ilgis ir apimtis: Jei testas tau užduoda vos 3-5 klausimus, gali iškart suprasti, kad jis nėra sukurtas tam, kad tave visapusiškai įvertintų. Išsamių testų klausimų skaičius dažniausiai siekia nuo 10 iki… 100 ir t. t. Tačiau tai nereiškia, kad kuo daugiau klausimų, tuo testas bus tikslesnis. Stenkis neieškoti kraštutinumų: keli klausimai - tikrai per mažai, o keli šimtai - greičiausiai per daug tam, kad būtų galima tikėtis nuoširdžių, pasvertų ir apgalvotų atsakymų.
• Taiklūs klausimai: Atkreipk dėmesį, ko asmenybės teste tavęs klausia? Ar užduodami klausimai išties susiję su asmenybės pažinimu, ar jie aiškiai suformuluoti ir tau suprantami?
• Individualūs rezultatai: Kuo jie asmeniškesni, tuo geriau.

Jau pastebėjai, kad testai dažniausiai yra skirti vertinti tik vieną konkrečią sritį - tik asmenybės tipą, bruožus ar profesinius interesus. Lietuvoje Vilniaus universiteto psichologai kuria unikalų asmenybės pažinimo įrankį - Spotiself testą. Jis - unikalus, nes vertina 3 sritis: asmenybę, pažintinius gebėjimus ir profesinius interesus bei yra kuriamas pritaikant Lietuvos auditorijai. Viskas vienoje vietoje - tam, kad galėtum įvertinti savo polinkius ir geriausias savybes.

tags: #bruozu #teorija #asmenybes #tipologija