Emocijų pažinimas ir valdymas yra vieni iš reikšmingiausių žmogaus psichosocialinio prisitaikymo aspektų. Šie įgūdžiai gali įtakoti žmogaus gerovę. Šiuo metu vaikai yra mokomi valdyti savo pirminius reagavimus ir reaguoti alternatyviu būdu tam, kad rastų pusiausvyrą tarp asmeninių poreikių ir visuomenės reikalavimų. Dėl to žmogui bręstant emocijų pažinimas ir valdymas įgauna vis daugiau svarbos. Yra svarbu, kad paaugliai pažintų savo ir kitų žmonių emocijas, mokėtų jas atpažinti ir įvertinti, verbalizuoti, atskleisti bei išreikšti patiriamas emocijas. Manoma, kad paauglių emocijų pažinimą, jų valdymą gali įtakoti demografinės (lytis, gyvenamoji vieta) bei socialinės charakteristikos (paauglių aktyvumas, socialinė kompetencija, mokymosi pasiekimai).
Ši tema yra mažai tyrinėta Lietuvoje, dėl to yra labai svarbu paanalizuoti, kokios yra sąsajos tarp Lietuvos paauglių emocijų pažinimo, jų valdymo bei patiriamų psichosocialinių sunkumų (emocinių, elgesio ir socialinių) bei mokymosi pasiekimų. Lietuvoje emocijų pažinimas bei emocijų valdymas yra mažai tyrinėti, todėl savo darbe remsimės užsienyje atliktų tyrimų rezultatais. Nagrinėsime ryšį tarp Lietuvos paauglių emocijų pažinimo bei emocijų valdymo ir psichosocialinių sunkumų, su kuriais paaugliai susiduria savo artimiausioje aplinkoje: namuose, mokykloje, bendraudami su bendraamžiais ir pan.
Užsienyje atliktų tyrimų duomenys byloja, kad emocijų valdymas yra susijęs su elgesio ir emocijų sunkumais bei tarpasmeninių santykių sunkumais - su šeimos nariais, bendraamžiais ar mokytojais (Bell et al., 2005). Taigi tyrimai rodo, jog blogas emocijų pažinimas ir valdymas suteikia pagrindą emocinių ir elgesio sunkumų atsiradimui, bei negebėjimui palaikyti teigiamų socialinių santykių su aplinkiniais.
Emocijų pažinimas ir valdymas: teoriniai aspektai
Norėdami suprasti emocijų pažinimo ir valdymo svarbą bei sąsajas, visų pirma, pasigilinkime, kas tai yra. Emocijos - tai biologinės reakcijos, kurios koordinuoja adaptyvius atsakus į svarbias galimybes bei iššūkius. Tai aplinkos, skirtos palaikyti arba pakeisti ryšį su ta aplinka (Saarni et al., 1998). Emocijų pažinimas arba emocijų suvokimas apibrėžiamas kaip gebėjimas atpažinti emocijas savyje ir kituose. Tai ne tik paprastas gebėjimas suvokti emocijas (Lundh et al., 2002), taip pat tai yra žinojimas ar atpažinimas, kad emocija yra, bei emocinio patyrimo apsvarstymas. Tuo jis skiriasi nuo emocijų išraiškos ir emocinio patyrimo (Croyle, Waltz, 2002).
Šiai emocijų valdymas yra emocijų reguliavimas, kuris apima įvairius procesus, tokius kaip: emocijų stebėjimas, vertinimas, intensyvumo, trukmės ir būsenos keitimas. Emocijos gali būti valdomos įvairiais būdais, įskaitant situacijos pasirinkimą, situacijos modifikavimą, dėmesio skyrimą, kognityvinį įvertinimą ir atsakymų moduliavimą. Emocijų valdymas yra sudėtingas procesas, kuris apima tiek sąmoningus, tiek nesąmoningus veiksmus.
Taip pat skaitykite: CBCL klausimyno naudojimas
Emocijų valdymo formos ir strategijos
Išskiriamos dvi pagrindinės emocijų valdymo formos: į praeitį orientuotas ir į atsaką orientuotas emocijų valdymas. Į praeitį orientuotas emocijų valdymas siejasi su dalykais, kuriuos darome prieš atsirandant emocijai, jie įtakoja emocijos atsiradimą. Į praeitį orientuoto emocijų valdymo pavyzdys galėtų būti emocijas sukėlusio stimulo įvertinimo pasikeitimas. Į atsaką orientuotas emocijų valdymo pavyzdžiais gali būti likusio maskavimas šypsena, pasitenkinimo slėpimas per žaidimą kortomis ir pan. (Gross, 2002). Efektyviai valdyti emocijas, atsižvelgiant į tam tikros situacijos aplinkybes nėra taip paprasta. Tai situacijos pakartotinis įvertinimas, emocijos kaip informacijos įvertinimas, į emocinį situacijos sprendimą orientuoto elgesio įvertinimas (Thompson et al., 1996). Kartais šie bruožai yra interpretuojami kaip emocinio intelekto požymiai (Mayer, Beltz, 1998).
I. Jerabek (1996), teigia, jog aukštą emocinį intelektą turintys žmonės žino, kaip valdyti savo emocijas, motyvuoti save ir sėkmingai panaudoti vidinius bei išorinius išteklius. Ne visi žmonės vienodai efektyviai moka valdyti savo emocijas. Situacijos paieška (pvz., įvertinimas), emocinio atsako modeliai (pvz., įveika) ir emocijų stebėjimo (pvz., emocinė savimonė) metu žmonės gali demonstruoti skirtingą emocijų valdymą (Carver, Scheier, 1999; Gross, 2002). Tačiau žmogus gali patirti emociją sąmoningai nesuvokdamas šio fakto. C. Rieffe ir kt. tyrė, kaip tėvų auklėjimo stilius yra susijęs su vaikų emocijų valdymu. Jie nustatė, kad tėvų emocinė socializacija turi įtakos vaikų emocijų išraiškai, emocijų valdymui tam tikrame kontekste, emocijų valdymo proceso supratimui (Eisenberg et al., 1997). Paanalizavę emocijų pažinimą, jų valdymą matome, kaip emocijų pažinimas ir jų valdymas yra tarpusavyje susiję.
Emocijų pažinimo aspektai
Svarbus emocijų pažinimo aspektas yra emocijų skyrimas. L. Feldman Barrett (1998) teigia, kad asmens gebėjimas skirti emocijas skiriasi priklausomai nuo situacijos. Kai kurie žmonės linkę nagrinėti savo emocinę patirtį, diferencijuodami ir išskirdami įvairias emocijas. Tyrimų metu tokie asmenys pateikia daug skirtingų emocijų pavyzdžių, moka aiškiai apibūdinti savo emocijas. Jie sugeba atskirti ne tik neigiamas emocijas (pvz., pyktį, likusio ir susierzinimo), bet ir tarp teigiamų būsenų (laimės, atsipalaidavimo bei entuziazmo). Kiti žmonės sunkiai skiria savo emocijas ir gali apibūdinti jas remdamiesi tik vienu kriterijumi - maloni/nemaloni emocija (Feldman Barrett et al., 2001). Jie ir naudoja emocinę kalbą tik tam, kad parodytų bendrą jų patiriamos emocijos malonumą ar nemalonumą. R. M. Bagby ir kt. (2006) nustatė, kad žmonės, sergantys aleksitimija, pasižymi sumažėjusiu afekto supratimu, kuomet jausmai sunkiai identifikuojami ir sunkiai nupasakojami kitiems, bei operatoriniu mąstymu, kai mąstymas yra nukreiptas į išorę, o vaizduotė ribota.
O. Luminet ir kt. (2006) tyrė žodžius, kuriuos žmonės naudoja po emocionaliai prisodrinto filmo peržiūros, apibūdindami epizodą, kuris jiems sukėlė daugiausiai emocijų. G. J. Taylor ir R. M. Bagby (2004) teigia, kad blogas emocijų skyrimas yra susijęs su neefektyvių emocijų valdymo strategijų taikymu bei su didesne sirgimo somatinėmis ligomis tikimybe. Gerėjant emocijų analizei su amžiumi, padeda vaikams, o vėliau ir paaugliams geriau suprasti savo bei kitų žmonių emocijas, bei jų kontekstą.
C. Saarni (1999) teigia, kad vaikai, būdami 8-10 metų amžiaus, geba atskirti daugialypes emocijas, kartais net prieštaringas; o paauglystėje jie išmoksta analizuoti savo emocinius ciklus (pvz., drovėjimasis dėl to, kad yra baisu). Šią mintį papildė P. Harris (2000), jis teigė, kad vaikai pradeda suprasti savo emocijas būdami 2-3 metų amžiaus, o 5-6 metų vaikai moka analizuoti kitų žmonių emocijas, jie supranta, kad kiti žmonės gali apsimetinėti, kad jiems linksma ar liūdna, norėdami pasiekti savo tikslų. N. Extremera ir kt. (2007) tyrė ryšį tarp paauglių emocijų skyrimo ir įvairių prisitaikymo kintamųjų. Jie nustatė, kad sėkmingas emocijų identifikavimas yra susijęs su didesniu optimizmu ir pasitenkinimu gyvenimu, bei mažesniu pesimizmu ir suvokiamu stresu. Tai siejasi su P. Fernandez-Berrocal ir kt. (2006) teiginiu, kad emocinis intelektas yra susijęs su gebėjimu valdyti emocijas ir jas panaudoti problemų sprendimui, taip pat įvertinimui skirtingose situacijose.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Emocijų išraiška ir socialinė komunikacija
Emocijų pažinimo sąvoka apima net tik emocijų skyrimą ir analizę, bet ir emocijų išraišką, jų atpažinimą bei įveiką. G. A. Van Kleef ir kt. (2004) teigia, kad emocijos yra ne vien individualios būsenos, jos yra skirtos socialinei komunikacijai. Emocijų kalbinio išreikimo dėka asmenys dalinasi informacija apie jų nuotaikas, ketinimus, santykius su kitais. Dalinimasis emocijomis su kitais įtakoja ne vien žmogaus, kuris patiria emocijas, elgesį, bet ir tų, kurie suvokia jo emocijas.
Šis procesas nėra vienodas visoms emocijoms. Dažniausiai pirmiausia ir geriausiai atpažįstama emocija yra laimė, antras pagal atpažinimo greitį ir kokybę yra liūdesys, taip pat gana gerai atpažįstamos emocijos yra pyktis, baimė, nuostaba bei pasibjaurėjimas (Durand et al., 2007; Gosselin, 2005; Vicari et al., 2000). M. Fujiki ir kt. (2002) pažymi, kad paaugliams sunkiau atpažinti kitų žmonių emocijas. Senstant emocijų atpažinimas tampa vis sunkiau tyrinėtas (pvz., Calder et al., 2003; Phillips, Allen, 2004; Sullivan, Ruffman, 2004). Senstant labiausiai pablogėja pykčio ir/ar liūdesio (Calder et al., 2003; MacPherson et al., 2002; Phillips et al., 2004; Sullivan et al., 2004), taip pat prastėja baimės atpažinimas (Calder et al., 2003; Sullivan et al., 2004). Tačiau su amžiumi yra susijęs ne tik emocijų atpažinimo pablogėjimas, bet ir pagerėjimas - pvz., A. J. Calder ir kt. (2003) nustatė, kad senstant geriau atpažįstama laimė.
Yra keli paaiškinimai, kodėl laimė yra taip gerai suprantama. S. Vicari ir kt. (2000) teigė, kad apatinė veido dalis - šypsena - yra svarbiausia suvokiant laimę, tuo tarpu kitos emocijos - baimė, pyktis ir liūdesys - atpažįstamos iš viršutinės ir apatinės veido dalių kombinacijos. Šypsena yra universali emocijų išraiška, kurią dažniausiai atpažįstame. Emocijas išreiškiame ne tik veido mimika, tam panaudojame ir kūno kalbą bei tam tikrus veiksmus, nukreipdami juos į daiktus ar žmones. Emocijų išraiška yra tiesioginis agresyvumo pasireiškimas.
Ch. D. Spielberger ir kt. (1988) teigia, kad yra skiriamos keturios pykčio išraiškos formos:
- Pykčio išgyvenimas: žmogus jaučia pyktį, bet jį kontroliuoja.
- Pykčio slopinimas: žmogus jaučia pyktį, bet jį slepia.
- Pykčio išreiškimas: žmogus jaučia pyktį ir jį išreiškia.
- Pykčio kontrolė: žmogus jaučia pyktį, bet jį valdo konstruktyviai.
Pykčio išraiška yra stipriai išreikšta, savo pyktį išreiškia agresyviu elgesiu, nukreiptu į kitus žmones ar objektus. Pyktis gali būti išreiškiamas įvairiais būdais, įskaitant verbalinę agresiją, fizinę agresiją ir pasyvią agresiją (pvz., pykčio objekto). Emocijų įveika yra susijusi su daugeliu socialinių faktorių. J. T. Manly ir kt. (2001) tyrimas parodė, jog paaugliai, vaikystėje patyrę emocinį nepriežiūrą ir fizinį smurtą, blogesnis emocijų pažinimas ir valdymas, bei yra linkę į įvairius eksternalius sunkumus bei agresyvią emocijų įveiką.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
J. R. N. Schonbeck ir kt. (2006) rašo, kad emocijų įveika yra daugialypė problema, susijusi ne vien su šeimos ryšiais, bet ir su santykiais su draugais, klasiokais, elgesiu mokykloje ir bendruomenėje. Paaugliai, kurie gauna pakankamai tėvų meilės ir dėmesio, yra daug mažiau linkę į tokią emocijų įveikos būdą kaip verksmas ar smurtinis elgesys. Šią mintį papildo S. Flechner (2006), ji teigia, kad emocijų įveikos fenomenas yra būdingas paaugliams. Tačiau ne kiekviena emocijų įveika yra susijusi su rizika paaugliui. Pavyzdžiui, tokia įveikos būdą kaip vagystė, E. R. Taylor ir kt. (2004) teigimu, yra susijusi su kontrole. Tačiau tuo pat metu ji suteikia paaugliui galimybę pasijusti galingu ir svarbiu. Taip pat emocijų įveika (agresyvus elgesys) yra susijusi su žema paauglių savigarba, ir jie vagia iš parduotuvių tam, kad gautų dėmesio ir padidintų savivertę (Sutherland, Shepherd, 2002).
Buvo nustatytas ryšys tarp emocijų įveikos ir streso. K. M. McCabe ir kt. (1999) tyrimai rodo, kad stresas (ypatingai sąlygotas šeimyninių aplinkybių) yra susijęs su vaikų ir paauglių socialinės kompetencijos stoka, emocijų įveika, drovumu ir nerimastingu elgesiu. J. A. Hunter ir kt. (2004) išplėtojo išsakytą mintį - autoriai teigia, kad paauglių emocijų įveika, naudojant fantazijas ar seksualinius veiksmus, yra skirta kovai su stresu. Apibendrinus, galima teigti, kad visi emocijų pažinimo aspektai yra vienodai svarbūs žmogaus efektyviai psichosocialinei kompetencijai , bet iš kitos pusės, reikia pastebėti ir tai, kad įvairūs aplinkos veiksniai įtakoja pažinimo formavimąsi.