Žmonės yra unikalūs ir nepakartojami, kiekvienas pasižymi individualiomis savybėmis, kurios formuoja jų asmenybę. Šios savybės lemia, kaip mes reaguojame į aplinką, bendraujame su kitais ir suvokiame save. Asmenybės ypatumai, išreiškiantys žmogaus santykius su aplinka, sudaro tam tikrą derinį, kuris yra ne žmogaus atskirų ypatybių suma, bet vieninga visuma. Šiame straipsnyje panagrinėsime du esminius asmenybės komponentus - charakterį ir temperamentą, atskleisdami jų skirtumus, sąsajas ir įtaką mūsų gyvenimui.
Įvadas į Asmenybę
Žmogus - viena sudėtingiausių sistemų pasaulyje, apibūdinamas individo, asmens ir asmenybės sąvokomis. Individas - atskira būtybė, pasižyminti unikaliomis struktūros ir elgesio ypatybėmis. Protingas individas - asmuo, metafiziniu požiūriu - žmogiškosios būtybės pagrindas. Asmuo junta, galvoja, išgyvena, tačiau nesutampa nei su savo kūnu, nei su savo protu, nei su jausmais. Asmenybė - tai asmens ypatybės, kurias jis įgyja gyvendamas, pastovi jų sistema, nusakanti asmens vietą žmonių bendrijoje.
Asmenybės Apibrėžimas ir Struktūra
Asmenybė - tai sudėtinga ir unikali sistema, integruojanti žmogaus psichinę veiklą ir sąlygojanti savęs supratimą bei adaptaciją prie aplinkos. Šiuo metu psichologijoje dažniausiai vartojamas G. Allporto asmenybės apibrėžimas: asmenybė - dinaminė organizacija psichofizinių žmogaus organizmo sistemų, kurios lemia mintis, jausmus, savitą elgesį ir rodo žmogaus santykį su tikrove.
Psichologinę asmenybės struktūrą galima suskirstyti į šias dalis: kryptingumą (troškimus, norus, ketinimus, poreikius, interesus, polinkius, motyvus, tikslus, vertybines nuostatas, pasaulėžiūrą, įsitikinimus), temperamentą, charakterį, sugebėjimus, jausmus ir valią. Svarbiausia asmenybės struktūros dalis yra kryptingumas. Pagal Froidą, asmenybės struktūrą sudaro: pasąmonė (Id), sąmonė (Ego) ir savimonė (Super Ego).
Asmenybės Formavimasis ir Aspiracijos
Asmenybės formavimasis - ilgas procesas, prasidedantis nuo savarankiškos vaiko veiklos. Mokykliniai metai - svarbus asmenybės brendimo laikas, tačiau vystymasis tęsiasi visą gyvenimą. Asmenybės tapsmas priklauso nuo įgimtų savybių ir socialinių veiksnių, tokių kaip socialinė aplinka ir ugdymo sistema.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti konfliktų su sunkiais žmonėmis
Žmogaus asmenybės aktyvumas yra sąmoningas ir nukreiptas į tikslą. Asmenybės siekimų lygiai vadinami aspiracijomis. Aukštesni ar žemesni aspiracijų lygiai formuojasi priklausomai nuo veiklos pasisekimų ir nepasisekimų ir juos lydinčių vertinimų. Aspiracijų lygiai siejasi su asmenybės savęs vertinimu.
Temperamentas: Įgimtas Asmenybės Pagrindas
Temperamentas - tai įgimtas asmenybės bruožas, nusakantis individo emocijų intensyvumą, reaktyvumą ir elgesio stilių. Jis daro įtaką psichinių reiškinių intensyvumui, tempams ir pastovumui, savotiškai „nuspalvindamas“ asmenybės charakterį, valios ir sugebėjimų pasireiškimus, bendravimo manieras ir veiklą. Temperamento savybės didesne dalimi priklauso nuo įgimtų kūno anatominių ir fiziologinių ypatybių, todėl yra pačios pastoviausios.
Temperamento Tipai ir Jų Charakteristikos
Hipokratas skyrė šiuos temperamento tipus: flegmatiką, choleriką, melancholiką, sangviniką. Nors pripažįstama, kad temperamentų įvairovė yra gerokai platesnė, negu Hipokrato išskirtieji tipai, tačiau išsamesnės, visų pripažintos temperamentų klasifikacijos nėra.
- Cholerikas: Smarkus, karštas, energingas, lengvai ir greitai susierzinantis žmogus, pasižymintis tvirta valia. Siekia pirmauti ir stipriai priešinasi viskam, kas tam trukdo.
- Sangvinikas: Gyvas, judrus, ieškantis naujų įspūdžių, greitai reaguojantis į aplinkinius įvykius, lengvai pergyvenantis nesėkmes. Labai energingas ir darbingas.
- Flegmatikas: Lėtas, ramus, pastovių siekimų ir nuotaikų žmogus. Tai gana uždari žmonės, kurių emocijos menkai pasireiškia išoriškai.
- Melancholikas: Lengvai įskaudinamas, linkęs giliai pergyventi net nežymius įvykius. Šie žmonės tingiai reaguoja į aplinką, jiems trūksta energijos, ištvermės ir pasitikėjimo savimi.
Svarbu paminėti, kad ne visus žmones galima suskirstyti pagal keturis temperamentus. Tik nedaugelis yra gryni nurodytųjų tipų atstovai.
Temperamento Įtaka Gyvenime
Vaikų temperamentas turi didžiulę įtaką vaiko pasiruošimui eiti į mokyklą. Kai kuriems vaikams nauja aplinka pasirodys be galo įdomi ir jaudinanti, jie greitai pripras prie naujos tvarkos ir džiaugsis naujais draugais. Nors neįmanoma pakeisti vaiko temperamento, pavyzdžiui, neaktyvų vaiką padaryti aktyviu, mes galime atrasti kiekvieno vaiko stipriąsias puses ir tinkamai jas išnaudoti.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti 8 mėnesių kūdikį?
Skirtingomis aplinkybėmis, tas pats būdo bruožas gali būti privalumas arba trūkumas. Be to, nė vienas temperamentas nėra vien blogų arba vien gerų (visomis aplinkybėmis) savybių rinkinys.
Charakteris: Įgytų Savybių Visuma
Charakteris - individualių savybių ir bruožų rinkinys, kuris formuojasi per visą gyvenimą, veikiant socialinei aplinkai, patirčiai, auklėjimui ir savikūrai. Tai stabilių individualių asmenybės bruožų, besiformuojančių ir pasireiškiančių veikloje bei bendraujant, visuma, lemianti jai būdingus elgesio būdus.
Charakterio Bruožai ir Nuostatos
Svarbią charakterio dalį sudaro nuostatos. Kai nuostatos tampa labai ryškios ir būdingos tai asmenybei, vadinamos charakterio bruožais. Charakterio bruožais gali tapti nuostatos kitiems žmonėms (humaniškumo, draugiškumo, niekinimo ir smerkimo). Nuostatos savo asmenybei gali pasireikšti kuklumo ir išpuikimo, savigarbos, mažavertiškumo bei egocentriškumo bruožais.
Charakterio struktūroje išsiskiria ne tik atskiros nuostatas išreiškiančios savybės ir jų kompleksai, bet ir savybės, būdingos kaip visumai. Tokios savybės yra: vientisumas, pastovumas, aktyvumas ir tvirtumas. Charakterio vientisumas pasireiškia vidine vienove, kai nėra prieštaraujančių bruožų. Charakterio pastovumas lemia asmenybės santykių su aplinka ir pačiu savimi vienodumą.
Charakterio Formavimasis
Charakteris formuojasi ir kinta praktinėje žmogaus veikloje, jo gyvenimiškoje patirtyje. Pagrindinės įgimtos ir įgyjamos charakterio savybės susiformuoja vaikystėje iki 6-ųjų metų ir sudaro giluminį charakterio sluoksnį. Giluminis sluoksnis mažai tesikeičia, o periferinis keičiasi, įgyjant vienokį ar kitokį gyvenimo patyrimą. Charakterio kitimams daro įtaką įvairios konfliktinės situacijos, sukrėtimai. Tokiomis situacijomis ne tik pasireiškia savybės, bet ir keičiasi.
Taip pat skaitykite: Elgesio ir charakterio analizė
Charakterio Tipai
Charakterių psichologijoje išskiriami keli charakterių tipai. Tai yra psichoanalitinė klasifikacija, kurią vėliau perėmė visos psichoterapijos kryptys. Ji sudaryta remiantis psichinėmis ligomis ir parodo būdą, kaip žmogus tvarkosi su neigiamomis emocijomis. Dažniausiai žmogus turi vieną dominuojantį charakterio tipą, maksimaliai - du.
- Psichopatinis charakteris: Nejautrūs, žemokos moralės, į asocialumą linkę žmonės. Jie nevaldo savo impulsų, gyvenime ieško adrenalino.
- Šizoidinis charakteris: Keistuoliai ir atsiskyrėliai. Jų gyvenimo būde, elgesyje ar išvaizdoje yra kažkas keisto, nors jie patys to nesupranta.
- Paranojinis charakteris: Labai įtarūs ir atsargūs žmonės. Jie visur įžvelgia klastą, atranda nebūtų priešų.
- Ribinis (isterinis) charakteris: Nesugeba valdyti jausmų, jie yra labai nepastovūs. Meilę keičia neapykanta ir atvirkščiai.
- Narcizinis charakteris: Įvaizdžio žmonės, perfekcionistai. Jiems svarbiausia kuo labiau sublizgėti visuomenėje, pelnyti kuo daugiau medalių ir pasiekimų.
- Mazochistinis charakteris: Agresijos nukreipimas į save. Su kuo nors kovodami, mazochistinio charakterio atstovai pirmiausia pakenkia sau, o vėliau dėl to apkaltina kitus.
- Depresinis charakteris: Taip pat nukreipia agresiją į save, bet dėl to nekaltina kitų. Didžiausias jų troškimas - kuo labiau susilieti su mylimu žmogumi, juo rūpintis.
- Hiperaktyvus charakteris: Jeigu gyvenime kas nors klostosi ne taip, jie darosi dar aktyvesni.
- Vengiantis charakteris: Užsidarėliai. Jie vengia viešumos, buvimo dėmesio centre, bijo kalbėti prieš auditoriją, nejaukiai jaučiasi megzdami naujas pažintis.
- Demonstratyvus charakteris: Pagrindinis tokių asmenybių siekis - iš aplinkinių gauti kuo daugiau dėmesio. Diena be komplimento - prarasta diena.
- Obsesinis charakteris: Pedantiški, suvaržyti, punktualūs ir tvarkingi žmonės. Jiems atrodo, kad visi aplinkiniai neatsakingi, kad juos reikia nuolatos kontroliuoti.
Svarbiausi Skirtumai Tarp Temperamento ir Charakterio
Nors temperamentas ir charakteris yra glaudžiai susiję, jie skiriasi savo prigimtimi ir formavimosi būdu.
- Prigimtis: Temperamentas yra įgimtas ir pastovus, o charakteris formuojasi per gyvenimą.
- Įtaka: Temperamentas lemia emocinį ir elgesio stilių bei reakcijas, o charakteris nulemia žmogaus elgesio pasirinkimus pagal moralinius ir etinius principus.
- Kintamumas: Temperamentas mažai kinta veikiant aplinkai ir ugdymui, o charakteris gali keistis priklausomai nuo patirties ir sąmoningų pastangų.
Intelektas ir Sugebėjimai
Intelektas - tai sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas ir greitai perprasti dalykus, galėjimas pasimokyti iš patirties. Sugebėjimai - tai individualios psichofiziologinės ir psichologinės ypatybės, kaip mokymosi, lavinimosi ir darbo pasekmė. Sugebėjimai nėra savarankiška asmenybės postruktūra, o sudėtingas įvairių savybių junginys.
Asmenybės Sutrikimai: Nukrypimai Nuo Normos
Asmenybės sutrikimai - tai ilgalaikiai, neadaptyvūs elgesio modeliai, kurie sukelia diskomfortą pačiam asmeniui arba kitiems žmonėms. Dažniausiai pasitaikantys asmenybės sutrikimai: narcisistinis, ribinis, antisocialinis ir kt.
Išvados
Žmonės skiriasi vienas nuo kito daugeliu asmenybės savybių. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į aplinkos poveikius. Mums visiems būdingas santykių su aplinka įvairumas, asmenybės ypatybių bei savybių įvairumas. Didžiausią reikšmę turi asmenybės ypatumai, kurie žmogų apibūdina kaip visuomenės narį. Asmens ypatybės, išreiškiančios žmogaus santykius su aplinka, sudaro tam tikrą derinį, kuris yra ne žmogaus atskirų ypatybių suma, bet vieninga visuma.
Suvokimas apie temperamento ir charakterio skirtumus leidžia geriau suprasti save ir kitus, efektyviau bendrauti ir kurti harmoningus santykius. Žinodami savo stipriąsias ir silpnąsias puses, galime sąmoningai formuoti savo charakterį, ugdyti teigiamas savybes ir siekti asmeninio tobulėjimo.
tags: #charakterio #bruozai #temperamentas