Įvadas
Kiekvienas tėvas nori, kad jo vaikas užaugtų laimingas, saugus, pasitikintis savimi ir smalsus. Nors genai turi įtakos asmenybės formavimuisi, aplinka ir tėvų elgesys nuo pat pirmųjų dienų yra itin svarbūs. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tėvai gali ugdyti teigiamus elgesio ir charakterio bruožus 8 mėnesių kūdikiui, atsižvelgdami į jo raidą ir poreikius.
Charakterio Formavimosi Pradžia
Dažnai manoma, kad charakteris formuojasi tada, kai vaikas jau gali sąmoningai suvokti ir apmąstyti patirtis. Tačiau mokslas įrodė, kad didelę dalį emocinių, socialinių gebėjimų ir charakterio ypatybių įgyjame dar neturėdami nė metų. Kūdikio smegenys, patiriančios daug naujų dalykų, aktyviai kuria neuronų jungtis, lemiančias emocinę ir socialinę raidą.
I. Jagminienė teigia: „Dažnai tėveliai, matydami, kad mažylis pažindinasi su aplinkiniu pasauliu, mokosi paprasčiausių dalykų, tokių kaip šypsena, nesusimąsto, kad tuo pat metu viduje vyksta kur kas sudėtingesni procesai: tyrinėdamas aplinką, vaikas kuria visam gyvenimui jo asmenybės dalimi tapsiančius bruožus. Šiems procesams tėvai, globėjai ar kiti vaiką supantys žmonės turi lemiamą įtaką. Todėl labai svarbu jau nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių vertinti jį kaip visavertę asmenybę ir padėti formuotis teisingoms nuostatoms.“
Saugumo Jaudimo Kūrimas
Saugus ryšys tarp mamos, tėčio ar kito artimo žmogaus ir vaiko ugdo pasitikėjimą, kuris išlieka užkoduotas tarp asmenybės bruožų visam gyvenimui. Pirmas, iš pažiūros savaime suprantamas ir itin svarbus aspektas - atliepti kūdikio poreikius. Jei mažylis verkia, tam yra priežastis. Svarbu ją rasti ir spręsti. Tai gali būti alkis, nuovargis, nepatogumas ar tiesiog meilės, dėmesio poreikis. Mažylio poreikių ignoravimas kuria nesaugumo, baimės jausmą, kuris besiformuojančiose smegenyse gali tapti svarbią jo gyvenimo dalį nulemsiančia asmenine savybe, todėl į tai tikrai negalima numoti ranka.
Saugumo jausmą kuria rutina, nuspėjamumas: aiškus ir reguliarus miego, valgymo, pasivaikščiojimų lauke, žaidimų ar kitų veiklų režimas.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Emocijų Pažinimas ir Išreiškimas
Skirtingos emocijos ir plati jų amplitudė, nuo tyro džiaugsmo iki liūdesio, baimės ar net pykčio, yra visiškai normalu. Svarbu leisti kūdikiams išreikšti patiriamas emocijas, jų neužgniaužti, tačiau taip pat svarbu jau nuo pirmųjų mėnesių kalbėtis su jais apie šias emocijas, bandyti jas pažinti ir suprasti jų priežastis. Nors mažylis dar negali palaikyti su jumis pokalbio, pasakokite jam padėdami suprasti, kodėl jis išsigando ar supyko, bei kaip šią emociją suvaldyti.
Labai svarbu emocijas rodyti ir suaugusiesiems: aiškiai, apsikabinimais, bučiniais, sūpavimu, švelniais prisilietimais išreikšti meilę, ryšį. Nebijoti kūdikiui parodyti savo jausmų: džiaugsmo, liūdesio ar nuovargio bei būtinai apie juos papasakoti.
Emocinei raidai labai svarbi yra ir pagarba: turime atsižvelgti į kūdikio emocijas, parodyti, kad jas matome ir vertiname, elgtis su juo kaip su pilnaverte asmenybe, turinčia teisę į savo jausmus. Tai padės jam augti saugiam, o tuo pačiu - ilgainiui išmokti gerbti ir aplinkinių emocijas bei jausmus.
Smalsumo ir Tyrinėjimo Skatinimas
Žaislai ir knygelės, pritaikyti kūdikiams ir kuriantys naujas patirtys, mokantys spręsti problemas, taip pat elementarūs problemų sprendimo žaidimai, tokie, kaip dėlionės, taip pat yra svarbūs asmenybės ugdymui jau pirmaisiais gyvenimo metais. Jei perkate vaikui barškutį ar kitą žaisliuką, apsidairykite: tikrai rasite tokių, kurie moko kurti ir ieškoti sprendimų. Suderinti formas, spalvas ar garsus. Lavinantys žaislai ir lavinantys žaidimai su tėvais ugdo vaikuose smalsumą, drąsą tyrinėti pasaulį, kognityvinį mąstymą, savarankiškumą.
Skatinkite kūdikio smalsumą, suteikdami jam galimybę tyrinėti aplinką saugioje aplinkoje. Leiskite jam liesti skirtingas tekstūras, stebėti ryškius daiktus, klausytis įvairių garsų.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Nepamirškite skaitymo kūdikiams svarbos: nors jie dar negali sekti pasakojamos istorijos, tai padeda vystytis kalbos įgūdžiams ir kognityviniams gebėjimams.
Teisingo Elgesio Supratimo Formavimas
Pagyrimai, padrąsinimai, palaikymo žodžiai - visa tai padeda vaikui suprasti, koks jo elgesys ar veiksmai yra laikomi gerais ir teisingais, tačiau tuo pat metu jie skatina savigarbos jausmo vystymąsi jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Svarbu teisingus elgesio modelius rodyti pavyzdžiu, nes aplinkos stebėjimas yra pagrindinis kūdikio mokymosi būdas. Todėl tas savybes, kurias tikimės įskiepyti vaikams, turėtume itin pabrėžti namuose, savo elgesyje: kantrybę, empatiją, pagarbą, išklausymą, atsižvelgimą į vieni kitų poreikius ir panašiai. Svarbu, kad tai atsispindėtų visuose kūdikio matomuose santykiuose.
Atsiskyrimo Nerimas
Atsiskyrimo nerimas - tai nerami kūdikio reakcija į atsiskyrimą nuo jį nuolat globojančio žmogaus, dažniausiai mamos ar tėčio. Paprastai šis nerimas pasiekia piką tarp 8-18 mėnesių. Atsiskyrimo nerimas yra normali vaiko raidos dalis, susijusi su vaiko protine ir emocine raida. Kūdikis atskiria pažįstamus ir nepažįstamus žmones, yra prisirišęs prie juo besirūpinančių artimųjų, suvokia, kad turi tik vieną mamą ir tėtį.
Kaip palengvinti atsiskyrimo nerimą?
- Visuomet atsisveikinkite ir pasisveikinkite su kūdikiu. Nesistenkite išsmukti vogčiomis - tai tik padidins kūdikio baimę ir nesaugumą.
- Sugalvokite atsisveikinimo ritualą ir visuomet jį naudokite. Pavyzdžiui, pabučiuokite kūdikį į abu skruostus ir išeidami pasakykite: „Atia! Greitai grįšiu!“. Atsisveikinimas turi būti trumpas, neįaudrinantis ir negraudinantis nei kūdikio, nei tėvų.
- Pasakykite, kada grįšite. Vyresniam vaikui jau galite paaiškinti, kur einate ir kada grįšite - 5 minutės ar 1 valanda vaikui nėra labai suvokiamas paaiškinimas, todėl grįžimo laiką susiekite su dienotvarke. Pavyzdžiui, pasakykite, kad grįšite, kuomet reikės maudytis ir skaityti pasaką. Vaikas jausis ramiau ir jūsų lauks numatytu metu.
- Duokite vaikui Mylimuką. Trumpą atsisveikinimo ritualą galite papildyti Mylimuko davimu. Mylimukas - vaikui svarbus žaislas, daiktelis, pledas ar pan., kuris dažniausiai primena mamą ir padeda jaustis saugiau.
- Leiskite kūdikiui pabūti vienam. Net ir būdami namuose, galite „treniruotis". Įsitikinkite, kad kūdikio aplinka saugi ir leiskite jam pabūti vienam bent keletą minučių, pavyzdžiui, palikite savarankiškai pažaisti savo kambaryje.
- Leiskite kūdikiui tyrinėti. Rūpinkitės kūdikio saugumu, tačiau suteikite jam erdvės ir leiskite savarankiškai tyrinėti aplinką „nesikišdami“ ir nuolat jo nedrausmindami.
- Palikite kūdikį su kitais žmonėmis. Nuo pat mažumės, dar prieš prasidedant atsiskyrimo nerimui pratinkite kūdikį bendrauti su kitais žmonėmis - tuomet jis supras, kad gera ir saugu ne tik su mama. Vėliau patikėkite kūdikį kartkartėmis prižiūrėti kam nors kitam.
- Išlaikykite optimizmą. Jokiu būdu neparodykite, kad jus pykdo ar glumina vaiko elgesys išsiskiriant. Verčiau elkitės labai paprastai, linksmai ir šiltai.
- Nebėkite atgal. Galite būti tikri, kad pirmieji išsiskyrimai bus skausmingi ir kūdikis tikrai elgsis dramatiškai - ties į jus rankutes, verks, galbūt pyks ne tik išsiskyrimo metu, bet net ir jums grįžus.
Kada sunerimti?
Sunerimti reikėtų tik jeigu vaiko atsiskyrimo nerimas labai išryškėja liekant su konkrečiu asmeniu, t.y. vaikas pakankamai normaliai reaguoja į pabuvimą su seneliais, tačiau laikosi įsikibęs, jeigu reikia likti su aukle. Reikėtų atkreipti dėmesį ir pasikonsultuoti su medikais, jeigu situacija atvirkštinė.
Hiperaktyvumas ir Dėmesio Sutelkimo Sutrikimas (ADHD)
Nors šis straipsnis skirtas elgesio ir charakterio ugdymui, svarbu paminėti ir apie hiperaktyvumą bei dėmesio sutelkimo sutrikimą (ADHD), nes kai kurie simptomai gali pasireikšti jau kūdikystėje.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Kas yra hiperaktyvumas?
Hiperaktyvumas psichologų terminologijoje apibūdinamas kaip padidėjęs aktyvumas bei impulsyvumas. Diagnozė nustatoma, kai simptomai pasireiškia nuolat ir bent dvejose aplinkose - pavyzdžiui, namuose ir laisvalaikio metu.
Nuo kokio amžiaus diagnozuojamas?
Simptomai gali prasidėti dar iki penktųjų gyvenimo metų. Kai kurie tėvai pastebi, kad vaikas „vos atsistojo, tai ne vaikščiojo, o bėgiojo“ arba reaguoja į aplinką garsesniu riksmu.
Simptomai:
- Būdingas skubotas, chaotiškas elgesys.
- Sėdėdamas rangosi, judina galūnes, liečia viską aplinkui, barbena, stuksena pirštais į paviršius.
- Būdingos „žioplos“ klaidos, neapgalvoti veiksmai, neatsargumas, chaotiškas elgesys, veikla - skirtingų krypčių, dažnai nepabaigta iki galo.
- Greitas bei gausus kalbėjimas, triukšmingumas.
- Gali nejausti distancijos, socialinių normų, gali kilti keblumų dėl vulgaroko jo elgesio.
- Labai sunku išlaukti savo eilės, kalbėdamas jis pertraukinėja kitus, atsakinėja į klausimą dar neišgirdęs jo iki galo.
- Sunkumai kyla ne tuomet, kai vaikas atlieka mėgstamą darbą, o tuomet, kai reikia atlikti užduotį, kuri reikalauja pastangų, susikaupimo, proceso užbaigtumo.
Ar gali tėvai patys atskirti?
Tėvai gali pastebėti tam tikrus elgesio ypatumus, tačiau diagnozę turi nustatyti specialistas. Svarbu atsiminti, kad judrus vaikas gali sėkmingai funkcionuoti, pavyzdžiui, sportinėje veikloje.
Priežastys:
- Genetika (vienas iš tėvų turi ADHD).
- Nėštumo metu vartotos medžiagos, sunkus gimdymas.
- Minimali smegenų disfunkcija.
- Konfliktiniai santykiai šeimoje, neteisinga vaiko auklėjimo strategija.
Priemonės būklei palengvinti:
- Nuoseklių reikalavimų vaikui kėlimas visose jo aplinkose.
- Aplinkos pritaikymas (sumažinti triukšmą, pašalinti provokuojančius bendraamžius ir pan.).
Kaip elgtis su hiperaktyviu vaiku?
Svarbu sukurti pozityvius santykius su vaiku, vengti etikečių („negeras“, „negražiai“ ir t. t.) ir aiškiai formuluoti prašymus prieš pradedant naujas veiklas.
Apibendrinimas apie ADHD
Hiperaktyvumas nėra išgydoma diagnozė, bet individualaus vaiko smegenų funkcionavimo pobūdžio pasekmė. Tokiems vaikams gali reikėti pritaikytos ugdymo sistemos, tačiau dažniausiai vaikas turi pamėginti bendrojo lavinimo programas. Gali prireikti specialisto konsultacijos ar asistento, tačiau visa tai atliekama įprastinėje klasėje. Svarbiausia - tinkamas elgesys su vaiku.
Tyrimų rezultatai rodo, jog šį sutrikimą turi apie 5-8 proc. vaikų. Suaugę žmonės, kuriems vaikystėje buvo diagnozuotas hiperaktyvumas, gali sėkmingai prisitaikyti, jei aplinka toleruoja jų elgesį ir nekelia didesnių reikalavimų savikontrolei. Tačiau kartais jie jaučia savivertės stoką ir patiria sunkumų studijų, darbo proceso metu. Tinkamas srities pasirinkimas bei labai sėkmingas prisitaikymas gali padėti jiems realizuoti save.
Tėvų Įtaka Vaiko Raidai: Psichologinis ir Pedagoginis Aspektas
Sėkmingą ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą šeimoje lemia daugelis psichologinių ir pedagoginių veiksnių. Svarbu šeimos aplinka ir tėvų poveikio kokybė vaiko asmenybei. Namų aplinka vaiką veikia labiau negu ugdymo įstaiga, nes būtent šeimoje susiformuoja jo požiūris į žmones, aplinką, pasaulį ir save.
Palankaus psichologinio klimato šeimoje kūrimas ir išsaugojimas, stabilumo ir saugumo užtikrinimas, tėvų išsilavinimas, karjera, materialinė padėtis turi didelę reikšmę vaiko ugdymui. Tačiau svarbiausia yra besąlyginė meilė. Vaikas turi būti priimamas toks, koks yra, mylimas už tai, kad jis apskritai yra.
Tradicijos ir Vertybės Šeimoje
Nuo seno Lietuvoje buvo labai gilios šeimos tradicijos. Šeima kiekvienam lietuviui buvo didelė vertybė. Anksčiau niekas net nedrįsdavo pagalvoti apie skyrybas. Šeimos būdavo nebūtinai laimingos, bet patvarios ir tvirtos. Vyras buvo „šeimos galva“, kurio klausyti turėdavo tiek vaikai, tiek ir žmona. Tačiau požiūris į šeimą keičiasi. Dalis jaunimo praranda blaivų žvilgsnį į šeimą ir joje ugdomas vertybes.
Šeima kaip Valstybės Pagrindas
Šeima ir valstybė (tauta) yra labai glaudžiai susijusios tarpusavyje, nes šeima yra visuomenės kaip didelio organizmo dalelė. Visuomenė susideda iš daugybės šeimų, kurių vidinis tvirtumas ir moralinis stabilumas perduodamas į išorę, nes šeima kontaktuoja su visuomene, o pastaroji įtakoja šeimą. Vadinasi, nuo šeimos tvirtumo ir moralės priklausys valstybės tvirtumas ir moralė.
Tėvų vaidmuo ugdant vaiką
Tėvai atlieka svarbų vaidmenį socializuojant ir auklėjant vaikus. Vaikai stebi, suvokia ir perima šeimos gyvenimo būdą, jos narių dorovinę ir dvasinę kultūrą, elgesį, vertybines orientacijas, elgesio normas, veiklos ir bendravimo su kitais būdus. Tinkamai auklėdami vaikus, tėvai išugdo jų darbštumą, sąžiningumą, savarankiškumą, empatiją, gerumą ir daug kitų vertingų asmenybės bruožų.
Šeimos Funkcijos:
- Reprodukcija: Palikuonių susilaukimas.
- Socializacija ir auklėjimas: Vaikų mokymas socialinių normų ir vertybių.
- Ekonominė: Materialinių poreikių tenkinimas, namų ūkio tvarkymas.
- Rekreacinė: Poilsio ir sveikatos atstatymas.
- Komunikacinė: Bendravimas ir tarpusavio supratimas.
- Globa, sauga ir emocinė parama: Emocinis saugumas.
- Seksualinio elgesio reguliavimas: Emocijų ir elgesio kontrolė.
Dvasinis ryšys su vaiku
Norint išugdyti stiprų vaiko charakterį, tėvas ir motina turi būti su savo vaikais dvasiniame kontakte, t.y. jausti savo vaiką ir sudaryti sąlygas vaikui įsijausti į tėvus. Šis intuityvus vienas kito jautimas yra didžiausia tvirtovė, kuri vaiką gina nuo aplinkos nuodų ir kuria jo charakterio konstituciją.
Psichologinis klimatas šeimoje
Psichologinis šeimos klimatas - tai jos emocinė būklė, susidariusi bendro gyvenimo ir veiklos fone. Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus, reikalingas, mylimas, kad būtų pripažįstama jo vertė, pripažįstamas jo reikšmingumas.
Išvados
Elgesio ir charakterio ugdymas 8 mėnesių kūdikiui yra nuolatinis procesas, kuris reikalauja tėvų meilės, kantrybės, dėmesio ir atsidavimo. Kuriant saugią ir stimuliuojančią aplinką, atliepiant kūdikio poreikius, skatinant smalsumą ir teisingą elgesį, tėvai gali padėti savo vaikui tapti laimingu, pasitikinčiu savimi ir gerbiančiu kitus žmogumi.
Tėvai turi suprasti, kad vaiko elgesys yra normali jo raidos dalis. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir vystosi skirtingu tempu. Jei tėvai turi abejonių dėl vaiko elgesio ar raidos, svarbu kreiptis į specialistus: pediatrą, psichologą ar kitus specialistus, kurie gali padėti įvertinti situaciją ir suteikti reikiamą pagalbą.