Asmenybės psichologija yra sritis, kuri nagrinėja žmogų kaip visumą, siekdama paaiškinti jo psichikos ir elgesio fenomenus. Ši sritis susiduria su iššūkiu apibrėžti asmenybę, nes nėra visuotinai priimtos mokslinės paradigmos. Asmenybės apibrėžimas priklauso nuo teorinės pozicijos, todėl kiekviena teorija pateikia savą interpretaciją. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius asmenybės komponentus - temperamentą ir charakterį, jų ypatumus ir sąveiką, remiantis įvairiais psichologiniais požiūriais.
Įvadas
Kiekvienas žmogus yra unikalus individas, pasižymintis savitais elgesio, mąstymo ir emocijų patyrimo būdais. Šie individualūs skirtumai atsiranda dėl įgimtų ir aplinkos veiksnių sąveikos. Asmenybės psichologija siekia suprasti šiuos veiksnius ir jų įtaką žmogaus elgesiui. Straipsnyje aptarsime, kaip temperamentas ir charakteris formuoja asmenybės stilių ir kaip šie elementai atsispindi žmogaus veikloje bei santykiuose. Taip pat panagrinėsime, kaip skirtingos asmenybės teorijos aiškina žmogaus elgesį ir kokie veiksniai lemia asmenybės formavimąsi.
Temperamentas: Emocinis Asmenybės Pamatas
Temperamentas - tai įgimtas savybių kompleksas, apibūdinantis žmogaus emocinį gyvenimą, jo reiškimosi ir veiklos būdą. Tai biologinis asmenybės pamatas, kuris remiasi nervų sistemos savybėmis ir priklauso nuo organizmo sandaros bei medžiagų apykaitos. Temperamento bruožai yra paveldimi ir sunkiai pakeičiami.
Šiuolaikinėje psichologijoje temperamentas apibrėžiamas kaip dinaminės žmogaus psichikos ypatybės, apimančios psichikos procesų eigos tempą, ritmą ir intensyvumą, bet ne jų turinį. Todėl temperamento negalima vertinti kaip „gero“ ar „blogo“. Jis tiesiog lemia žmogaus elgesio stilių ir būdus, kuriais žmogus organizuoja savo veiklą.
Temperamento savybės apima:
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
- Senzityvumas: Jautrumas silpniems dirgikliams ir reakcijos greitis.
- Reaktyvumas: Reakcijų į aplinką nevalingumo laipsnis.
- Aktyvumas: Veiklos aktyvumas aplinkoje ir sunkumų įveikimas.
- Reaktyvumo ir aktyvumo santykis.
- Reakcijos tempas.
- Plastiškumas ir frigidiškumas: Gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos.
- Ekstroversija ir introversija: Orientacija į išorinį pasaulį arba į savo vidų.
- Emocinis jautrumas.
Keturi Temperamento Tipai
Dar Hipokratas išskyrė keturis pagrindinius temperamento tipus: sangviniką, melancholiką, choleriką ir flegmatiką. Šie tipai skiriasi pagal nervų sistemos savybes ir emocinio reagavimo būdus.
- Sangvinikas: Aktyvus, judrus, greitai prisitaikantis prie sąlygų, mėgstantis juokauti. Jo pulsas stiprus ir reguliarus.
- Melancholikas: Neramus, įtarus, linkęs į galvos skausmus ir nemigą. Jo pulsas silpnas, tačiau dažnas.
- Cholerikas: Impulsyvus, judrus, aktyvus, audringai reaguojantis į įvykius, greitai užpykstantis. Jo pulsas aktyvus ir stiprus.
- Flegmatikas: Lėtas, neemocionalus, ramus ir netrikdomas. Jo pulsas silpnas, reguliarus ir retas.
Svarbu pažymėti, kad dauguma žmonių nėra gryni vieno temperamento tipo atstovai, o jų bruožai yra susimaišę. Vyraujančios temperamento savybės geriausiai išryškėja naujoje aplinkoje, konfliktinėje situacijoje ar patiriant stresą.
Charakteris: Elgesio Būdų Visuma
Charakteris - tai stabilių individualių asmenybės bruožų, besiformuojančių ir pasireiškiančių veikloje bei bendraujant, visuma, lemianti jai būdingus elgesio būdus. Charakterio bruožai yra stabilūs elgesio ypatumai, tapę asmenybės savybėmis. Charakteryje išreiškiami būdingiausi ir esminiai žmogaus bruožai.
Charakterio struktūroje išskiriamos keturios bruožų grupės, išreiškiančios žmogaus požiūrį į tam tikrą veiklos pusę:
- Požiūris į darbą: Darbštumas, polinkis kūrybiškumui, sąžiningumas, atsakingumas, iniciatyvumas, atkaklumas.
- Požiūris į kitus žmones: Sąžiningumas, teisingumas, atvirumas, tolerancija, geranoriškumas, pagarba.
- Požiūris į save: Savigarba, kritiškumas, kuklumas, pasitikėjimas savimi.
- Požiūris į daiktus: Tvarkingumas, taupumas, atsakingumas.
Temperamento Įtaka Charakterio Formavimuisi
Temperamentas sudaro prielaidas greičiau formuotis vieniems charakterio bruožams ir sunkiau kitiems. Pavyzdžiui, cholerikui sunkiau išsiugdyti savitvardą nei flegmatikui, o melancholikui - sunkiau išugdyti iniciatyvumą nei sangvinikui. Temperamentas sąlygoja charakterio formavimąsi per veiklą.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Galvodami apie savo charakterio formavimąsi, turėtume atidžiai stebėti, kaip elgiamės su žmonėmis, mokomės ir dirbame. Stebėdami savo veiksmus ir poelgius, galime įžvelgti, kurie charakterio bruožai jau susiformavę, kurie tik pradeda formuotis, o kuriuos reikėtų atkakliai ugdyti.
Asmenybės Formavimosi Veiksniai
Asmenybės formavimuisi įtakos turi tiek įgimti, tiek aplinkos veiksniai. Įgimti veiksniai, tokie kaip temperamentas, lemia žmogaus reakcijas ir elgesio stilių. Aplinkos veiksniai, tokie kaip šeima, kultūra ir socialinė aplinka, formuoja žmogaus vertybes, įsitikinimus ir elgesio normas.
Prigimtis ir Aplinka
Gana senas klausimas - kas labiau lemia žmogaus asmenybę - prigimtis (biologija) ar aplinka (kultūra). Vieni pabrėžia kultūros įtaką, kiti - biologinių, genetinių veiksnių svarbą. Sociokultūriniai veiksniai svarbesni sociologams ir antropologams, o biologiniai veiksniai - į genetiką linkusiems psichologams.
Beveik niekas neneigia, kad paveldėjimo faktoriai turi įtakos elgesiui, tačiau skirtingi požiūriai akcentuoja skirtingų veiksnių svarbą. Į genetiką linkę psichologai labiau pabrėžia biologinių veiksnių, tokių kaip paveldimumas, kūno konstitucija, biologiniai poreikiai ir neurofiziologiniai procesai, įtaką.
Vidiniai ir Išoriniai Veiksniai
Taip pat svarbu, kokie veiksniai - vidiniai ar išoriniai - labiau lemia žmogaus elgesį. Ar elgesį apibrėžia žmogaus vidiniai ypatumai, ar situacijos diktuojamos sąlygos? Nors beveik visos teorijos pripažįsta tiek vidinių procesų, tiek aplinkos įvykių svarbą, jos skiriasi tuo, kiek svarbos suteikia tiems ar kitiems veiksniams ir kaip interpretuoja jų tarpusavio sąveiką.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Kai kurios teorijos akcentuoja situacinius aspektus, teigdamos, kad žmogaus elgesį nukreipia situacijoje esantys objektai, arba išorinis paskatinimas. Kiti teoretikai teigia, kad žmogus turi stabilias savybes, kurios gali pasireikšti nepriklausomai nuo situacijos ir yra nekintančios laiko atžvilgiu.
Vystymosi Įtaka
Atsakymas į šią dilemą priklauso nuo psichologinės teorijos požiūrio į žmogaus vystymąsi. Kai kurios teorijos teigia, kad lemiamos įtakos žmogaus vystymuisi turi pirmieji vaikystės metai, kurių pasekoje susiformuoja stabilus charakteris, kuris vėliau praktiškai nekinta. Tuo tarpu kitos teorijos teigia, kad žmogus vystosi visą gyvenimą, ir kiekviename vystymosi periode jam iškyla nauji uždaviniai, kuriems spręsti reikia kitų įgūdžių.
Asmenybės Struktūra ir Procesai
Asmenybės struktūra - tai stabilios asmenybės charakteristikos, tokios kaip reagavimo būdai, įpročiai, bruožai ir tipai. Įvairios asmenybės teorijos gali naudoti skirtingus struktūrinius aprašymus, tačiau visos jos siekia aprašyti, kaip organizuoti šie struktūriniai vienetai.
Procesas - tai dinaminis, motyvacinis asmenybės aspektas, nusakantis, kaip gali būti susiję tarpusavyje struktūriniai vienetai ir kaip yra įtakojamas žmogaus elgesys. Vystymasis - tai struktūros ir procesų pokyčiai bei augimas.
Individualumas ir Unikalumas
Asmenybės psichologijos teorijos dažnai kalba apie žmogaus unikalumą arba tipiškumą. Kai kurios teorijos pabrėžia, kad kiekvienas žmogus ar net kiekvienas jo veiksmas yra unikalus ir negali būti pakartotas. Teigiama, kad visada yra tam tikri svarbūs aspektai, išskiriantys vieno žmogaus elgesį iš visų kitų žmonių.
Paprastai tie teoretikai, kurie pabrėžia situacijos įtaką žmogaus elgesiui, taip pat pabrėžia ir unikalumą. Tai natūrali šios teorinės pozicijos pasekmė, nes jei mes turime pakankamai rimtai atsižvelgti į situacinį kontekstą, kurio analizė būtina norint suprasti kokį nors elgesį, tai kiekviena situacija įgyja tiek daug aspektų, kad ji neišvengiamai skiriasi nuo bet kokios kitos situacijos.
Netinkamas Elgesys ir Tikslai
Individualioji psichologija problemų keliantį elgesį stengiasi suprasti per netinkamų tikslų pažinimą bei koregavimą. Konfliktinės situacijos pažeidžia mūsų ribas ir dažnai jaučiamės lyg aplinka būtų pareikalavusi iš mūsų kažko, ko nenorime ar negalime duoti, arba neduodanti to, ko tikimės.
Bet kurioje konfliktinėje situacijoje galima jaustis teisiam ir ventiliuoti emocijas arba spręsti susidariusią situaciją. Išspręsti problemą pasidavus emocijoms ir apimtam teisumo jausmo neįmanoma. Tačiau užtenka vienos pusės apsisprendimo nesivelti į konfliktą, vieno pasiryžusio prisiimti suaugusiojo atsakomybę, ir konflikto nebebus.
Jeigu žiūrėti į konfliktinę situaciją, kaip į tokią, kurioje kitas žmogus elgiasi lyg vaikas, siekiantis tam tikrų tikslų, būtina šiuos tikslus atpažinti ir jų netenkinti. Tokiu būdu parodant, kad viena ar kita elgsena yra neefektyvi.
Netinkami Elgesio Tikslai
- Dėmesio siekimas: Žmogus trokšta dėmesio, kai apima susierzinimas.
- Jėgos siekimas: Žmogus siekia jėgos, kai jaučiamas pyktis ir abejojama kompetencija.
- Keršto siekimas: Žmogus siekia keršto, kai jaučiamas skausmas ir noras atsirevanšuoti.
- Bejėgiškumas: Žmogus pasiduoda bejėgiškumui ir apatijai, ignoruodamas savo atsakomybę ir sugebėjimus.
Asmenybės Stiliai
Psichoanalitikas Fritz Riemann išskyrė keturis asmenybės stilius, kurie atspindi skirtingus būdus, kaip žmogus reaguoja į pasaulį ir save: šizoidišką, depresišką, suvaržytą ir isterinę asmenybę. Kiekvienas stilius pasižymi savitais bruožais ir elgesio ypatumais.
Šizoidiška Asmenybė
Šizoidiška asmenybė pasižymi atsiribojimu nuo socialinių santykių ir ribotu emocijų reiškimo spektru. Šio tipo žmonės dažnai jaučiasi vieniši ir nesuprasti, todėl vengia artimų santykių ir mieliau leidžia laiką vieni. Jie gali būti labai kūrybingi ir intelektualūs, tačiau jiems sunku išreikšti savo jausmus ir užmegzti ryšį su kitais.
Depresiška Asmenybė
Depresiška asmenybė pasižymi nuolatiniu liūdesiu, energijos trūkumu ir sumažėjusiu susidomėjimu veikla. Šio tipo žmonės dažnai jaučiasi bejėgiai ir beviltiški, jiems sunku patirti džiaugsmą ir pasitenkinimą. Jie gali būti labai savikritiški ir linkę kaltinti save dėl visų nesėkmių.
Suvaržyta Asmenybė
Suvaržyta asmenybė pasižymi perdėtu tvarkingumu, punktualumu ir kontrole. Šio tipo žmonės labai bijo klaidų ir netobulumo, todėl stengiasi viską kontroliuoti ir laikytis griežtų taisyklių. Jie gali būti labai darbštūs ir atsakingi, tačiau jiems sunku atsipalaiduoti ir mėgautis gyvenimu.
Isteriška Asmenybė
Isteriška asmenybė pasižymi perdėtu emocingumu, dėmesio siekimu ir manipuliatyviu elgesiu. Šio tipo žmonės labai nori būti dėmesio centre ir stengiasi patraukti kitų žmonių dėmesį bet kokiais būdais. Jie gali būti labai žavūs ir patrauklūs, tačiau jiems sunku išlaikyti stabilius santykius ir patenkinti savo emocinius poreikius.
tags: #elgesio #ir #charakterio #ypatumai