Gyvenime dažnai girdime žmones apibūdinant kaip charizmatiškas asmenybes. Žiniasklaida neretai charizmatišku pavadina popiežių Pranciškų. Daugelis, net ne visai tiksliai suprasdami, nujaučia, kad taip apibūdinamas asmuo yra kažkuo išskirtinis. Ir iš tiesų kartais susiduriame su ypatingais žmonėmis, kurie mus sužavi ir patraukia. Bet kas iš tiesų yra charizma ir ar tai įgimta savybė, ar išugdomas įgūdis?
Charizmos samprata ir kilmė
Graikiškas žodis χάρισμα (charizma) reiškia „dovana“, „malonė“. Jau senovės Graikijoje taip vadinta galia patraukti kitų dėmesį. Vėliau, jau krikščionybės laikais, šiuo žodžiu apibūdindavo dovaną, malonę, vidinę galią ypatingu būdu tarnauti kitų gėriui. Charizmatiška asmenybė sukelia pasitikėjimą, pagarbą ir meilę. Šiuolaikiniame pasaulyje laikoma, kad charizmatiškų asmenybių daugiausia yra tarp žymių ir sėkmės lydimų žmonių, pasižyminčių politikos, verslo, meno ir kt. srityse.
Mokslininkai domisi tokiais asmenimis, siekdami atsakyti į klausimą, iš kur jie atsiranda, kas lemia jų pasisekimą - įgimtos savybės ar auklėjimas, aplinka, asmeninės saviugdos pastangos. Taigi klausimas atviras, nes kiekvienam kitaip. Kai kada tokios asmenybės atsiskleidžia jau vaikystėje, kai vaikai iš savo bendraamžių išsiskiria patrauklumu ir įtaka.
Toronto Universiteto mokslininkų tyrimas, publikuotas „Journal of Personality and Social Psychology“, atskleidė pagrindines charizmos sudedamąsias dalis - gebėjimą daryti įtaką, patikti kitiems, įprotį šypsotis ir taip toliau. Ne vienas prieš tai atliktas tyrimas parodė, kad charizmos galima išmokti. Savaime aišku, kad charizmatinės savybės labai padeda tiek darbe, tiek kituose socialiniuose santykiuose.
Pagrindiniai charizmatiško asmens bruožai
Vienas svarbiausių bruožų yra asmens patrauklumas. Žmonės džiaugiasi susitikę su tokia asmenybe, siekia bendrauti, pasitiki ir linkę jai atsiskleisti. Kitaip sakant, toks žmogus kaip magnetas traukia prie savęs kitus. Dėl to jam paprasčiau pasiekti norimų rezultatų karjeroje, renkantis gyvenimo palydovą ar draugus. Jis lengvai užmezga santykius su įvairiais žmonėmis bei sugeba juos palaikyti.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Su patrauklumu labai susiję ir charizmatiško asmens oratoriniai gebėjimai. Jis moka įtaigiai kalbėti, įtikinti ir paveikti kitus. Tai daro meistriškai naudodamasis mokėjimu atkreipti ir palaikyti dėmesį, tiksliai ir suprantamai reikšti mintis. Paprastai jo kalbai būdingas turtingas žodynas, emociškai stiprūs posakiai. Dėl to jie yra lengvai įsimenami ir vėliau plačiai cituojami kitų žmonių.
Charizmatiškai asmenybei būdinga viena svarbiausių bendravimo savybių - empatija, arba kitaip - gebėjimas įsijausti į kito žmogaus padėtį, jį suprasti, nepriklausomai nuo to, kiek ta padėtis (pvz., socialinė, finansinė, kultūrinė ir pan.) skiriasi nuo savo paties. Toks žmogus moka atidžiai klausytis ir išgirsti kitą, tiksliai atsakyti į klausimus ir tiksliai juos formuluoti kitiems. Tiksliau sakant, bendraudamas su tokiu žmogumi, kiekvienas pasijunta ne tik gerai suprastas, bet ir svarbus kaip asmuo. Gal todėl daugelį pabendravimas su charizmatišku asmeniu stipriai paveikia ir giliai įsirėžia į atmintį.
Charizmatiškam asmeniui dažnai būdinga erudicija. Tai tikras savo srities profesionalas, turintis ne tik būtinų pamatinių tos srities žinių, bet ir nuolat besidomintis teorinėmis bei praktinėmis naujovėmis. Apie tokius žmones sakoma: „Jiems viskas rūpi.“ Jie nuolat klausia: „O ką čia būtų galima padaryti, kad situacija pasikeistų, pagerėtų?“ Kitaip sakant, šie žmonės neužsidaro dramblio kaulo bokšte mėgaudamiesi gyvenimu ir pasiekimais, bet nepaliaujamai rūpinasi tikrovės gerinimu. Kita vertus, charizmatiškų asmenų interesų ratas yra gana platus. Jie mielai semiasi džiaugsmo ir iš kitų sričių.
Charizmatiška asmenybė - tai stiprus žmogus. Šie žmonės pasitiki savimi ir prisiima atsakomybę už savo gyvenimo kokybę. Tai nereiškia, kad juos aplenkia negandos, o jų gyvenimas yra saldus ir glotnus. Atvirkščiai, tikriausiai jie patiria daugiau iššūkių nei eilinis žmogus. Tam tikrais savo gyvenimo etapais jie susiduria ne tik su kasdienėmis problemomis (pvz., pinigų stygiumi ar net skurdu, ligomis, artimųjų netektimi, nesėkmėmis ir pan.). Siekdami tikslų, jie neretai patiria artimųjų nesupratimą, aplinkiniai neretai jiems būna priešiški. Apmaudu, bet jie patiria bendražygių išdavystę ar eilinių pavyduolių šmeižtą. Net ir tuo atveju jie neapleidžia savo pašaukimo ir stengiasi sunkumus įveikti negailėdami jėgų ir rizikuodami. Jie nepabūgsta būti kitokie, šiandien sakytume - originalūs. Dažnai pasitikėti savimi reiškia išdrįsti sulaužyti nusistovėjusią tvarką ir būti apkaltintam aplinkinių: „Juk taip nepriimta“, „To niekados nebuvo“ ir pan.
Charizmatiškas žmogus iš esmės yra paslaptinga asmenybė. Aplinkiniai ja žavisi, stebisi, kai kada piktinasi, bet jiems įdomu: kas ji (-s)? Kodėl taip elgiasi? Toks žmogus nesusireikšmina, nėra linkęs per daug atvirauti, kadangi yra susitelkęs ne į savo asmenį (pvz., duodamas interviu ar memuaruose nedėsto, kaip jis tiek pasiekė, ką iškentėjo, kokias kliūtis įveikė savo kelyje ir t. t.), o visą energiją nukreipia kitur. Tas paslaptingumas ne tik turi patrauklumo, bet ir moko mus kuklumo.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Charizma: ar tai tik teigiamas bruožas?
Kai kuriomis čia išvardytomis savybėmis gali pasižymėti ir garsūs sukčiai, nusikaltėliai ar diktatoriai. Savo oratoriniais gebėjimais jie sugeba paveikti ir pavergti kitus žmones saviems tikslams - turtui kaupti, valdžiai stiprinti ar tenkinti savo liguistiems potraukiams naikinant milijonus žmonių. Tų tikslų jie siekia pasitelkdami įvairias manipuliacijas, bauginimus ir t. t. Todėl svarbu atskirti tikrą charizmą, kuri tarnauja bendram gėriui, nuo manipuliacinės charizmos, kuri naudojama piktavališkiems tikslams.
Kaip ugdyti charizmą?
Garsi sceninės kalbos, iškalbos ir retorikos meistrė įsitikinusi - charizma yra išugdoma savybė: „Taip, kaip išsiugdome ramybę, gebėjimą priimti kitus žmones, tikėjimą ir pasitikėjimą savimi bei gebėjimą kituose pamatyti gražiausias jų puses. Kai išsiugdai tokį komplektėlį - po truputį auga ir charizma. Žinoma, dar yra tam tikros kūno technikos, kurios padeda tai pasiekti."
Anot jos, ar žmogus charizmatiškas, galima pamatyti iš vieno pagrindinio rodiklio. „Šalia charizmatiško žmogaus aplinkiniai jaučiasi gerai - įvertinti, pamatyti, suprasti ir girdimi. Šalia tokio žmogaus kiti jaučiasi įkvėpti ir nori veikti. Tai yra pagrindinė indikacija, o ne tai, kad tas žmogus atrodo įspūdingai, garsiai šneka, gestikuliuoja ir „taškosi“ į visas puses. Tai veikiau jau ne charizma, o egocentrizmas“, - sako ji. Prie charizmatiško žmogaus aplinkiniai jaučiasi laisvi ir nebijo būti savimi, nes jie nebus įvertinami, mokomi ar auklėjami.
Lektorė tikina, jog priemonių yra nemažai, tačiau kiekvienas atsirenka sau tinkamas. „Pavyzdžiui, aš pradėjau nuo to, kad sau pasakiau, jog nesu išskirtinis žmogus. Vėliau pradėjau žmonėse ieškoti, kas man juose gražu. Tai gali būti akiniai, batų raišteliai, šypsena, žvilgsnis ar siluetas. Bet kas, bet kokia detalė, kuri man graži. Tai priverčia pamatyti kitų žmonių grožį ir imti domėtis jais."
Psichologas sako, jog taip nelabai gali būti, kad žmogus labai stengiasi, bet netampa charizmatiškas. „Aišku, kai kuriems sekasi geriau. Garsūs politikai, aktoriai, eterio žvaigždės yra įdėję daugiau sąmoningo darbo, galbūt dešimtmečius mokėsi, kaip tai spinduliuoti, komunikuoti. Paprasti žmonės galbūt pabandė vieną kitą kartą ir nusiminė. Nederėtų - tiesiog žinokite, kad į oratorystės meną, iškalbą, komunikaciją, charizmą tenka investuoti." Žmonės šalia charizmatiškų asmenybių pasijunta geriau, atranda viltį ar tiesiog maloniai jaučiasi. Jiems tas žmogus ima patikti, nes ir jie šalia tokio žmogaus sau patinka labiau. Jei norite tapti charizmatiškas, pirmiausia mokykitės atidumo, sako psichologas: girdėkite pašnekovą, pagaukite visus pokalbio niuansus.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
Konformizmas ir charizma
Laisvo žmogaus priešingybė - konformistas. Tai pasyvaus gyvenimo, plaukimo pasroviui pozicija - kai žmogus nežino, ko jis nori iš gyvenimo ir neturi asmeninių tikslų. Toks žmogus tampa manipuliavimo įrankiu, todėl galime taip pavadinti nusistatymą ar prisitaikymą būti kaip visi, kaip dauguma. Tai gali būti įgimtas polinkis, o gali būti ir įgytas.
Reikia pabrėžti, kad konformizmas nėra lankstumas, tai prisitaikymas “dėl šventos ramybės“ ar iš baimės būti nesuprastam ir atstumtam, dėl abejonių savo vertybėmis ir sugebėjimais.
Kaip išvengti konformizmo? Mokytis įsiklausyti į save, stebėti pasaulį, lavintis ir formuoti asmenines vertybes bei gyventi taip, kaip sugebame geriausiai - tai dvasinio brandumo požymiai ir nepriklausomo, laisvo žmogaus gyvenimo pozicija. Nusistatykime asmeninius tikslus - artimiausiam laikotarpiui, metams. Tapkite asmenybe!
Testas: Ar esate charizmatiškas?
Mokslininkai iš Toronto Universiteto sukūrė šešis klausimus, kurie padeda patiems įsivertinti savo charizmą. Kiekviename punkte save įvertinkite nuo 1 iki 5 balų:
- Man lengva priversti žmones nusijuokti.
- Aš pritariu kitiems.
- Man patinka būti dėmesio centre.
- Man sekasi bendrauti su bet kuo.
- Aš priverčiu žmones jaustis patogiai.
- Aš daug šypsausi.
Sudėkite visus savo teste užrašytus balus ir išveskite jų vidurkį. Jei jis yra didesnis nei 3,7, mokslininkai teigia, kad jūsų charizma yra didesnė nei daugelio žmonių.
Charizmatiškas lyderis ir toksiškas vadovas
Tokie žmonės nėra vienpusiai - jie gali būti nepaprastai charizmatiški, įkvepiantys, atkaklūs, gebantys suburti auditoriją, turintys viziją. Tačiau paraleliai atsiskleidžia ir kita asmenybės pusė: jie kelia balsą, spardo duris, nutraukia vidury pokalbio, išvadina komandą riebiais „epitetais“, atsisako kalbėtis, kai komandos narys ateina su problema, menkina darbuotoją(-us) prie kitų komandos narių, sukuria nesveikos konkurencijos sąlygos, kelia įtampą, pasisavina kitų žmonių įdirbį, kaltina kitus už savo klaidas ir t.t. Iš esmės tokie žmonės nelabai turi empatijos ir supratimo, kokį poveikį jų elgsena daro kitiems.
Tad, kaip pataria ekspertė, esant tokioje situacijoje, svarbiausia darbuotojui sąmoningai suvokti, kad tai, kas vyksta yra ne apie jį, o apie vadovą - juk trypti lengviau tą, kuris pats pasilenkė. Tai suvokus, jau galima pasitelkti visas kitas technikas - kaip neverkti, kai ant tavęs rėkia; kaip suvaldyti emocijas ir nešaukti atgal; ką daryti su kartėliu, kai tavo darbą pristato kaip savo. Kai kuriais atvejais galima iššvaistyti daugiau savo energijos, galvojant, kaip išbūti su tokiu vadovu, nei iš tiesų dirbant. Todėl verta ieškoti pagalbos organizacijoje - kreiptis į tokio vadovo vadovą ar personalo skyrių. O jei organizacijoje toksiškas elgesys toleruojamas, tuomet geriausia saugoti sveikatą ir ieškotis kito darbo.
Charizma ir motyvacija
Kiek mus motyvuoja charizmatiškas vadovas? Yra daug vadovų - ne charizmatiškų asmenybių, kurie pasiekia puikių darbo rezultatų. Kalbant apie išorinius motyvacijos šaltinius (premijas, papildomas išmokas ir pan.), yra daug tyrimų, įrodančių, kad tokie dalykai nemotyvuoja arba motyvuoja tik trumpam (iki 2 mėn. vidutiniškai).
Motyvacija man primena pasakėlę apie žuvį ir žveją. Žvejui patinka braškės, bet žuviai, patys suprantate, - ne. Jai patinka sliekai. Taip ir su motyvacija - turime galvoti ne apie savus motyvus, bet apie kitą žmogų. Kas motyvuoja jį? Žmonės turi motyvaciją ką nors padaryti, jeigu jie to nori. Kai jie to nori - jei padarys viską be pasakinėjimo. Motyvacija gali atsirasti ir dingti. Būna dienų, kai esame motyvuoti veikti, būna - kad nesame. Motyvacijos šaltinis - mūsų supratimas, kas esame, kas norime būti, ko siekiame, koks darbas mums teikia malonumą.
tags: #charizmatiskas #psichologas #piano #lt #saleje