Kaip pakeisti psichiatrą: išsamus vadovas

Rasti tinkamą specialistą, kuris padėtų gydyti psichikos sveikatos sutrikimus, gali būti nelengva. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pakeisti psichiatrą, kokie yra psichiatro, psichologo ir psichoterapeuto skirtumai, kaip pasiruošti pirmajam vizitui ir ko tikėtis. Taip pat apžvelgsime gydymo galimybes ir kur ieškoti pagalbos.

Įvadas

Sprendimas kreiptis į psichiatrą pirmą kartą gali būti didelis žingsnis link geresnės psichikos sveikatos. Tačiau kartais gali prireikti pakeisti psichiatrą dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, jei jaučiatės nekomfortabiliai, nepasitikite specialistu arba negaunate norimo gydymo. Šiame straipsnyje rasite visą reikalingą informaciją, kad galėtumėte sėkmingai pakeisti psichiatrą ir pasirūpinti savo psichikos sveikata.

Kas yra psichiatras, psichologas ir psichoterapeutas?

Svarbu suprasti skirtumus tarp psichiatro, psichologo ir psichoterapeuto, kad galėtumėte pasirinkti tinkamą specialistą:

• Psichiatras: Medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Jis turi LR Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą licenciją ir gali diagnozuoti visus psichikos sutrikimus, sudaryti gydymo planą, paskirti vaistus ir taikyti medicininius gydymo metodus, taip pat nukreipti pacientą pas kitus reikiamus specialistus. Atsižvelgdamas į konkrečią problemą, psichiatras gali skirti gydymą. Jis gali paskirti antidepresantus, antipsichozinius vaistus, nuotaikos stabilizatorius, stimuliatorius, raminamuosius vaistus. Kartais psichiatrai gali užsakyti laboratorinius tyrimus, kad įsitikintų, jog vartojami medikamentai neturi įtakos imuninės sistemos funkcijai arba kepenų, inkstų ir kitų organų veiklai.

• Psichologas: Ne medicininį išsilavinimą įgijęs asmuo, tiriantis paciento psichikos procesus (mąstymą, atmintį, dėmesį, valią ir kt.) ir elgesio motyvus. Jis turi teisę nustatyti psichikos funkcijų pokyčių laipsnį, esant vienokiai ar kitokiai psichopatologijai. Psichologas nėra gydytojas, todėl negali diagnozuoti psichikos sutrikimų ir skirti vaistų. Palyginti su psichiatrais, psichologai linkę daugiau dėmesio skirti socialiniams, kultūriniams ir aplinkos veiksniams, o ne biologiniams. Psichologai konsultuoja ir teikia psichologinę pagalbą ieškant atsakymų į ramybės neduodančius klausimus, sunkiai pakeliamus jausmus. Psichologinė pagalba rekomenduojama tais atvejais, kai siekiama emocinio palengvėjimo, pokyčių savo asmeniniame gyvenime ar tarpasmeniniuose santykiuose. Šie specialistai gali atidžiai išklausyti, siekdami gauti reikiamą informaciją - užduoti klausimus, padėti surasti išeitį iš probleminių situacijų, nusiraminti, suprasti savo jausmus ir pan. Psichologas gali padėti spręsti vaikų ir paauglių psichologinės raidos, santykių su partneriu, vaikais, bendramoksliais ar bendradarbiais problemas. Psichologo pagalbos gali prireikti ir patyrus stichinę nelaimę, sunkią traumą, netekus artimo žmogaus ar jam sunkiai sergant, turint problemų darbe ar jį praradus. Psichologai gali specializuotis tokiose srityse, kaip klinikinė psichologija, sveikatos psichologija, edukacinė psichologija, organizacinė psichologija, teisės psichologija ir kt.

  Taip pat skaitykite: Nuo kada galima pas psichiatrą savarankiškai?

• Psichoterapeutas: Psichologas, gydytojas (dažniausiai psichiatras) ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų papildomai pabaigė kurios nors psichoterapijos krypties mokymo kursą, trunkantį ne mažiau kaip 3 metus. Psichoterapeutas turi jo kompetenciją patvirtinantį kursų baigimo pažymėjimą. Psichoterapeutas specializuojasi emocinių ir psichologinių problemų sprendime, dažnai taikydamas įvairias terapijas, tokias kaip kognityvinė elgesio terapija (KET) ar psichoanalitinė terapija. Viena iš pagrindinių psichiatro-psichoterapeuto teikiamų paslaugų yra psichoterapija. Tai psichologinės pagalbos, gydymo būdas, taikomas reguliarių pokalbių su pacientu metu. Psichoterapija gali būti taikoma tiek kaip psichikos sutrikimo gydymo metodas, tiek kaip galimybė sveikam žmogui geriau pažinti savo vidinį pasaulį, įsisąmoninti iki tol nežinotus dalykus apie save. Ji remiasi psichologinio žmogaus pasaulio tyrinėjimu, pažinimu, priėmimu ir keitimu. Tai tęstinis procesas, galintis trukti ir keletą metų, kurio metu nagrinėjamos gilesnės psichologinės sutrikimų priežastys.

Gydytojai psichiatrai-psichoterapeutai teikia įvairiapusę psichinę ir psichologinę pagalbą. Jie gali diagnozuoti ir gydyti tokias psichikos ligas kaip depresija, valgymo sutrikimai (anoreksija, bulimija), bipolinis afektinis sutrikimas, šizofrenija, priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų.

Giluminė psichoterapija vs. Kognityvinė elgesio terapija

Giluminė psichoterapija ir kognityvinė elgesio terapija (KET) yra du skirtingi psichoterapijos metodai. Svarbu suprasti, jog podiplominių studijų metu specialistai patys privalo pereiti tam tikrą psichoterapijos sesijų skaičių (giluminėje psichoterapijoje tai gali svyruoti nuo dviejų iki kelių šimtų valandų, priklausomai nuo pakraipos), kas nėra įtraukta į psichologijos magistro studijas. Tai padeda užtikrinti, kad specialistas bus išsprendęs kiek įmanoma daugiau asmeninių problemų, giliau save pažinos ir tokiu būdu galės efektyviau padėti klientui, mat jau pats bus nuėjęs tam tikrą dalį savęs pažinimo kelio. Būtent todėl, mes patariame, jei įmanoma, rinktis vieną iš giluminės psichoterapijos krypčių terapeutų.

• Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra trumpalaikė (kartais gali apsiriboti 6-20 susitikimų) ir yra orientuota į strategišką minčių ir elgesio keitimą, su tikslu pašalinti simptomus per limituotą laiko tarpą. Iš gelmių psichologijos perspektyvos, KET gali pašalinti simptomus, tačiau neišsprendžia problemos iš pamatų - problema gali atsinaujinti ir pasireikšti per kitokius simptomus. To priežastys, anot gelmių psichologijos specialistų, gali būti tai, kad KET neatsižvelgia į žmogaus pasąmonę, o koncentruojasi į paviršių. Nors užduotys, kurias rekomenduoja KET specialistai, gali būti puikūs savipagalbos ir prevencijos būdai, jos neanalizuoja gilesnių žmogaus psichikos sluoksnių.

• Giluminė psichoterapija dažniausiai yra ilgalaikė psichoterapija (nors tų pakraipų specialistai neretai siūlo ir trumpalaikes konsultacijas). Giluminės psichoterapijos šakos unikalios, nes atsižvelgia į pasąmonę ir jos ryšį su sąmone. Šios psichoterapijos tikslas yra žvelgti giliau, su tikslu išanalizuoti žmogaus asmenybę iš pagrindų. Nors skirtingos giluminės psichoterapijos šakos turi skirtingus metodus, dažniausiai viskas priklauso nuo paciento būdo. KET vyksta konfrontacija su pasąmone, o giluminė psichoterapija bendradarbiauja su ja. Nors KET ir giluminės psichoterapijos atstovai neretai „kariauja“, svarbu suprasti, kad abi pokalbio terapijos šakos turi savo unikalią paskirtį. Pavyzdžiui, KET gali būti naudinga gydant valgymo sutrikimus ar priklausomybių problemas, kartu sujungus ją su gilumine psichoterapija. Taip pacientas išmoksta tam tikrų įgūdžių ir susipažįsta su savo mąstymu (KET). Neretai jos netgi gali būti pranašesnės už pokalbio terapiją, nes kūnas ar piešinys niekada nemeluoja. Tuo tarpu pokalbio terapijoje galime pasimesti žodžiuose, o ne įkūnyti tiesą ir patirtis. Itin gerai veikia pokalbio terapijos kartu su meno terapijomis - jos gali papildyti viena kitą, pagreitinti procesus. Pavyzdžiui, kūno terapija gali padėti įkūnyti pokalbio terapijoje atrastus suvokimus. Ir atvirkščiai - pokalbio terapija gali padėti integruoti kūno terapijoje iškilusias traumas. Šios terapijos veiksmingos įvairiausiais atvejais, nepriklausomai nuo žmogaus problemos ar sutrikimo. Tuo tarpu įrodymų apie giluminės psichoterapijos metodų efektyvumą daugėja. Tyrimai rodo, kad giluminė psichoterapija turi ilgalaikį ir gilesnį poveikį nei vien kognityvinė (pažinimo) ar bihevioristinė (elgesio) terapijos.

  Taip pat skaitykite: Psichiatro konsultacijos vadovas

Kaip pakeisti psichiatrą?

Kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą (PASPĮ), įskaitant ir gydymo įstaigą, teikiančią pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas (toliau vadinama Psichikos sveikatos centru).

1. Prašymo pateikimas:

   • Pasirinkęs PASPĮ ir konkretų gydytoją (šeimos gydytoją ar vidaus ligų gydytoją, vaikų ligų gydytoją), taip pat Psichikos sveikatos centrą ir gydytoją psichiatrą (psichikos sveikatos priežiūros paslaugos gali būti teikiamos ir toje pačioje PASPĮ), asmuo (globėjas) užpildo, pasirašo ir pateikia 2 Prašymus gydytis pasirinktose gydymo įstaigose (forma Nr.
   • pateikus prašymą (formas Nr. 025-025-1/a ir Nr. 025-025-2/a), pasirašytą elektroniniu kvalifikuotu parašu, atsiųsti elektroninio pašto adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių.
   • Prašymas pildomas remiantis asmens tapatybę liudijančiu dokumentu. Nepilnamečių prašymus pasirašo vienas iš tėvų, jeigu tėvų nėra - globėjas. Jei asmuo neraštingas, jo prašymą parašais tvirtina 2 (du) PASPĮ darbuotojai.
   • PASPĮ, gavusi prašymą, pateikia asmeniui (globėjui) gydymo įstaigų, teikiančių pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas toje savivaldybėje, sąrašą (pagal ligonių kasų interneto svetainės duomenis).

2. Psichikos sveikatos centro keitimas:

   • Pakeisti PASPĮ ar Psichikos sveikatos centrą galima pateikus prašymą kitai pasirinktai gydymo įstaigai. Tokio prašymo pagrindu asmuo yra įtraukiamas į naujai pasirinktos gydymo įstaigos aptarnaujamų gyventojų sąrašą. Iš ankstesnės įstaigos sąrašo jis išbraukiamas be atskiro prašymo.
   • Pacientui pasirinkus kitą PASPĮ, jo asmens sveikatos istorija (ambulatorinė kortelė) perduodama naujai pasirinktai įstaigai, šiai pateikus nustatytos formos prašymą (forma Nr. 025-025-3/a).
   • Prisirašius prie PASPĮ ir Psichikos sveikatos centro, juos keisti galima ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo prisirašymo dienos. Apribojimas netaikomas asmenims, atvykusiems mokytis į stacionarinę mokymosi įstaigą arba grįžusiems į nuolatinę gyvenamąją vietą baigus mokslus.
   • Asmuo (globėjas), pasirinkęs kitą gydymo įstaigą anksčiau nei po šešių mėnesių, už prisirašymo dokumentų tvarkymą ir medicinos dokumentų persiuntimą pasirinktai įstaigai moka 2,90 euro mokestį.
   • Pacientas, pageidaujantis gydytis pas kitą gydytoją toje pačioje gydymo įstaigoje, pildo nustatytos formos prašymą (forma Nr.

3. Šeimos gydytojo keitimas:

   • Apdraustieji prireikus gali paprastai pasikeisti ir savo šeimos gydytoją. Naujai pasirinktoje gydymo įstaigoje konkretus šeimos gydytojas nurodomas pildant prašymą dėl prisirašymo, toje pačioje gydymo įstaigoje (kai ji nėra keičiama) - pateikiant prašymą leisti gydytis pas kitą šeimos gydytoją. Šeimos gydytojo keitimas neapmokestinamas.

4. Gydymo įstaigos informavimas:

   Taip pat skaitykite: Kiek laiko trunka nedarbingumas sergant psichikos liga?

   • Keičiant polikliniką, medicinos centrą ar kliniką, kurioje žmogus prisirašęs ir turi šeimos gydytoją, nereikia apie tai informuoti esamos gydymo įstaigos ir pačiam rūpintis ligos istorijos perdavimu. Tereikia vieno - pasirinktai naujajai gydymo įstaigai pateikti prašymą leisti joje gydytis. Šį prašymą pateikęs pacientas iškart įrašomas į naujos gydymo įstaigos pacientų sąrašą, o iš ankstesnės automatiškai išregistruojamas. Ankstesnė gydymo įstaiga pasirinktajai pati per 3 darbo dienas turi perduoti paciento sveikatos istoriją.

5. Prašymo pateikimo būdai:

   • Prašymą galima pateikti įvairiais būdais: su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu atvykus į pasirinktą gydymo įstaigą, su tapatybės dokumento kopija atsiunčiant paštu ar gydymo įstaigos nurodytu elektroniniu paštu (prašymą pasirašius elektroniniu kvalifikuotu parašu) arba prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų portale epaslaugos.lt. Kai kurios gydymo įstaigos taip pat suteikia galimybę šį prašymą pateikti jų elektroninėse sistemose. Už nepilnamečius vaikus prašymą pateikia tėvai ar globėjai.

6. Mokesčiai:

   • Keičiantis polikliniką pacientas moka 0,29 euro už dokumentų tvarkymą, tačiau jei poliklinika ar psichikos sveikatos centras keičiamas anksčiau nei per 6 mėn. nuo prisiregistravimo, mokestis yra 2,90 euro. Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų moksleiviai bei aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, keisdami gydymo įstaigą anksčiau nei po pusmečio, šio didesnio mokesčio nemoka, kol mokosi ir kai grįžta baigę mokslus.

7. Gydymo įstaigos iniciatyva:

   • Gydymo įstaiga ar šeimos gydytojas gali būti keičiami ir ne pacientų pageidavimu. Pavyzdžiui, šeimos gydytojui nutraukus ar ilgam sustabdžius darbą, pasikeitus jo darbo krūviui arba gydymo įstaigą reorganizuojant, uždarant, keičiant jos veiklos adresą ir pan. Apie šiuos pokyčius gydymo įstaigos turi informuoti jose prirašytus pacientus ne vėliau nei prieš mėnesį. Tokiose situacijose pacientai taip pat gali patys pasirinkti kitą gydymo įstaigą ar šeimos gydytoją, o nepasirinkus jie perrašomi naujam šeimos gydytojui įstaigos nuožiūra.

Kaip pasiruošti pirmajam vizitui pas psichiatrą?

Pirmas žingsnis - nuspręsti kreiptis pagalbos. Pirmas žingsnis, kurį jau padarėte, - pripažinote sau, kad jūsų problemai išspręsti jūsų pačių įžvalgų ar jėgų nepakanka ir nusprendėte kreiptis pagalbos. Jums padėti gali psichologas, psichoterapeutas ar psichiatras.

Štai keletas patarimų, kaip pasiruošti pirmajam vizitui:

• Užsirašykite simptomus: Prieš vizitą užsirašykite visus simptomus, kuriuos patiriate, įskaitant jų pradžią, trukmę ir intensyvumą.
• Pagalvokite apie savo medicininę istoriją: Būkite pasiruošę papasakoti apie savo medicininę istoriją, įskaitant bet kokias fizines ar psichines ligas, vaistus, kuriuos vartojate, ir alergijas.
• Apgalvokite savo gyvenimo įvykius: Pasiruoškite aptarti svarbius gyvenimo įvykius, kurie galėjo turėti įtakos jūsų psichinei sveikatai, tokius kaip traumos, netektys ar dideli stresai.
• Suraskite psichiatrą: Galite kreiptis tiesiai į gydytoją psichiatrą artimiausiame psichikos centre (kurie dažniausiai yra priskirti poliklinikoms).
• Būkite atviri: Labai svarbu su specialistu būti visiškai atviriems, nors tai padaryti ir nelengva, ypač kai žmogų matote pirmą kartą. Tačiau privalote prisiminti, kad tik būdami atviri sulauksite būtent mūsų situacijai tinkamo atgalinio ryšio ir pagalbos. Tad jeigu ateinate dėl nerimo ar depresyvios nuotaikos, bet nesakote, kad piknaudžiaujate narkotinėmis medžiagomis, nebūnate visiškai atviri, psichoterapijos procesas gali pasunkėti.

Ko tikėtis per pirmąjį vizitą?

Pirmasis vizitas pas psichiatrą paprastai trunka ilgiau nei įprastos konsultacijos.

• Užduos klausimus: Psichiatras užduos jums klausimus apie jūsų simptomus, medicininę istoriją, gyvenimo įvykius ir šeimos istoriją.
• Atliks psichikos būklės įvertinimą: Gydytojas atliks psichikos būklės įvertinimą, stebėdamas jūsų elgesį, kalbą, nuotaiką ir mąstymo procesus.
• Aptars galimus gydymo būdus: Remdamasis surinkta informacija, psichiatras aptars galimus gydymo būdus, kurie gali apimti vaistus, psichoterapiją ar kitus metodus.
• Pirmo susitikimo metu gaunate galimybę papasakoti apie save, o psichologas ar psichoterapeutas gali užduoti kiek daugiau klausimų, nei įprasta psichoterapijoje. Visa tai daroma, norint sužinoti kuo daugiau tikslingesnės informacijos apie žmogų, kad galėtų nuspręsti, ar tikrai gali jam padėti.

Gydymo galimybės

Priklausomai nuo jūsų būklės, psichiatras gali rekomenduoti įvairius gydymo būdus:

• Vaistai: Psichiatrai gali skirti vaistus, tokius kaip antidepresantai, nerimą mažinantys vaistai, antipsichoziniai vaistai ar nuotaikos stabilizatoriai. Medikamentinis gydymas (šalia psichoterapijos ir kitų gydymo metodų) yra būtina gydymo dalis daugelio psichikos ligų atveju. Taip pat svarbu suprasti, kad daugelio ligų atvejais (pavyzdžiui, šizofrenijos) vaistus būtina vartoti nuolatos. Tai reiškia, kad net jeigu pajautėte palengvėjimą, vaistų vartojimo negalite nutraukti, nes ligos simptomai atsinaujins.
• Psichoterapija: Psichoterapija, arba pokalbio terapija, apima reguliarius susitikimus su psichiatru ar kitu psichikos sveikatos specialistu, siekiant aptarti jūsų mintis, jausmus ir elgesį. Pokalbio terapija - ne tik paprastas pokalbis. Sumanius išbandyti pokalbio terapiją, turite du pasirinkimus - vieną iš giluminės psichoterapijos šakų (Lietuvoje lengviausia rasti yra psichodinaminę, egzistencinę, Geštalto, Jungistinę), arba kognityvinę elgesio terapiją.
• Kiti gydymo būdai: Kai kuriais atvejais psichiatras gali rekomenduoti kitus gydymo būdus, tokius kaip elektros impulsų terapija (EIT) arba transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS). Elektros impulsų terapija yra saugi visame pasaulyje taikoma neskausminga procedūra (atliekama tik gydytojų komandai įvertinus paciento būklę bei taikant nejautrą). - gydymui atsparia depresija (t.p. Elektros impulsų terapija taikoma pacientui išaiškinus šio gydymo principus ir tik gavus informuoto paciento sutikimą. Pagrindiniai (tačiau nebūtinai pasitaikantys) šalutiniai EIT reiškiniai - trumpalaikiai atminties sutrikimai, galvos svaigimas, pykinimas. TMS - galvos smegenų stimuliavimo metodas, naudojamas psichikos ligoms gydyti. Tai ypač modernus, neinvazinis, beskausmis gydymo metodas, naudojamas nervų sistemos ligų diagnostikai bei gydymui. TMS leidžia kryptingai stebėti ir pakeisti smegenų veiklą, nesukeliant ilgalaikių neigiamų komplikacijų.
• Geras psichiatras-psichoterapeutas suteikia žmogui reikalingą paramą ir palaikymą, tokiu būdu leisdamas pagerinti jo gyvenimo kokybę. Psichiatro-psichoterapeuto konsultacija vyksta gydytojo kabinete, kur užtikrinama saugi ir konfidenciali aplinka. Todėl pacientas gali atvirai kalbėti apie savo problemas, sunkumus. Pirminė psichiatro konsultacija Vilniuje esančioje klinikoje „Antėja“ paprastai trunka apie 45 min., antrinė - apie 30 min.

Kur ieškoti pagalbos?

• Čia galite rasti Lietuvos psichoterapijos asociacijos psichoterapeutų sąvadą. Jame yra beveik 300 giluminės psichoterapijos podiplomines studijas baigusių psichoterapeutų. Sąvade taip pat rašomas miestas ir psichoterapijos paradigma, pagal kurią specialistas dirba - tai labai palengvina paieškas. Tuomet tereikia „pasigooglinti“ pagal specialistų vardus ir pavardes - paieškoti jų asmeninių tinklalapių, paskaityti išsamiau, kad būtų lengviau apsispręsti, ar specialistas gali jums tikti. Svarbu paminėti, kad ne visi psichoterapeutai yra šiame sąvade - jame trūksta specialistų, kurie nepriklauso Lietuvos psichoterapijos asociacijai.
• Jeigu finansinės galimybės neleidžia pasirinkti specialisto privačiai, daugiau informacijos apie nemokamas paslaugas valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose arba profesinės savanorystės pagrindu veikiančiose organizacijose rasti galite rasti čia ir čia.
• Didžiausioje ir įvairiapusiškas psichiatrijos paslaugas teikiančioje ligoninėje teikiama pagalba visais psichikos ligos periodais: tiek pirmą kartą pasireiškus simptomams ir siekiant nustatyti tikslią diagnozę, tiek norint sugrįžti į pilnavertį gyvenimą jau pažengus ligos atveju ar esant atkryčiams.
• Susisiekite, jeigu Jums reikalingas gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Vilniuje. Mūsų klinikoje dirbantys specialistai skiria ypatingą dėmesį kiekvienam pacientui. Todėl galite neabejoti aukščiausia paslaugų kokybe.
• Psichikos sveikatos problemos jokiu būdu neturėtų būti ignoruojamos. Jeigu susidūrėte su jomis ir ieškote profesionalios pagalbos, kreipkitės į klinikos „Antėja“ specialistus. Registruotis psichiatro-psichoterapeuto konsultacijai klinikoje „Antėja“ galite Jums patogiu būdu - telefonu arba internetu.

Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis specialistą:

• Į specialisto išsilavinimą. Kaip anksčiau minėta, psichologas mažiausiai turi turėti psichologijos bakalauro ir magistro laipsnį. Psichoterapeutas turi būti baigęs savo psichoterapijos pakraipos podiplomines studijas (jeigu renkatės iš minėto psichoterapeutų sąvado - dėl to jaudintis nereikia). Kūno arba meno (dailės, šokio ir panašiai) terapeutai turi turėti atitinkamą magistro laipsnį arba būti pabaigę mokslus atitinkamuose institutuose. Kiti specialistai (pavyzdžiui, psichiatrai, kinezoterapeutai, dvasiniai mokytojai t. t.) gali padėti jų specializacijos erdvėje (tarkime, psichiatras - išrašyti vaistų), bet konsultuoti psichologijos srityje gali tik turėdami bent vieną iš aukščiau minėtų išsilavinimų.
• Į tai, kokiose srityse specialistas specializuojasi. Pavyzdžiui, jeigu įtariate, kad turite valgymo sutrikimų, ieškokite specialisto, kuris savo aprašyme yra paminėjęs, jog tai yra viena iš jo specializacijos sričių.
• Į konsultacijos laiką. Konsultacija neturėtų trukti trumpiau nei 45-50 minučių ir ne ilgiau negu valandą.
• Į patį žmogų. Svarbu dėmesį atkreipti, kaip jaučiatės pasiskaitę apie specialistą - ar manote, o gal net jaučiate, kad norėtumėte giliau susipažinti su šiuo žmogumi, ir kad jis giliau pažintų jus.
• Į tai, kokios pakraipos psichoterapiją specialistas praktikuoja. Svarbiausia, kad psichoterapeutas būtų aiškiai įvardijęs pagal kokią psichoterapinę paradigmą dirba. Tuomet galima pasiskaityti apie tą paradigmą, ir apsispręsti, ar manote, kad ji galėtų jums tikti. Nors pakraipų metodai skiriasi, visos giluminės terapijos paradigmos turi didelį potencialą atskleisti ir padėti atrasti asmenybę iš pamatų.
• Tiesa, gali būti, kad specialistas, pas kurį apsilankėte, jums netiks. Tačiau tai nereiškia, kad jums netinka terapija ir viską reikia mesti. Gali būti, kad kol surasite sau tinkamiausią, jums teks išbandyti du ar daugiau specialistų ar terapijos rūšių. Šios paieškos - visiškai normalios.
• Finansinis aspektas dažnai gali būti lemiantis, kokios pakraipos psichoterapiją pasirinksite. Pavyzdžiui, Jungistinės arba transpersonalinės psichoterapijos kainos gali būti didesnės (vien dėl to, kad šių specialistų Lietuvoje yra mažiau) negu psichodinaminės ar egzistencinės psichoterapijos. Jeigu finansai neleidžia rinktis būtent tos pakraipos psichoterapijos, kuria esate susidomėję, nusiminti nereikia, nes psichoterapijoje pats svarbiausias aspektas (svarbesnis negu metodas, kuriuo naudojamasi), nuo kurio priklauso viso proceso sėkmė, yra santykis tarp kliento ir psichoterapeuto.

Pirmasis susitikimas

Jeigu pirmasis susitikimas jums kelia nerimą, tai yra visiškai normalu. Galite nustebti sužinoję, kad ir psichologas neretai šiek tiek nerimauja prieš pirmąjį susitikimą - juk ir jam tai pažintis su nauju žmogumi. Tokie jausmai - visiškai natūralūs.

Labai svarbu su specialistu būti visiškai atviriems, nors tai padaryti ir nelengva, ypač kai žmogų matote pirmą kartą. Tačiau privalote prisiminti, kad tik būdami atviri sulauksite būtent mūsų situacijai tinkamo atgalinio ryšio ir pagalbos. Tad jeigu ateinate dėl nerimo ar depresyvios nuotaikos, bet nesakote, kad piknaudžiaujate narkotinėmis medžiagomis, nebūnate visiškai atviri, psichoterapijos procesas gali pasunkėti.

Pagalba artimajam

Svarbiausia pagalba, kurią galite suteikti artimajam, yra padėti jam kreiptis profesionalios pagalbos. Nesulaukiant pagalbos, būsena linkusi sunkėti, o sveikimas tuo greitesnis ir lengvesnis, kuo anksčiau pradedamas gydymas.

Jei jūsų artimasis dvejoja, ar nori susitikti su psichinės sveikatos specialistu, galite pasiūlyti už jį paskambinti ir sutarti tinkamą jam laiką. Jei pirmą kartą kreipiantis į gydytoją / psichologą jūsų artimasis nesijautė saugus, paskatinkite jį ieškoti kito specialisto. Bloga konsultavimosi patirtis gali dar labiau išmušti iš vėžių. Gydytojai ir psichologai yra skirtingi, kartais gali prireikti nueiti pas kelis, kad rastumėte tą, su kuriuo saugiai jaučiatės ir galite pasitikėti.

Ir jums, ir artimajam prireiks nemažai kantrybės. Gydymo poveikis yra palaipsnis, o kartais ir banguojantis. Priklausomai nuo pasirinkto gydymo, gali tekti palaukti ir kelis mėnesius, kol pastebėsite gerėjimą. Tad nepraraskite vilties, jog gydymas bus veiksmingas.

Kada kreiptis į psichiatrą?

• Sunki depresija ar nerimas
• Miego ir nuotaikos sutrikimai
• Valgymo ar priklausomybės problemos
• Ryšio su realybe praradimas
• Arba kiti lėtiniai psichikos sutrikimai

Jei jaučiate, kad jūsų būklė trukdo kasdieniam gyvenimui, nesidrovėkite kreiptis - profesionali pagalba gali būti pirmas žingsnis į geresnę savijautą.

tags: #chcem #zmenit #psichiatra